Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. (S. J.) ieškinį atsakovei S. J. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

5. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Paaiškino, kad santuokos iširimo priežastimi buvo aplinkybė, kad jis į namus priėmė gyventi nuo karo pabėgusią moterį iš Ukrainos. Atsakovė dėl to supyko, prisigalvojo, kad tarp jo ir šios moters yra artimi santykiai, pradėjo jam priekaištauti, be to ir kaimynai pradėjo jį apkalbinėti. Teigė, kad tarp jo ir sutuoktinės nebeliko pasitikėjimo.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu susituokė jau antrą kartą, todėl jos pavardė nepasikeitė, ir nutraukus santuoką prašė palikti turimą pavardę. Paaiškino, kad ją, kaip moterį, žemina ieškovo elgesys, nes jis namo parsivedė Ukrainietę moterį, ją apgyvendino savo kambaryje, kuriame ir pats miega, kartu su šia moterimi visur važiuoja. Atsakovė teigė, kad jaučiasi išduota, atsakovas jos nesupranta, prasidėjo kaimynų apkalbos, paminėjo, kad nesusivaldžiusi užsipuolė minimą moterį, mano, kad tolimesnis gyvenimas santuokoje neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkintinas visiškai

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas S. J. (S. J.) ir S. J. (buvusi pavardė J.) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, akto įrašas (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė su pareikštu ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Pripažino ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

Dėl santuokos nutraukimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti.

10. Reikalavimą nutraukti santuoką ieškovas grindžia tuo, kad santuoka yra visiškai iširusi ir nebėra jokių galimybių ją išsaugoti, nes sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, ir todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys išsakė kaltinimus sutuoktinio pareigų pažeidimu viena kitos atžvilgiu, tačiau iš dalies pripažino lojalumo, tarpusavio supratimo stoką ir savo veiksmuose. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

11. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamu atveju abi šalys tvirtai apsisprendusios nutraukti santuoką, prašė netaikyti termino susitaikyti, todėl, teismo vertinimu, imtis priemonių santuokai išsaugoti nėra tikslinga.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširusi, nutraukia ieškovo S. J. ir atsakovės S. J. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

13. CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nurodomo straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Vadinasi tam, kad uždrausti vienam iš sutuoktinių pasilikti santuokinę pavardę, reikalingos dvi sąlygos: 1) galima uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui, jeigu santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės; 2) sutuoktiniai neturi turėti bendrų vaikų.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovės pavardė tiek iki santuokos sudarymo, tiek po santuokos sudarymo buvo ,,J.“, nes, kaip paaiškino šalys, jos santuoką buvo sudariusios antrą kartą, jokių ginčų dėl pavardės tarp šalių nekilo, todėl atsakovei paliktina pavardė ,,J.“.

15. Šalys nereiškė viena kitai reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, teismas nenustatė, kad kuri nors iš šalių yra reikalinga išlaikymo, todėl išlaikymo klausimas šioje byloje nespręstinas (CPK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių

16. Teismui nutraukiant santuoką, vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

17. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro, taip pat VĮ ,,Regitra“ duomenimis nustatyta, kad šalys nėra įgijusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Todėl nagrinėjamoje byloje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimas nėra sprendžiamas.

18. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad šalys turėtų bendrų ar asmeninių kreditorių, todėl prievolių kreditoriams klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 108,00 Eur žyminį mokestį, tačiau neprašė priteisti iš atsakovės žyminio mokesčio išlaidų, taip pat neteikė prašymo iš atsakovės priteisti kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir neatlygintinos.

21. Patenkinus ieškinį visa apimtimi, iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nagrinėjamoje byloje sudaro 19,92 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) tarp S. J. (S. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. J. (ikisantuokinė pavardė – J.), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. J. (S. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „J.“ ir S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „J.“.

Priteisti iš atsakovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolika eurų, 92 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.