Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 60-ANR_N-1873-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2021 m. rugpjūčio 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, t. y. už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 22 d., 22.55 val., magistraliniame kelyje Šiauliai - Palanga, Palangos m. sav., vairavo transporto priemonę LEXUS RX400h, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 0,77 promilių girtumas, tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokole yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. R. rašytinis paaiškinimas, kad dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių ji sutinka.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Darius Vambutas 2021 m. rugpjūčio 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. R. buvo pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir nubausta 800,00 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) šešis mėnesius ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylika mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas vairavo transporto priemones, būdamas neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Tokia veika užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį D. R. pradėta, nes ji 2021 m. rugpjūčio 22 d., 22.55 val., magistraliniame kelyje Šiauliai - Palanga, Palangos m. sav., vairavo transporto priemonę LEXUS RX400h, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 0,77 promilių girtumas, tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Darius Vambutas 2021 m. rugpjūčio 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. R. nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalyje 800,00 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) šešis mėnesius ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylikai mėnesių. D. R., nesutikdama su šiuo nutarimu jai paskirta administracinio poveikio priemone, kreipėsi į teismą su skundu.

Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjos kaltės, taip pat ir nuobaudos – baudos, dydžio, tačiau skunde keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pažeidėjos atžvilgiu klausimas, t. y. pareiškėja prašo panaikinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo šešiems mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylika mėnesių arba teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šio prašymo, pareiškėja prašo paskirti trumpesnius šių administracinio poveikio priemonių terminus.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. D. R. 2021 m. gruodžio 7 d. bausta Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausio specialisto Dainiaus Rimšos nutarimu už 2021 m. rugsėjo 17 d. automatiniu būdu užfiksuotą nusižengimą pagal ANK straipsnio 2 dalį ir jai buvo paskirta 21,00 Eur bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Tačiau pareiškėja D. R. savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi darbą, tačiau tai pripažintina tik ją teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas, ir skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonę, ar išvis jų neskirti.

Pareiškėjai D. R. administracinio nusižengimo padarymo metu nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,77 promilės, ir nors nenustatyta, kad D. R., vairuodama transporto priemonę ir būdamas neblaivi, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui ar padarė kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai neleidžia teigti, kad toks asmens elgesys nekėlė didelio ir realaus pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei.

Pareiškėjos D. R. skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybę, tai yra, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, netinkamai įvertinus savo būklę, turi darbą, rūpinasi savo 83 metų amžiaus mama, pripažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau tokio pobūdžio nusižengimų nėra padariusi, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl netekus teisės vairuoti jai bus sukeltos neigiamos pasekmės, nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir nesudaro objektyvaus pagrindo, jog dėl jai paskirtos teisės vairuoti transporto priemones šešių mėnesių terminui atėmimo pažeidėjai kilsiančios pasekmės bus neproporcingos. Akcentuotina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, todėl vien pats faktas, kad D. R. sėdo už vairo būdama neblaivi, įvertinus ir nustatytą neblaivumo laipsnį (0,77 promilės), patvirtina ne tik tai, kad nusižengimas padarytas tyčia, bet rodo pažeidėjos neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei aplinkinius.

Pareiškėjos pabrėžiamos aplinkybės, susijusios su darbu, apsunkintu nuvykimu į darbą bei pas mamą, kuria ji rūpinasi, taip pat nepatogumais, kuriuos patirs ne tik ji, bet ir jos artimi šeimos nariai - mama, nelaikytinos ypatingai švelninančiomis jos atsakomybę ir nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir paskyrus atitinkamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones, ji patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi artimais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir D. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė. Teismo vertinimu, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina vykti į darbą, rūpintis šeima, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą, kurio nešalina ir D. R. nurodomos aplinkybės, jog praradusi teisę vairuoti transporto priemones ji susidurs su nepatogumais ir patirs sunkumų, nes neturint teisės vairuoti, jai bus apribota galimybė greičiau nuvykti pas mamą, kuriai reikia priežiūros. Asmeniniai D. R. ar jos šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Teismo vertinimu, dėl administracinio nusižengimo įvykdymo atsirasiančios pasekmės yra adekvačios, jos nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Todėl, vien tai, kad D. R. pripažino padariusi minėtą nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nebuvo nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad baudą yra sumokėjusi, vis dėlto nesuteikia pagrindo dar labiau švelninti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ar jos neskirti. Šios aplinkybės buvo įvertintos institucijai skiriant jai administracinę nuobaudą – minimalią baudą, bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje, numatytam terminui, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad D. R. paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti D. R. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu jai būtų galima dar labiau sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Taigi, įvertinęs visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo spręsti, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą D. R. skundžiamu nutarimu paskirta privaloma administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, būtų neproporcingai griežta ar neteisinga.

