- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 2YT-11395-589/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06058-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., R. K., Z. V., L. K., A. R., S. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – V. G., R. K., Z. V., L. K., A. R., S. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K., mirusi (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio M. K. mirties priėmė jo palikimą, tai yra nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą lAlž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 611ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (lauko tualetas, šulinys, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., miręs (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), po savo motinos Z. K. mirties priėmė jos palikimą, tai yra nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą 1A1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 611 ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (lauko tualetas, šulinys, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, J. K., po J. K. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmiau jo palikimą, tai yra nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą 1Alž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 61lž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (lauko tualetas, šulinys, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad M. K. mirė (duomenys neskelbtini) (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Jo sutuoktinė Z. K. mirė (duomenys neskelbtini) (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Jų sūnus J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). M. K. vardu nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas gyvenamas namas 1A1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 61lž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuris laikomas, kaip santuokoje įgytas turtas. Po M. K. mirties jo palikimą priėmė ir šį turtą pradėjo valdyti jo sutuoktinė Z. K. ir jo sūnus J. K., kurį valdė iki savo mirties. Z. K. mirus, Panevėžio miesto 3-jame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla ir jos įstatyminis įpėdinis sūnus J. K. priėmė palikimą, tai yra nurodytą turtą ir jį valdė, juo rūpinosi, kaip savo turtu. J. K. (duomenys neskelbtini) testamentu, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį viso kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko R. K., o 2/3 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis viso kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko J. K.. M. K. mirus per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė nei Z. K., nei J. K., tačiau faktiškai šį turtą valdė abu, nes gyveno kartu ir rūpinosi minėtu turtu. 2002 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro Pažyma Nr. 60, (duomenys neskelbtini) testamentas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1975 m. gruodžio 18 d. namų knygos įrašas patvirtina faktus, jog J. K. faktiškai palikimą, tai yra tėvų nekilnojamąjį turtą – trobesius priėmė ir pradėjo juos valdyti. Taip pat nurodo, kad ji mirus J. K. per įstatymo nustatytą terminą dėl jo palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė, tačiau faktiškai J. K. turtą valdė, gyveno nurodytuose namuose, juos remontuoja ir rūpinasi kaip savo turtu. Kad po J. K. mirties jo palikimą priėmė ir jį pradėjo valdyti patvirtina uždarosios akcinės bendrovės „Naftėnas“ pažyma apie elektros mokėjimus laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. Paveldėjimo teisės liudijimo nustatyta tvarka neišsiėmė nei Z. K., nei J. K., nei ji pati, todėl dabar iškilo problemų dėl nuosavybės teisės įregistravimo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre. Yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinės reikšmės turinčių faktų nustatymo (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
R. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašė pareiškimo 3 punkte išdėstyto pareiškėjos prašymo ta apimtimi, kiek tai susiję su 1/3 dalimi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), netenkinti, taip pat įvertinti pareiškėjos prašymo pateikimo tinkamumą bei atitikimą įstatymų nustatytai tvarkai ir reikalavimams bei pagrįstumą tuo aspektu, kad pareiškėja prašymą teismui pateikė pasirašiusi K. pavarde. Nurodo, kad pareiškėjos teiginiai neatitinka tikrovės ir yra ginčytini, nes pareiškėja negalėjo (neturėjo teisės) priimti prieš tai minimo viso nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nes pagal jos tėvelio J. K. testamentą ((duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjai priklausytų tik 2/3 šio nekilnojamojo turto dalies. Pareiškėja klaidingai ir be jokio pagrindo teigia priėmusi visą minimą turtą ir nepagrįstai prašo teismo nustatyti šį juridinės reikšmės turintį faktą dėl viso turto. Toks prašymas, jos nuomone, neturėtų būti tenkinamas pareiškėjos atžvilgiu viso turto apimtimi. Į tėvelio J. K. jai paliktą turto dalį (1/3 nekilnojamojo turto) pareiškėja neturi jokių teisių. Po tėvelio J. