Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės V. D. prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo, civilinėje byloje dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo R. L. ieškinį, atsakovai – V. D., P. L., trečiasis asmuo – T. N., institucija teikianti išvadą – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. D. pateikė teismui prašymą, kuriame, prašo ieškovui R. L. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 500 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant pareiškėjai. Prašyme nurodoma, kad ieškovas R. L. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams pateiktu ieškiniu prašė atidalinti jo sklypo dalį iš su atsakovais P. L., V. D. iš bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo 19,9300 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį, pagal projekto rengėjo matininko A. Č. parengtą žemės sklypų pertvarkymo projektą. Taip pat ieškovas prašė iš atsakovų solidariai priteisti projekto rengimo išlaidas, teismo ir advokato pagalbos išlaidas. Panevėžio apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovo R. L. ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės paliko nenagrinėtą. Ieškovas, siekdamas atidalinti ginčo sklypą prašė teismo patvirtinti projekto rengėjo A. Č. parengtą žemės sklypų atidalijamo projektą, nesilaikė žemės sklypų formavimo ir rengimo tvarkos numatytos Lietuvos žemės įstatymu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Ieškovo teismui pateiktas projektas nėra pateiktas derinti bendrasavininkams, atsakingoms institucijoms (Projekto rengimo organizatoriui, Nacionaline žemės tarnybai) kaip tai numato teisės aktai. Kaip konstatavo Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartyje, nėra duomenų, ar projekto sprendinys atitinka teisės aktų reikalavimus ir procedūras dėl tokių projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo, ar gautas pritarimas tokio projekto sprendiniams ir ar tokio ieškinio dalyko, kokį suformulavo ieškovas, nagrinėjimas savo esme (sukuriamomis teisinėmis pasekmėmis) reikštų žemės sklypo atidalijimą, todėl laikytina, jog ieškovas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Byloje net nėra duomenų, kad ieškovui projekto rengimo organizatorius (Rokiškio rajono savivaldybės administracija) būtų suteikęs teisę rengti žemės sklypo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Tai rodo, kad toks ieškovo elgesys pateikiant ieškinį teismui buvo tyčinis - ieškovas ieškinį pateikė, net neturėdamas teisės rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, bei sąmoningas – jokio prieštaravimo dėl ieškinyje nurodyto A. Č. parengto projekto iš žemės sklypo bendraturčių nėra ir negalėjo būti, nes pats žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nebuvo net pradėtas rengti nustatyta tvarka, t. y. ieškovas tikrai žinojo visas reikšmingas aplinkybes ir veikė apgalvotai. Ieškovas, dėstydamas faktinį ieškinio pagrindą, nurodė, kad atsakovai nepritarė matininko A. Č. parengto projekto sprendiniams, t. y. akivaizdžiai nurodė nebūtas aplinkybes - atsakovams toks projektas nebuvo net pateiktas susipažinimui. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo ginti tariamai pažeistas savo teises, t. y. savo ieškinio faktinio pagrindo ieškovas nepagrindė. Toks ieškovo nesąžiningas elgesys, pareiškėjai sukėlė labai daug skaudžių išgyvenimų bei nusivylimų. Pareiškėja buvo informuota tik apie P. L. (bylos atsakovo) rengimą žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą ir visą laiką turėjo pagrindo manyti, kad minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas laikantis galiojančių teisės normų reikalavimų nustatyta tvarka pagal iniciatoriaus P. L. (bylos atsakovo) prašymą (paslaugos Nr. ZSFP-67698). Dalyvavo sklypo apžiūroje, nurodė faktinę sklypo naudojimo tvarką, teikė pastabas rengiamo projekto sprendiniams, savo pasiūlymus derino su projekto iniciatoriumi, kuris jiems pritarė. P. L. inicijuoto žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektą rengė ta pati R. B. žemėtvarkos darbų įmonė, kurioje dirba ir ieškovo projektą parengęs matininkas A. Č.. Ieškovas pasinaudojo pareiškėjos pastabomis rašytomis R. B. žemėtvarkos darbų įmonės rengtam P. L. projektui ir jas pateikė kaip tariamą pareiškėjos nesutikimą su jo siūlomu žemės sklypo padalinimo būdu tuo tariamai pagrįsdamas faktinį savo ieškinio pagrindą. Ieškovui R. L. kreipusis į teismą dėl nuosavybės atidalijimo, pareiškėja suprato, kad neturės jokios galimybės pareikšti pastabų ieškovo pateikto projekto sprendiniams, negalės pasiūlyti alternatyvių sklypo padalinimo ir pertvarkymo sprendinių, taip pat parengti savo siūlomą žemės sklypo pertvarkymo projekto variantą, o turės eikvoti savo laiką, ieškoti teisinės pagalbos ir ruoštis gynybai teisme. Tai sukėlė stresą, neigiamas emocijas, nusivylimą, moralinius išgyvenimus. Toks ieškovo R. L. elgesys kreipiantis į teismą nesilaikant galiojančių teisės normų reikalavimų, išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pareiškėjai ne tik apribojo įstatymuose numatytas teises dalyvauti, pareikšti pastabas, siūlymus dėl jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių, bet ir tiesiogiai suvaržė pareiškėjos LR Žemės įstatymo 40 str. 3 d numatytą teisę rengti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėja 2020 m gegužės 22 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. 