Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A–45–135/20135

Teisėja Ilona Jakubėnienė Proceso Nr. 1-41-1-01794-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1; 2.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

2015 m. sausio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. G. ir G. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir galutinė subendrinta bausmė E. G. paskirta 2 (dveji) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014-10-17.

Į bausmės laiką E. G. visiškai įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-10-16 13.45 val. 2013-10-18 9.55 val. (dvi paros), nuo 2014-04-30 22.35 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2014-10-17.

Nuosprendžiu G. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, subendrinta su 2013-10-14 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo paskirta galutine 34 parų arešto bausmė, prieš tai arešto bausmę, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir galutinė bausmė G. J. paskirta 2 (dviejų) metų 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta nuo G. J. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką G. J. visiškai įskaitytas pagal 2013-10-14 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktas bausmės laikas.

Aprašomoji dalis

nust at ė:

E. G. ir G. J. nuteisti už tai, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. apie 19:00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodami psichologinį spaudimą prieš B. I. T., ir taip atimdami galimybę jai priešintis, pagrobė iš nukentėjusiosios B. I. T. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 50 Lt vertės, su jame buvusia Tele-2 SIM kortele 19 Lt vertės, po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, bendrais tyčiniais veiksmais, miegamajame panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą, G. J. suėmus nukentėjusiajai už dešinės plaštakos ir numovus nuo pirštų auksinį žiedą su balta akute 200 Lt vertės, G. J. suėmus nukentėjusiajai už kairės plaštakos ir maunant nuo piršto žiedą, E. G. pagrasinus nupjauti pirštą, G. J. numovus nuo piršto auksinį žiedą su auksine akute 150 Lt vertės, tokiu būdu atimdami galimybę B. I. T. priešintis, pagrobė svetimą nukentėjusiajai B. I. T. priklausantį turtą, tuo padarė viso - 419 Lt turtinę žalą.

Be to, E. G. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti -2013 m. rugsėjo 20 d. apie 19:00 val. Šiauliuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios B. I. T. įgytą AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron" Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. T. vardu, ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, iki tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau ne ilgiau kaip iki 2013 m. rugsėjo 24 d. 8:17 val., kuomet pastebėjo, kad AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelė „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota B. T. vardu, yra užblokuota.

Be to, E. G. nuteistas už tai, kad laike nuo 2013-09-21 17:10:18 val. iki 2013-09-23 16:57:32 val., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą tikslą, per dvylika analogiškų veiksmų, atsiskaitant už prekes Šiauliuose esančiose parduotuvėse, AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota B. T. vardu, įvedant PIN kodą ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuojant save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, tai yra nukentėjusiąją B. I. Tamošaitienę, tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir neteisėtai panaudojo svetimą AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. T. vardu, tai yra:

1) 2013-09-21 apie 17:10:18 val. prekybos centre „N.“, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes, kasininkei paduodamas AB „Šiaulių bankas" mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. T. vardu, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją B. I. T., nurodęs terminalui atsiskaityti už prekę, kurios vertė 9,98 Lt;

2) 2013-09-21 apie 17:11:18 val. prekybos centre „N.“, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes, kasininkei paduodamas AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. T. vardu, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją B. I. T., nurodęs terminalui atsiskaityti už prekę, kurios vertė 7,40 Lt;

3) 2013-09-22 apie 09:56:08 val. prekybos centre „N.“, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes, kasininkei paduodamas AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. T. vardu, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją B. I. T., nurodęs terminalui atsiskaityti už prekę, kurios vertė 9,98 Lt;

4) 2013-09-22 apie 09:56:40 val. prekybos centre „N.“, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes, kasininkei paduodamas AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. T. vardu, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją B. I. T., nurodęs terminalui atsiskaityti už prekę, kurios vertė 7,40 Lt;

5) 2013-09-22 apie 10:31:41 val. prekybos centre „T.“, esančiame Š., ikiteisminio tyrimo metu tikslus adresas nenustatytas, atsiskaitydamas už prekes, kasininkei paduodamas AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. T. vardu, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją B. I. T., nurodęs terminalui atsiskaityti už prekę, kurios vertė 10,18 Lt;

6) 2013-09-22 apie 10:32:28 val. prekybos centre „T.“, esančiame Š., ikiteisminio tyrimo metu tikslus adresas nenustatytas, atsiskaitydamas už prekes, kasininkei paduodamas AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. T. vardu, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją B. I. T., nurodęs terminalui atsiskaityti už prekę, kurios vertė 7,40 Lt;