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) ji negalėjo gyventi savo tėvelio namuose dėl pareiškėjos fizinio smurto jos atžvilgiu ir jos amoralaus gyvenimo būdo bei nesugyvenamo charakterio, todėl buvo priversta gyvenamosios vietos ieškoti kitur. Šiuo metu ji gyvena pas tetą (tėvelio seserį), o ne jos tėvelio jai testamentu paliktoje namo dalyje. Apie pareiškėjos fizinį smurtą jos atžvilgiu įrodymų (dokumentų) nerinko, todėl pateikti negali, (negalvojo, kad kada nors kam nors jų galėtų prireikti kaip įrodymo), nes su pareiškėja jokių reikalų šiuo metu neturi ir nenori turėti. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja nei santuokos, nei giminystės ryšiais nėra susijusi su jos tėveliu ar jos artimais žmonėmis (giminaičiais), gyvena jos tėvelio name ir be jokio pagrindo teigia visą šį nekilnojamąjį turtą priėmusi, o ji, J. K. dukra, priversta gyventi kitur, nors tėvelis testamentu paliko jai namo dalį. Svarbu tai, kad siekdama spręsti šią problemą, nuo 2002 metų ne kartą buvo nuvažiavusi į tėvelio namus pasikalbėti su pareiškėja apie testamentą bei jai tėvelio paliktą turto dalį, tačiau pareiškėja vengia bet kokio kontakto, išsisukinėja, durų neatidaro, į namo vidų neįleidžia. Jei būtų galėjusi gyventi tėvelio namuose, neabejoja, kad ir ji galėtų pateikti teismui dokumentus (įrodymus) apie rūpinimąsi tėvelio paliktu turtu (mokėtas įmokas ir kt. turėtas išlaidas gyvenamojo namo daliai išlaikyti). Į teismą dėl juridinės reikšmės turinčių faktų nustatymo nuo 2002 metų nesikreipė dėl įstatymų nežinojimo (nežinojo, kad jai galėtų būti suteikta nemokama pirminė teisinė pagalba, nes darbinių pajamų bei nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturėjo ir neturi), be to netiki, kad, vykdant testamentą, iš pareiškėjos galėtų atgauti jai priklausančios tėvelio palikto namo dalies (1/3) vertę (su pareiškėja gyvenimo kartu tėvelio namuose neįsivaizduoja). Be kita ko, pažymi, kad apie pareiškėjos gyvenimo būdą, charakterio savybes ir amoralų elgesį įrodo ir tokios aplinkybės, kad pareiškėja iš namų išvarė savo vaikus (R. K. ir G. K.), jų atsisakė. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja pareiškimą pasirašo kaip J. K., o ne J. K., nors nėra ir niekada nebuvo susijusi nei santuokos nei giminystės ryšiais su jos tėveliu J. K., todėl, mano, kad jos prašymas teismui, pasirašant K. pavarde, neturėtų būti vertinamas kaip tinkamai pateiktas dokumentas (b. l. 105-108).
Suinteresuotas asmuo Z. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašė pareiškimo 3 punkte išdėstyto pareiškėjos prašymo ta apimtimi, kiek tai susiję su 1/3 dalimi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris pagal testamentą priklausytų R. K., netenkinti, taip pat įvertinti pareiškėjos prašymo pateikimo tinkamumą bei atitikimą įstatymų nustatytai tvarkai ir reikalavimams bei pagrįstumą tuo aspektu, kad pareiškėja prašymą teismui pateikė pasirašiusi K. pavarde. Nurodė, kad pareiškėjos teiginiai neatitinka tikrovės ir yra ginčytini, nes pareiškėja negalėjo (neturėjo teisės) priimti prieš tai minimo viso nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nes pagal jos brolio J. K. testamentą ((duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjai priklausytų tik 2/3 šio nekilnojamojo turto dalies. Pareiškėja klaidingai ir be jokio pagrindo teigia priėmusi visą minimą turtą ir nepagrįstai prašo teismo nustatyti šį juridinės reikšmės turintį faktą dėl viso turto. Toks prašymas, jos nuomone, neturėtų būti tenkinamas pareiškėjos atžvilgiu viso turto apimtimi. Į jos brolio J. K. jo dukrai R. K. paliktą turto dalį (1/3 nekilnojamojo turto) pareiškėja neturi jokių teisių. Patvirtino, kad brolis iki savo mirties dažnai kalbėjo, kad dalį namo, kuriame gyvena, ketina palikti savo dukrai R. K., kad ji turėtų kur gyventi ir jai nereikėtų ieškotis kito gyvenamojo būsto, apgailestavo, kad nesutvarkyti šio nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentai. Taip pat patvirtino, kad po brolio J. K. mirties brolio dukra R. K. negalėjo gyventi savo tėvelio namuose dėl pareiškėjos psichologinio ir fizinio smurto R. K. atžvilgiu. Lankėsi tuose namuose, kol juose gyveno R. K. ir matė, kad brolio dukra ne kartą buvo sumušta pareiškėjos. Dėl pareiškėjos amoralaus gyvenimo būdo bei nesugyvenamo charakterio R. K. buvo priversta gyvenamosios vietos ieškoti kitur ir nuo 2003 m. kovo mėn. iki šiol gyvena jos namuose, o ne jos tėvelio testamentu paliktoje namo dalyje. Nei ji, nei R. K. su pareiškėja jokių reikalų šiuo metu neturi, nes pareiškėja joms durų neatidaro ir jas ignoruoja. Patvirtino, kad pareiškėja nei santuokos, nei giminystės ryšiais nėra susijusi su jos broliu ir be jokio pagrindo teigia visą šį nekilnojamąjį turtą priėmusi. Taip pat patvirtino, kad R. K. dėl savo tėvelio palikimo priėmimo ir palikimo priėmimo fakto nustatymo niekur nesikreipė dėl įstatymų nežinojimo ir lėšų teisinam konsultavimui dėl palikimo priėmimo neturėjimo (b. l. 112-115).
Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka iš dalies. Nurodė, kad pareiškėja reikalauja teismo nustatyti, kad priėmė palikimą konkrečiai įvardindama turtą: gyvenamąjį namą lAlž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 611 ž. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (lauko tualetas, šulinys, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja be jokio pagrindo ir nepagrįstai prašo teismo nustatyti ši juridinę reikšmę turintį faktą dėl viso turto, kadangi pagal J. K. testamentą pareiškėjai priklausytų tik 2/3 šio nekilnojamojo turto dalies. Be to, šis aukščiau įvardintas reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi tai yra ne teismo kompetencija ypatingosios teisenos bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nustatyti kokį konkrečiai turtą ar jo dalį pagal testamentą priėmė paveldėtojai. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimus, t. y., notaras detalizuoja konkrečiai kokią dalį turto paveldėjo paveldėtojai. Netgi gali susidaryti tokia situacija, kad pareiškėjai priklausys paveldėjimo pagal testamentą atveju mažiau nei 2/3 turto (pavyzdžiui, nustačius, kad vaikams priklauso privaloma dalis). Taigi, pareiškime nurodytas prašymas rezoliucinėje dalyje Nr. 3 negali būti tenkintinas, nes yra ydingas. Yra galimas fakto nustatymas, kad palikimas pagal J. K. testamentą (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), jame nustatyta apimtimi buvo priimtas pareiškėjos faktiniu valdymu. Taigi, pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes pareiškimo rezoliucinėje dalyje 3 punkte nurodytas prašymas negali būti tenkinamas. Iš suformuluoto rezoliucinėje dalyje prašymo galima daryti išvadą, kad pareiškėja siekia įgyti visą J. K. palikimą. Be to, palikimas gali būti priimamas per 3 mėn. nuo jo atsiradimo. Byloje yra duomenų apie tai, kad faktinio valdymo veiksmus pareiškėja atliko po šio termino pabaigos, tačiau nėra duomenų, kad veiksmai būtų atlikti per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo. Todėl pareiškimas negali būti šiuo metu tenkinamas, nes jo nepatvirtina rašytinė bylos medžiaga (mokėjimo kvitai yra iš vėlesnių laikotarpių, nėra rašytinės medžiagos apie tai, kad pareiškėja liko gyventi name po sugyventinio mirties) (b. l. 127-128).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintys faktai, jeigu bylos nagrinėjimo metu bus nustatyta, kad Z. K. po M. K. mirties, J. K. po Z. K. mirties, o pareiškėja po J. K. mirties palikimą priėmė, pradėdami faktiškai jį valdyti. Prašė pareiškimą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 94-95).
Motyvuojamoji dalis
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškimas galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei kiti pretendentai nepareikš pretenzijų dėl M. K. turto ir turtinių teisių, neginčys testamento (b. l. 99-100).
Suinteresuoti asmenys S. K. ir A. R. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir į paveldimą turtą pretenzijų neturi (b. l. 119-120).
Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą jai pranešta tinkamai.
