Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui L. F.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, auginanti nepilnametį sūnų, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Šakių rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 1999 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 310 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 10 MGL bauda ir 300 Lt vertės turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), laisvės apribojimu 10 mėnesių, paskiriant įpareigojimus;

3. Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui (bausmę atlikęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. U. kaltinamas tuo, kad 2018 m. liepos 3 d. apie 7–8 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) šalikelėje radęs R. Č. priklausančią akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“ bekontaktę mokėjimo kortelę Debit MC ir lapelį su kortelės PIN kodu, juos pasiėmė, taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuvyko į Jurbarko mieste, Dariaus ir Girėno g. 77, esantį AB „Swedbank“ bankomatą, kur apgaule – save melagingai pristatydamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininką R. Č., suvedęs mokėjimo kortelės PIN kodą, 10 val. 26 min. 8 s., 10 val. 29 min. 24 s., 10 val. 29 min. 56 s., 10 val. 30 min. 25 s., 10 val. 30 min. 34 s., 10 val. 31 min. 46 s., 10 val. 33 min. 13 s., 10 val. 33 min. 33 s., 10 val. 33 min. 41 s., 10 val. 34 min. 30 s., 10 val. 35 min.13 s., 10 val. 35 min. 25 s., 10 val. 36 min. 9 s. ir 10 val. 48 min. 37 s. inicijavo finansines operacijas atlikdamas R. Č. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) balanso peržiūrą ir pamatęs, kad sąskaitoje yra 2 621,12 Eur, turėdamas tikslą šiuos pinigus pagrobti, išgrynino ir pasisavino R. Č. priklausančius 850 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir R. Č. padarė 850 Eur turtinę žalą; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tos pačios dienos vakare nuvyko į Jurbarko mieste, Dariaus ir Girėno g. 77, esantį AB „Swedbank“ bankomatą, kur apgaule – save melagingai pristatydamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininką R. Č., suvedęs mokėjimo kortelės PIN kodą, 22 val. 43 min. 32 s., turėdamas tikslą apgaule įgyti pinigus, inicijavo finansinę operaciją, R. Č. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) balanso peržiūrą, tačiau pinigų neįgijo, nes AB „Swedbank“ minėtą elektroninę mokėjimo priemonę užblokavo.

Kaltinamasis Ž. U. 2018 m. spalio 18 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad 2018 m. liepos 3 d. stipriai lijo. Buvo bedarbis. Su šeimyna išvažiavo rinkti sraigių. Ant kelio rado kortelę su lapu. Jie buvo sumirkę. Sugyventinei parodė rastą kortelę, daugiau nieko nesakė. Parvažiavo namo. Rytojaus dieną vėl išvyko rinkti sraigių. Po to 15 val. jas vienas nuvežė priduoti į Jurbarką. Tada prisiminė kortelę. Nusprendė patikrinti. Radęs pinigus susigundė. Pinigus nuėmė per kelis kartus. Paėmė 850 Eur. Mano, kad reikėjo kortelę nunešti į policiją. Už pinigus nupirko vaikui lovytę. Pinigus panaudojo maistu bei pragyvenimui. Ilgą laiką buvo bedarbis, todėl turėjo ir skolų. Nukentėjusiajam žalos neatlygino. Civilinį ieškinį pripažįsta. Dirba nuo liepos vidurio. Gauna per mėnesį 400–500 Eur. Žalą žada atlyginti iki lapkričio 20 d. Baudą galės mokėti dalimis. Alkoholio visiškai nevartoja. Ir įvykio metu alkoholio nevartojo. Gailisi. Daugiau taip nedarys.

