- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 1A-42-309-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Irena Ivanovienė, Boleslovas Kalainis
- Nuteistasis
- L. K., N. B., A. U., ir S
- Advokatai
- Saulius Alysas
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistųjų L. K., N. B. ir A. U. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
Žemesnės instancijos teismas
pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 3 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridedant prie 2008-10-29 nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės ir subendrinta bausmė L. K. paskirta laisvės atėmimas - 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta 2007-06-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymu paskirta ir neatlikta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė L. K. paskirta - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda.
pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 3 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridedant prie 2008-10-29 nuosprendžiu paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir subendrinta bausmė N. B. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d. prie nauju nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės pridėta 2007-09-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė N. B. paskirta - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda.
pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d. - areštu 50 parų.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir S. B. ir A. T., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2007-11-09 skundu Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos ir 2007-12-04 pareiškimu Šiaulių apygardos prokuratūrai melagingai įskundė įstaigoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį – (duomenys neskelbtini) m. VPK ONTT pareigūną R. Š. - kaip asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, melagingai nurodydamas, jog 2007-10-24 apie 18 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) namo, R. Š., viršydamas tarnybinius įgaliojimus be jokios priežasties panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą - sudavė jam vieną kartą kumščiu į dešinę galvos pusę ir sukėlė fizinį skausmą. Dėl to Šiaulių apygardos prokuratūrai pradėjus ir atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas R. Š. baudžiamasis persekiojimas: 2007-12-21 R. Š. byloje įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 2007-12-21, 2008-02-20 R. Š. byloje apklaustas įtariamuoju.
L. K., toliau tvirtindamas savo melagingą įskundimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas nukentėjusiuoju, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju, 2007-12-18 nuo 9 val. 20 min. iki 9 val. 30 min., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, papildomai apklausiamas liudytoju, 2008-02-20 akistatos su R. Š. metu nuo 11 val. 45 min. iki 12 val. 15 min., melagingai parodė, jog 2007-10-24 apie 18 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) namo, R. Š. viršydamas tarnybinius įgaliojimus be jokios priežasties panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą - sudavė jam vieną kartą kumščiu į dešinę galvos pusę ir sukėlė fizinį skausmą.
Be to, L. K. 2007-11-09 skundu Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos ir 2007-12-04 pareiškimu Šiaulių apygardos prokuratūrai melagingai įskundė įstaigoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą nekaltą asmenį - (duomenys neskelbtini) m. VPK ONTT pareigūną S. G., kaip padariusį nusikalstamą veiką. L. K. melagingai nurodė, jog 2007-10-24 apie 18 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) namo, du jam nežinomi policijos pareigūnai, viršydami tarnybinius įgaliojimus, be jokios priežasties, matant ir girdint S. G., įstūmė jį į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį „VW Passat“, paguldė ant automobilio grindų ir alkūnėmis bei kumščiais sudavė jam apie 15 kartų į nugarą. Vėliau tuo pačiu „VW Passat“ automobiliu S. G. su tais pačiais nepažįstamais policijos pareigūnais nuvežė jį į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kur automobilyje nepažįstami pareigūnai alkūnėmis bei kumščiais jam vėl sudavė apie 10 kartų į nugarą. Dar vėliau, S. G. ir tie patys du nepažįstami policijos pareigūnai nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) r., prie (duomenys neskelbtini) kaimo esančius laukus, kur nepažįstami policijos pareigūnai matant ir girdint S. G. nurodė jam išlipti iš automobilio, išmetė ant žemės visus jo turėtus daiktus, iš jo mobiliojo telefono išėmė ir sulaužė SIM kortelę bei grasindami šaunamuoju ginklu nušauti, liepė bėgti, o po to paliko jį vieną laukuose ir kartu su S. G. išvažiavo. Dėl to Šiaulių apygardos prokuratūrai pradėjus ir atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas S. G. baudžiamasis persekiojimas: 2007-12-20 S. G. byloje įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 2007-12-20, 2008-02-20 S. G. byloje apklaustas įtariamuoju.
L. K., toliau tvirtindamas savo melagingą įskundimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas nukentėjusiuoju, apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2007-12-11 nuo 8 val. 50 min. iki 10 val. 35 min., 2007-12-12 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu nuo 13 val. 10 min. iki 14 val. 25 min., 2008-12-18 nuo 9 val. 20 min. iki 9 val.30 min. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, 2008-02-20 akistatos su S. G. metu nuo 10 val. iki 10 val. 40 min. pakartotinai melagingai parodė, jog 2007-10-24 apie 18 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini), du jam nežinomi policijos pareigūnai viršydami tarnybinius įgaliojimus, be jokios priežasties, matant ir girdint S. G., įstūmė jį į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį „VW Passat“, paguldė ant automobilio grindų ir alkūnėmis bei kumščiais sudavė jam apie 15 kartų į nugarą. Vėliau tuo pačiu „VW Passat“ automobiliu S. G. su tais pačiais nepažįstamais policijos pareigūnais nuvežė jį į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kur automobilyje nepažįstami pareigūnai alkūnėmis bei kumščiais jam vėl sudavė apie 10 kartų į nugarą. S. G. ir du nepažįstami policijos pareigūnai nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) rajone prie (duomenys neskelbtini) kaimo esančius laukus, kur nepažįstami policijos pareigūnai matant ir girdint S. G. nurodė jam išlipti iš automobilio, išmetė ant žemės visus jo turėtus daiktus, iš jo mobiliojo telefono išėmė ir sulaužė SIM kortelę bei grasindami šaunamuoju ginklu nušauti, liepė bėgti, o po to paliko jį vieną laukuose ir kartu su S. G. išvažiavo.
Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.
Be to, L. K., pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kartu su N. B. ir A. U. padėjo melagingai įskųsti ir suklastoti įrodymus M. M. ir A. B. baudžiamajam persekiojimui: laikotarpyje nuo 2007-10-24 iki 2007-12-04 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje susitarė, kad N. B. melagingai įskųs Šiaulių apygardos prokuratūrai - įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą - nekaltus asmenis - (duomenys neskelbtini) miesto VPK eismo priežiūros pareigūnus M. M. ir A. B., o jis ir A. U., realizuodami susitarimą, melagingai liudys prieš minėtus pareigūnus.
Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d.
Be to, L. K. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. B., S. A. T. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagamino netikrus dokumentus ir šiuos dokumentus panaudojo.
2007 m., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, L. K., siekdamas, kad 2007-10-04 Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūno R. V. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėje byloje jam paskirta administracinė nuobauda - atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesių laikui, būtų pakeista švelnesne nuobauda – pinigine bauda, kreipėsi į E. V. B. IĮ vyriausiuoju vadybininku dirbantį S. B. ir paprašė jo pagaminti dokumentus, kurie melagingai patvirtintų tai, kad jis dirba E. V. B. IĮ ir jam yra mokamas darbo užmokestis, dėl darbo pobūdžio jam yra būtinas vairuotojo pažymėjimas, siekiant šiuos dokumentus pateikti Šiaulių apygardos administraciniam teismui ir jų pagrindu atgauti vairuotojo pažymėjimą;
2007-10-12 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu L. K. iš S. B. ir S. A. T. gautus nurodytus pagamintus netikrus dokumentus pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui adresu Dvaro g. 80, Šiauliai.
Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
N. B. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už 2007-10-24 įvykdytą administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., žinant, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., dėl tariamai 2007-10-24 N. B. ir L. K. sumušusių policijos pareigūnų, 2007-12-04 pareiškimu Šiaulių apygardos prokuratūrai melagingai įskundė minėtus policijos pareigūnus - M. M. ir A. B., nurodydamas, kad šie susitarę suklastojo administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašydami į jį melagingus duomenis, jog 2007-10-24 apie 18 val., kelio (duomenys neskelbtini) km jis nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vairuojamą automobilį „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, L. K., N. B. bei A. U. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) davė melagingus parodymus, nurodydami, kad 2007-10-24 dieną policijos pareigūnai N. B. nestabdė ir jis nuo policijos pareigūnų nebėgo.
Minėtas aplinkybes L. K. melagingai patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūroje, esančioje Dvaro 90, Šiauliai, 2007-12-04 dieną parašydamas pareiškimą, 2007-12-11 apklausiamas liudytoju nuo 8 val. 50 min. iki 10 val. 35 min., 2007-12-12 parodymų patikrinimo metu nuo 13 val. 10 min. iki 14 val. 25 min., 2008-01-21 liudytojo papildomos apklausos metu nuo 9 val. 45 min. iki 10 val. 20 min., 2008-02-20 akistatos su S. G. metu.
Minėtas aplinkybes N. B. taip pat melagingai patvirtino apklausiamas liudytoju 2007-12-07 nuo 10 val. iki 11 val. 40 min., 2007-12-07 parodymų patikrinimo metu nuo 12 val. 30 min. iki 14 val. 35 min., papildomai apklausiamas liudytoju 2008-01-18 nuo 9 val. 18 min. iki 10 val. 45 min., akistatų metu 2008-02-20 nuo 10 val. 48 min. iki 11 val. 40 min. su S. G. ir 2008-02-21 su A. B. nuo 14 val. iki 14 val. 40 min.
Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2 d.
A. U. nuteistas už tai, kad minėtas aplinkybes taip pat melagingai patvirtino apklausiamas liudytoju 2007-12-04 nuo 15 val. 50 min. iki 16 val. ir 2007-12-07 nuo 9 val. 07 min. iki 11 val. 33 min., papildomai apklausiamas liudytoju 2007-12-07 dieną nuo 13 val. 20 min iki 13 val. 30 min., 2007-12-07 liudytojo parodymų patikrinimo metu nuo 11 val. 40 min. iki 13 val. 15 min. Remiantis melagingais N. B., L. K. ir A. U. parodymais Šiaulių apygardos prokuratūrai pradėjus ir atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas M. M. ir A. B. baudžiamasis persekiojimas: 2007-12-19 M. M. ir A. B. byloje įteikti pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 2007-12-19, 2008-02-21 M. M. ir A. B. byloje apklausti įtariamaisiais.
Tokiais savo veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d.