2020 m birželio 5 d. Rokiškio savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AV-522 pareiškėjai suteikė teisę rengti minėto sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos numeris ZSFP-74760). Paaiškėjus, kad dėl žemės sklypo vyksta teisinis ginčas, Rokiškio rajono savivaldybės administracija pareiškėją informavo, kad panaikino minėtą įsakymą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes imperatyvios LR Žemės įstatymo 30 str. 9 d. bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 10 p. nuostatos draudžia pertvarkyti teisminio ginčo objektu esančius žemės sklypus. Tokie ieškovo veiksmai sąlygojo prarastą laiką, galimybes laiku, šalims kooperuojantis parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir leido atsirasti minėtoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytiems padariniams. Toks R. L. elgesys išeina už įstatymų leidėjo apibrėžtų subjektinės teisės teisėto įgyvendinimo ribų ir neabejotinai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., CK 1.137 str. 3 d. nuostatoms. Visos šios aplinkybės įrodo pakankamą teisinį ir faktinį ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis priežastinį ryšį ir neabejotinai rodo, kad ieškovas buvo nesąžiningas teikdamas nepagrįstą ieškinį teismui ir tai yra pagrindas skirti baudą ieškovui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose buvo priimtas ieškovo R. L. ieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams V. D., P. L., kuriuo ieškovas prašė atidalinti jo sklypo dalį iš su atsakovais P. L. ir V. D. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo 19,9300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5681-620/2020 ieškovo R. L. ieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, paliktas nenagrinėtu. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 24 d. Nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas, siekdamas atidalinti ginčo sklypą prašo teismo patvirtinti projekto rengėjo matininko A. Č. parengtą žemės sklypų atidalijimo projektą, kuris net nėra pateiktas derinti kaip tą numato teisės aktai. Nėra duomenų, ar projekto sprendinys atitinka teisės aktų reikalavimus ir procedūras dėl tokių projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo, ar gautas pritarimas tokio projekto sprendiniams ir ar tokio ieškinio dalyko, kokį suformulavo ieškovas, nagrinėjimas savo esme (sukuriamomis teisinėmis pasekmėmis) reikštų žemės sklypo atidalijimą, todėl laikytina, jog ieškovas nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, dėl ko ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjos prašyme ieškovo atsakomybė dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis iš esmės grindžiama tuo pagrindu, kad ieškovas, siekdamas atidalinti ginčo sklypą, teikdamas ieškinį, prašė teismo patvirtinti projekto rengėjo A. Č. parengtą žemės sklypų atidalijamo projektą, nesilaikė žemės sklypų formavimo ir rengimo tvarkos numatytos Lietuvos žemės įstatymu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Ieškovo teismui pateiktas projektas nebuvo pateiktas derinti bendrasavininkams, atsakingoms institucijoms (Projekto rengimo organizatoriui, Nacionaline žemės tarnybai) kaip tai numato teisės aktai. Ieškovas ieškinį pateikė, neturėdamas teisės rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas turi specialių žinių, reikalingų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimui ir įgyvendinimui bei sąmoningai nesilaikė žemės sklypų formavimo ir rengimo tvarkos. Ieškovo naudojimosi jam įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą teisminės gynybos bei teikti ieškinį, nors ir nesilaikius išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu ar, kad tokia teise naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį, nereiškia, jog jis ieškinį padavė kitu tikslu, nei siekdamas apginti savo, jo įsitikinimu, pažeistus interesus. Tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena iš konstitucinių asmens teisių, kuri gali būti ribojama tik išskirtinais atvejais, todėl ieškovo elgesys nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, kad dėl to jam turėtų būti skiriama bauda.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsakovės V. D. prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui R. L. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.