7) 2013-09-22 apie 11:11:24 val. prekybos centre „C.“, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes, kasininkei paduodamas AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. T. vardu, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją B. I. T., bei nurodė terminalui atsiskaityti už prekę, kurios vertė 12,59 Lt;

8) 2013-09-23 apie 08:00:10 val. prekybos centre „N.“, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes, kasininkei paduodamas AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. T. vardu, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją B. I. T., nurodęs terminalui atsiskaityti už prekę, kurios vertė 12,39 Lt;

9) 2013-09-23 apie 14:13:14 val. prekybos centre „N.“, esančiame (duomenys neskelbtini) atsiskaitydamas už prekes, kasininkei paduodamas AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. T. vardu, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją B. I. T., nurodęs terminalui atsiskaityti už prekę, kurios vertė 12,29 Lt;

10) 2013-09-23 apie 16:40:24 val. prekybos centre „N.“, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes, kasininkei paduodamas AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. T. vardu, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją B. I. T., nurodęs terminalui atsiskaityti už prekę, kurios vertė 21,51 Lt;

11) 2013-09-23 apie 16:50:29 val. prekybos centre „N.", esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes, kasininkei paduodamas AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. T. vardu, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją B. I. T., nurodęs terminalui atsiskaityti už prekę, kurios vertė 5,87 Lt;

12) 2013-09-23 apie 16:57:32 val. prekybos centre „N.“, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes, kasininkei paduodamas AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą B. T. vardu, įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją B. I. T., nurodęs terminalui atsiskaityti už prekę, kurios vertė 9,98 Lt.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašo jų ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti skunduose išdėstytais motyvais, prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų galima daryti išvadą, jog jie abu nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, liečiančiomis B. I. T. apiplėšimą.

Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, todėl klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kiekvienu atskiru atveju išimtinai sprendžia tik teismas, kurio žinioje yra byla.

Šioje byloje išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą.

Už plėšimą pagal BK 180 str. 1d. atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą.

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai E. G. ir G. J. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį. Nuteistųjų dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme visiškai patvirtina nukentėjusiosios B. I. T. parodymai, kuriuos iš dalies patvirtina nuteistojo E. G., liudytojų A. S. ir A. V. parodymai, kita bylos medžiaga. Ir nors nuteistieji apeliaciniuose skunduose nori sumenkinti savo veiksmus, atliktus apiplėšiant nukentėjusiąją, bandydami savo kaltę perkelt vienas kitam ir paneigti savo dalyvavimą nusikaltime, tačiau bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdę E. G. ir G. J. veikė kaip bendrininkai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009). Darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarta gali būti ir nusikalstamos veikos darymo metu ir šis susitarimas nebūtinai turi būti žodinis, jis gali būti išreikštas ir bet kokia forma, tame tarpe ir konkliudentiniais veiksmais. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi teismų praktikoje nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad kaltinamieji įvykio metu abu lankėsi B. I. T. bute, G. J. numaunant nuo nukentėjusiosios pirštų žiedus E. G. tai matė ir dar pasakė, kad reikia nupjauti pirštus, taip pat G. J. paėmė nukentėjusiosios telefoną ir jį padavė E. G.. Be to, abu nuteistieji teismui pripažino, kad už pagrobtus daiktus gautų pinigų nesidalino, o juos išleido kartu pirkdami alkoholį, maistą ir cigaretes. Tokios aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, kad kaltinamieji suprato, jog veikia kartu, kad veikdami kartu atlieka neteisėtus veiksmus, naudoja psichologinį spaudimą nukentėjusiosios atžvilgiu ir grobia jai priklausantį turtą. Be to, suprato, jog už pagrobtus daiktus gautais pinigais taip pat naudojosi abu. Ir nors nuteistasis E. G. skunde nurodo, jog nukentėjusiajai žiedus nuo pirštų numovė ir jos telefoną paėmė G. J., dėl ko jam atsakomybė pagal LR BK 180 str. 1 d. neturėtų kilti, tačiau apeliacinis teismas su tokiais argumentais nesutinka, kadangi ta aplinkybė, kad apeliantas asmeniškai nepaėmė iš nukentėjusiosios jai priklausančių daiktų nusikaltimo darymo momentu nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes jis apiplėšime dalyvavo bendrai kartu su kitu nuteistuoju G. J., naudojosi už pagrobtus ir parduotus daiktus gautais pinigais, t.y. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. Tas pats pasakytina ir dėl nuteistojo G. J. apeliacinio skundo argumento, jog jo nebuvo tuo metu, kai E. G. realizavo pagrobtą nukentėjusiosios telefoną, t.y. ši aplinkybė G. J. atsakomybės pagal LR BK 180 str. 1 d. taip pat nešalina, kadangi jis dalyvavimo grobiant kaltinime nurodytus daiktus, pats asmeniškai numovė žiedus nuo nukentėjusiosios pirštų, paėmė jos telefoną ir jį perdavė E. G.. Šių aplinkybių G. J. apeliaciniame skunde neneigia, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d.