Nukentėjusysis R. Č. palaiko pareikštą civilinį ieškinį. 1 010 Eur sumą sudaro: 850 Eur nuimti pinigai, 60 Eur už kurą bei 100 Eur neturtinė žalą. Minėtą sumą prašo sumokėti grynaisiais.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, nukentėjusiajam ir prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Iš vadovaujantis BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo R. Č. parodymų nustatyta, kad 2018 m. birželio mėnesio pabaigoje būdamas neblaivus pėsčiomis ėjo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kur jis gyvena, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ėjo keliu (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybės kortelę, banko kortelę su ant lapelio užrašytu jos PIN kodu ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 216“ galėjo pamesti kur nors pakelėje. 2018 m. liepos 3 d. jis pasigedęs išvardintų daiktų apieškojo visus namus, bet niekur jų nerado, todėl nutarė paskambinti į banką ir užblokuoti savo banko kortelę. Vėliau nuvyko į Šakių mieste esantį banką „Swedbank“ kur sužinojo, kad iš jo sąskaitos pasisavinti 850 Eur, kurie buvo nuimti per 5 kartus, tau yra, pirmiausia buvo nuimtas 100 Eur, po to 500 Eur, du kartus po 100 Eur ir galiausiai 50 Eur ir buvo dar bandyta nuimti daugiau pinigų. Kadangi telefoną ir asmens tapatybės kortelę ir banko kortelę jis tikriausiai pametė, tai dėl telefono ir asmens tapatybės kortelės jam žala nepadaryta, o dėl pasisavintų iš sąskaitos pinigų jam yra padaryta 850 Eur turtinė žala. Be to, dėl šio nusikaltimo jis turėjo šešis kartus važiuoti į Šakius. Kiekviena kelionė jam kainavo apie 10 Eur, todėl viso jis patyrė 60 Eur kelionės išlaidų. Dėl sukeltų nepatogumų, išgyvenimų dėl pagrobtų nuo sąskaitos pinigų, jam yra padaryta ir neturtinė žala, kurią vertina 100 Eur, todėl civilinį ieškinį reiškia 1 010 Eur sumai (b. l. 13–17).

Iš vadovaujantis BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos L. L. parodymų nustatyta, kad tikslaus laiko nepamena, tačiau galėjo būti liepos 2-oji, apie 7–8 val. ryto, kai ji kartu su savo sugyventiniu Ž. U. važiavo dviračiais keliu (duomenys neskelbtini). Planavo rinkti sraiges. Važiuojant minėtu keliu, netoli nusukimo į (duomenys neskelbtini) piliakalnį, dauboje jos sugyventinis pastebėjo numestą banko kortelę, prie kurios dar buvo baltas lapelis. Kas jame buvo parašyta ji nežino. Šie daiktai buvo šlapi, permirkę vandeniu. Kitų jokių daiktų šalia jų nebuvo. Rastą kortelę jos sugyventinis pasiėmė, ką planuoja daryti su rasta kortele, nesakė. Kam priklausė ta banko kortelė ji nežinojo, nes su sugyventiniu mažai bendrauja (b. l. 48–50).

Iš R. Č. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad 2018 m. liepos 3 d. Jurbarke, Dariaus ir Girėno g. 77, esančiame AB „Swedbank“ bankomate panaudojant bekontaktę mokėjimo kortelę Debit MC iš R. Č. sąskaitos išgryninus buvo pagrobti 850 Eur (b. l. 27).

2018 m. rugpjūčio 17 d. apžiūros protokole aprašyta banko atsiųstoje CD-R informacijos laikmenoje esanti informacija – bankomato vaizdo kameros užfiksuotos 38 nuotraukos, kuriose matomas finansines operacijas atliekantis vyriškis, kuris dėvi oranžinės spalvos kepurę ir vilki maskuojančių spalvų liemenę, ir vizualiai panašus į nacionaliniuose registruose esančias nuotraukas, kurios yra Ž. U., o iš fiksuotų kortelės panaudojimo duomenų matosi, kad 2018 m. liepos 3 d. buvo atliktos šios operacijos: 10 val. 26 min. 8 s. buvo atlikta sąskaitos balanso peržiūra, 10 val. 29 min. 24 s. ir 10 val. 29 min. 56 s. buvo bandyta išgryninti 2 500 Eur, tačiau operacija atmesta dėl viršyto limito, 10 val. 30 min. 25 s. buvo bandyta išgryninti 1 000 Eur, tačiau operacija vėl atmesta dėl viršyto limito, 10 val. 30 min. 34 s. išgryninta 100 Eur, 10 val. 31 min. 46 s. išgryninta 500 Eur, 10 val. 33 min. 13 s. buvo bandyta išgryninti 500 Eur, tačiau operacija vėl atmesta dėl viršyto limito, 10 val. 33 min. 33 s. buvo bandyta išgryninti 300 Eur, tačiau operacija vėl atmesta dėl viršyto limito, 10 val. 33 min. 41 s. išgryninta 100 Eur, 10 val. 34 min. 30 s. išgryninta 100 Eur, 10 val. 35 min. 13 s. buvo bandyta išgryninti 100 Eur, tačiau operacija vėl atmesta dėl viršyto limito, 10 val. 35 min. 25 s. išgryninta 50 Eur, 10 val. 36 min. 9 s. buvo bandyta išgryninti 50 Eur, tačiau operacija vėl atmesta dėl viršyto limito, 10 val. 48 min. 7 s. buvo bandyta išgryninti 500 Eur, tačiau operacija vėl atmesta dėl viršyto limito, o 22 val. 43 min. 32 s. buvo atlikta balanso peržiūra ir blokuoto kortelė (b. l. 32–33, 34).

