Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-108-1109/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-02-23Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-05-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-23
Bylos Nr.
1-108-1109/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12704-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
D. K.
Advokatai
Petras Varkalys, Kristina Raulinaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-108-1109/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12704-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.9.7; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui,kaltinamajam M. K., jo gynėjai advokatei Kristinai Raulinaitienei,nukentėjusiajam D. K., jo atstovui advokato padėjėjui Petrui Varkaliui,teismo medicinos ekspertei M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1995 m. gegužės 18 d. Šakiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, studijuojantis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. K. 2020 m. kovo 25 d. apie 20.30 val. apsaugos poste, esančiame prekybos centre „Šilas“ adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio žodinio konflikto su D. K. metu, tyčia suduodamas jam ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį padarė odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, kaktos sumušimą ir taip mušdamas nukentėjusįjį D. K. sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II Įrodymai

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2020 m. kovo 25 d., stebėdamas vaizdo kameras apsaugos poste, pastebėjo vyriškį, kuris pasiėmė dešrų ir praėjo pro kasas už jas nesusimokėjęs. Jis užblokavo duris, pakvietė apsaugą, pasakė tam vyriškiui, kad jis apsivogė, kad iškvietė policiją ir nusivedė jį apsaugos postą. Apsaugos poste vyriškis prašė nekviesti policijos, nes jis su mažu vaiku, tačiau kaltinamasis pasakė, kad nepaleis, nes apsivogė ir iškvies policiją, liepė atiduoti dešras. Tuo metu jie sėdėjo vienas priešais kitą. Nukentėjusysis į tokį jo atsakymą sureagavo labai agresyviai, pradėjo švaistytis, mosikuotis tomis dešromis, kaltinamasis sakė jam sėsti ir jis atsisėdo. Kaltinamasis tuo metu pildė dokumentus ir iškvietė saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojus. Vyriškis supyko, kad kaltinamasis jam iškvietė policiją, ir pradėjo grasinti, kad dabar jis, t. y. kaltinamasis, susimokės, tačiau kaltinamasis nekreipė į tai dėmesio, nes apsivogusieji dažnai taip elgiasi – grasina iškviesti policiją ir pranešti, kad juos sumušė. Nukentėjusysis taip pat jam grasino, kad palauks po darbo, papjaus, jei jo nepaleis. Kai atvažiavo „Jungties“ darbuotojai, nukentėjusįjį paliko su jais, pats ėjo tikrinti prekių kainų, iškvietė policiją. Darė taip, kaip ir kiekvieną kartą pagavus vagį. Atvykę medikai patikrino nukentėjusįjį, jokių sužalojimų nerado. Atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino, kad sulaikė vagį, pateikė pareikšimą, paaiškino pareigūnams, kad nukentėjusysis supyko, dėl to, kad kaltinamasis jam iškvietė policiją, todėl paskambino ir pranešė neva kaltinamasis jį sumušė. Kraujosruvą nukentėjusiojo akyje jis pastebėjo dar prieš vedantis nukentėjusįjį į apsaugos postą, o po to, kai nukentėjusysis nusiėmė kaukę, pamatė ir šašą jo lūpoje. Jis pats nukentėjusiojo nemušė, smūgių jam nesudavė. Mano, kad nukentėjusysis jį apkalba įkalbėtas draugo. Po šio įvykio praėjus savaitei laiko tas pats nukentėjusysis vėl buvo sulaikytas apsivogęs ir jis vėl būdamas neblaivus kvietė policiją ir greitąją, tačiau medikai jokių sužalojimų nerado, nukentėjusįjį išsivežė policija, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Civilio ieškinio nesutinka atlyginti.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad tikslios dienos nepamena, galimai 2020 m. kovo 25 d. vakare, nes jau buvo tamsu, ėjo į parduotuvę „Šilas“ – kaimynė prašė palydėti jos vaiką. Parduotuvėje už striukės jis užsikišo dešrų ir jį sulaikė kaltinamasis, nusivedė į apsaugos darbuotojų patalpą, abu atsisėdo, tarp jų kilo ginčas. Kaltinamasis ėmė jį įžeidinėti, sakė, kad nukentėjusysis vagis, o jis atsakė, kad ne iš jo vagia. Kaltinamasis dar kažką jam pasakė, tada jis atsakė šiam, kad ne jo reikalas, ir prasidėjo smūgiai. Kaltinamasis jam sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiu į veidą ir iš kojos į šoną. Nukentėjusysis sakė kaltinamajam, ką šis daro, praras darbą. Kaltinamasis pamatė, kad nukentėjusiajam ėmė bėgti kraujas ir pats iškvietė jam greitąją pagalbą. Ar jis pats kvietė greitąją pagalbą nepamena, galėjo ir pats kviesti. Tuo metu kai buvo suduoti smūgiai, kaltinamasis stovėjo, o nukentėjusysis sėdėjo. Kaltinamas prakirto jam viršutinę lūpą. Kurioje pusėje, nepamena. Bėgo kraujas. Tai matė ir pareigūnai, ir apsaugos darbuotojai. Jis kraują valėsi ranka. Kai jam smūgiavo, jis nesigynė, pagalbos nekvietė, tik pradėjo garsiau kalbėti, nes apsaugos darbuotojai stovėjo už durų. Durys buvo uždarytos. Smūgiavimo metu apsaugos darbuotojai jau buvo atvykę. Kai kaltinamasis atidarė duris, patys apsaugos darbuotojai sakė jam, ką jis daro, matė, kad nukentėjusysis buvo kraujuotas. Kitą dieną jis pats nuvažiavo į Trečiąją ligoninę, kur jam atliko ekspertizę, po to jis parašė pareiškimą policijai. Po šito įvykio iki vykimo į ligoninę jokių konfliktų su kitais asmenimis neturėjo, nugriuvęs nebuvo. Jam galvą skaudėjo gal dvi, tris dienas, buvo prakirsta lūpa, į galvą buvo suduota. Dėl to jautė fizinį skausmą ir moralinį, nes jį mušė „pienburnis“, nors jis sėdėjo ir nesipriešino. Kurį laiką vengė lankytis toje parduotuvėje. Dėl šio įvykio jam pablogėjo atmintis, būna depresija. Jaučia baimę, kad gali vėl tai pasikaroti. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti 750 eurų už fizinį skausmą ir moralinę žalą.