Minėta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Šios įstatymo nuostatos suteikė galimybę sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jei pažeidėjas sutinka įsirengti antialkoholinius variklio užraktus (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu nutarimu pareiškėjai kartu su administracinio poveikio priemone - šešių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, paskirtas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams.

Atkreiptinas dėmesys į ANK 31¹ straipsnio 2 dalies nuostatą, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik tuo atveju, jei pažeidėjas sutinka įsirengti antialkoholinius variklio užraktus. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu, pažeidėja sutiko, kad jai būtų paskirta administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių, tačiau teismo posėdžio metu pažeidėja pareiškė, kad ji esamu metu neturi finansinių galimybių įsirengti antialkoholinius variklio užraktus, bet nei teismui teikdama skundą, nei teismo posėdžio metu nenurodė savo galimai pablogėjusios finansinės padėties faktinių aplinkybių. Taigi akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neišreiškė aiškios pozicijos, kad ji nesutinka įsirengti antialkoholinius variklio užraktus, todėl nesant ANK 31¹ straipsnio 2 dalyje numatytai draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymo sąlygos (pažeidėjos nesutikimo), ši administracinio poveikio priemonė gali būti jai skiriama.

Kitokio situacijos vertinimo nesuponuoja ir ta aplinkybė, kad skundu pareiškėja D. R. nurodo, jog iki 2021 m. rugpjūčio 22 d. padaryto administracinio nusižengimo pareiškėja galiojančių nuobaudų neturėjo, kad paskutinį kartą administracinėn atsakomybėn ji buvo traukta tik dėl 2017 m. gruodžio 28 d. padaryto administracinio nusižengimo, t. y. labai senai, bet iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus matyti, kad D. R. 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimu bausta vairuojant transporto priemonę, kai nustatytą vidutinį 90 km/val. greitį viršijo 16 km/val. (įvertinus paklaidą važiavo 106 km/val. greičiu), todėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausio specialisto Dainiaus Rimšos nutarimu už 2021 m. rugpjūčio 21 d. automatiniu būdu užfiksuotą nusižengimą pagal ANK straipsnio 2 dalį D. R. buvo paskirta 21,00 Eur bauda, o informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Nagrinėjamu atveju D. R. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog alkoholį vartojo pasibaigus darbo dienai apie 20.00 val. vakaro metu, išgėrė dvi taures vyno, o 23.00 val. jai paskambino mama ir paprašė jos pagalbos, todėl ji išvažiavo automobiliu padėti mamai. Jai 22.55 val. į alkoholio kiekio matuoklį įpūtus 0,82 promilės, o 23.10 val. – 0,77 promilės laikytina, jog ji tikrai turėjo suprasti, kokios pasekmės jai kils vairuojant transporto priemonę, kad suvartotas alkoholio kiekis iš organizmo dar nebus pasišalinęs. Teismo vertinimu, pažeidėjai nustatytas 0,77 promilės, o pirmo tikrinimo metu nustatytas dar didesnis neblaivumas, buvo pakankamas jai suprasti, jog ji negali vairuoti transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, jog ji sąžiningai klydo, manydama, jog už vairo sėda blaiva, teismas laiko neįtikinama, nelogiška ir atmeta kaip neatitinkančią tikrovės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę versiją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei tai, kad pareiškėjai skundžiamu nutarimu buvo paskirta minimali administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui, teismas sprendžia, kad labiau švelninti D. R. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Dariaus Vambuto 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu paskirtas administracinio poveikio priemones nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismo nuomone, kitu atveju nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ANK 22 straipsnis).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu D. R. teisingai paskirta nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones minimaliam terminui, iš esmės tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, charakterizuojančius duomenis. D. R. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, proporcingumo principą, taip pat teismų praktiką, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi švelninti jai skirtas administracinio poveikio priemones ar jų visai neskirti. Teismas, įvertinęs šioje byloje visą kompleksą aplinkybių, daro išvadą, jog naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos D. R. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Dariaus Vambuto 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-1873-2021 (ROIK:21142267273), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.