Be to, N. B. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir būdu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo keturiuose atskiruose plastikiniuose maišeliuose supakuotą narkotinę medžiagą - kokainą, kurios bendras kiekis 1,773 g, iki 2008-03-21 08 val. 48 min., ją laikė automobilyje „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol buvo užkirstas kelias tęsti vykdomą nusikalstamą veiką, tai yra kol policijos pareigūnai prie (duomenys neskelbtini) m. VPK, (duomenys neskelbtini), stovinčiame automobilyje „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytą kiekį narkotinės medžiagos rado ir paėmė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti: N. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 metams 9 mėnesiams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2 d., paskirta bausme bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. ir 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 metams 1 mėnesiui bei 6 MGL (780Lt) dydžio baudą. Kitą Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl N. B. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. turėtų būti pakeistas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios byloje surinktų įrodymų analizės, dėl ko išvadas padarė nepagrįstas ir neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą nuosprendį. Mano, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio turinio bei baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų analizė leidžia pagrįstai teigti, jog perkvalifikuodamas N. B. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 259 str. l d. į BK 260 str. 1 d., teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 305 str. reikalavimus, nuosprendyje neanalizavo įrodymų, kuriais kaltinimas grindė N. B. kaltę pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. bei nenurodė jokių motyvų, kodėl šiuos įrodymus atmeta. Be to, apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė jokių įrodymų, kuriais grindžia išvadą, kad narkotinę medžiagą - kokainą N. B. įgijo bei laikė neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Tuo tarpu, prokuroro nuomone, nagrinėjant bylą teisme, buvo surinkta ir ištirta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių N. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymo. Teigia, kad iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad N. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ne tik neprisipažino įsigijęs ir laikęs kaltinime nurodytą narkotinę medžiagą, bet ir tvirtino, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų niekada nėra vartojęs bei niekada neketino bandyti vartoti, kadangi tai prieštarauja jo įsitikinimams - jis yra aktyviai sportuojantis asmuo, propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Nurodo, jog tokius N. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino liudytojai – N. B. mama T. K., gyvenimo draugė L. A., N. B. draugai ir pažįstami A. P., S. D., I. J. ir kiti. Mano, kad teismas, perkvalifikuodamas N. B. veiką, nepilnai įvertino ir kitus byloje surinktus įrodymus, t. y. liudytojo T. V. parodymus, iš kurių matyti, kad pagal policijoje kaupiamą informaciją žinoma, jog neteisėtai pardavinėjamas kokainas yra brangi narkotinė medžiaga, kurios viena „dozė“ - 1 g kokaino su priemaišomis, kainuoja apie 180-250 litų. Iš 2008-03-21 apžiūros protokolo, 2008-03-28 specialisto išvados Nr. 140-(2478)-ISl-2434 matyti, kad pas N. B. automobilyje buvo rasti net keturi polietileniniai maišeliai, kurių kiekviename buvo supakuota po dalį narkotinės medžiagos: 0,954 g, 1,004 g, 1,018 g, 0,962 g, o bendras gryno kokaino kiekis - 1,773 g, dėl ko, įvertinus išdėstytus įrodymus, tampa akivaizdu, kad niekada narkotinių bei psichotropinių medžiagų nevartojęs ir niekur nedirbantis N. B. tokio kiekio (4 „dozės") ir vertės (apie 720 Lt - 1000 Lt) narkotinės medžiagos savo reikmėms nepirko, ją įsigijo ir laikė turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą nenustatytu būdu platinti. Teigia, kad tokia įrodymų vertinimo logika atitiktų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nes vertindamas įrodymus šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad „kaip ir kiti subjektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, šis požymis (tikslas platinti) plika akimi nematomas ir negali būti nustatomas byloje objektyviai kaip tai galima padaryti su objektyviais nusikaltimo sudėties požymiais. Teigia, kad teismas išvadą apie subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių buvimą daro remdamasis nustatytomis objektyviomis bylos aplinkybėmis arba kaltininko parodymais. Vertindamas kaltininko parodymus teismas gretina jo parodymus su kitų liudytojų parodymais bei kitais byloje nustatytais objektyviais požymiais. <...> inkriminuoto tikslo neigimas pats savaime nepaneigia tokio tikslo buvimo“ (baudžiamoji byla Nr. 2K-145/2003).
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d., 300 str. 1 d., ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, nekaltus asmenis – pareigūnus R. Š. ir S. G., prieštarauja bylos medžiagai ir yra nepagrįsta, nes skundu jis kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą prašydamas drausmine tvarka įvertinti jį sulaikiusių neuniformuotų ir kaukėtų pareigūnų veiksmus, kurie jį paguldė ant žemės, vienas jų kumščiu sudavė jam į dešinį skruostą, po to pareigūnai su kaukėmis laužė rankas, smūgiavo į dešinę koją. Prašė atsižvelgti į tai, kad 2007-12- 04 protokole-pareiškime, taip pat apklausų metu jis nurodė, kad sulaikymo metu pareigūnai S. G. bei R. Š. naudojo prieš jį jėgą, t. y. parvertė ant žemės, keliu prispaudė galvą, kumščiu sudavė į dešinę galvos pusę, uždėjo antrankius. Pasak apelianto, tą aplinkybę, kad jo atžvilgiu 2007-10-24 buvo naudojama fizinė jėga, patvirtino ir liudytojai S. G., R. Š., M. M., o 2007-10-26 specialisto išvadoje nurodyta, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. L. K. teigimu, tikslo melagingai įskųsti policijos pareigūnus jis neturėjo, tik norėjo, jog būtų išaiškinta, ar pareigūnai sulaikymo metu neviršijo savo įgaliojimų. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino, jog prieš jį buvo panaudota fizinė jėga, tačiau konstatavo, kad ji atitiko Policijos veiklos įstatymo reikalavimus. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad jis padėjo melagingai įskųsti ir suklastoti įrodymus dėl (duomenys neskelbtini) m. VPK EPS pareigūnų M. M. ir A. B. tariamo nusikaltimo padarymo, nes nė viename procesiniame dokumente, nei savo apklausose jis nenurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. VPK EPS pareigūnai M. M. ir A. B. būtų padarę nusikalstamą veiką, jų nekaltino dėl kokių nors teisės pažeidimų, mano, kad paprasčiausiai jis ir policijos pareigūnai įvykio aplinkybes dėl automobilio stabdymo matė skirtingai dėl objektyvių priežasčių: važiuodamas automobiliu kartu su N. B., kelyje stovinčius patrulius jis matė trumpą laiką. Taipogi nurodo, kad liudytoja A. B. teisme parodė, kad ji girdėjo, kaip pagrindiniu keliu važiavo policijos automobiliai su įjungtais garso signalais, tačiau, kad važiuodami jų kaime būtų buvę juos įjungę - negirdėjo. Liudytojas S. T. teisme parodė, kad pravažiuojant negirdėjo įjungto policijos automobilio garso signalo ir nematė, kad būtų įjungti įspėjamieji šviesos signalai. Liudytoja D. M. parodė, kad atvažiuojančiame policijos automobilyje nebuvo įjungti nei garsinis, nei šviesos signalai. Liudytojas V. K. taip pat parodė, kad įjungto policijos automobilio garsinio signalo negirdėjo. Atsižvelgdamas į paminėtą, nuteistasis mano, jog minėtų liudytojų parodymai iš dalies patvirtina jo parodymus ir paneigia pareigūnų parodymus, tačiau šiems liudytojams baudžiamosios bylos nebuvo iškeltos. Pasak nuteistojo, ikiteisminiai tyrimai policijos pareigūnams buvo pradėti nepagrįstai, neišsiaiškinus visų būtinų aplinkybių. Be to, teigia, jog įtarimai pareigūnams pareikšti 2007-12-19 – 2007-12-20 (praėjus tik 15-16 dienų nuo protokolo-pareiškimo surašymo), o ikiteisminiai tyrimai jų atžvilgiu nutraukti 2008-02-29 prokuroro nutarimu, t. y. po 2 mėnesių.
Dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. l d., nurodo, jog byloje nėra įrodyta, kad jis klastojo darbo užmokesčio pažymą, charakteristiką, kad žinojo, jog panaudoja suklastotus dokumentus. Teigia, kad į E. V. B. IĮ vadovą S. B. jis kreipėsi su prašymu išduoti jam pažymą apie jo pajamas ir charakteristiką. Taip pat nurodo, jog tuo metu žinojo, kad yra išleistas nemokamų atostogų, todėl į darbą eiti jam nereikėjo, o kad su juo nutraukta darbo sutartis, sužinojo tik po to, kai šiuos dokumentus 2007-10-12 pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Apelianto teigimu, nuteistasis S. B. nurodė, kad 2007 birželio mėnesį pasakęs, jog išleidžia jį, L. K., neapmokamų atostogų, nenorėdamas turėti problemų su policija. S. B. paaiškino, kad apie darbo sutarties nutraukimą jam (L. K.) nieko nesakė, pripažino, kad parengė charakteristiką. Apeliantas prašė atsižvelgti į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog dokumentus rengė ir pasirašė ne jis, o kiti nuteistieji. Teigia, kad jis iki 2007-10-12 nebuvo jokia forma informuotas apie darbo sutarties nutraukimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai jo atžvilgiu pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.; 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d.; 300 str. 1 d., nes byloje neįrodyta, kad jo veiksmuose yra minėtų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. Be kita ko nuteistasis nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-06-27 įsakymu jam paskirtą 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą jis sumokėjo 2008-06-11 J. L. vardu per AB (duomenys neskelbtini), todėl teigia, jog nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad ši bauda neatlikta. Taipogi teigia, kad į bausmės laiką neįskaitytas jo suėmimo laikas, nurodytas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-29 nuosprendyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-01-09 nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2 d., 259 str. 1 d. bei nuteistas galutine bausme - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams su 6 MGL (780 LT) dydžio bauda, ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes jis 2007-11-09 skundu kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą, kad būtų drausmine tvarka įvertinti 2007-10-24 šalia (duomenys neskelbtini) jį sulaikę pareigūnai, ir skundu neprašė pareigūnams kelti baudžiamąją bylą, nereiškė jokių pretenzijų patruliams - (duomenys neskelbtini) m. VPK EPS pareigūnams M. M. ir A. B., o prašė tik įvertinti neuniformuotų ir kaukėtų pareigūnų, kurie jam suko rankas, kojas, koja spaudė jam kairįjį skruostą, dėl ko į žemę jam buvo nubrozdintas dešinysis skruostas, veiksmai. Teigia, jog 2007-12-04 protokole-pareiškime bei jo apklausų protokoluose nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų teigęs, jog uniformuoti policijos pareigūnai susitarę suklastojo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nurodo, jog tiek protokole, tiek apklausose jis nurodė, jog nematė, kad jį kelyje (duomenys neskelbtini) būtų stabdę policijos patruliai. Taip pat nurodo, kad, kai išleidęs iš automobilio L. K., jis važiuodamas pamatė iš jo automobilio galo privažiavusį policijos automobilį su įjungtais mėlynais šviesos švyturėliais, iš karto sustojo, jokių pretenzijų patruliams jis nereiškė ir jų nekaltino, todėl jam visiškai nesuprantama, dėl kokių priežasčių pastariesiems buvo įteikti pranešimai apie įtarimus. Mano, kad esant jo nurodytoms aplinkybėms, teismo išvada, jog jis melagingai įskundė policijos pareigūnus M. M. ir A. B., prieštarauja bylos medžiagai. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, neatsižvelgė, kad apie tas pačias aplinkybes, t. y. apie 2007-10-24 policijos pareigūnų jo vairuojamo automobilio stabdymą, jis paaiškino kitoje - administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. turi teisę (bet ne pareigą) duoti paaiškinimus ir 2007-11-07 (duomenys neskelbtini) m. VPK VP EPS pareigūno nutarimu jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. bei nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 60 mėnesių. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007-12-29 nutartimi paliko galioti minėtą nutarimą, neatkreipdamas dėmesio į tai, kad šis dokumentas gali būti suklastotas, kad patruliai M. M. ir A. B. gali meluoti. Pasak apelianto, prokuratūrai neišsiaiškinus visų būtinų aplinkybių, patruliams M. M. ir A. B. visiškai nepagrįstai buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., padarymo. Įtarimai pareikšti vadovaujantis jo protokolu-pareiškimu, kuriuo jis minėtų pareigūnų nekaltino, be to, įtarimai pareigūnams pareikšti dar nebaigus Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėti administracinės bylos (duomenys neskelbtini). Mano, kad dėl tuo pačiu metu duodamų paaiškinimų patruliai yra vertinami skirtingai: administracinėje byloje (duomenys neskelbtini) patrulių M. M. ir A. B. parodymus vertina kaip teisingus ir objektyvius, o baudžiamojoje byloje - iš pradžių kaip melagingus, nors po 2 mėnesių, 2008-02-29 prokuroro nutarimu, patrulių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2 d. būtina įskųsti nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, o tuo tarpu nei viename procesiniame dokumente, nei savo apklausose jis nenurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. VPK EPS pareigūnai M. M. ir A. B. būtų viršiję įgaliojimus, klastoję dokumentus, nes patrulių, pasak nuteistojo, jis nekaltino dėl kokių nors teisės pažeidimų. Teigia, kad įvykio aplinkybes jis ir pareigūnai matė skirtingai dėl objektyvių priežasčių, kadangi važiuodamas pro stovinčius patrulius jis matė juos trumpą laiką, o iš galo prie jo vairuojamo automobilio policijos patruliai privažiavo tik po tam tikro laiko. Prašo atsižvelgti, kad jo parodymus iš dalies patvirtino liudytojai A. B., S. T., D. M. bei V. K.. Taip pat nurodo, jog 2008-03-21 policijos pareigūnai jo naudojamame automobilyje „BMW 320“ rado bei paėmė servetėlę su narkotinėmis medžiagomis, neįrodo, kad šis paketas priklausė jam – N. B., nes, anot nuteistojo, apie automobilyje buvusias narkotines medžiagas jis nieko nežinojo, automobilį iki 2008-03-21 buvo davęs naudotis ir kitiems asmenims, tame tarpe - ir R. J., kuris pirmosios apklausos metu prisipažino jo automobilyje palikęs narkotines medžiagas. Taigi teigia, kad šie R. J. parodymai neprieštaravo jo (N. B.) parodymams, nors vėliau R. J. parodymus keitė, apylinkės teismas į tai neatsižvelgė, taip pat neatsižvelgė į tai, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją dieną jam buvo duoti vaistai „relanium“, dėl to mano, kad paminėtos aplinkybės verčia abejoti R. J. parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, objektyvumu. Be kita ko nurodo, kad raštelis, kuriame buvo nurodyta, kokius R. J. turi duoti parodymus, prie bylos nebuvo prijungtas, kaip ir nebuvo įrodyta, kad jis (N. B.) R. J. būtų daręs poveikį tardymo izoliatoriuje ar kitur. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai jo atžvilgiu pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2 d., 259 str. 1 d., nes byloje neįrodyta, kad jo veiksmuose yra minėtų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. Prašo atsižvelgti į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-06-27 nuosprendžiu paskirtą 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą jis sumokėjo L. A. vardu, dėl to teigia, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog minėta bauda yra neatlikta.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d., ir jį išteisinti.
Nurodo, kad jokio išankstinio susitarimo daryti kokį nors nusikaltimą, tarp jo ir N. B. bei L. K. nebuvo ir teigia, kad jo su minėtais asmenimis niekas nesieja. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis mokosi, yra neteistas, žymiai jaunesnis už L. K. bei N. B., ir teigia, kad su minėtais asmenimis jis atsitiktinai susitiko važiuodamas iš (duomenys neskelbtini). Pasak nuteistojo, ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas tendencingai: nesant jo kaltės įrodymų, buvo imtasi įkalbinėjimų, N. B. buvo pasakyta apklausai atsivesti ir jį, t. y. A. U. ir taip jis be jokio pagrindo tapo įtariamuoju. Taip pat nurodo, kad melagingų parodymų jis nedavė ir melagingų veiksmų neatliko, nes spaudžiamas policijos pareigūnų rodyti taip, kaip jie nori, jis nebežinojo, ką sakyti, tačiau sąmoningai nemelavo, meluoti jam nebuvo reikalo. Mano, kad jo parodymuose esantys nedideli netikslumai negalėjo būti pagrindu apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji L. K., N. B. ir jų gynėjai bei nuteistojo A. U. gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistųjų L. K. ir N. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendis dalyje dėl N. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir bausmių bendrinimo L. K. ir N. B. keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 3 punktas).
Dėl L. K. nuteisimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį, N. B. nuteisimo pagal BK 236 straipsnio 2 dalį,, A. U. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį už melagingą įskundimą atsako asmuo, melagingai įskundęs įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti. Melagingas įskundimas – tai žinomai neteisingos tyčia iškreiptos informacijos apie nusikalstamą veiką ir asmenį, tariamai jį padariusį, perdavimas įstaigai ar pareigūnui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Vienas iš esminių šio nusikaltimo požymių yra tai, kad pranešama žinomai neteisinga informacija apie konkretaus asmens nusikalstamą veiką. Melagingas įskundimas yra padaromas aktyviais veiksmais įvairiomis formomis ir būdais – pranešant žodžiu arba raštu, anonimiškai ar asmeniškai. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai atitinkamos institucijos pareigūnai gauna melagingą informaciją apie konkrečių asmenų elgesį. Nusikaltimas padaromas tyčios kaltės forma. Žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkretaus asmens tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą ir įskundžia nekaltą asmenį, kaltininkas siekia tai daryti (kasacinė byla Nr. 2K-565/2006).
Nuteistieji L. K. ir N. B. skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistųjų nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, nekaltus asmenis – pareigūnus R. Š. ir S. G., prieštarauja bylos medžiagai ir yra nepagrįsta, skundu jie kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą prašydami drausmine tvarka įvertinti jį sulaikiusių neuniformuotų ir kaukėtų pareigūnų veiksmus, kurie juos paguldė ant žemės, vienas jų L. K. kumščiu sudavė į dešinį skruostą, po to pareigūnai su kaukėmis laužė rankas, smūgiavo į dešinę koją. Tikslo melagingai įskųsti policijos pareigūnus jie neturėjo, tik norėjo, jog būtų išaiškinta, ar pareigūnai sulaikymo metu neviršijo savo įgaliojimų.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą su šiais nuteistųjų teiginiais sutikti negali, todėl juos atmeta.
Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo (kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).
Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistųjų L. K. ir N. B. atžvilgiu, policijos pareigūnai neteisėtų veiksmų neatliko.
Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiajame policijos komisariate buvo renkama operatyvinė informacija apie nuteistųjų L. K. ir N. B. veiklą platinant psichotropines ir narkotines medžiagas. Tai apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK ONTB viršininkas R. D. bei šios tarnybos darbuotojai nukentėjusieji R. Š. ir S. G.. Jiems tapo žinoma, kad iš tam tikros vietos 2007 m. spalio 24 d. nuteistieji L. K. ir N. B. gali gabenti narkotines medžiagas. Siekiant sulaikyti nuteistuosius - L. K. ir N. B. buvo organizuojama pasala. Buvo pasitelkti kelių policijos darbuotojai, kurie, nekeldami įtarimų, sustabdytų nuteistųjų vairuojamą automobilį. Nukentėjusieji M. M. ir A. B., kelių policijos darbuotojai, parodė, kad jiems buvo nurodyta kur ir kokį automobilį jie turės sustabdyti. Jiems nebuvo žinoma, kokiu tikslu tą automobilį reikia sulaikyti. Per raciją jiems buvo pranešta, jog automobilis atvažiuoja ir buvo nurodyta kokį konkrečiai automobilį reikia sulaikyti. Kelių policijos pareigūnams stabdant pagal nustatytus reikalavimus, jiems nurodytą automobilį, automobilio vairuotojas padidino greitį ir nuvažiavo nesustojęs. Įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius, jie ėmė nesustojusį automobilį persekioti. Automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę. Persekiojamas automobilis buvo trumpam sustojęs ir iš automobilio išlipo vienas juo važiavęs asmuo ir nubėgo laukais. Persekiojamas automobilis sustojo, nes privažiavo akligatvį. Policijos pareigūnas A. B. nubėgo prie persekiojamo vairuotojo, o policijos pareigūnas M. M. ėmė persekioti iš persekiojamo automobilio išlipusį ir pabėgusį asmenį, kurį netrukus sulaikė. Tai buvo nuteistasis L. K.. Po to prisistatė kriminalinės policijos darbuotojai, vėliau kinologas su šunimi, kiti policijos darbuotojai. Atvykę policijos darbuotojai pradeda sulaikytųjų nuteistųjų L. K. ir N. B. asmens kratas, sulaikyto automobilio kratą, tikrina ar sulaikytasis L. K. ko nors neišmetė iki bėgo nuo policijos darbuotojų. Visa ši įvykių eiga patvirtina, jog buvo atliekama išlanksto suplanuota nuteistųjų L. K. ir N. B. sulaikymo operacija siekiant užkirsti kelią narkotinių medžiagų platinimui. Vykusios operacijos metu narkotikų rasta nebuvo, o kadangi automobilyje buvo rastas ginklas, tai N. B. reikiamų dokumentų įforminimui buvo pristatytas į policijos komisariatą, o L. K. buvo paleistas.
