Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-11-06 · Civilinė byla Nr. 2-8786-971/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
2-8786-971/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-8786-971/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05405-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Mortai Kungienei,dalyvaujant ieškovei A. J.,atsakovui A. J., jo atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. J., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė pakeisti (padidinti) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-154-903/2015 iš atsakovo jo nepilnamečiui sūnui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą (atsakovo įsipareigotą mokėti) kasmėnesinį išlaikymą po 140 Eur, priteisiant iš atsakovo padidintą išlaikymą po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo (ieškinio) padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant ieškovei, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo daugiau nei 4 m., padidėjo vaiko poreikiai, išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos. Atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Taip pat ieškovė nurodė, kad šiuo metu jos gaunamos pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, sunku vienai išlaikyti vaiką, prie vaiko išlaikymo prisideda jos artimieji. Ieškovės skaičiavimu, vidutinė suma, reikalinga sūnaus išlaikymui per mėnesį, yra apie 550 Eur. Jos vidutinės pajamos per mėnesį yra apie 600 Eur, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Vaiko išlaikymui, padedant artimiesiems, per mėnesį gali skirti po 275 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti po 275 Eur (1 t., b. l. 2-4). Pasirengimo bylos nagrinėjimui metu ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo sumažino ir prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (1 t., b. l. 154).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš esmės pasikeitusius sūnaus poreikius ieškovė įrodinėja išaugusiomis maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitomis kainomis, atsiradusiomis papildomomis išlaidomis, susijusiomis su mokslu bei papildomu ugdymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, bei pasikeitusia šalies ekonomine padėtimi, tačiau ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomus vaiko poreikių pasikeitimus. Mano, kad ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos yra hipotetinio pobūdžio, objektyviai nebūtinos ir nepateisinamos nei ieškovės gaunamų pajamų, nei nepilnamečio sūnaus būtinų poreikių atžvilgiu, tad nelaikytinos realiomis ir suteikiančiomis pagrindą didinti sūnui priteisto išlaikymo dydį. Ieškovė nenurodė jokių esminių aplinkybių ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad nuo 2015-03-23 iki ieškinio pateikimo teismui dienos iš esmės pasikeitė nepilnamečio sūnaus poreikiai, kas sudarytų pagrindą padidinti vaikui priteistą išlaikymą. Pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį valstybė skiria po 50 Eur „vaiko pinigų“, kuriuos gauna ir ieškovė. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo turtinė padėtis nuo 2015-03-23 nepasikeitė. Jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 723 Eur į rankas, t. y. tik apie 100 Eur daugiau negu ieškovės gaunamas darbo užmokestis. Atsakovas išlaiko ir sūnų V. J., gim. (duomenys neskelbtini), tad iš gaunamų pajamų turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, tuo tarpu ieškovė turi išlaikyti tik vieną vaiką. Nurodė, kad turi įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankui pagal 2006-03-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gautą būsto pirkimui, moka privalomus mokėti komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Tokiu būdu per mėnesį gaudamas apie 723 Eur, atsakovas patiria apie 320 Eur būtinųjų išlaidų. Padidinus išlaikymą sūnui iki 275 Eur, atsakovui liktų 128 Eur, iš kurių jis turėtų išlaikyti kitą savo nepilnametį sūnų ir skirti pinigų savo asmeninių poreikių tenkinimui. Atkreipė dėmesį, kad jo vyresnioji dukra I. J., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat ketina kreiptis į teismą dėl išlaikymo jai, jau pilnametei priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2015-03-23 iki ieškinio pateikimo teismui dienos iš esmės nėra pasikeitusi bei į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ieškovei neįrodžius atsakovo turinės padėties esminio pasikeitimo, o atsakovui rašytiniais įrodymais pagrindus savo gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (1 t., b. l. 17-21).