Liudytoja L. S. parodė, kad ji yra policijos pareigūnė, 2020 m. kovo mėnesį vyko į iškvietimą dėl to, kad asmenį sumušė apsaugos darbuotojas. Atvykus, juos pasitiko tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis. Po kelių minučių atvyko ir medikai. Pas nukentėjusįjį matėsi sužalojimai: akyje kraujosruva, pakraujavimas virš lūpos – šviežiai pakrešėjęs kraujas. Iškvietimai buvo du – ir kaltinamojo, ir nukentėjusiojo. Ji pasikalbėjo su abiem. Nukentėjusysis nurodė, kad apsivogė, jį nusivedė į kambariuką, ten įvyko žodinis konfliktas ir jis buvo sumuštas. Kaltinamasis nei prisipažino, nei neigė savo kaltės. Jis sakė, kad jį provokavo, bet nenurodė, ar sudavė nukentėjusiajam. Ikiteisminio tyrimo metu jos nurodytas įbrėžimas ant nukentėjusiojo lūpos tai yra pakrešėjęs kraujas. Kitur kraujo ji nematė. Nukentėjusysis atsisakė vykti su medikais į gydymo įstaigą, atsisakė rašyti pareiškimą. Sakė pagalvos, kreipsis į gydymo įstaigą ir tada atvyks rašyti pareiškimą.