Nuteistojo L. K. versija, jog sulaikymo vietoje atsidūrė atsitiktinai, eidamas pas merginą, kurios nei vardo, nei gyvenamosios vietos nurodyti negali, atmestina kaip nepagrįsta.
Liudytojas V. K. tiek ikiteisminio tyrimo (2 t., b. l. 105-106), tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (8 t., b. l. 123-124), tiek apklaustas liudytoju apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jam aiškiai matėsi, jog nuteistasis L. K. sulaikymo vietoje melavo policijos darbuotojams apie kažkokią merginą, nes jo nurodoma mergina ten negyvena. Liudytoja D. M. parodė, jog matė iš policijos automobilio išlipusį policijos darbuotoją, kuris kažką nusivijo, o tai patvirtina nukentėjusiojo M. M. parodymus, jog jis vijosi iš persekiojamo automobilio iššokusį ir nubėgusį nuteistąjį L. K.. Be to, tai, kad iš policijos pareigūnams nesustojusio ir iš jų persekiojamo automobilio (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje iššoko keleivis - L. K. ir nubėgo į laukus, o jį persekiojo M. M. patvirtina ir nukentėjusiųjų R. Š., S. G., M. M., A. B. parodymai.
Toliau pagal baudžiamosios bylos medžiagą seka, kad po šio aptariamo įvykio praėjus 2 dienoms, tiek L. K., tiek N. B. kreipėsi į Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyrių, kur jiems specialisto išvadomis Nr. G 2020/07(04) (1 t., b. l. 26-27), Nr. G. 2021/07(04) (1 t., b. l. 28-29) buvo nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai.
Šalies argumentai
Po ko L. K. ir N. B. 2007-11-09 dienos skundu kreipėsi į Lietuvos Policijos Generalinį komisarą teigdami, kad 2007-10-27 apie 18 val. jų sulaikymo metu, pareigūnas R. Š. kumščiu sudavė L. K. į dešinį skruostą, pareigūnai su kaukėmis laužė rankas, smūgiavo į dešinę koją. L. K. su antrankiais įsodino į automobilį, nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkes ir išleido, išmetė daiktus, sulaužė SIM kortelę, atsuko šautuvą ir liepė bėgti. Taip pat skunde nurodė maną, kad policijos pareigūnai, nepagrįstai jų atžvilgiu panaudojo fizinį skausmą, viršijo savo įgaliojimus, pažemino savo, kaip pareigūnų vardą, todėl skundu prašė imtis priemonių, kad būtų nustatyti ir nubausti drausmine tvarka pareigūnai suklaikę juos 2007-10-27 apie 18 val. (1 t., b. l. 24-25).
2007-11-20 policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM raštu tarnybinis patikrinimas dėl L. K. ir N. B. 2007-11-09 skundo buvo sustabdytas ir medžiaga persiųsta Šiaulių apygardos prokuratūrai klausimo dėl Šiaulių m. VPK pareigūnų galimos baudžiamosios atsakomybės išsprendimui (1 t., b. l. 22).
2007-11-23 remiantis 2007-11-09 L. K. ir N. B. 2007-11-09 skundu Šiaulių apygardos prokuratūroje Šiaulių m. VPK policijos pareigūnų, sumušusių L. K. ir N. B., atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (1 t., b. l. 22).
Šalies argumentai
2007-12-04 N. B. protokole-pareiškime Šiaulių apygardos prokuratūrai nurodė, kad 2007-10-24 jis su L. K. automobiliu BMW 320 buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini). Po pietų važiavo atgal į (duomenys neskelbtini), pakeliui prie (duomenys neskelbtini), esančioje aikštelėje sutiko jo klasioką A. U., kuris taip pat važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Nuo tos vietos jie važiavo kartu dviem automobiliais. Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) matė kelkraštyje stovinčius automobilius, tačiau jie jo nestabdė. Neprivažiavęs (duomenys neskelbtini) miesto pasuko į dešinėje esantį keliuką, nes norėjo paleisti L. K., kuris ketino eiti pas draugę J.. Išlipus L. K. jis nuvažiavo toliau. Tada prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir jį sustabdė, jis sustojo. Tada pamatė, kad atvažiavo dar keli automobiliai ir iš VW Passat automobilio išlipo ketuti kaukėti vyrai, kurie ištraukė jį iš automobilio, parvertė ant žemės, vienas pareigūnas padu prispaudė jo galvą prie žemės, uždėjo antrankius, pradėjo laužti rankas, kėlė kojas į viršų, taip lauždami jam stuburą. Po kiek laiko vienas pareigūnas N. B. surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą. Paskui pareigūnas S. G. ir dar kažkas apžiūrėjo automobilį, paėmė jame rastus daiktus ir šratinį revolverį. Po automobilio kratos praėjus kažkiek tai laiko jam buvo nuimti antrankiai ir jo automobiliu, į kurį įsėdo R. Š. ir du kaukėti policijos pareigūnai, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) m. VPK (1 t., b. l. 36-38).
2007-12-04 L. K. protokole-pareiškime nurodė, kad jis 2007-10-24 kartu su N. B., dviese buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) jo vairuojamu automobiliu BMW 320. Grįždami šiuo automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sustojo miško aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). Būdami aikštelėje susitiko A. U., kuris automobiliu prancūziškais numeriais taip pat važiavo iš (duomenys neskelbtini). Pakalbėję jie išsiskyrė ir važiavo link (duomenys neskelbtini), A. U. važiavo jiems iš paskos. Važiuojant toliau matė, kad dešinės pusės kelkraštyje stovi policijos automobilis su skiriamaisiais ženklais, prie automobilio stovėjo du policijos pareigūnai. Kadangi policijos pareigūnai N. B. vairuojamo automobilio nestabdė, juos pravažiavę, jie nuvažiavo toliau. Prieš (duomenys neskelbtini) ženklą N. B. pasuko į keliuką ir jį išleido, nes jis čia turėjo susitikti su mergina. Paskui jis pamatė, kad policijos pareigūnai sustabdė N. B. automobilį, paskui ir prie jo privažiavo policijos automobilis, iš kurio išlipo policijos pareigūnas ir pradėjo šaukti, tada jis sustojo. Po to privažiavo dar vienas automobilis, iš kurio iššoko R. Š. ir S. G., kurie griebė jį už rankų, parvertė ant žemės, R. Š. keliu prispaudė galvą, smogė kumščiu į dešinę galvos pusę. Jį pastačius prie automobilio, kažkas jam vis įspirdavo į blauzdų sritis. Po to pareigūnai jį įstūmė į VW Passat automobilio galą, paguldė pusiau ant galinės sėdynės, pusiau ant grindų. Tuo pačiu automobiliu du kaukėti pareigūnai ir G. jį kažkur vežė ir sustojo kažkokiame keliuke. Tada kaukėti pareigūnai jį ištempė iš automobilio, jį iškratė, patikrino asmeninius daiktus, paėmė juos ir vėl įstūmė į automobilį ir vėl kažkur vežė. Tuo metu jam vėl buvo suduodami smūgiai kumščiu ir alkūne į nugarą, mažiausiai apie 10-15 smūgių. Jį mušė pareigūnas su kauke, S. G. nemušė, bet matė kaip jį muša. Po to jį vėl kažkur vežė kol miške netoli (duomenys neskelbtini) aplinkelio jį išlaipino, nuėmė antrankius, iš maišelio išpylė ant žemės jo daiktus, išėmė iš telefono SIM kortelę ir ją sulaužė. Po to vienas pareigūnas su kauke nukreipė į jį ginklą, panašų į vinčesterį ir liepė bėgti. Jis išsigandęs stovėjo vietoje, o pareigūnai išvažiavo. Likęs vienas nuėjo prie netoli buvusio vienkiemio, pasibeldė, išėjo pagyvenusi moteris ir jis paklausė jos, kurioje pusėje (duomenys neskelbtini). Ji parodė ir jis pėsčias grįžo į (duomenys neskelbtini). Grįžęs prie (duomenys neskelbtini) klubo susitiko su N. B. ir viską jam papasakojo (1 t., b. l. 39-41).
Liudytojas A. U., 2007-12-04 ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip liudytojas iš dalies patvirtino N. B. ir L. K. protokoluose-pareiškimuose nurodytas aplinkybes ir parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį Opel Astra su prancūziškais registracijos numeriais ir važiavo su juo į (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) ežeru esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė N. B. automobilį – 3 klasės BMW. L. K. ir N. B. buvo išlipę iš automobilio, tada jie pakalbėjo, sėdo į savo automobilius ir visą kelią iki (duomenys neskelbtini) važiavo kartu, palenktyniaudami. Pravažiavus aplinkelio viaduką pamatė stovintį policijos automobilį su skiriamaisiais ženklais, prie jo stovėjo du uniformuoti policijos pareigūnai. Važiuodamas pro policijos automobilį pastebėjo, kad policijos pareigūnai akimis palydėjo jo ar N. (B.) automobilį. Matė kaip policijos pareigūnai nusekė iš paskos. Policijos automobilis nei garso signalizacijos, nei švyturėlių įjungęs nebuvo (1 t., b. l. 104-106). 2007-12-07 ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip liudytojas A. U. parodė, kad po to, kai važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) sutiko N. B. ir L. K., po kelių dienų jis vėl su jais susitiko, jie jam pasakė, kad policijos pareigūnai juos apkaltino, kad jie bėgo nuo pareigūnų, kad juos sulakant naudojo smurtą, jog L. K. nuvežė į mišką, grasino šautuvu. Taip pat parodė, kad į (duomenys neskelbtini) jį vežė pusbrolis I. N.. Taip pat parodė, kad nori pakeisti savo parodymus, nes tą automobilį (duomenys neskelbtini) pirko ne tą pačią dieną, kai susitiko su N. B. ir L. K. prie (duomenys neskelbtini) ežero. Taipogi parodė, kad tą dieną šiuo automobiliu vežė pusbrolį I. N. į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109-110).