Šalies argumentai

Išvadą teikianti institucija, susipažinusi su ieškiniu, 2019-07-30 rašte dėl išvados pateikimo nurodė, kad iš dalies palaiko ieškinio reikalavimą. Mano, kad atsakovas turėtų ir galėtų teikti vaikui išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Skyriaus žiniomis, atsakovas iš darbinių teisinių santykių gauna pakankamą atlyginimą, t. y. nuo 2018-07-30 iki 2019-07-30 atsakovo vidutinis mėnesio atlyginimas buvo apie 1066 Eur (1 t., b. l. 16). Į teismo posėdį išvadą teikiančios institucijos atstovas neatvyko, nurodė, kad institucijos dalyvavimas nagrinėjant nepilnamečių išlaikymo bylas nėra privalomas (1 t., b. l. 59), todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo ir prašė ieškinį tenkinti, padidinti išlaikymą iki 250 Eur kas mėnesį. Ieškovė papildomai paaiškino, kad sūnui šiuo metu yra 14 metų, padidėjo išlaidos vaiko poreikiams: sūnus lanko šokių studiją, užsiėmimai mokami, taip pat perka aprangą, patiria išlaidų dėl sūnaus dalyvavimo konkursuose. Išaugo išlaidos maistui. Brendimo laikotarpiui sūnui atsirado galvos skausmai, jis alergiškas, todėl reikalingi vaistai, taip pat pirko vaistų ir nuo spuogų. Viena augina tris vaikus – dukra I. J. jau yra pilnametė, bet mokosi 12 klasėje. Jos (ieškovės) gaunamas darbo užmokestis svyruoja nuo 550 Eur iki 650 Eur. Nekilnojamojo turto neturi, nuomoja būstą, už buto nuomą šiuo metu moka po 120 Eur kas mėnesį. Buvo paėmusi vartojimo paskolą, lizingu pirko kompiuterį, moka už telefoną. Teigia, kad sūnaus G. J. išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 300 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnaus išlaikymui sutiktų mokėti po 170 Eur kas mėnesį, mokėti daugiau neturi galimybių, be to, mano, kad tokio dydžio išlaikymo visiškai pakanka. Turi išlaikyti ir kitą 11 m. sūnų, pilnametė dukra taip pat kreipėsi į teismą dėl išlaikymo jai priteisimo. Moka 220 Eur dydžio kredito įmokas už įsigytą automobilį, kuris reikalingas darbui, taip pat paėmė paskolą sodo sklypo įsigijimui – mėnesio įmokos dydis apie 160 Eur, moka būsto paskolą – mėnesio įmokos dydis 107 Eur. Dirba (daugiausia užsienyje), jo atlyginimas apie 800-900 Eur, taip pat gauna apie 1200 Eur dienpinigių, tačiau iš jų moka už kelionės bilietus, kurą, mašinos eksploataciją, maistą, būstą. Baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinį atmesti.

Atsakovo atstovė posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškinys yra nepagrįstas, ieškovė nepagrindė vaiko poreikių padidėjimo, kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams yra abejotinos. Ieškovė prašo priteisti neprotingai didelę sumą. Padidinus išlaikymo dydį iki 250 Eur, pačiam atsakovui neliktų lėšų pragyvenimui. Atsakovo pajamos yra didesnės, tačiau ir jo turimi įsipareigojimai taip pat yra didesni.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalių santuoka nutraukta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1546-265/2007 (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-154-903/2015 b. l. 8-10, 2011-12-30 sprendime konstatuota aplinkybė). Šalys turi dukrą I. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri jau yra pilnametė (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-154-903/2015 b. l. 6), ir nepilnametį sūnų G. J., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-154-903/2015 patvirtinta ieškovės A. J. ir atsakovo A. J. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo nepilnamečių vaikų I. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2014-12-01 kiekvieną mėnesį mokėti po 140 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (1 t., b. l. 6-7, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-154-903/2015 b. l. 142-143). Ieškovė prašo padidinti atsakovo nepilnamečiui sūnui G. J. kas mėnesį mokamo išlaikymo dydį nuo 140 Eur iki 250 Eur.

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.192 straipsnis). CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais. Pažymėtina, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su vaikais (pilnamete šalių dukra, nepilnamečiu sūnumi ir dar viena nepilnamete dukra) gyvena nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ji butą nuomoja žodinio susitarimo pagrindu, už būsto nuomą moka 120 Eur (1 t., b. l. 75). Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra (1 t., b. l. 11, 12). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis nėra pastovus ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. faktiškai (atskaičius mokesčius) gautas atlyginimas svyravo nuo 707,91 Eur iki 386,51 Eur (1 t., b. l. 8-9, 142-145). Ieškovė nurodė vidutiniškai per mėnesį gaunanti 550-650 Eur darbo užmokesčio. Ieškovė 2017-10-16 buvo sudariusi vartojimo kredito sutartį ir laikotarpiu nuo 2017-11-16 iki 2019-10-16 mokėjo 50,79 Eur dydžio įmokas (1 t., b. l. 80-82, 93), taip pat iki 2019 m. spalio mėn. mokėjo įmokas (62,80 Eur) pagal su UAB „SB Lizingas“ sudarytą sutartį, pagal kurią išsimokėtinai yra įsigijusi kompiuterį (1 t., b. l. 128-129).