Liudytoja V. E. parodė, kad ji dirba greitosios medicinos pagalbos skyriuje. Vyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini). esančioje parduotuvėje „Šilas“. Kvietė sužalotas asmuo. Atvykus sužalojimų nebuvo. Buvo pasiūlyta vykti į gydymo įstaigą, tačiau nukentėjusysis atsisakė. Jis buvo labai grubus, teigė, kad jį sumušė apsaugos darbuotojas. Buvo stebimas nežymus įbrėžimas virš lūpos. Asmuo skundėsi krūtinės skausmu, tačiau net nuo lengvo prisilietimo jis pašoko, kai akivaizdu, jog nuo tokio prisilietimo skausmo negalėjo būti. Lūpa nebuvo praskelta, tai buvo smulkus įbrėžimas. Kraujas iš žaizdos nebėgo, kraujo žymių ant nukentėjusiojo nebuvo. Jis buvo neblaivus ir į ligoninę vykti atsisakė. Guzo, hematomų, kraujosruvų, žaizdų nebuvo. Asmuo buvo agresyvus, atsisakė pasirašyti.

Liudytoja R. A. parodė, kad ji dirba parduotuvėje „Šilas“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, kasininke, kaltinamasis yra apsaugos darbuotojas. Prieš metus laiko, kovo pabaigoje, jos darbo metu buvo sulaikytas apsivogęs asmuo. Tą asmenį liudytoja žino kaip nuolatinį vagį. Jis susimokėjo pas ją už kažkokią smulkmeną, išėjo iš kasos ir buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Tas asmuo buvo aukštoko ūgio, su kepure, su kauke, berods kairėje akyje, akies obuolyje, buvo kraujosruva. Po to tą patį asmenį matė, kai šis jau išeidinėjo iš parduotuvės po sulaikymo, tada buvo be kaukės, ant lūpos buvo šašas, kraujo nematė. Tas pats asmuo šiais metais pas ją iš kasos pavogė 5 loterijos bilietus.

Specialistė M. K. patvirtino byloje esančią specialisto išvadą ir paaiškino, kad tyrimas atliktas tik pagal medicininius dokumentus, paties asmens ji neapžiūrėjo. Kraujosruva akies obuolyje atsirado dėl kontakto su riboto paviršiaus daiktu. Tai gali būti kumštis. Smūgiuojant kumščiu gali atsirasti kraujosruva akyje ir nebūti mėlynės aplink akį. Kraujosruva akyje gali atsirasti ne iš karto, o praėjus kuriam laikui po kontakto. Lūpos sumušimą įvertino kaip nubrozdinimą, nes greitosios medicinos pagalbos dokumentu buvo nurodyta kaip įbrėžimas, tačiau tokio termino kaip „įbrėžimas“ nėra. Kaktos sumušimu medicininiuose dokumentuose greičiausiai galėjo būti įvardintas patinimas, o tai medicinos ekspertai vertina kaip sumušimą.

Liudytojas L. S. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju. Pamena, kad dirbo su kolega greitojo reagavimo ekipaže „Jungtis“, kai buvo nuspaustas užpuolimo mygtukas (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „Šilas“. Atvykusi jį su kolega pasitiko apsaugos darbuotojas M. K. ir paprašė pabūti, kol jis pildys dokumentus. M. K. pats iškvietė policiją. Jis su kolega saugojo sulaikytą asmenį. Jis su kolega buvo prie apsaugos darbuotojų patalpos, o kaltinamasis su nukentėjusiuoju buvo toje patalpoje. Durys buvo atidarytos. Girdėjo žodinį konfliktą, tačiau, kas ką sakė, nepamena. Atsimena, kad nukentėjusysis vartojo necenzūrinius žodžius ir kažką sakė. Jie palaukė, kol atvyks policija. Atvykus policijai, M. K. pats perdavė sulaikytą asmenį pareigūnams, o jis su kolega išvažiavo. Nepamena, ar įvykio metu nukentėjusysis buvo sužalotas, ar jis kuo skundėsi. Nepamena, ar buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba.