2007-12-04 remiantis N. B. ir L. K. pareiškimais, liudytojo A. U. parodymais, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) m. VPK policijos pareigūnų, melagingai apkaltinusių N. B. padarius administracinį teisės pažeidimą ir suklastojusius administracinių teisės pažeidimo protokolą, atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.
Atliekant ikiteisminį tyrimą 2007-12-19 - 2007-12-20 S. G., R. Š., M. M., A. B. buvo įteikti pranešimai apie įtarimus padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir jie apklausti kaip įtariamieji (1 t., b. l. 153-155), (1 t., b. l. 141-143), (1 t., b. l. 165-167), (1 t., b. l. 187-189).
Prokuroras įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, 2008-02-29 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), S. G., R. Š., A. B., M. M. atžvilgiu, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių ir tuo pačiu nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 2 d., padarymo (1 t., b. l.1-11).
Pažymėtina tai, kad priėmus šį procesinį sprendimą, t. y. prokurorui nutraukus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), S. G., R. Š., A. B., M. M. atžvilgiu, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių ir tuo pačiu nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 2 d., padarymo, nė vienas iš nuteistųjų nepasinaudojo teise jį apskųsti, nors iš aptariamo nutarimo turinio (1 t., b. l.1-11) matyti, kad jame buvo aptartas ir L. K. ir N. B. sulaikymo momentas.
Ir net po šio nutarimo priėmimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu L. K., N. B. ir A. U. toliau tvirtino savo teiginius nurodytus 2007-11-09 dienos skunde Lietuvos Policijos Generaliniam komisarui ir 2007-12-04 dienos protokole-pareiškime Šiaulių apygardos prokuratūrai, apklausų ir kitų procesinių veiksmų metu.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir nuteistųjų apeliacinius skundus, visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada dėl nuteistųjų kaltės, ką kolegijos nuomone, įrodo visa nuteistųjų veiksmų seka.
Tai, kad nuteistasis L. K. 2007-11-09 dienos skundu Lietuvos Policijos Generaliniam komisarui ir 2007-12-04 dienos protokolu-pareiškimu Šiaulių apygardos prokuratūrai įskundė nekaltus asmenis - (duomenys neskelbtini) m. VPK ONTT pareigūnus R. Š. ir S. G., kaip asmenis viršijusius tarnybinius įgaliojimus, t. y., kad R. Š. tariamai 2007-10-24 dieną (duomenys neskelbtini) kaime prieš jį panaudojo fizinį smurtą, o S. G. matant ir žinant du ikiteisminio tyrimo nenustatyti pareigūnai panaudojo prieš jį fizinį smurtą, o po to, su tais pačiais nenustatytais pareigūnais R. G. vairuojamu automobiliu jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) rajoną ir paliko nežinomoje vietovėje, po ko, L. K., laikotarpyje nuo 2007-10-24 iki 2007-12-04, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje susitarė kad N. B. melagingai įskųs, Šiaulių apygardos prokuratūrai - nekaltus asmenis (duomenys neskelbtini) miesto VPK eismo priežiūros pareigūnus M. M. ir A. B., o jis ir A. U. realizuodamas susitarimą melagingai liudys prieš minėtus pareigūnus, o N. B., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už 2007-10-24 įvykdytą administracinį teisės pažeidimą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., žinodamas, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tariamai 2007-10-24 dieną N. B. ir L. K. sumušusių policijos pareigūnų 2007-12-04 pareiškimu Šiaulių apygardos prokuratūrai melagingai įskundė minėtus policijos pareigūnus, M. M. ir A. B. nurodydamas, kad šie susitarę suklastojo administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) – įrašydami į jį melagingus duomenis, jog 2007-10-24 apie 18 val., kelio (duomenys neskelbtini) km., jis nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vairuojamą automobilį BMW 320, ir toliau tęsdami nusikalstamą veiką L. K., N. B. bei A. U. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) davė melagingus parodymus, nurodydami, kad 2007-10-24 dieną policijos pareigūnai N. B. nestabdė ir jis nuo policijos pareigūnų nebėgo, įrodo byloje ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma – tai nukentėjusiųjų S. G., R. Š., M. M., A. B., liudytojų S. S., N. P., A. L., R. P., S. S., V. M., G. V., A. R., I. N. parodymai duoti viso proceso eigoje, rašytinė bylos medžiaga - 2007-12-07 A. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, mobiliojo ryšio išklotinės, specialistų išvados.
Nukentėjusysis S. G. viso proceso eigoje parodė, kad N. B. ir L. K. atžvilgiu jokio smurto panaudota nebuvo. Sulaikius nuteistuosius išvažiavo į (duomenys neskelbtini), grįžus L. K. neberado, suprato, kad jį paleido. R. Š. parodė, kad sulaikymo metu jokių fizinių veiksmų ar smūgių nenaudojo. Kai sulaikė L. K., uždėjo jam antrankius, po to jį perdavė kitiems policijos pareigūnams, o S. G. pasiliko su juo. Nukentėjusysis M. M. parodė, kad sulaikymo vietoje L. K. jokių smūgių suduota nebuvo. A. B. ir M. M. parodė, jog stabdė L. K. ir M. B. automobilį. Liudytojas S. S. parodė, kad BMW automobilis stabdomas policijos pareigūnų nestojo ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kaime kažkas iššoko iš automobilio, o pats automobilis nuvažiavo. Po sulaikymo ir įvykio vietos apžiūros N. B. buvo sulaikytas, o L. K. paleistas. Smurto jų atžvilgiu panaudota nebuvo. L. K. buvo paleistas ten, kur ir buvo sulaikytas. Liudytojas N. P. parodė, kad gavo pranešimą, jog stabdomas automobilis nestojo, po to į VPK buvo pristatytas N. B., o L. K. ne, kadangi nieko nerado ir jį paleido. Liudytojas A. L. parodė, kad matė kaip BMW automobilį pradėjo stabdyti policijos ekipažas, tačiau jis nestojo, o tik padidinęs greitį nuvažiavo. Taip pat parodė, jog į (duomenys neskelbtini) m. VPK grįžo kartu su N. B., smurtas jo atžvilgiu panaudotas nebuvo, L. K. nematė. Liudytojas S. S. parodė, kad matė, kaip pareigūnai automobilį stabdė, tačiau šiam nesustojus, kelių policijos pareigūnai nusivijo, o jie su „VW Passat“ nuvažiavo šiems iš paskos. Nei vieno sulaikyto atžvilgiu nebuvo panaudotas fizinis smurtas. Atrodo, kad L. K. buvo paleistas. Liudytojas R. P. parodė, kad važiavo šiam automobiliui iš paskos, o prie viaduko pareigūnai bandė sustabdyti, tačiau BMW automobilis nestojo ir padidinęs greitį nuvažiavo. Sulaikius L. K. ir nieko neradus, L. K. buvo paleistas, o N. B. pristatytas į (duomenys neskelbtini) m. VPK. L. K. atžvilgiu nebuvo panaudotas fizinis smurtas. Liudytojas V. M. parodė, kad matė, kaip priekyje kolegos stabdė „BMW“ automobilį, tačiau šis nestojo ir nuvažiavo toliau. Supratę, jog stabdomas automobilis „bėga“, jie padidino greitį ir pradėjo jį vytis. Po sulaikymo L. K. buvo paleistas. Liudytoja G. V. parodė, kad 2007 m. spalio mėn., dienos neprisimena, apie 23 val. ji išgirdo kieme šaukiant, išėjus į kiemą pamatė vaikiną, kuris paklausė – „kaip rasti kelią“, bet tiksliai žodžių neprisimena, galėjo sakyti ir „kaip išvažiuoti į (duomenys neskelbtini)“. Liudytojas A. R. nematė, kad sulaikomo asmens atžvilgiu būtų buvęs vartojamas fizinis smurtas, kad būtų suduoti smūgiai rankomis ar kojomis. Liudytojas I. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, t. y., kad A. U. su „Opel Astra“ juodos spalvos automobiliu nėra jo vežęs į (duomenys neskelbtini). Taip pat tai, kad mobiliojo ryšio telefonu gavo iš pusbrolio SMS žinutę, kad jei kvies į policiją, kad jis nevažiuotų. Šiuos liudytojo I. N. parodymus patvirtina jo mobilaus ryšio telefono apžiūra (1 t., b. l. 114-115), akistatos tarp A. U. ir I. N. protokolas, kur I. N. paneigė A. U. parodymus dėl kelionės į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123-124).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo netikėti aptartų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kadangi jie siejasi ir su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o būtent – mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi I. N., pokalbių išklotinėmis bei su UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad 2007-10-24 I. N. nebuvo (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) m. bei (duomenys neskelbtini) r. (3 t., b. l. 31-33, 46); mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi L. K., pokalbių išklotinėmis bei su UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad 2007-10-24 L. K. nebuvo (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) m. bei (duomenys neskelbtini) r. (3 t., b. l. 26,39, 40-41); mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi N. B., pokalbių išklotinėmis bei su UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad 2007-10-24 N. B. nebuvo (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) m. bei (duomenys neskelbtini) r. (3 t., b. l. 23-25, 42-43); mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais naudojasi A. U., pokalbių išklotinėmis bei su UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad A. U. 2007-10-24 nebuvo (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) m. bei (duomenys neskelbtini) r. (3 t., b. l. 27-29, 35-36, 44-45). 2007-12-09 Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis dėl N. B. skundo netenkinimo (3 t., b. l. 65-66).