Atsakovas su sutuoktine ir nepilnamečiu sūnumi V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30, 2 t., b. l. 15). Butas įgytas AB SEB bankui suteikus kreditą (2006-03-10 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kredito dengimui atsakovas kas mėnesį moka po 108,40 Eur (1 t., b. l. 31-39, 70). Atsakovui kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso mėgėjų sodo paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui, atsakovo teigimu, yra paimtas vartojimo kreditas (kredito gavėja nurodyta (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 15-17, 20). Atsakovas turi transporto priemonę AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios įsigijimui taip pat yra paėmęs vartojimo kreditą – mėnesio įmokos dydis 212,59 Eur (2 t., b. l. 3-4, 5-14). Atsakovo vardu registruota ir dar viena transporto priemonė VW PASSAT, tačiau iš pateikto VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad ši transporto priemonė išregistruota po sustabdymo (2 t., b. l. 3-4). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) suvirintoju, darbo užmokestis nėra pastovus, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. atsakovui faktiškai (atskaičius mokesčius) išmokėta nuo 604,29 Eur iki 1143,41 Eur (1 t., b. l. 28-29, 139-141). Atsakovui taip pat mokami dienpinigiai: 2019-08-05 jam su darbo užmokesčiu ir dienpinigiais iš viso išmokėta 3825,76 Eur, 2019-10-05 – 2773,74 Eur, 2019-09-05 išmokėtas tik darbo užmokestis 560,35 Eur (2 t., b. l. 2).

Abi šalys moka komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius, dėl ko taip pat turi papildomų išlaidų (1 t., b. l. 40-47, 66-69, 74, 76-79, 90-91, 96-109).

Šalių sūnus G. J. yra 14 metų amžiaus, moksleivis, lanko mokamą šokio studiją, kaina mėnesiui 35 Eur (1 t., b. l. 146). Ieškovė nurodė patirianti išlaidų, nes sūnus dalyvauja įvairiuose konkursuose, be to, tiek šokių užsiėmimams, tiek kasdienai perka aprangą, avalynę. Sūnus auga, todėl ir maistui ieškovė nurodė išleidžianti daugiau, be to, ieškovės teigimu, sūnus turi ir kai kurių sveikatos problemų – vargina galvos skausmai, yra alergiškas, brendimo laikotarpiu atsirado problemų su oda, dėl ko reikalingi vaistai. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina į bylą pateikti įrodymai (mokėjimų nurodymai, medicinos dokumentų išrašai) (1 t., b. l. 110-124, 127). Nors iš pateiktų mokėjimo nurodymų nėra galimybės nustatyti, už kokias konkrečiai prekes mokėta, tačiau teismui nekyla abejonių, jog ieškovė vaikui perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis, be to, vaikas lanko mokyklą, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Pažymėtina, kad visų vaiko išlaikymo išlaidų pagrindimas rašytiniais įrodymais nėra nei objektyviai būtinas, nei įmanomas.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad, praėjus daugiau nei 4 metams nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-23 nutarties priėmimo, sumažėjo šalių vaiko poreikiai. Priešingai, vaikui augant, auga ir jo poreikiai, atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Aplinkybė, jog vaikas paaugo, savaime nereiškia, kad šaliai, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau akivaizdu, kad tam tikrų išlaidų (pvz., mokslui, maistui, rūbams, laisvalaikiui ir pan.) padidėjimą objektyviai lemia augančio ir bręstančio žmogaus savybės. Be to, šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl ieškovei tenka ir nenumatytų išlaidų vaiko priežiūrai ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Kaip nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje, tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Nuo ankstesniu teismo sprendimu (nutartimi) nustatyto išlaikymo praėjo pakankamas laiko tarpas (daugiau nei 4 metai). 2015 m. šalių sūnui G. J. buvo 10 m., šiuo metu – 14 m. Tai reiškia, kad su vaiko amžiumi susiję poreikiai pasikeitė. Nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir šalies ekonominė padėtis – išaugusios, lyginant su 2015 m. kainomis kai tik buvo įvestas euras, maisto produktų, drabužių, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitos kainos (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai pasikeitė (padidėjo) ir yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį.

Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė padidinti iš atsakovo priteistiną išlaikymo sumą iki 275 Eur per mėnesį, vėliau reikalavimą sumažino iki 250 Eur (1 t., b. l. 154), o teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 300 Eur suma, iš kurios ji gali skirti 100 Eur, o atsakovas turėtų teikti 200 Eur dydžio išlaikymą. Nors ieškovės kartu su ieškiniu pateikta vaiko poreikių vertinimo lentelė (1 t., b. l. 10) ir joje nurodyti išlaidų dydžiai (iš viso 548 Eur per mėnesį), kuriuos kritikavo atsakovo atstovė, teismui kelia tam tikrų abejonių, tačiau kita vertus, kaip teismas minėjo, pagrįsti visas vaiko išlaikymo išlaidas rašytiniais įrodymais ir tiksliai suskaičiuoti visas išlaidas pagal poreikių grupes nėra objektyviai įmanoma. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 300 Eur suma. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, ieškovės nurodoma suma vaiko išlaikymui yra objektyviai būtina.

Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, turimas išlaidas, atsižvelgdamas į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių bei būtinumo proporcingumą, teismas daro išvadą, kad nors atsakovas ir turi finansinių įsipareigojimų bei dar vieną nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti, tačiau jo turtinė padėtis nėra bloga – atsakovas dirba suvirintoju, daugiausia užsienyje, ši profesija darbo rinkoje paklausi ir gerai apmokama. Nors atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad dienpinigiai nelaikytini atsakovo pajamomis, tačiau tokie teiginiai nelaikytini pagrįstais, kadangi tai yra su darbo santykiais susijusios piniginės išmokos ir jų dydis gerokai viršija atsakovui priskaičiuojamą ir išmokamą darbo užmokestį. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Kas laikytina pajamomis, išvardyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje: pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-131/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, jog visa dienpinigių suma yra panaudojama būtinosioms išlaidoms komandiruotėse, kurios iš esmės yra neatskiriamos nuo atsakovo darbo funkcijų.

Tuo tarpu ieškovė gauna tik artimas minimalioms pajamas, jokio turto neturi, pačios teigimu, ji taip pat turi dar vieną nepilnametę dukrą, materialiai remia ir pilnametę šalių dukrą, kuri gyvena su ja ir mokosi 12 klasėje. Ta aplinkybė, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, nesudaro pagrindo priteisti tik minimalų išlaikymą vaikui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Be to, vartojimo kreditą sodo sklypui įsigyti paėmė atsakovo sutuoktinė (2 t., b. l. 20), kuri, kaip nurodė atsakovas, taip pat yra dirbanti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo šeimos turimi finansiniai įsipareigojimai vykdomi tik iš jo gaunamų pajamų.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į tai, kad abi šalys turi ir kitų išlaikytinių, į tai, kad šalių pilnametė dukra I. J. irgi yra pasikreipusi į teismą dėl paramos jai iš atsakovo priteisimo (1 t., b. l. 71-73) (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinė byla Nr. e2-9930-911/2019 dar nėra išnagrinėta), taip pat į tai, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė, kodėl iš atsakovo turėtų būti priteistas didesnis negu 200 Eur dydžio išlaikymas sūnui. Pažymėtina ir tai, kad nors valstybė ir skiria tam tikrą piniginę paramą šeimoms, auginančioms vaikus, ir ieškovė gauna išmoką vaikui (50,16 Eur), tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos teikti savo sūnui reikalingo dydžio išlaikymą.

Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, į tai, kad šalių sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikianti ir kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaujantis vaiko interesais, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra iš dalies pagrįstas, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-23 nutartimi patvirtintas atsakovo įsipareigoto teikti išlaikymo dydis pakeistinas, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. J. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2019-07-18) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 22 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nors ieškovė prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje ieškovė nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 630 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 62-64, 134-136). Ieškovė prašė padidinti išlaikymą 110 Eur suma (250 Eur - 140 Eur), teismas sprendė, kad yra pagrindas išlaikymą padidinti 60 Eur suma (200 Eur - 140 Eur), taigi ieškovės ieškinys patenkintas apie 55 proc., atmesto reikalavimo dalis 45 proc. Proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina 283,50 Eur (630 Eur × 45 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-23 nutartimi patvirtinto atsakovo A. J. įsipareigoto teikti išlaikymo nepilnamečiui sūnui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo dienos 2019-07-18 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise toliau tvarkys ieškovė A. J..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. J. 22 Eur žyminio mokesčio valstybei (priteistą sumą sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės A. J. 283,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. J.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Sušinskaitė