- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-872-498/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01441-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- P. D.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-872-498/2015
Teisėja Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01441-2015-1
2015 m. gruodžio 22 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistojo P. D. gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo
P. D. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 65 str. ir 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityta P. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-02-28 iki 2015-03-01 ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2015-06-03 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalį A. D., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu P. D. nuteistas už tai, kad: A. D. ir P. D. 2014-07-19 apie 21 val. viešoje vietoje, prie žvyro karjero vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini) būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: P. D. metaliniu strypu vieną kartą sudavė E. A. į kairę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. A. kairio žasto sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo pačiu metu A. D. metaliniu automobiliniu raktu du kartus sudavė G. M. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. M. poodinę kraujosruvą galvoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. D. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis gindamas savo tėvą tuščiaviduriu dulkių siurblio vamzdžiu galėjo suduoti E. A. į kairę ranką ir prašo paskirti švelnesnę bausmę arba apsiriboti jau išbūtu laiku ir atliesti jį nuo bausmės.
Skunde nurodo, kad pareigūnai priėmė vienašališką sprendimą, kad nukentėjusieji G. M. ir E. A., liudytoja apklausė J. A., kuri tuo metu buvo E. A. sugyventinė ir šiuo metu yra jo sutuoktinė, todėl jie susitarę duoti parodymus ne tokius kaip buvo iš tikrųjų. Nuteistasis nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad labiausiai sužalotas todėl ir nukentėjęs buvo jis, ką patvirtina medicininiai dokumentai. Nesutinka, kad nukentėjusiais pripažinti G. M. ir E. A.. Skunde nuteistasis patikslina, kad įvykio vietoje buvusio pareigūno T. K. parodymai, kad į įvykio vietą atvyko 2 greitosios pagalbos automobiliai, netikslūs, nes buvo atvykęs vienas automobilis, į kurį pareigūnai nuvedė G. M. su E. A.. Visi liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu daugiau nei po mėnesio, todėl buvo susitaręs pateikti išgalvotą versiją. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad nesutinka su liudytojų ir nukentėjusiųjų duotais parodymais, kurie išgalvojo, kad jis su tėvu nuvažiavo nuo karjero, ir išsitraukę kryžminį raktą ir metalinį strypą, taip išlygindami jėgas puolė 10 neblaivių žmonių. Nesutinka su prokurorės formuluote, kad jis nevertina savo veiksmų kaip nusikaltimo todėl neprisipažįsta jo padaręs, teigia, kad jis tik gynė savo šeimos narį, t.y. tėvą. Taip pat nurodoma, kad dėl nekokybiškai atlikto prokurorės darbo kaltinimai buvo kaitaliojami. Pirmos instancijos teismas neįvertino tai, kad tarp liudytojų yra labai artimi ryšiai ir vedamas bendras ūkis, todėl jie visi turėjo pakankamai laiko sugalvoti vienodą versiją. Taip pat teismas neįvertino tai, kad iš jų buvo atimta galimybė išsikviesti bet kokią pagalbą, kadangi J. A. iš jų automobilio ištraukė raktelius ir paėmė telefonus. Apeliantas nesutinka su tuo, kad nukentėjusiųjų draugai, žmonos sugyventinės buvo apklausiamos kaip liudytojai, o jo mamos ir draugės niekas neapklausė. Tai pat apeliantas nesupranta, kodėl tuščiaviduris lengvas dulkių siurblio vamzdis viso proceso metu buvo traktuojamas kaip metalinis strypas bei nesutinka su išvada, kad jis buvo neblaivus ir prašo pateikti dokumentus.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėją advokatą Kęstutį Dobilą prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad P. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo surinktus duomenis ir įvertinęs bylos įrodymų visumą padarė motyvuotas ir faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas pripažindamas P. D. kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskyrė jam teisingą ir padarytai veikai adekvačią bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nuteistasis apeliacinio skundo reikalavimą formuluoja prašydamas švelninti jam paskirtą bausmę, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, kad nuteistasis ginčija tam tikras nustatytas aplinkybes ir kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad be jokio pagrindo nukentėjusiaisiais pripažinti G. M. ir E. A., nes iš tiesų jis pats yra nukentėjęs, kadangi patyrė sužalojimus gindamasis. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese nukentėjusiuoju pripažįstamas asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo tampa nukentėjusiuoju baudžiamajame procese tada, kai jis tokiu pripažįstamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimu (BPK 28 straipsnis). Gavus skundą, pranešimą ar pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas (BPK 171 str.). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014-07-25 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu G. M., o 2014-11-07 nutarimu - E. A. pripažinti nukentėjusiaisiais. Jų procesinį statusą patvirtina byloje esančios specialisto išvados, kuriose konstatuota, kad G. M. ir E. A. padaryta nežymūs sveikatos sutrikdymai, liudytojų, jų pačių parodymai. Nagrinėjamoje byloje konstatuojama, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir asmenys pripažinti nukentėjusiais, laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų procesine padėtimi. Antra, pažymima, kad BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė būtinoji gintis – tai pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos tam, kuris kėsinasi. Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010,2K-7-326/2013).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas teisingai nuosprendyje nurodė, kad nė vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino kaltinamojo versijos, be jo parodymų nėra jokių duomenų apie netinkamą nukentėjusių elgesį ar agresiją kaltinamųjų atžvilgiu, ko pasekoje nuteistieji būtų priversti gintis. Priešingai, nukentėjusieji jokių įrankių, ginklų neturėjo, o byloje nustatyta, kad nuteistieji išvykę automobiliu, grįžo prie karjero ir panaudodami metalinį raktą ir metalinį vamzdį puolė nukentėjusiuosius. Visi įvykio metu buvę liudytojai, t.y. J. A., I. J., D. V., T. L., parodė, kad pirmi bendrauti pradėjo kaltinamieji, būtent jie prisėdo prie nukentėjusiųjų ir jų draugų stalo, kad kaltinamieji buvo neblaivūs. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis buvo neblaivus, tačiau visų liudytojų parodymai patvirtina priešingai, kad P. D. atsivežė alkoholinių gėrimų ir buvo prisėdęs prie stalo, prie kurio sėdėjo nukentėjusieji. Vyr. patrulio T. K. tarnybiniame pranešime, taip pat užfiksuota aplinkybė, kad visi konfliktuojantys asmenys buvo neblaivūs. Nuteistojo alkoholio koncentracija organizme nebuvo nustatyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o nagrinėjimu atveju, liudytojų parodymai nuoseklūs, todėl patikimi ir jais netikėti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Nukentėjusiųjų ir su jais buvusių asmenų ryšiai negali būti absoliutus pagrindas netikėti liudytojų parodymais, nes prieš duodant parodymus visi buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, o aplinkybių, kad liudytojai būtų susitarę, ar norėtų apkalbėti nuteistąjį ir aplinkybių leidžiančių abejoti liudytojų parodymais byloje nenustatyta.
Dėl apeliacinio skundo argumento, kad nuteistojo P. D. draugė ir mama nebuvo apklaustos, nors dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, teisėjų kolegija pažymi, kad tokio prašymo nepareiškė nuteistieji A. D. ir P. D.. Be to J. D. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 217). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apklausti P. D. mamos ir jo sugyventinės nebuvo galimybės, nes jos dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų parodymai negalėtų būti laikomi objektyviais. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pasisakė 2015 m. lapkričio 17 d. protokoline nutartimi, išspręsdama gynėjo prašymą apklausti P. D. mamą ir draugę.
Nuteistojo nuomone, bylos nagrinėjimo metu lengvas, tuščiaviduris dulkių siurblio vamzdis buvo neteisingai traktuojamas, kaip metalinis strypas. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad susipažinus su apžiūros protokolu ir fotolentele (t. 1, b.l. 16-18), apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, kad vamzdis yra metalinis. Be to, pažymėtina, kad veikos pagal BK 284 straipsnį kvalifikacijai nėra svarbu veikos padarymo įrankiai. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji nusikalstamos veikos požymiai – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai.
Pagal BPK 256 straipsnį prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015-09-02 pirmos instancijos teismo posėdžio metu gautas prokurorės prašymas pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Posėdžio metu, protokoline nutartimi, pakeistas kaltinimas buvo pridėtas prie bylos, jo nuorašai buvo įteikti kaltinamiesiems ir nutarta bylos nagrinėjimą tęsti pagal pakeistą kaltinimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinimas byloje pakeistas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nepažeidė nuteistojo P. D. teisių.
Už viešosios tvarkos pažeidimą BK 284 straipsnio 1 dalis numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą bausmės individualizavimo aspektu, konstatuoja, kad skirdamas bausmę P. D. teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.
Skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad P. D. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuosprendyje pažymėjęs, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliaciniame skundu nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino sudavęs dulkių siurblio vamzdžiu gindamas savo tėvą, tačiau teismų praktikoje pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikomi, kuomet nuteistasis pripažįsta ir gailisi savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų. Nagrinėjamu atveju P. D. kaltu neprisipažino, todėl nuteistojo pripažinimo teismas neturi pagrindo laikyti lengvinančia aplinkybe. Kartu, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad P. D. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje, t.y. kartu su A. D. ir tai pagrįstai pripažino sunkinančiomis aplinkybėmis. Be to nuteistasis anksčiau teistas 11 kartų, baustas administracine tvarka ir tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę didesnę nei BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu P. D. būtų galima skirti švelnesnę bausmę.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas ištyrė visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skirdamas bei individualizuodamas bausmę atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir kriterijus, parinko ir paskyrė P. D. teisingą bausmės rūšį ir dydį, todėl tenkinti P. D. apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 23,16 Eur, priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka (t.4, 30,31). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamosios nesuderinamas su jos teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš P. D. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
nutaria:
P. D. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo P. D. nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.