Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nė­jo civili­nę by­­lą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Lazdijų rajono savivaldybės adminis­tra­ci­ja, M. M. ir J. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėja L. A. buvo santuokoje, tačiau (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta, įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. CMS išdavė ištuokos liudijimą AI Nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką, kadangi neturėjo savo būsto, persikėlė gyventi pas savo motiną A. L., gyvenusią (duomenys neskelbtini). Dirbdama taupė lėšas, turėdama tikslą įsigyti nekilnojamą turtą, butą, ar dalį namo. 2005 m. pabaigoje pažįstamas B. K., gyv. (duomenys neskelbtini) (dabartiniu metu miręs) pranešė, jog mirė jo kaimynė M. T.. Yra likęs jos sūnus K. T., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris žada parduoti po motinos M. T. mirties likusią namo esančio (duomenys neskelbtini), dalį su ūkiniais pastatais. Susisiekus su K. T., iš tikrųjų sužinojo, kad jis ketina parduoti po jo motinos mirties likusią pusę gyvenamo namo kartu su jos daliai priklausančiais ūkiniais pastatais bei kitais inžineriniais įrengimais. Susitarė, kada galėtų apžiūrėti namą. Tai buvo apie 2006 m. balandžio mėnesio antroje pusėje. Nuvykus apžiūrėti namo K. T. aprodė esamas namo bei ūkines patalpas, kurios priklausė jo motinai M. T., tuo metu ten gyvenęs kitoje namo dalyje ((duomenys neskelbtini)) B. K. patvirtino, kad aprodytos patalpos tikrai priklausė M. T. ir jis sutinka, jog mirusios M. T. dalis, kurią po jos mirties valdo jos sūnus K. T. būtų parduota pareiškėjai. 2006 m balandžio 25 d. tarp pareiškėjos ir K. T. buvo sudaryta rašytinė sutartis, jog jis gauna iš pareiškėjos 5000 litų (1446 Eur) rankpinigių už pusę gyvenamo namo. Šioje sutartyje taip pat nurodoma, jog parduodama namo dalis už 15000 litų (4376 Eur). 2006 m. gegužes mėnesio antroje pusėje pareiškėja įsikėlė gyventi į K. T. parduodamą namo dalį. 2006 m. gegužes 22 d. sumokėjo K. T. papildomai 9000 litų (4376,00 Eur) ir likusį 1000 litų (291,72 Eur) susitarė, jog sumokės, kai pirkimo - pardavimo sutartis bus patvirtinta pas notarą. Tačiau nuvykus pas notarą, paaiškėjo, jog K. T. nėra priėmęs savo motinos M. T. palikimo, todėl šis turtas neįregistruotas jo vardu, jis jo parduoti negali, kol nepriims savo motinos palikimo. K. T. žadėjo skubiai dokumentus sutvarkyti, pareiškėjai leisdamas apsigyventi, jis jokių pretenzijų į šias patalpas neturi ir neturės, kai susitvarkys paveldėjimo dokumentus iš karto pareiškėjai parduos nekilnojamąjį turtą, t. y. namo dalis su ūkiniais pastatais bus oficialiai perrašyta pareiškėjai. K. T., vis žadėdamas sutvarkyti nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo dokumentus savo duoto žodžio netesėjo. K. T., gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Todėl šiuo metu negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Nekilnojamasis turtas liko įregistruotas Nekilnojamojo turto registre M. T. vardu, K. T. motinos vardu.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 1 dalimi pranešimas apie bylos nagrinėjimą 2022-05-18 paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 62), tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė į teismą dėl jų įtrau­ki­mo į procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2004 m. mirė K. T. motina M. T., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Palikimo po motinos mirties K. T. nepriėmė, tačiau likusiu motinos nekilnojamuoju turtu rūpinosi kaip vienintelis savininkas. Jis leido L. A. apsigyventi dalyje namo, priklausiusio jo motinai. Per du kartus priėmė iš pareiškėjos pinigus už namo ir ūkinių pastatų dalį, esančių (duomenys neskelbtini), pasirašydamas dokumentą, kad pinigus gavo iš pareiškėjos, vieną kartą 5000 litų, kitą kartą 9000 litų. K. T., gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Liudytojai B. L. ir A. R. ir suinteresuotas asmuo J. T. patvirtino, kad M. T. gyveno (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad M. T. sūnus K. T. po motinos mirties leido L. A. prieš šešiolika metų apsigyventi šiame name ir paėmė iš L. A. pinigus už šį nekilnojamąjį turtą. Po M. T. mirties juo naudojasi L. A..

