Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Kopija Civilinė byla Nr. 2-14-819/2016Proceso Nr. 2-68-3-23507-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui, atsakovo atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl neišmokėtos dalies draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateiktu ieškiniu (b.l. 39-41, t. I) prašo teismo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3 422,19 Eur (11 816,14 Lt) draudimo išmokos, 579,24 Eur (2 000 Lt) išlaidų už transporto priemonės žalos apskaičiavimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2013-04-19 sudarė savanoriškojo transporto priemonių draudimo sutartį (transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 851-0428187) (toliau ir Draudimo sutartis), kuria laikotarpiui nuo 2013-04-19 iki 2014-04-18 apdraudė jos vardu registruotą lengvąjį automobilį Maserati Quattroporte, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Automobilis), darbinis tūris (cm³)/galia (KW) 4244/295, pagaminimo metai 2004 m. Draudimo sutartimi šalys sulygo draudimo sumą – transporto priemonės vertė įvykio dieną, išskaita – vagystės, plėšimo atvejais 10 procentų, kitais atvejais – 500 Lt, draudimo įmoka (su nuolaida) – 6 409,32 Lt (b.l. 30, t. I, Vertinimo akto l. 37). Draudimo sutartyje buvo nurodyta, kad šalių tarpusavio teisiniams santykiams yra taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030 (toliau ir Taisyklės) (b.l. 30, 22-29, t. I), dėl ko ginčo tarp šalių bylos nagrinėjimo teisme metu nekilo. 2013-07-23 (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje Automobilis buvo apgadintas (Vertinimo akto l. 39). Dėl įvykio metu patirtos žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovą, o atsakovas pradėjo žalos administravimo procedūras. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad 2013-07-23 įvykęs eismo įvykis yra draudiminis. 2013-09-23 raštu atsakovas pranešė ieškovei, jog paskaičiuota nuostolių suma už sugadinimą, atėmus 500 Lt frančizę, yra 46 849 Lt (b.l. 7, t. I). Tačiau ieškovei atsakovas išmokėjo 43 586 Lt draudimo išmoką, nes ieškovė buvo nesumokėjusi 3 263 Lt draudimo įmokos už laikotarpį nuo 2013-10-19 iki 2014-04-18 (b.l. 31, t. I). Nesutikdama su išmokėta draudimo išmoka, ieškovė, atstovaujama sutuoktinio K. M., 2013-10-22 kreipėsi į UAB „Darsna“ (b.l. vertinimo l. 67-68). 2014-03-12 UAB „Darsna“ atstovaujantis turto vertintojas V. G. surašė transporto priemonės Maserati Quattroporte, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo-ekspertizės aktą Nr. 861-M (toliau ir Vertinimo aktas) (b.l. 15, t. I). Jame V. G. konstatavo, kad Automobilio vertė prieš apgadinimą 2013-07-23 buvo 108 700 Lt, o transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai – 74 391,96 Lt (be PVM). Tokią išvadą V. G. pirmiausia grindė tuo, kad Automobilis labai tvarkingo stovio, švarus, pastebėtos tik labai mažo eksploatavimo žymės, po eismo įvykio pažeista elektros sistema neleidžia nustatyti tikslią ridą, tačiau ji tikėtinai yra 37 000 km, nes 2013-04-16 Automobilio techninės apžiūros duomenimis rida buvo 36 084 km (Vertinimo akto l. 38). Atsižvelgdamas į tai, V. G., skaičiuodamas Automobilio rinkos vertę dėl bendros techninės būklės ir išvaizdos taikė koeficientą – 1,1, detalių nusidėvėjimą mažino 20 procentų (nuo 37 procentų (20 094,95 Lt) iki 17 procentų (12 833,84 Lt)). Be to, atsižvelgdamas į tai, kad Automobilio remonto darbų kaina UAB „Krasta Auto Vilnius“ būtų nuo 11 000 Lt iki 15 000 Lt, automobilis labai retas Lietuvoje, jo remontas problematiškas technologiniu išpildymu ir apsunkintu detalių gavimu, V. G. kėbulo geometrijos atstatymo darbams skyrė 25 val., o visų remonto darbų kainą dar padidino 20 procentų (Vertinimo akto l. 8, 30, 34-35). Iš liudytoju byloje apklausto V. G. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad dėl Automobilio remonto kainos jis domėjosi autoservisuose žodžiu, rašytinių paklausimų nerašė, 25 val. kėbulo geometrijos atstatymo darbams nustatė remdamasis savo patirtimi, turima kvalifikacija, įvertinus Automobilio pobūdį. Gavusi šią išvadą ieškovė 2014-03-27 pateikė atsakovui pretenziją, prašydama papildomai išmokėti jai 51 851 Lt draudimo išmoką (UAB „Darsna“ nustatyta Automobilio rinkos vertė 108 700 Lt – atsakovo ieškovei paskaičiuota draudimo išmoka 46 849 Lt – 10 000 Lt suma, kurią ieškovė gavo pardavusi sudaužytą Automobilį) (b.l. 9, t. I, b.l. 15-16, t. II). 2014-05-06 atsakovas pateikė ieškovei atsakymą, kuriuo su pretenzija sutiko iš dalies: sutiko išmokėti 18 489,82 Lt draudimo išmokos (UAB „Darsna“ paskaičiuotos Automobilio remonto išlaidos (be PVM) 74 391,96 Lt – atsakovo ieškovei išmokėta draudimo išmoka 43 586 Lt - UAB „Darsna“ nepagrįstai paskaičiuota remonto išlaidų suma 11 816,14 Lt – 500 Lt išskaita), tačiau nesutiko išmokėti likusią sumą. Tokį atsakymą atsakovas argumentavo tuo, kad ieškovė nepagrįstai draudimo išmoką skaičiuoja nuo nustatytos automobilio rinkos vertės, nes remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai transporto priemonės rinkos vertės, nepagrįstai skaičiuoja 17, o ne 29,6 procentų dalių nuvertėjimo normą, tuo padidindama žalą 9 512,14 Lt sumą, taip pat nepagrįstai skaičiuoja 25, o ne 9 val. BD2 sudėtingumo kėbulo karkaso deformacijos šalinimui, tuo padidindama žalą 2 304 Lt (b.l. 10-11, t. I).

Byloje nustatyta, kad atsakovas atsisakė mokėti ieškovei 9 512,14 Lt sumą, nes turto vertintojas V. G. dėl draudžiamojo įvykio keičiamoms Automobilio detalėms nepagrįstai taikė 17, o ne 29,6 procentų dalių nuvertėjimo normą. Teismas šį atsakovo argumentą pripažįsta pagrįstu. Šalių Draudimo sutarties sudedamąją dalį sudarančių Taisyklių 14.1.8 p. nustato, kad jei po draudžiamojo įvykio remontuojant transporto priemonę pažeistos detalės pakeičiamos naujomis originaliomis gamintojo detalėmis, tai draudikas apskaičiuoja nusidėvėjimą; detalių, išskyrus transporto priemonės padangas, kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis, proporcingas transporto priemonės ridai ir senumui, nusidėvėjimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir transporto priemonių vertinimo instrukciją pagal Taisyklėse pateiktą lentelę. Šioje Taisyklėse pateiktoje lentelėje nurodyta, kad devynerių metų lengvajam automobiliui, kurio variklio darbo tūris yra daugiau kaip 2 000 m³, ką atitinka ginčo Automobilis, taikoma 37 procentų nusidėvėjimo norma (b.l. 27, t. I). Atsakovas byloje nekelia ginčo, kad apskaičiuojant keičiamų Automobilio detalių nusidėvėjimą turi būti taikoma būtent ši nusidėvėjimo norma. Priešingai, atsakovas sutinka su turto vertintojo V. G. išvada, kad ji yra koreguotina dėl Automobilio geros būklės prieš jo apgadinimą, tačiau nesutinka su jo atlikta koregavimo apimtimi, pažymėdamas, kad koregavimas gali būti atliekamas tik Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje ir transporto priemonių vertinimo instrukcijoje nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-14 įsakymu Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija) 65 punkto pirmąjį sakinį priklausomai nuo dalies būklės prieš apgadinimą, gamybos technologijos ypatumų bei transporto priemonės klasės vidutinė dalių nuvertinimo norma gali būti padidinta ar sumažinta iki 20 procentų. Todėl sutiktina su atsakovu, kad šiuo atveju, įvertinus Automobilio gerą būklę, Automobilio detalių nuvertėjimo norma gali būti maksimaliai mažinama tik iki 29,6 procentų (37-(37x20/100)), o ne 17 procentų, kas nurodoma turto vertintojo V. G. surašytame Vertinimo akte.