Taigi, visos šios aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad apeliantai L. K. ir N. B. nuo pat pradžių melavo, t. y. L. K. ir N. B. teigė, kad 2007 metų spalio 24 d. jie iš (duomenys neskelbtini) grįžo į (duomenys neskelbtini), nors iš mobiliojo ryšio abonentų išklotinių bei UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad 2007-10-24 tiek L. K., tiek N. B., tiek A. U. ir I. N. nebuvo (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) m. bei (duomenys neskelbtini) r.; L. K., N. B. neigė, kad juos stabdė policijos pareigūnai, ką, vykdydamas bendrą susitarimą su L. K. ir N. B. patvirtino ir A. U.; L. K., N. B. teigė, kad jie nesiekė išvengti sulaikymo, ką paneigia tiek policijos pareigūnų, tiek visiškai nesusijusių su policija liudytojų parodymai; po to, iškėlė versiją dėl jų atžvilgiu panaudoto smurto, ir, kad sustiprinti savo iškeltą versiją į pagalbą pasitelkė trečią asmenį – A. U., kreipėsi į specialistą dėl sužalojimo sunkumo mąsto nustatymo, tada skundu kreipėsi į Generalinį policijos komisarą ir protokolais-pareiškimas į Šiaulių apygardos prokuratūrą bei apklausų metu teikė neteisingus duomenis apie neva padarytą nusikaltimą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. K. parodymams dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto prieštarauja ne tik įtariamųjų ir liudytojų parodymai, tačiau tokių L. K. parodymų nepatvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada. Teismo medicinos specialistas apžiūrėjęs L. K., ant jo kūno nenustatė jokių sužalojimų nei dešinėje galvos pusėje, nei nugaroje, nors L. K. buvo nurodęs, kad į šias vietas R. Š. ir kaukėti policijos pareigūnai be jokio pagrindo sudavė daug ir labai stiprių smūgių, kas vėlgi rodo L. K. parodymų melagingumą.
Žemesnės instancijos teismas
A. U. melagingą liudijimą įrodo ir tai, kad atlikus su juo parodymų patikrinimą vietoje pastarasis nurodė ne tą vietą ir kryptį, kurioje 2007-10-24 buvo eismo priežiūros pareigūnai M. M. ir A. B. (1 t., b. l.116-117), t. y. A. U. nurodyta policijos pareigūnų ekipažo stovėjimo vieta nesutampa net su L. K. bei N. B. nurodyta policijos pareigūnų ekipažo stovėjimo vieta. Taipogi liudytojas I. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, t. y., kad A. U. su „Opel Astra“ juodos spalvos automobiliu nėra jo vežęs į (duomenys neskelbtini) bei tai, kad mobiliojo ryšio telefonu gavo iš pusbrolio (A. U.) SMS žinutę, kad jei kvies į policiją, kad jis nevažiuotų. Šiuos liudytojo I. N. parodymus patvirtina jo mobilaus ryšio telefono apžiūra (1 t., b. l. 114-115), akistatos tarp A. U. ir I. N. protokolas, kur I. N. paneigė A. U. parodymus dėl kelionės į Tauragę (1 t., b. l. 123-124).
Šalies argumentai
Visos šios išdėstytos aplinkybės, kolegijos nuomone, rodo, kad nuteistųjų veiksmai buvo nukreipti sąmoningai tyčia įskųsti policijos pareigūnus, keršijant jiems už tam tikrus veiksmus ir nors nuteistieji L. K. ir N. B. nurodo, kad skundu kreipėsi į Lietuvos policijos Generalinį komisarą prašydami drausmine tvarka įvertinti juos sulaikiusių neuniformuotų ir kaukėtų pareigūnų veiksmus, tikslo melagingai įskųsti policijos pareigūnus jie neturėjo, tik norėjo, jog būtų išaiškinta, ar pareigūnai sulaikymo metu neviršijo savo įgaliojimų, tačiau bylos medžiaga šiuos apeliantų teiginius paneigia.
BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytas požymis „melagingai įskundė“ reiškia, kad veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis melagingai įskundžia įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to šis bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo gali būti nuteistas ir nori taip veikti.
Kaip jau buvo minėta, kadangi L. K. ir N. B. skunde Generaliniam policijos komisarui ir protokoluose-pareiškimuose Šiaulių apygardos prokuratūrai bei apklausų metu parodymuose nurodyti faktai nepasitvirtino, todėl 2008-02-29 prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), S. G., R. Š., A. B., M. M. atžvilgiu, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių buvo nutrauktas ir tuo pačiu nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 2 d., padarymo (1 t., b. l.1-11).
Be to, iš L. K. ir N. B. protokolų-pareiškimų matyti, kad jie buvo įspėti už melagingų parodymų davimą, tačiau, nepaisant to, jie pakankamai išsamiai išdėstė savo poziciją, įvardindami ne tik konkrečius pareigūnus, bet ir konkrečius smurtinius pareigūnų veiksmus, ką patvirtino ir apklausų metu.
Iš nuteistojo L. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme matyti, kad prieš pateikdami skundą, apeliantai L. K. ir N. B. konsultavosi su advokatu (9 t., b. l. 91), apsilankė gydymo įstaigoje, kad jiems būtų nustatyti padaryti sveikatos sutrikdymai, t. y. jie suprato (ką jiems turėjo patvirtinti ir advokatas), kad pateikus skundą, kuriame nurodyti teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, policijos įstaiga bus priversta pradėti ikiteisminį tyrimą policijos darbuotojų atžvilgiu. BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. BPK 165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Nepradėjus ikiteisminio tyrimo neįmanoma atlikti procesinių veiksmų (parodymų patikrinimo vietoje, akistatų, liudytojų apklausų, patikrinti telefoninių pokalbių išklotinių, iš kurių būtų galima nustatyti įvykio metu buvusių asmenų vietos ir panašai). Taigi, nors apeliantai L. K. ir N. B. skundu, kuriuo kreipėsi į Lietuvos policijos Generalinį komisarą ir nurodė prašantys drausmine tvarka įvertinti juos sulaikiusių neuniformuotų ir kaukėtų pareigūnų veiksmus, tačiau minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jie žinojo, jog šių pareigūnų atžvilgiu visgi bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Dėl L. K. ir N. B. specialisto išvadomis Nr. G2021/07(04), G2020/07(04) nustatytų sužalojimų paminėtina tai, kad byloje nustatyta, kad L. K. ir N. B. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, bėgo automobiliu, L. K. išlipęs iš automobilio bėgo laukais vengdamas sulaikymo, todėl, kolegija sprendžia, jog minėtose specialistų išvadose nurodyti sužalojimai - L. K. dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus abiejuose riešuose bei pas N. B. nurodyti nubrozdinimai dešiniame skuoste - tai policijos pareigūnų panaudota fizine jėga įstatymo ribose, kuri atitinka policijos veiklos įstatymo 23 straipsnyje numatytoms prievartos rūšims ir jos panaudojimo sąlygoms bei 24 straipsnyje numatytiems, fizinės prievartos panaudojimo pagrindams.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad nuteistasis L. K. suvokė, jog generaliniam policijos komisarui ir prokuratūrai pateikė žinomai melagingus duomenis apie R. Š. ir S. G. neva padarytas nusikalstamas veikas (tarnybinių įgaliojimų viršijimas) ir davė apie tai melagingus parodymus, ir nors jis nurodo, kad nesiekė, jog pareigūnų atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jo veiksmai rodo, kad jis suprato, jog pareigūnų atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir norėjo taip veikti, todėl jo veiksmuose konstatuotina tiesioginė tyčia, o veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.
Taipogi, byloje esančių duomenų pagrindu, kolegija daro išvadą, kad L. K., laikotarpyje nuo 2007-10-24 iki 2007-12-04, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje susitarė kad N. B. melagingai įskųs, Šiaulių apygardos prokuratūrai - nekaltus asmenis (duomenys neskelbtini) miesto VPK eismo priežiūros pareigūnus M. M. ir A. B., o jis ir A. U. realizuodamas susitarimą melagingai liudys prieš minėtus pareigūnus, o N. B., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už 2007-10-24 įvykdytą administracinį teisės pažeidimą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., žinodamas, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tariamai 2007-10-24 dieną N. B. ir L. K. sumušusių policijos pareigūnų 2007-12-04 pareiškimu Šiaulių apygardos prokuratūrai melagingai įskundė minėtus policijos pareigūnus, M. M. ir A. B. nurodydamas, kad šie susitarę suklastojo administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) – įrašydami į jį melagingus duomenis, jog 2007-10-24 apie 18 val., kelio (duomenys neskelbtini) km., jis nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vairuojamą automobilį BMW 320, ir toliau tęsdami nusikalstamą veiką L. K., N. B. bei A. U. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) davė melagingus parodymus, nurodydami, kad 2007-10-24 dieną policijos pareigūnai N. B. nestabdė ir jis nuo policijos pareigūnų nebėgo, todėl tiek L. K., tiek N. B., tiek A. U. veiksmuose konstatuotina tiesioginė tyčia, o L. K. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį, N. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 2 dalį, A. U. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nuteistojo L. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra įrodyta, kad jis klastojo darbo užmokesčio pažymą, charakteristiką, kad žinojo, jog panaudoja suklastotus dokumentus. Teigia, kad į E. V. B. IĮ vadovą S. B. jis kreipėsi su prašymu išduoti jam pažymą apie jo pajamas ir charakteristiką. Taip pat nurodo, jog tuo metu žinojo, kad yra išleistas nemokamų atostogų, todėl į darbą eiti jam nereikėjo, o kad su juo nutraukta darbo sutartis, sužinojo tik po to, kai šiuos dokumentus 2007-10-12 pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Apelianto teigimu, nuteistasis S. B. nurodė, kad 2007 birželio mėnesį pasakęs, jog išleidžia jį, L. K., neapmokamų atostogų, nenorėdamas turėti problemų su policija. S. B. paaiškino, kad apie darbo sutarties nutraukimą jam (L. K.) nieko nesakė, pripažino, kad parengė charakteristiką. Apeliantas prašė atsižvelgti į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog dokumentus rengė ir pasirašė ne jis, o kiti nuteistieji. Teigia, kad jis iki 2007-10-12 nebuvo jokia forma informuotas apie darbo sutarties nutraukimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai jo atžvilgiu pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., nes byloje neįrodyta, kad jo veiksmuose yra minėtos nusikalstamų veikos sudėties požymiai.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su šiais nuteistojo L. K. teiginiais sutikti negali, todėl juos atmeta.
BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugoja valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Būtinasis BK 300 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo sudėties požymis yra nusikaltimo dalykas. Toks dalykas yra netikras dokumentas, kuris pagaminamas arba tikras dokumentas, kuris suklastojamas.