CK 4.68 str. 1 d. nurodoma, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą, bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir kaip savą valdęs nekilnojamą daiktą ne mažiau kaip 10 metų, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio str. 2 d. nurodoma, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Namo dalį bei ūkinių pastatų dalį pareiškėja nuolat nepertraukiamai prižiūrėjo, juos remontavo, jais rūpinosi ir juose gyvena nuo (duomenys neskelbtini).

Kokie nors kiti asmenys į šį pareiškėjos valdomą turtą pretenzijų nereiškia ir jų neturi. Šio nekilnojamo turto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; nekilnojamas turtas yra įregistruotas mirusios 2004 metais M. T. vardu, visą valdymo laikotarpį buvo valdoma teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Šį nekilnojamą turtą nuo 2006 m. gegužės 22 d., visą valdymo laikotarpį, valdė pareiškėja kaip savą, t. y. su juo elgėsi kaip šio daikto savininkė ir suvokdama, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą dalį namo ir ūkinių pastatų.

Šie pastatai stovi iš valstybės nuomojamame žemės sklype.

Darytina išvada, kad nustatyti faktą nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos,

Nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties pagrindu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas) būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinys ne kartą nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-67/2011, 3K-3-52-916/2017 ).

Šioje byloje jokie kiti asmenys, kurie turėjo galimybę pagal viešai paskelbtą pranešimą apie bylos nagrinėjimą pareikšti pretenzijas į pareiškėjos valdomą turtą, neginčijo pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, niekas nepareiškė teisų į šį pastatą. Byloje nėra nustatyta, jokių aplinkybių, kad L. A. pastatą būtų užvaldžiusi per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, t. y. neteisėtai. Pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai apie buvusio savininko sprendimą parduoti pastatą, apie pinigų sumokėjimą ir pastato perdavimą L. A., patvirtina, kad dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei inžinerinių įrenginių valdymas prasidėjo sąžiningai ir teisėtai – pirkimo - pardavimo sandorio pagrindu, nors jis ir negalioja. Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas, o asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2013, 3K-3-52-916/2017).

Nors L. A. neįgijo nuosavybės teisės į dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir inžinerinių įrenginių, tačiau ji jį sąžiningai valdė visą valdymo laiką, nes niekas neturi daugiau už ją teisių į šį daiktą ir ji nežinojo bei nežino apie jokias kliūtis, trukdančias įgyti šį turtą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. L. A. valdymo teisėtumo ir sąžiningumo niekas niekada neginčijo. Visą valdymo laiką pastatus ji valdė atvirai, kaip savą – išlaikė, juo naudojosi, valdė nesislapstydama, todėl daikto savininkas, jeigu toks yra, galėjo įgyvendinti savo teisę į daiktą, galėjo pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau niekas to nepadarė. Pastatai buvo valdomi nepertraukiamai daugiau 10 metų nuo valdymo teisės įgijimo. Šis valdymas niekada nepasibaigė dėl to, kad L. A. būtų praradusi galimybę naudotis pastatais ar paveikti jį pagal savo valią, ji niekada nebuvo atsisakius šių pastatų valdymo.

Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija –Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013).

Taigi, byloje nustatyta, kad L. A. nėra nekilnojamojo turto – namo dalies, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,07 kv. m., Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,59 kv. m., Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7,51 kv. m., Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 13,72 kv. m., Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 14,76 kv. m., Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,68 kv. m., bei priklausančių ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 50,08 kv. m. ½ dalies, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 12,36 kv. m., ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,59 kv. m., ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,14 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini) savininkė, bet sąžiningai juos įgijo bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė jau daugiau kaip dešimt metų, o per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas, jeigu toks būtų, turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos pripažinti juridinį faktą, kad L. A. įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad L. A., a k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į nekilnojamą turtą - namo dalį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,07 kv. m., Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,59 kv. m., Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7,51 kv. m., Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 13,72 kv. m., Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 14,76 kv. m., Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,68 kv. m. bei priklausančių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 50,08 kv. m. 1/2 dalį, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 12,36 kv. m., ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,59 kv. m. ir ūkini pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,14 kv. m., esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Dėl sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skun­das Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.