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies. Bylos dalis nutrauktina.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir Z. K., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai ir turėjo keturis vaikus – J. K., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. K., gimusį (duomenys neskelbtini), bei Z. V., gimusią (duomenys neskelbtini). M. K. mirė (duomenys neskelbtini) (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Jo sutuoktinė Z. K. mirė (duomenys neskelbtini) (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Sūnus A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Sūnus R. K., kuris (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus – A. R., gimusią (duomenys neskelbtini) bei S. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Sūnus J. K., kuris (duomenys neskelbtini) (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir mirties momentu buvo santuokoje su L. K., gimusia (duomenys neskelbtini), taip pat turėjo du vaikus – V. G., gimusią (duomenys neskelbtini), bei R. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-15, 46-71, 175, 184). J. K. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto 3-jame notarų biure sudarė testamentą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo 1/3 dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį viso kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), o 2/3 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis viso kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Iš 2002 m. sausio 31 d. pažymos Nr. 60 matyti, kad po Z. K. mirties Panevėžio miesto 3-jame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, jos įstatyminiu įpėdiniu nurodomas sūnus J. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18). VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašų duomenys patvirtina, kad Panevėžio miesto 3-jame notarų biure 2002 m. sausio 31 d. buvo įregistruotas palikimo, atsiradusio po palikėjos Z. K. mirties, priėmimo faktas, o 2002 m. balandžio 12 d. – palikimo, atsiradusio po palikėjo J. K. mirties, priėmimo faktas (b. l. 159-161). Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro duomenimis, po M. K. mirties į Panevėžio miesto 7-ajį notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti (b. l. 139), 2002 m. sausio 31 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po palikėjos Z. K. mirties pateikė jos sūnus J. K., o pareiškimą dėl palikimo priėmimo po palikėjo J. K. mirties 2002 m. balandžio 12 d. pateikė J. K. ir R. K. (b. l. 166, 171).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiškia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis apie jas žinojo, ar ne. Tačiau palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas ir ši valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais bei terminais. M. K. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnis reglamentavo palikimo priėmimo sąlygas, kai mirus palikėjui įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įstatymas įtvirtino keletą alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis turėjo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. K. palikimo atsiradimo momentu pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą buvo palikėjo sutuoktinė Z. K. ir palikėjo vaikai J. K., A. K., R. K. bei Z. V. (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nei Z. K., nei kiti įpėdiniai per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos palikimo nepriėmė (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja, kuri yra J. K. testamentinė įpėdinė, nurodė, kad po M. K. mirties jo sutuoktinė Z. K. jo turtą valdė iki savo mirties. Nurodytą aplinkybę patvirtina byloje esančios Namų knygos išrašo kopijos duomenys (b. l. 19). Teismo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino ir Z. K. dukra Z. V.. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo negalima priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K. po sutuoktinio M. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai šį palikimą valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas šioje dalyje tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Tiek pagal Z. K. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje, tiek pagal J. K. palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieną iš alternatyvių palikimo priėmimo būdų, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. K., pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), po motinos Z. K. mirties 2002 m. sausio 31 d. pateikė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o pareiškimą dėl palikimo priėmimo po J. K. mirties 2002 m. balandžio 12 d. notarui pateikė pati pareiškėja bei suinteresuotas asmuo R. K., kaip testamentinės įpėdinės. Todėl pareiškėja šiuo atveju laikoma priėmusia J. K. palikimu esančią turto dalį, kurią jis paliko jai testamentu, paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame kontekste akcentuotina, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties momento (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (1964 m. CK 598 straipsnis, CK 5.66 straipsnis). Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K. po savo motinos Z. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, taip pat juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po J. K. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, šiuo atveju pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukurs, todėl civilinė byla likusioje pareiškimo dalyje nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-239-2214 pagrindu pareiškėjai J. K. byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba, pareiškėja buvo atleisti 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 5-6). Procesinio sprendimo priėmimo metu išlaidų, pagrindžiančių antrinės teisinės pagalbos išlaidas, byloje nepateikta, todėl klausimas dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-2274-18486 pagrindu suinteresuotam asmeniui V. G. byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Iš 2018 m. lapkričio 12 d. teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. lapkričio 9 d. pažymos Nr. NTP-7-6788 matyti, kad valstybės teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas civilinė byloje sudarė 130,00 Eur advokato užmokestis (b. l. 121-122, 133). Šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei taip pat nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K., gimusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslu.
Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos Z. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.