Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. I. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-10-29 nutarties, kuria iš dalies patenkintas Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimas ir R. I. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nutartimi R. I., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kuri tęsiama iki šiol.

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-10-29 nutartimi Teikimas tenkintas iš dalies, pratęsiant R. I. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ligoninės prašymą keisti gydymo rūšį teismas atmetė, konstatavęs, kad asmeniui diagnozuota užkrečiama liga nėra baudžiamojo proceso įstatymo numatytas pagrindas sprendžiant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo.

5. Atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs R. I. skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-10-29 nutartį, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad R. I. sveikatos būklė dar neleidžia daryti išvados, jog jis gali būti gydomas ambulatorinėmis sąlygomis.

8. Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimą, jos rūšies pakeitimą ar panaikinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK) ir baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK). Vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalimi ir BPK 405 straipsnio 3 ir 4 dalimis šio klausimo sprendimui aktualūs du kriterijai – tai paciento psichinės būklės pagerėjimas ir jo pavojingumo išnykimas ir tik šiais dvejais kriterijais teismas vadovaujasi spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės klausimą pagal specializuotos psichikos sveikatos priežiūros įstaigos teikimą.

9. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvada, išklausęs ligoninės atstovą, atsižvelgęs į atlikto smurto rizikos vertinimo HCR-20 išvadą, sprendė, kad R. I. sveikatos būklė ir jo pavojingumas nuo paskutinės teismo 2020-06-08 nutarties priėmimo nepasikeitė. Pagal Komisijos išvadą R. I. psichinė būklė palaipsniui yra gerėjanti, tačiau stebimu laikotarpiu jam kelis kartus buvo koreguotas gydymas, esant įtariamai aktyviai psichopatologijai. Jis nekritiškas savo būklei, ligai, save laiko sveiku, disimuliuoja kliedesinę simptomatiką, haliucinacijas, nebendradarbiaujantis. Nekritiškas padarytoms baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms, pagal atlikto smurto rizikos vertinimo HCR-20 išvadą (b. l. 10) pakartotinio smurto rizika šiuo metu yra vidutinė. Ankstesnėje teismo 2020-06-08 nutartyje nurodyti argumentai, kuriems esant buvo nutarta pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tomis pačiomis sąlygomis bei duomenys, esantys Komisijos išvadoje, rodo paciento psichinę būklę esant nepasikeitusia. Tai teismo posėdyje pripažino ir ligoninės atstovas, nurodydamas, jog gydytojų komisijos išvada dėl priverčiamosios medicinos priemonės R. I. pakeitimo yra priimta įvertinus jam diagnozuotą atvirą tuberkuliozę, dėl kurios reikalingas gydymas specializuotoje ligoninėje, į kurią nepriimami stacionare gydomi psichikos ligoniai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad priverstinai gydomam nuo psichinės ligos asmeniui diagnozuota kita užkrečiama liga nėra pagrindas keisti priverstinio gydymo rūšį į švelnesnę.

10. R. I. skunde nurodo, kad teismo sprendimas užkerta kelią gydytis specializuotoje ligoninėje - Marių sektoriuje, Kauno r. Marių sektoriuje, nes šios gydymo įstaigos tuberkuliozės ir psichiatrijos skyriuje gali būti gydomi tik pacientai, priverstinai gydomi ambulatorinėmis sąlygomis. Apygardos teismas pažymi, kad užkrečiamomis ligomis apsikrėtusių priverstinai stacionare gydomų psichikos ligonių hospitalizavimo klausimų sprendimas nėra priskirtas teismo kompetencijai. Teismas negali ir neturi jokio teisinio pagrindo keisti priverstinio gydymo psichiatrijos ligoninėje rūšies vien dėl to, jog galimai nesureguliuota tokių ligonių hospitalizavimo tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (1996-09-25 Nr. I-1553, įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020-01-01) 8 straipsnio 3 dalimi, už specialių įstaigų įrengimą ir eksploatavimo reikalavimų nustatymą yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.

11. Įvertinus minėtas aplinkybes, keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. I. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-10-29 nutartį.

Nutartis neskundžiama.