Įstatymų leidėjas, išdėstydamas bendrąją baudžiamosios atsakomybės sampratą už dokumentų suklastojimą, BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ir matavimo priemonių klastojimu“, apibrėžė teisines vertybes, kurių apsaugą nuo nusikalstamų kėsinimųsi jis norėjo garantuoti baudžiamojo įstatymo normomis. Atsižvelgiant į rūšinį nusikalstamų veikų objektą, tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldos institucijų veiklą. Tokiu būdu dokumentų, galinčių būti šios nusikalstamos veikos dalyku, sąrašą apibrėžia tiesioginis nusikalstamos veikos objektas. Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybės ar savivaldos institucijų veikla, BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė byla Nr. 2K-7-200/2008). Kokie požymiai būdingi dokumento sąvokai apibrėžta kai kuriuose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. I-1115 2 straipsnyje (2006 m. gruodžio19 d. įstatymo Nr. X-992 redakcija) dokumento sąvoka apibrėžta taip: dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veikos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (įst. Nr. X-752, 2006 m. liepos 11 d. red.) 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sąvokos, kur dokumentai apibrėžiami kaip oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių bei įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktika panašiais požymiais, kaip ir anksčiau paminėtuose įstatymuose, formuluoja dokumento sąvoką, taikydama BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį – nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė byla Nr. 2K-426/2006). Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė byla Nr. 2K-515/2006). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinės bylos Nr. 2K-290/2008, Nr. 2K-114/2009).
Apkaltinamajame nuosprendyje atskleidžiant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, turi būti nustatyta, kurios iš dispozicijoje numatytų nusikaltimo sudėties alternatyvių veikų yra inkriminuojamos (tikro dokumento suklastojimas ar netikro dokumento pagaminimas arba ar disponavimas suklastotu dokumentu), bei nurodyti konkretūs kaltininko veiksmai, kuriais ta veika buvo padaryta, ir kitos svarbios veikos padarymo aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti.
Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, jog L. K. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. B., S. A. T. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagamino netikrus dokumentus ir šiuos dokumentus panaudojo, t. y. S. B. parašė charakteristiką ant firminio įmonės blanko ir perdavė L. K., S. A. T. S. B. nurodymu išrašė nedirbančiam L. K. pažymą apie darbo užmokestį. Suklastotus dokumentus darbo užmokesčio pažymą ir charakteristiką 2007-10-12 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu L. K. iš S. B. ir S. A. T. gautus nurodytus pagamintus netikrus dokumentus pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui adresu Dvaro g. 80, Šiauliai.
Byloje nustatyta, jog nuteistasis L. K., siekdamas, kad 2007-10-04 Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūno R. V. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėje byloje jam paskirta administracinė nuobauda – atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesių laikui, būtų pakeista švelnesne nuobauda – pinigine bauda, kreipėsi į E. V. B. IĮ vyriausiuoju vadybininku dirbantį S. B. ir paprašė jo pagaminti dokumentus, kurie melagingai patvirtintų tai, kad jis dirba E. V. B. IĮ ir jam yra mokamas darbo užmokestis, dėl darbo pobūdžio jam yra būtinas vairuotojo pažymėjimas.
Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-805/2005, 2K-500/2005) arba teisinga informacija pakeičiama panaudojus intelektinėmis pastangomis (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės bylos Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Tuo tarpu netikro dokumento pagaminimas tai veiksmai, kuriais asmenys, neturintys teisės pagaminti dokumentą, jį pagamina taip, kad jis išoriškai būtų panašus į tikrą arba pagamina kito asmens vardu (kasacinės bylos Nr. 2K-7-127/2008; 2K–362/2007)).
Byloje nenustatyta, kad nuteistasis L. K. būtų atlikęs kokius nors veiksmus netikriems dokumentams pagaminti, todėl iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies išjungtina, jog L. K. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. B., S. A. T. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagamino netikrus dokumentus ir šiuos dokumentus panaudojo, t. y. S. B. parašė charakteristiką ant firminio įmonės blanko ir perdavė L. K., S. A. T. S. B. nurodymu išrašė nedirbančiam L. K. pažymą apie darbo užmokestį. Suklastotus dokumentus darbo užmokesčio pažymą ir charakteristiką, kadangi kolegija sprendžia, kad vien prašymas tokius dokumentus pagaminti, negali būti laikomas netikro dokumento pagaminimu.
Byloje nustatyta, jog nuteistas L. K. E. V. B. IĮ nedirba nuo 2007-06-11, t. y. iki to laiko jam buvo mokomas atlyginimas. Iš byloje esančios nuteistojo L. K. charakteristikos matyti, kad L. K. dirba E. V. B. IĮ ir dėl darbo pobūdžio jam yra būtinas vairuotojo pažymėjimas (3 t., b. l. 97). 2007-10-08 pažymoje apie darbo užmokestį, adresuotoje Šiaulių apygardos administracinio teismui, matyti, kad nuteistasis L. K. 2007 m. sausio-rugsėjo mėnesiais dirbo E. V. B. IĮ, per šį laikotarpį įmonėje išdirbo 700 val., už darbą jam buvo priskaičiuotas 2850 Lt darbo užmokestis bei išmokėtas 2764,50 Lt darbo užmokestis(3 t., b. l. 98).
Nors nuteistasis L. K. ir nurodo, jog jis nežinojo, kad yra atleistas iš darbo E. V. B. IĮ, jis manė esantis nemokomose atostogose, tačiau tai paneigiama byloje esančiais įrodymais - 2007-12-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus raštu, iš kurio matyti, kad L. K. E. V. B. IĮ dirbo nuo 2004-06-04 iki 2007-06-12, nemokamų atostogų neturėjo (3 t. , b. l. 173); mokomaisiais žiniaraščiais bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, iš kurių matyti, kad L. K. E. V. B. IĮ dirbo ir nuo 2007 m. sausio mėn. iki birželio mėn. 11 d išdirbo 400 val., jam išmokėtas darbo užmokestis – 2109, 53 Lt (3 t. , b. l. 188-200, 4 t., b. l. 1-23). Nuteistajam L. K. padarius administracinės teisės pažeidimą ir 2007-09-24 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), apeliantas grafoje „darbovietė“ nurodė jog nedirba (3 t., b. l. 129). Iš to seka, jog nuteistasis L. K. suprato, kad jam išduota charakteristika ir pažyma apie darbo užmokestį yra suklastoti, nes jie surašyti ant E. V. B. IĮ firminių blankų ir patvirtinti nustatyta tvarka, o juose surašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Pateikti rašytiniai aktai atitinka dokumentų sampratą, nes juose įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisė tikėtis švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimo. Nuteistasis L. K. minėtus dokumentus perdavė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, siekdamas paskirtą administracinę nuobaudą pakeisti švelnesne administracine nuobauda, t. y. panaudojo suklastotus dokumentus ir jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Dėl nuteistojo N. B. veikos perkvalifikavimo iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą sutinka su prokuratūros skunde nurodytais teiginiais dėl netinkamo N. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir sprendžia, jog apylinkės teismas, neįvertinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių padarė nepagrįstą išvadą dėl N. B. veikos, t. y., kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 260 straipsnio 1 dalyje, kadangi, kolegijos nuomone, tokia N. B. veikos kvalifikacija neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko, N. B. pagal BK 259 straipsnio l dalį nuteistas nepagrįstai, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 3 punktas).
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas perkvalifikuodamas N. B. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. l d. į BK 259 str. 1 d., pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. reikalavimus, nuosprendyje neanalizavo įrodymų, kuriais buvo grindžiama N. B. kaltė pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. bei nenurodė jokių motyvų, kodėl šiuos įrodymus atmeta. Be to, apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė jokių įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadą, kad narkotinę medžiagą - kokainą N. B. įgijo bei laikė neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.
Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. BK 259 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
Byloje nustatyta, kad N. B. automobilio apžiūros metu buvo rastas ir paimtas paketas su servetėle ir 4 vnt. polietileninių maišelių, su jose esančiais baltos spalvos milteliais (4 t., b. l. 31-32). Iš specialisto išvados Nr. 140-(2478)-IS1-2434 matyti, kad baltos spalvos miltelių iš 4 bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis, 2008-03-21 rastų ir paimtų automobilyje „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi N. B., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 1,773 g, ant baltos spalvos popierinės servetėlės paviršių yra narkotinė medžiagos – kokaino pėdsakai (4 t., b. l. 3-37).
Nors nuteistasis N. B. apeliaciniu skundu ir ginčija kaltę dėl jo automobilyje rastų narkotinių medžiagų priklausomybės, tačiau, kolegija sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma – liudytojų R. J., A. S. parodymai, R. J. parodymų patikrinimo vietoje, atpažinimo protokolai, 2008-03-21 tarnybinis pranešimas (4 t., b. l. 29) įrodo, kad automobilyje „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi N. B., apžiūros metu rastos narkotinės medžiagos, priklauso jam.
Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas R. J. pirminių apklausų ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis N. B. automobilyje pernakvodamas paliko savo įsigytus narkotikus – tris paketėlius su amfetaminu, tačiau asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu R. J. neatpažino N. B., nors pagal pirminius parodymus, jiedu pažįstami apie 10 metų. Po šio procesinio veiksmo atlikimo R. J. prisipažino, kad jis prisiėmė kaltę už N. B., kadangi už tai jam pasiūlė pinigų bei nurodė kokias aplinkybes reikės nurodyti. Parodymus, kad N. B. automobilyje rastos narkotinės medžiagos jam nepriklauso, R. J. patvirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (5 t., b. l. 167-168). Ir nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, kad N. B. automobilyje rasti narkotikai jo ir paaiškino, jog automobilyje jis paliko 3 paketus narkotinių medžiagų, kurias pirko iš čigono, kad tai amfetaminas, jog už tris paketus sumokėjo apie 120 Lt, kad kokaino nėra vartojęs, kad 2008-05-07 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu buvo apsvaigęs nuo vaistų (8 t., b. l. 125), tačiau jau kito teisiamojo posėdžio metu R. J. parodė, kad jo parodymai duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją yra teisingi bei paaiškino ankstesniame posėdyje duotų parodymų kaitą, t. y. parodė, kad praeitame teismo posėdyje davė kitokius parodymus, kad nebūtų spaudimo tardymo izoliatoriuje (9 t. b. l. 5-6). Teismas, vertindamas R. J. parodymus, vadovaujasi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui (5 t., b. l. 167-168), kuriuos jis patvirtino apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (9 t. b. l. 5-6), kadangi juos patvirtina teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos A. S. parodymai, kur ji parodė, kad R. J. sveikata 2008-05-09, kai buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo normali, nors jam ir buvo duoti vaistai „Relanium“, tačiau šie vaistai asmens psichikos neveikia, o tik apramina žmogų ir jis būna sąmoningas, neapsvaigintas (9 t., b . l. 5); teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo G. V. parodymai, kur jis parodė, kad vienas gramas kokaino kainuoja apie 180-250 Lt, kad asmuo perkantis amfetaminą neapsigaus, nes kokaino kitokia spalva (9 t., b. l. 3-4). Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (8 t., b. l. 125), liudytojas R. J. nurodė kitą narkotinių medžiagų kiekį (teigė, kad iš čigono pirko 3 paketėlius), kurias neva jis buvo palikęs N. B. automobilyje, sumaišė narkotinių medžiagų pavadinimus (teigė, kad pirko amfetaminą, o rastas kokainas), todėl šie jo parodymai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi juos paneigia aptartų liudytojų parodymai ir bylos medžiaga.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad N. B. automobilyje rastos narkotinės medžiagos priklausė pačiam nuteistajam - N. B..
Dėl konkrečios veikos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 str. 5 d. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Neabejotina ir tai, kad įrodymais yra tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai – svarbu, jog jie būtų gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, ir kad juos galima būtų patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1 ir 4 d.). Šiuo konkrečiu atveju pirmos instancijos teismas tinkamai nustatęs narkotinių medžiagų priklausomybę, nepakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą – į paties N. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, kur jis ne tik neprisipažino įsigijęs ir laikęs kaltinime nurodytą narkotinę medžiagą, bet ir tvirtino, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų niekada nėra vartojęs bei niekada neketino bandyti vartoti, kadangi tai prieštarauja jo įsitikinimams - jis yra aktyviai sportuojantis asmuo, propaguoja sveiką gyvenimo būdą; į tai, kad tokius N. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme patvirtino liudytojai – N. B. mama - T. K., gyvenimo draugė L. A., N. B. draugai ir pažįstami A. P., S. D., I. J.; į liudytojo T. V. parodymus, iš kurių matyti, kad pagal policijoje kaupiamą informaciją žinoma, jog neteisėtai pardavinėjamas kokainas yra brangi narkotinė medžiaga, kurios viena „dozė“ - 1 g kokaino su priemaišomis, kainuoja apie 180-250 litų, į 2008-03-21 tarnybinį pranešimą iš kurio matyti, kad pagal turimą operatyvinę informaciją, buvo duomenų, kad N. B. tikslu platinti yra įgijęs narkotines medžiagas ir laiko jas automobilyje BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 29) ir padarė nepagrįstą išvadą, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad N. B. narkotines medžiagas kokainą būtų įgijęs realizacijai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas išvadą apie subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių buvimą daro remdamasis nustatytomis objektyviomis bylos aplinkybėmis arba kaltininko parodymais. Vertindamas kaltininko parodymus teismas gretina jo parodymus su kitų liudytojų parodymais bei kitais byloje nustatytais objektyviais požymiais, todėl inkriminuoto tikslo neigimas pats savaime nepaneigia tokio tikslo buvimo. N. B. tyčia įgyta narkotinę medžiagą – kokainą platinti įrodoma tuo, kad pas N. B. automobilyje buvo rasti net keturi polietileniniai maišeliai, kurių kiekviename buvo supakuota po dalį narkotinės medžiagos: 0,954 g, 1,004 g, 1,018 g, 0,962 g, o bendras gryno kokaino kiekis - 1,773 g, dėl ko, vertinant aukščiau paminėtus duomenis, t. y., kad tiek N. B., tiek kiti byloje apklausti liudytojai teigė, kad jis nevartoja narkotinių medžiagų, jog rimtai sportuoja, kolegija daro išvadą, kad niekada narkotinių bei psichotropinių medžiagų nevartojęs ir niekur nedirbantis N. B. tokio kiekio (4 „dozės") ir vertės (apie 720 Lt - 1000 Lt) narkotinės medžiagos savo reikmėms nepirko, o ją įsigijo ir laikė turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą nenustatytu būdu platinti. Ir tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra remiama ne prielaidomis, o išplaukia iš byloje nustatytų objektyvių aplinkybių.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog N. B. veikoje yra subjektyvinės pusės požymis tikslas parduoti ar kitaip platinti perkvalifikuoja N. B. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. į 260 str. 1 d.
Atsižvelgiant į tai, jog N. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teisiamas 5 kartą, padarė vieną nusikalstamą veiką priskiriamą prie sunkių, kitą – prie apysunkių nusikaltimų, jo atžvilgiu ne kartą taikyti teismo įpareigojimai pagal Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Taipogi atsižvelgdamas į N. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant už šią nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Dėl kitų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų
Nuteistojo L. K. apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-06-27 įsakymu jam paskirtą 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą jis sumokėjo 2008-06-11 J. L. vardu per AB (duomenys neskelbtini), todėl teigia, jog nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad ši bauda neatlikta, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos, iš L. K. pateikto banko išrašo ir mokėjimo nurodymo (9 t., b. l. 118, 10 t., 144), matyti, kad juose nėra duomenų, jog bauda sumokėta už L. K. ir pagal kokį sprendimą. Taip pat pastebėtina, kad 2008-10-22 raštu antstolis R. K. informavo, jog L. K. dėl baudos bausmės nemokėjimo yra paskelbta paieška (9 t., b. l. 51). Tačiau, pastebėtina tai, kad L. K. atžvilgiu 2007-06-27 nebuvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo L. K. nubaustas 6 MGL dydžio bauda, nes iš bylos matyti, kad toks baudžiamasis įsakymas buvo priimtas 2007-10-04, todėl padaryta techninė klaida, nurodant baudžiamojo įsakymo, kuriuo L. K. buvo paskirta bauda, data, ištaisytina. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad L. K. Š. miesto apylinkės teismo 2007-10-04 baudžiamuoju įsakymų paskirtos 780 Lt baudos nėra sumokėjęs.
Tačiau kolegija sutinka su apelianto L. K. skunde nurodytu teiginiu, kad į jo bausmės laiką neįskaitytas suėmimo laikas, nurodytas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-29 nuosprendyje. Todėl kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis sprendžia, kad į L. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-29 nuosprendį, įskaitant laiką nuo 2005-05-03 iki 2005-05-05 ir nuo 2005-05-05 iki 2005-08-05, dėl ko ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Tačiau kolegija nesutinka su nuteistojo N. B. skunde nurodytu teiginiu, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-06-27 nuosprendžiu paskirtą 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą jis sumokėjo L. A. vardu. Iš bylos medžiagos, iš N. B. pateikto mokėjimo kvito matyti, kad pats N. B. 780 Lt baudą sumokėjo 2008-06-09 (10 t., b. l. 145), todėl kolegija sprendžia, kad N. B. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-06-27 įsakymu paskirtą baudą yra sumokėjęs, dėl ko apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, naikinant N. B. paskirtų bausmių bendrinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. nuostatas.
Taipogi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas L. K. ir N. B. paskirtas bausmes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės teismas, bendrindamas L. K. ir N. B. paskirtas bausmes vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, nuostatomis, iš ko sektų, kad L. K. ir N. B. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas turėjo būti bendrinamos visiškai sudedant, nors, kaip matyti iš L. K. ir N. B. paskirtų subendrintų bausmių dydžių, jos buvo bendrintinos iš dalies sudedant, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į paminėtą, ir šioje dalyje apeliacinės instancijos teismui negalint sunkinti L. K. ir N. B. teisinės padėties, jiems skirtinos bausmės bendrintinos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, nuostatas, o apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Dėl bausmių
Pirmosios instancijos teismas skirdamas L. K. bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d., 300 str. 1 padarymą, nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad L. K. padarė vieną nusikalstamą veiką priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, dvi veikas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, kad teisiamas 7 kartą, į tai, kad jo atžvilgiu ne kartą taikyti teismo įpareigojimai pagal Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, į tai, kad dirba, mokosi, į tai, jog L. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta ta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, todėl apeliacinės instancijos konstatuoja, jog bausmės nuteistajam paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas N. B. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 str. 2 d., nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad N. B. padarė vieną nusikalstamą veiką priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų kategorijos, jog teisiamas 5 kartą, atsižvelgė į tai, kad jo atžvilgiu ne kartą taikyti teismo įpareigojimai pagal Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, į tai, kad N. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, todėl apeliacinės instancijos konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas A. U. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d., nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad A. U. teisiamas pirmą kartą, padarė vieną nusikalstamą veiką priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų, į tai, kad nedirba, kad A. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, todėl apeliacinės instancijos konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 328 str. 3 p.,
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendį dalyje dėl N. B. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį ir dėl bausmių bendrinimo N. B. ir L. K. pakeisti:
N. B. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu N. B. paskirtą (4 metų laisvės atėmimo) bausmę, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu N. B. paskirtos bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 236 str. 2 d., padarymą, ir subendrintą bausmę N. B. paskirti – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę (laisvės atėmimą 5 metams), dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta (2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį Šiaulių miesto apylinkės 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir subendrintą bausmę N. B. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės visiško bausmių sudėjimo būdu, pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-09-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu L. K. paskirtas bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 236 str. 2 d., 300 str. 1 d., padarymą, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę L. K. paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę (laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui), dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta (2 metų laisvės atėmimo bausme), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį Šiaulių miesto apylinkės 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir subendrintą bausmę L. K. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., visiško bausmių sudėjimo būdu, prie subendrintos (2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo) bausmės pridėti visą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-10-04 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę – 6 MGL dydžio baudą ir galutinę subendrintą bausmę L. K. paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams ir 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į L. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-29 nuosprendį įskaitytą laiką nuo 2005-05-03 iki 2005-05-05 ir nuo 2005-05-05 iki 2005-08-05.
A. U. apeliacinį skundą atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.