Liudytojas V. V. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju greitojo reagavimo ekipaže „Jungtis“. Atvyksta, kai apsaugos darbuotojai paspaudžia pagalbos mygtuką. Pamena, kad buvo įvykis, kai atvažiavus, paprašė palaukti policijos, nes buvo apsivogęs asmuo, tačiau tiksliau aplinkybių nepamena, nes daug įvykių būna. Kaip atrodė nukentėjusysis, nepamena. Nepamena, ar ant nukentėjusiojo matėsi kokių nors sužalojimų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1028/2020(02) nurodyta, kad D. K. konstatuota kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje ir kaktos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga (1 t., b. l. 47).

Iš 2020 m. kovo 30 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad D. K. pranešė apie tai, kad 2020 m. kovo 25 d. apie 19.00-20.00 val. parduotuvėje „Šilas“, (duomenys neskelbtini), po to kai jį sulaikė dėl pagrobtų prekių, apsaugos poste sumušė apsaugos darbuotojas – sudavė ne mažiau 6 smūgių į galvą taip sukeldamas fizinį skausmą. Ar sudavė į kitas vietas, nepamena, nes buvo vartojęs alkoholio. Prašo nubausti jį sumušusį asmenį (1 t., b. l. 13–15).

Iš policijos registruojamų įvykių suvestinės matyti, kad 2020 m. kovo 25 d. apie 20.42 val. D. K. telefonu pranešė apie tai, kad prekybos centre „Šilas“ jį sumušė apsaugos darbuotojas, kraujuoja iš nosies. Tą pačią dieną 20.40 val. M. K. telefonu pranešė, kad prekybos centre „Šilas“ sulaikė agresyviai besielgiantį vyriškį, kuris rėkavo, puolė pranešėją (1 t., b. l. 36–39).

Iš 2020 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC pateiktas kompaktinis diskas su D. K. skambučio įrašu, padaryta stenograma, iš kurios matyti, kad 2020 m. kovo 25 d. 20.35 val. D. K. paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė, kad jį parduotuvėje ,,Šilas“, esančioje (duomenys neskelbtini), sumušė apsaugos darbuotojas, sutrenkė jam galvą, jam kraujuoja iš nosies, skauda galvą, svaigsta (1 t., b. l. 70–71).

Iš 2020 m. kovo 25 d. 20.41 val. GMP kvietimo kortelės matyti, kad 2020 m. kovo 25 d. 20.30 val. D. K. apsivogus parduotuvėje, buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo M. K., kuris kojomis spyrė jam į dešinį šoną, kumščiu trenkė į veidą. Apžiūrimas atsisakė, stebimas įbrėžimas virš lupos (1 t., b. l. 50, 51–52).

Iš VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės paciento 2020 m. kovo 26 d. ligos istorijos Nr. P20-7366 matyti, kad 2020 m. kovo 26 d. 11.49 val. kreipėsi D. K., kuris nurodė, kad vakar jį sumušė apsaugos darbuotojas. Nustatyta žaizdos kaktos kairėje pusėje sumušimas, dešinėje kirstinė žaizda lūpoje (1 t., b. l. 53–54).

Iš 2020 m. balandžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su prekybos centro „Šilas“ vaizdo kamerų įrašais, kuriuose užfiksuota, kaip nukentėjusysis, vilkintis tamsios spalvos striukę, ant galvos užsidėjęs kepurę su snapeliu, medicininę veido kaukę, kasoje moka už prekes, vėliau išeina iš parduotuvės (1 t., b. l. 58–66).