Taip pat teismas negali sutikti, kad mažinti Automobilio dalių nusidėvėjimo normą V. G. turėjo teisę pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 65 punkto antro sakinio nuostatą, nustatančią, kad kai kuriais atvejais, kai dalies būklė prieš apgadinimą blogesnė ne dėl natūralaus nusidėvėjimo (nekokybiškai suremontuota, apgadinta ir kt.) arba geresnė dėl atlikto remonto ar keitimo, jos nuvertinimo normatyvą nustato transporto priemonių vertintojas. Bylos nagrinėjimo teisme metu UAB „Darsna“ vardu Automobilio vertinimą atlikęs V. G. paaiškino, kad jam atliekant Automobilio vertinimą nebuvo pateikta informacija apie tai, kad keistinos Automobilio dalys buvo geresnės dėl atlikto remonto ar keitimo. Tokio fakto bylos nagrinėjimo teisme metu nepatvirtino ir sutartį su UAB „Darsna“ pasirašęs ieškovės sutuoktinis K. M., apklaustas byloje liudytoju. Todėl sutiktina su atsakovu, kad remtis šia Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostata V. G., atlikdamas Automobilio vertinimą, neturėjo faktinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad apskritai paaiškinti, kokiais objektyviais duomenimis remiantis buvo nustatyta būtent 17 procentų Automobilio dalių nuvertėjimo norma (ne 15, kurią paskaičiavo pats V. G. kaip proporciją nuo vidutinės jo parinktų tokio paties tipo automobilių faktinės ridos, ar kitokia), V. G. bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo. Pabrėžtina, kad Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija nenumato galimybės keičiamų detalių nuvertėjimo normą turto vertintojui skaičiuoti kaip proporciją nuo vidutinės turto vertintojo parinktų tokio paties tipo automobilių faktinės ridos, darant prielaidą, kad šių automobilių dalių nusidėvėjimas, nepaisant jų taip pat mažesnės ridos nei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje numatyta statistinė, yra 37 procentai. Tokio skaičiavimo pagrįstumo V. G. nepagrindė ir savo kaip turto vertintojo patirtimi, moksliniais ar kitais objektyviais duomenimis (CPK 178 str.).

Įvertinęs tai, kad BD2 sudėtingumo kėbulo karkaso deformacijos šalinimo darbų valanda V. G. buvo įvertinta 144 Lt (120 Lt + 120x20/100), dėl ko ginčo tarp šalių nekilo (Vertinimo akto l. 16, 18, 20), pripažintina, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovei dėl nurodytos priežasties 2 304 Lt už papildomas 16 (25-9) valandų (16x144).