Nuteistasis G. J. skunde, atsižvelgdamas į tai, kad E. G. po įvykio pasiliko nakvoti pas nukentėjusiąją, o nukentėjusioji iš kart po įvykio pagalbos į nieką nesikreipė ir nepranešė policijai, nesutinka ir su tuo, kad prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas psichologinis smurtas. Iš G. J. skundo galima spręsti, kad nukentėjusioji įvykio metu nuteistųjų nebijojo ir jai priklausančius daiktus nuteistiesiems atidavė tik dėl to, kad jie jos paprašė, o ne iš baimės.

Pažymėtina, kad plėšimui būdinga tai, kad turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Taigi, plėšimo sudėtis apima ir kitokius grasinimus, kuriais siekiama įbauginti nukentėjusįjį ir paralyžiuoti jo valią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad grasinimas gali pasireikšti ne tik grasinančiais žodžiais ar veiksmais, bet ir sukūrimu situacijos, kuri nukentėjusįjį baugina, kelia jam nerimą ir saugumo trūkumą ar pasinaudojimu tokia situacija.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistieji parvedė nukentėjusiąją namo, padėjo jai nusivilkti striukę, prašė nukentėjusiosios leisti pabūti jos namuose, nes pasakė, kad neturi kur eiti, ji sutiko, taip pat paprašė atsilyginti už parvedimą į namus, vėliau numovė nuo nukentėjusiosios pirštų žiedus, paėmė telefoną. Nukentėjusiosios teigimu, jai skaudėjo ranką, ji buvo šoke, labai bijojo, nes sunkiai numaunant vieną žiedą E. G. pasakė, kad reikia nupjauti pirštą ir jai nepasirodė, jog jis juokauja, grėsmę iš nuteistųjų pusės ji pajuto po to, kai nuteistieji tarpusavyje pradėjo šnibždėtis, o kai nuteistieji sekiojo ją po kambarius, ji susinervino, žiedus maunant nuo pirštų G. J. laikė jai stipriai suspaudęs rankas, o E. G. ji leido pasilikti nakvoti, nes jis nugriuvo, sakė, kad jam bloga ir nesikėlė. Pasak B. I. T., policijai ji neskambino, nes neturėjo telefono (2 t., 143-144 b. l.). Šie parodymai patvirtina, kad dviejų suaugusių vyrų apsilankymas nukentėjusiosios namuose, reikalavimas atsilyginti, šnabždėjimasis tarpusavyje, vaikščiojimas po butą nukentėjusiajai neatrodė nekeliantis grėsmės. O be to, ir patys nuteistieji, duodami parodymus ir stengdamiesi teismą įtikinti, jog nukentėjusioji geranoriškai atidavė jiems savo daiktus, savo parodymuose buvo nenuoseklūs, kadangi vienu momentu jie teismui aiškino, jog jie nukentėjusiajai nieko nesakė, jai negrasino, o kitu momentu jau teigė, kad nukentėjusioji žiedų nuimti neleido, o daiktus atidavė dėl to, kad jų bijojo, jėgos nenaudojo, dėl pirštų nupjovimo pajuokavo, bet žiedų nukentėjusioji pati neatidavė, jie juos numovė laikydami rankas (E. G. parodymui teismui, 2 t., 142 b. l.).

Iš aptartų įrodymų galima daryti neginčijamą išvadą, kad nuteistųjų elgesys nukentėjusiajai kėlė baimę, ji jautėsi nesaugiai ir, nors ir nesutikdama su tuo, kad jie ima jos daiktus, aktyviais veiksmais tam pasipriešinti nedrįso, nes nuteistieji sudarė bauginančią situaciją.

Taigi, paminėti įrodymai teismui davė pakankamą pagrindą išvadai, kad E. G. ir G. J. nukentėjusiosios B. I. T. atžvilgiu panaudojo psichologinį ir fizinį smurtą, taip atimdami galimybę jai priešintis, ir pagrobė iš jos 419 Lt vertės turtą. Kolegija pritaria tokiam teismo įrodymų vertinimui bei E. G. ir G. J. padarytos veikos šiame epizode kvalifikavimui pagal BK 180 str. 1 d.

Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų dėl LR BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų E. G. ir G. J. apeliacinius skundus atmesti.