Šalies argumentai

Nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį dėl 750 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 11–12).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai M. K. tyčia sudavus ne mažiau trijų smūgių D. K. į veido sritį ir taip jam sukėlus fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdžius sveikatą pasitvirtino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę įrodo nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, parodė, kad kaltinamasis M. K. žodinio konflikto metu apsaugos darbuotojų patalpoje, parduotuvėje „Šilas“, (duomenys neskelbtini), sudavė smūgius kumščiu nukentėjusiajam į galvą ir jis dėl to jautė fizinį skausmą. Apie tai, kad jį sumušė apsaugos darbuotojas, nukentėjusysis nurodė ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojams iš karto po įvykio kviesdamasis pagalbą, taip pat nurodė atvykusiems greitosios pagalbos medikams bei pateikdamas pareiškimą policijos pareigūnams. Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo stenogramos matyti, kad D. K. praneša apie tai, kad jį parduotuvėje ,,Šilas“, esančioje (duomenys neskelbtini), sumušė apsaugos darbuotojas, sutrenkė jam galvą, jam kraujuoja iš nosies, skauda galvą, svaigsta. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje pažymėta, jog D. K. nurodė, kad jį sumušė apsaugos darbuotojas, kumščiais trenkė į veidą, stebimas įbrėžimas lūpoje. Kreipdamasis sekančią dieną į gydymo įstaigą nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad jį dieną prieš tai sumušė apsaugos darbuotojas, jam nustatyti sužalojimai galvos srityje, veide. Iš protokolo-pareikšimo matyti, kad nukentėjusysis pranešė apie tai, kad 2020 m. kovo 26 d. jam apsaugos darbuotojas sudavė ne mažiau 6 smūgių į veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galvos srityje, o jų atsiradimo laikas ir mechanizmas (poveikis kietais bukais daiktais) neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms, t. y., kad jis sužalotas suduodant rankos kumščiu (buku daiktu) į galvos sritį 2020 m. kovo 26 d. Pažymėtina, jog liudytojos – policijos pareigūnė L. S., greitosios medicinos pagalbos darbuotoja V. E. ir prieš pat įvykį nukentėjusįjį aptarnavusi kasininkė R. A., kurių parodymų patikimumu ir nešališkumu teismas neturi pagrindo abejoti, vienodai parodė po įvykio mačiusios sužalotą nukentėjusiojo lūpą. R. A. parodė mačiusi šašą, V. E. – nežymų įbrėžimą, L. S. – pakraujavimą virš lūpos, kurį apibūdino kaip šviežiai pakrešėjusį kraują. Šie įrodymai patvirtina, kad šis sužalojimas atsirado praėjus neilgam laiko tarpui iki atvykstant pareigūnams. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis atvykusiai pareigūnei, vietoje tikslinant aplinkybes, nei patvirtino nei paneigė tai, kad jis sumušė nukentėjusįjį. Todėl šiuos parodymus vertinant su jau aptartais nukentėjusiojo parodymais, Bendrojo pagalbos centro skambučio stenograma, iš kurios matyti, kad nukentėjusysis praneša apie smūgius į galvą bei bėgantį kraują, darytina išvada, jog byloje yra įrodyta, kad M. K. vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu, t. y. sudavė jam smūgius kumščiu į galvos sritį ir jį sužalojo.

Teismo medicinos specialisto išvada D. K. konstatuoti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, kaktos sumušimas ir kraujosruva po kairės akies obuolio jungine. Kaip jau aptarta anksčiau, byloje neabejotinai įrodyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo sužalota lūpa. Be to, nukentėjusysis nuolat teigė, kad jam buvo suduota į galvos sritį ne vienas, o keletas smūgių. Iš karto po įvykio Bendrojo pagalbos centro darbuotojai teigė, kad jam sumušta, svaigsta galva. Kad suduota kumščiais į galvą, nurodė ir atvykusiai greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kuri atžymėjo tai kortelėje. Nukentėjusiajam sekančią dieną, t. y. nepraėjus ir parai laiko, kreipusis į gydymo įstaigą, buvo nustatytas sumušimas kaktos kairėje pusėje. Duomenų, kad iki šio įvykio nukentėjusiajam būtų buvusi sumušta kakta, nėra. Nei vienas liudytojas iš karto po įvykio nenurodė, kad būtų matę sumušimą, patinimą ar gumbą nukentėjusiojo kaktoje, tačiau specialistė paaiškino, jog gumbas, patinimas gali atsirasti ir ne iš karto po smūgio, o praėjus tam tikram laikui. Todėl įvertinus nukentėjusiojo parodymus dėl sumušimo aplinkybių, kurie neprieštarauja specialisto išvadoje nurodytam kaktos sumušimo mechanizmui bei sužalojimo laikui, o taip pat nesant jokių duomenų apie kitas kaktos sužalojimo aplinkybes prieš šį įvykį ar po jo, darytina išvada, jog byloje taip pat nustatyta ir įrodyta, kad D. K. kaktos sumušimas taip pat buvo padarytas neteisėtais M. K. veiksmais, t. y. suduodant smūgį kumščiu kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis.

Iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašų matyti, kad kaltinamasis buvo sulaikytas po to, kai jis praėjo pro kasą susimokėjęs už kelias smulkias prekes. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad prieš tai kaltinamasis dar kažko klausia kasininkės, po to sugrįžta ir susimoka už prekes. Nustatyta, kad tą vakarą, t. y. šio nagrinėjamo įvykio vakarą, nukentėjusįjį aptarnavo R. A., kuri teisme parodė, jog nukentėjusiajam jau apsipirkinėjant kasoje, t. y. prieš jo sulaikymą, ji matė nukentėjusiojo kairės akies obuolyje kraujosruvą, o šiam asmeniui išeinant iš parduotuvės, jau po įvykio, matė ir šašą ant lūpos. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, juo labiau, kad jos parodymai dėl šašo neprieštarauja kitiems jau aptartiems įrodymams, todėl vien tai, kad ji dirba toje pačioje parduotuvėje kaip ir kaltinamasis dirba apsaugos darbuotoju, nesuteikia pagrindo jos parodymus vertinti kaip neobjektyvius. Juo labiau, kad jos parodymai neprieštarauja kitiems įrodymams. Be to, ji gerai prisiminė, kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs, ką dėvėjo, ir tai neprieštarauja vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose užfiksuotiems duomenims. Liudytoja parodė, kad šis asmuo jai buvo žinomas kaip vagis, be to, jis dėvėjo kepurę ir medicininę kaukę, dėl ko, suprantama, žvilgsnis automatiškai koncentruojasi į akis. Dėl šių aplinkybių netikėti liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo. Juo labiau, kad į įvykį atvykusi pareigūnė L. S. taip pat parodė, kad ji matė nukentėjusiojo akyje kraujosruvą. Nors V. E., greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, nenurodė mačiusi kraujosruvą nukentėjusiojo akyje, to neatžymėjo ir kortelėje, tačiau, vertinant šiuos parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad, kaip nurodė liudytoja bei atžymėta kortelėje, nukentėjusysis buvo agresyvus, atsisakė apžiūrimas, atsisakė pasirašyti. Dėl šių aplinkybių teismas vertina, kad liudytoja V. E. galėjo nepastebėti ar tiesiog neatžymėti kraujosrūvos akies obuolyje, juo labiau, kad mėlynės aplink akį nebuvo.

Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta, kad nukentėjusysis į parduotuvę atėjo jau su kraujosruva po kairės akie obuolio jungine. Dėl šių aplinkybių šis sužalojimas negali būti kaltinamojo suduotų smūgių pasekmė, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Apibendrinant aptartus įrodymus, konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad M. K. 2020 m. kovo 25 d. apie 20.30 val. apsaugos poste, esančiame prekybos centre „Šilas“ adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio žodinio konflikto su D. K. metu, tyčia sudavė jam ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį.

Nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam įvykio metu dėl kaltinamojo suduotų smūgių kumščiu buvo padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, kaktos sumušimas, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis taip pat neabejotinai jautė ir fizinį skausmą, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai – smūgių sudavimas kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad suduodamas kumščiu į galvos sritį gali sukelti fizinį skausmą ar kitaip sužaloti, to norėjo ir siekė. Šią aplinkybę patvirtina ir veikimo būdas – suduoti keli smūgiai į gyvybiškai svarbų ir jautrų organą – galvą. Tai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą požymiai, todėl kaltinamojo M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IV Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

BK 140 straipsnio 1 dalis numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis yra jaunas, dirba, studijuoja, baustas administracine tvarka vieną kartą prieš dvejus metus už tai, kad važiavo viešuoju transporto neturėdamas bilieto, bauda sumokėta, neteistas. Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nesigydė, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, kaip teisiamam pirmą kartą, teigiamai charakterizuojamam, skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti mokslą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Bausmė skiriama vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis nusikalstamos veikos padarymo metu, nes jos yra švelnesnės nei galiojančios nuosprendžio priėmimo metu.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas smurtinis, padaryta reali žala, siekiant, kad būtų užtikrinti bausmės tikslai, kaltinamajam skirtina ir BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį dėl 750 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 178-181).