Kaltinamojo Ž. U. padaryti nusikalstami veiksmai: kaltinamasis neteisėtai laikė bei disponavo svetima – nukentėjusiajam R. Č. priklausančia elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis finansinėms operacijoms inicijuoti bei ją panaudojęs, apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą. Kaltinamojo veiksmai šiuo atveju atitinka BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies sudėtis.

Kadangi kaltinamasis pažeisdamas, tai yra suklaidindamas AB „Swedbank“ informacinės apsaugos informacinės sistemos priemones, įvesdamas neteisėtai įgytą nukentėjusiojo R. Č. vardu išduotą PIN kodą, jungėsi prie AB „Swedbank“ bankomato, leidžiančio naudotis banko paslaugomis, paskui atliko finansines operacijas, neteisėtai įgijo svetimą turtą, todėl jo veika pagrįstai papildomai kvalifikuota ir pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-4-507/2016).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą; jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant kaltinamajam Ž. U. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į nusikalstamų veikų pobūdį ir kiekį, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant jų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, padaryti nesunkūs ir apysunkiai nusikaltimai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – siekiant savanaudiškų tikslų, materialinės naudos; į nusikalstamų veikų stadiją, – baigti; į kaltinamojo asmenybes, į jo socialinį statusą, – Ž. U. teistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis; bylos duomenimis charakterizuojamas neutraliai; gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę

Pagal BK 49 straipsnio 2 dalį areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Teismo galimybės tinkamai individualizuoti bausmę neperžengiant sankcijos ribų, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra apribotos. Be to, skiriant arešto bausmę, nėra galimas jos vykdymo atidėjimas, kai tuo tarpu paskyrus laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, galima atidėti. Susidaro situacija, kad kaltininkui paskyrus areštą, jis gali patirti didesnius laisvės suvaržymus, negu paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant.

Vertinant kaltinamojo asmenybės pavojingumą svarbų vaidmenį vaidina jo nusikalstamų veikų pobūdis, darbinė veikla, elgesys po nusikaltimo padarymo. Šiuo metu kaltinamasis dirba, išlaiko šeimą, kurioje auga nepilnametis. Šios aplinkybės rodo mažesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis Ž. U. laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog būtina kaltinamajam Ž. U. už padarytas nusikalstamas veikas skirti laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį nei numato straipsnio sankcijos vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, paskirtas bausmes BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, o paskirtą bausmes pagal BK 214 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu, pridedant 3 mėnesius. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina vienu trečdaliu (Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-438-317/2015).

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Minėto straipsnio redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, spręsdamas dėl galimo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vertina ne tik konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamojo asmenybę. Vertindamas asmenybę atsižvelgia ne tik į asmens elgesį po nusikalstamos veikos apdarymo, tačiau ir į veiksmus prieš veiką, jo požiūrį į veiką bei į įstatymų laikymąsi apskritai. Atsižvelgtina į tai, kad Ž. U. kritiškai vertina savo elgesį, dirba, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų; į tai, kad skyrus realią laisvės atėmimo bausmę Ž. U. negalėtų padėti savo sūnui, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, teismas sprendžią šį kartą esat pagrindo Ž. U. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso X skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Atsižvelgiant į Ž. U. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nustatytinos šios baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo, tęsti darbą ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (910 Eur) (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai, 3 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis), kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. U. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (b. l. 67–68).

Dėl civilinio ieškovo R. Č. nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, kaltinamasis ieškinio dydžiui neprieštarauja, todėl pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Ž. U. civiliniam ieškovui R. Č. priteistina 1 010 Eur dydžio nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Skaitmeninės informacijos laikmena (kompaktinis diskas), paliktina baudžiamojoje byloje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 4 dalimis, paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudedant subendrinti su paskirta bausme pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant Ž. U. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo, tęsti darbą ir per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam R. Č. 910 (devynių šimtų dešimties) Eur turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. U. palikti nepakeistą, o po nuosprendžio įsiteisėjimo ją panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo Ž. U. 1 010 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui R. Č.

Skaitmeninės informacijos laikmena (kompaktinis diskas) palikta baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.