Byloje atsakovo prašymu taip pat buvo skirta kilnojamojo turto vertinimo ekspertizė (b.l. b.l. 83-85, t. I), kurią atlikti buvo pavesta teismo ekspertui A. P.. A. P. 2015-09-21 surašė kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktą (toliau ir Ekspertizės aktas) (b.l. 100-149, t. I), kuriame nurodė, kad Automobilio vertė prieš apgadinimą 2013-07-23 buvo 25 300 Eur (87 355,84 Lt), jo atstatomojo remonto kaštai po 2013-07-23 eismo įvykio – 22 286,55 Eur (76 795 Lt), o likutinė vertė – 6 800 Eur (23 479,04 Eur) (b.l. 116). Teismas, vertindamas šį A. P. surašytą Ekspertizės aktą, sutinka, kad jame yra ydų, tačiau jos nekliudo aktą vertinti kaip įrodymą bylai reikšmingoms aplinkybėms, reikalingoms specialių žinių, nustatyti (CPK 185 str.). Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu pagrįstai apeliavo į tai, kad teismo ekspertas Ekspertizės akte nepagrįstai, skaičiuodamas Automobilio likutinę vertę, į ją įskaičiavo ir priekinį tiltą, kurio Automobilis neturi, tačiau ši, kaip ir kitos ydos (pvz., likutinė vertė skaičiuota litais), bylai esminės reikšmės neturi. Pagal Taisyklių 14.1.1 p. transporto priemonės likutinė vertė, draudikui apskaičiuojant žalos dydį, reikšminga tuo atveju, kai transporto priemonė sunaikinta, o transporto priemonė laikytina sunaikinta, kai ją remontuoti ekonomiškai netikslinga, t.y. remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams transporto priemonės rinkos vertės iki draudžiamojo įvykio arba didesnės. Nagrinėjamu atveju Automobilio būtinos remonto išlaidos nėra lygios 75 procentams transporto priemonės rinkos vertės iki draudžiamojo įvykio arba didesnės, nes teismo ekspertas neįvertino Taisyklių 14.1.3 p. Pagal šį Taisyklių punktą draudimo išmoka, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, yra mokama tik tuo atveju, jeigu yra tenkinamos dvi sąlygos – transporto priemonė yra suremontuota ir už remonto paslaugas yra sumokėtas PVM, draudėjas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus neturi teisės į PVM atskaitą. Byloje nustatyta, kad ieškovė Automobilio po 2013-07-23 įvykio neremontavo (b.l. 8, t. I, b.l. 15-16, t. II), todėl PVM šiuo atveju neskaičiuotinas. Todėl teismo eksperto A. P. Ekspertizės akte nustatytos būtinos remonto išlaidos (be PVM) 18 418,64 Eur (b.l. 113, 137-143, t. I) neviršija nei Ekspertizės akte nustatytos Automobilio rinkos vertės prieš apgadinimą, nei V. G. Vertinimo akte nustatytos Automobilio rinkos vertės prieš apgadinimą.

Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu pagrįstai pastebėjo, kad atsakovo paskaičiuota ieškovės patirta žala dėl 2013-07-23 eismo įvykio – 19 067,37 Eur (65 835,82 Lt), kuri buvo atsakovo mažinta dėl šalių sulygtos išskaitos (išskaityta du kartus po 500 Lt, tačiau teismas dėl to nepasisako, nes tai nesudaro ieškinio pagrindo) ir ieškovės nesumokėtos draudimo įmokos dalies, viršija Ekspertizės akte nurodytą 18 418,64 Eur būtinųjų remonto išlaidų sumą, todėl teigti, kad atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti jai dar papildomai 3 422,19 Eur, teismas ir šiuo aspektu neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovas nenurodė jokių Ekspertizės akto ydų, kurios būtų susiję su būtinų remonto išlaidų apskaičiavimu. Vertinant Ekspertizės aktą ir Vertinimo aktą tarpusavyje konstatuotina, kad šiuose aktuose iš esmės yra skirtingai skaičiuojamos būtinos remonto išlaidos (pvz., V. G. taiko bendrą darbų pabrangimą 20 procentu, A. P. Audatex sistemos pagalba įveda papildomą laiką konkretiems darbams (ne BD2 darbams) atlikti), tačiau tai esminės reikšmės šiam ginčui išspręsti neturi. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė pati ieškovė ieškiniu, prašomą priteisti draudimo išmoką siedama su atsakovo Automobilio keičiamoms dalims taikomu nuvertėjimu ir BD2 kėbulo deformacijos šalinimo darbams atlikti reikalingu laiku. Teismo ekspertas Ekspertizės akte keičiamoms Automobilio dalims taiko didesnį nuvertėjimo laipsnį – 31 proc., nei atsakovas sutinka jį sumažinti, o BD2 kėbulo deformacijos šalinimo darbams skaičiuoja 9, o ne 25 val., ką ir nurodo atsakovas (b.l. 139, 140-141, t. I).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 3 422,19 Eur draudimo išmokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 579,24 Eur, kuriuos ji sumokėjo UAB „Darsna“ už Vertinimo aktą (b.l. 12, t. I) , teigdama, kad šios išlaidos kilo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Teismas su nurodytais ieškovės argumentais sutikti neturi pagrindo. Šioje byloje ginčas kilo iš savanoriškojo transporto priemonių draudimo sutarties, kurios sąlygos šalių sutarimu buvo nustatytos Taisyklėse. Byloje nekilo ginčo, kad šios sąlygos ieškovei buvo žinomos, ji buvo su jomis supažindinta, su jomis sutiko (CK 6.156 str., 6.987 str. 1 d., 6.992 str. 1 d., 6.185 str. 2 d.). Taisyklės įtvirtino draudiko pareigą atsitikus draudžiamajam įvykiui, Taisyklėse nustatytais terminais mokėti draudimo išmoką (11.1 p.), bei numatė, kad išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių vertei, kuri buvo draudžiamojo įvykio metu, atkurti nustato draudiko paskirtas asmuo (13.1.4 p.). Draudiko paskirto asmens išvados draudikui pagal Taisykles privalomos, jei nėra įrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties (13.1.5). Paneigti šias išvadas Taisyklės suteikė teisę draudėjui, kuris savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo (14.1.4 p.). Taisyklėse labai aiškiai numatė, kad šių išlaidų draudikas draudėjui neapmoka, draudikas apmoka tik jo paskirtos apimties ekspertizės išlaidas (13.1.6 p.). Byloje pati ieškovė neneigė faktinės aplinkybės, kad pagal atsakovo paskirto asmens išvadą, kuri atsakovui buvo privaloma, atsakovas išmokėjo jai draudimo išmoką, o papildomą draudimo išmoką atsakovas ieškovei išmokėjo pačiai ieškovei pasinaudojus Taisyklių 14.1.4 p. nustatyta teise kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Todėl teigti, kad atsakovas pažeidė kokią nors sutartinę pareigą ar bendro pobūdžio taisyklę elgtis atidžiai ir rūpestingai, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 2 p. įvardintos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, yra nuostoliai. Turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius, atsiranda tik neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuo įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 1, 6.246 str.). Draudimo sutartyje įtvirtintos teisės ginčyti sutartyje nustatyta tvarka atsakovo paskaičiuotą draudimo išmoką, patiriant dėl to papildomas išlaidas, įgyvendinimas savaime nėra pagrindu konstatuoti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal sutartį ar įstatymą jis buvo įpareigotas veikti (CPK 178 str., 185 str.). Todėl ir šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė byloje turėjo 119,90 Eur (414 Lt) žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 4, t. I), 144,81 Eur (500 Lt) advokato pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą (b.l. 5, t. I), 86,89 Eur (300 Lt) už pretenzijos atsakovui parengimą (b.l. 9, t. I), 57,92 Eur (200 Lt) už atstovavimą teisme (b.l. 17, t. II). Atsakovas turėjo 260,66 Eur (900 Lt) išlaidų už ekspertizės atlikimą (b.l. 91, 99, t. I), 275 Eur išlaidų už atstovavimą teisme (b.l. 18-20, t. II). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą ieškovei neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Įvertinus tai, kad pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. nuostatą, galiojusią iki 2016-01-01 (ieškinio pateikimo metu), vartotojai buvo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių, ieškovei grąžintinas jos sumokėtas 119,90 Eur (414 Lt) žyminis mokestis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Atsakovo patirtos išlaidos už ekspertizę atlygintinos, jas priteisiant iš ieškovės, 2/3 dalyje, t.y. 173,77 Eur, nes eksperto išvada dalyje dėl Automobilio likutinės vertės nustatymo bylai jokios reikšmės neturėjo, o 275 Eur išlaidos advokato pagalbai atlygintinos pilnai, nes jos yra pagrįstos, jų dydis atitinka bylos sudėtingumo, protingumo kriterijus pagal CPK 98 str. (CPK 93 str. 1 d., 90 str. 4 d., 3 str. 6 d.). Taip pat iš ieškovės, kurios ieškinys atmestas, priteistinos valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, - 13,53 Eur (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teisėja

nutarė:

ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti ieškovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos sumokėtą 119,90 Eur (vieną šimtą devyniolika Eur 90 ct) žyminį mokestį. Išaiškinti, kad žyminį mokestį gražina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti iš ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai 448,77 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,53 Eur (trylika Eur 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos mokesčio kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.