Nukentėjusysis reikalavimą priteisti neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad patyrė fizinį skausmą, buvo nežymiai sužalotas, jautėsi pažemintas, buvo labai išsigandęs. Įvykis apsunkino bendravimo galimybes, nes buvo sutrikęs, išgyveno gilius emocinius išgyvenimus. Jaučia baimę, todėl vengia aktyvaus socialinio gyvenimo, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Tai paveikė jo emocinę bei psichologinę savijautą.

Įvertinęs visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiajam neteisėtais nusikalstamais M. K. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata – sumušta kakta bei nubrozdinta lūpa. Dėl tokių veiksmų nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmą, pažeminimą, tačiau duomenų, kad fizinis skausmas ar kiti neigiami dvasiniai išgyvenimai būtų ilgalaikiai, nėra. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam būtų reikėję vartoti nuskausminamuosius ar raminamuosius vaistus. Nors nukentėjusysis nurodė, kad sumažėjo jo bendravimo galimybės, jis jautė baimę, kad gali vėl taip atsitikti, tačiau iš liudytojos medicinos pagalbos darbuotojos parodymų matyti, kad nukentėjusysis buvo grubus, nesileido apžiūrimas, nuskausminamųjų atsisakė, vykti į ligoninę taip pat atsisakė. Iš paties nukentėjusiojo parodymų ir kitų surinktų duomenų matyti, kad po įvykio ne kartą lankėsi toje pačioje parduotuvėje ir taip pat buvo sulaikytas vagiant. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, tačiau jie nebuvo ilgalaikiai.

Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas tyčinis, nesunkus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principu bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismo vertinimu dėl nusikaltimo patirtam skausmui bei neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti nukentėjusiajam priteistina 400 eurų dydžio suma.

VI Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje pateikta sąskaita ir kvitas, patvirtinantys, kad nukentėjusysis už atstovo advokato padėjėjo teisinę pagalbą šioje byloje iš viso patyrė 500 eurų bylinėjimosi išlaidų už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme (2 t., b. l. 11–12).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nustatyta, jog byloje nukentėjusiojo interesus atstovavo advokato padėjėjas Petras Varkalys. Jis padėjo nukentėjusiajam paruošti civilinį ieškinį, teikė teisinę pagalbą ir atstovavo nukentėjusiojo interesus nagrinėjant bylą teisme. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad byla teisme išnagrinėta surengiant tris posėdžius, papildomai buvo kviesti ir apklausti liudytojai, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti, darytina išvada, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos teisinei atstovo pagalbai apmokėti – 500 eurų, yra pagrįstos, nėra akivaizdžiai per didelės ar neproporcingos, todėl turi būti priteistos iš kaltinamojo visa apimtimi, nes kaltinamasis yra darbingas, dirba, todėl turės realią galimybę jas atlyginti.

VII Kiti klausimai

Kaltinamajam M. K. kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengtų proceso ar jam trukdytų, todėl kardomoji priemonė neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai, esantys byloje (1 t., b. l. 66, 72), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad M. K. padarė D. K. kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) paskirti jam 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti mokslą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti M. K. 10 MGL, t. y. 500 eur (penkių šimtų eurų) dydžio, įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės M. K. neskirti.

Išaiškinti, kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (,,Luminor“ bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. K. 400 eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

D. K. iš M. K. priteisti 500 eur (penkis šimtus eurų) turėtų išlaidų teisinei atstovo pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (1 t., b. l. 66, 72), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė