Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistajam A. P., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir A. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinis ieškinys patenkintas visiškai, t. y. nukentėjusiajai D. V. iš A. P. priteista 720 litų, kas atitinka 208,53 Eur (du šimtus aštuonis eurus 53 eurocentus), turtinės žalos bei 1000 litų, kas atitinka 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 eurocentus), neturtinės žalos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. P. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 11 d., apie 07.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – D. V. vardu išduotą AB „Šiaulių bankas” mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos PIN kodą, kurių pakanka finansinei operacijai inicijuoti, ir neteisėtai ją laikė.

Be to, jis, panaudodamas svetimą D. V. išduotą AB „Šiaulių bankas” mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktą PIN kodą, 2014 m. gegužės 11 d., 07.20 val., įdėjo svetimą banko kortelę į AB „Nordea Bank“ bankomatą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), pasinaudojo tikrais mokėjimo kortelės identifikavimo skaičiais – PIN kodu (slaptažodžiu), pateikė save kaip D. V. ir neteisėtai atliko finansinę operaciją – grynųjų pinigų – 300 litų išėmimą;

be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas svetimą D. V. išduotą AB „Šiaulių bankas” mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktą PIN kodą, 2014 m. gegužės 11 d., 07.49.05 val., įdėjo svetimą banko kortelę į AB „SEB bankas“ bankomatą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), pasinaudojo tikrais mokėjimo kortelės identifikavimo skaičiais – PIN kodu (slaptažodžiu), pateikė save kaip D. V. ir neteisėtai atliko finansinę operaciją – grynųjų pinigų – 100 litų išėmimą;

be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas svetimą D. V. išduotą AB „Šiaulių bankas” mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktą PIN kodą, 2014 m. gegužės 11 d., 07.49.37 val., įdėjo svetimą banko kortelę į AB „SEB bankas“ bankomatą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), pasinaudojo tikrais mokėjimo kortelės identifikavimo skaičiais – PIN kodu (slaptažodžiu), pateikė save kaip D. V. ir neteisėtai atliko finansinę operaciją – grynųjų pinigų – 200 litų išėmimą;

be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas svetimą D. V. išduotą AB „Šiaulių bankas” mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktą PIN kodą, 2014 m. gegužės 11 d., 07.50.06 val., įdėjo svetimą banko kortelę į AB „SEB bankas“ bankomatą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), pasinaudojo tikrais mokėjimo kortelės identifikavimo skaičiais – PIN kodu (slaptažodžiu), pateikė save kaip D. V. ir neteisėtai atliko finansinę operaciją – grynųjų pinigų – 100 litų išėmimą;

be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas svetimą D. V. išduotą AB „Šiaulių bankas” mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktą PIN kodą, 2014 m. gegužės 11 d., 07.50.43 val., įdėjo svetimą banko kortelę į AB „SEB bankas“ bankomatą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), pasinaudojo tikrais mokėjimo kortelės identifikavimo skaičiais – PIN kodu (slaptažodžiu), pateikė save kaip D. V. ir neteisėtai inicijavo finansinę operaciją – grynųjų pinigų – 50 litų išėmimą.

Be to, jis, neteisėtai panaudodamas svetimą mokėjimo priemonę – D. V. išduotą AB „Šiaulių bankas” mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktą PIN kodą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą banko operacinei sistemai pateikė save kaip D. V., taip nurodęs melagingą informaciją, 2014 m. gegužės 11 d., 7.20 val., įdėjo svetimą mokėjimo kortelę į AB „Nordea Bank“ bankomatą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir nuėmė 300 litų, 2014 m. gegužės 11 d., 07.49.05 val., įdėjo svetimą banko kortelę į AB „SEB bankas“ bankomatą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir nuėmė 100 litų, 2014 m. gegužės 11 d., 07.49.37 val., įdėjo svetimą banko kortelę į AB „SEB bankas“ bankomatą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir nuėmė 200 litų, 2014 m. gegužės 11 d., 07.50.06 val., įdėjo svetimą banko kortelę į AB „SEB bankas“ bankomatą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir nuėmė 100 litų, 2014 m. gegužės 11 d., 07.50.43 val., įdėjo svetimą banko kortelę į AB „SEB bankas“ bankomatą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino atlikti grynųjų pinigų – 50 litų išėmimą, bet veikos nebaigė, nes svetimoje sąskaitoje nebuvo pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Skirdamas A. P. bausmę, teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, ir tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Tačiau, bendrindamas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o taip pat netinkamai subendrino nuteistajam nuosprendžiu už naujas nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę su kitu nuosprendžiu paskirta bausme.

Šioje baudžiamojoje byloje apgaulė pasireiškė tuo, kad A. P., neteisėtai panaudodamas svetimą mokėjimo priemonę – D. V. išduotą AB „Šiaulių bankas” mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai suteiktą PIN kodą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, banko operacinei sistemai pateikė save kaip D. V., taip nurodęs melagingą informaciją. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis neginčija aplinkybės, jog elektroninė mokėjimo priemonė ir PIN kodas priklausė ne jam. Be to, tai nustatyta ir byloje esančiais bei apylinkės teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Nustatyta ir aplinkybė, kad A. P. D. V. priklausančią mokėjimo kortelę bei jai suteiktą PIN kodą panaudojo be jos sutikimo. Taigi, jis tyčia, žinodamas, kad elektroninė mokėjimo priemonė jam nepriklauso, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, apgaule įgijo svetimą turtą bei pasikėsino įgyti svetimą turtą, tuo padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo BK 190 straipsnio pakeitimai, tačiau nagrinėjamu atveju šie pakeitimai jokios įtakos nuteistojo padarytų veikų kvalifikacijai neturi. Iš tiesų nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija pakeitė turto vertės išaiškinimą, pagal kurį BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams” (178-190 straipsniai) numatytas turtas nuo 2015 m. sausio 1 d. laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (32508,11 litų arba 9415,00 eurų) dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (390,10 litų arba 112,98 euro), bet neviršija 5 MGL (650,16 litų arba 188,30 euro) dydžio sumos. Palyginus ankstesnę BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją su 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująją nuostatą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nebelaikomas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, numatytų XXVIII skyriuje, dalyko, o nedidelės vertės turtu šiuo metu laikomas ne nuo 1 iki 3 MGL, bet nuo 3 iki 5 MGL dydžio vertės turtas. Reikia sutikti su apelianto argumentu, kad šių nuostatų taikymas yra susijęs su BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančių baudžiamojo įstatymo normas, taikymu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju A. P. apgaule įgijo 700 Lt ir pasikėsino įgyti dar 50 Lt, kas neabejotinai viršija 5 MGL sumą, nusikalstama veika, numatyta 182 straipsnyje (XXVIII skyriuje), teisingai kvalifikuota ne pagal šio straipsnio 3 dalį, bet pagal šio straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija sutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu A. P. paskirta bausmės rūšimi, tai yra terminuotu laisvės atėmimu. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į A. P. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, baigtumą, tyčią, tikslus, jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog ankstesniais nuosprendžiais A. P. buvo skirtos švelnios bausmės, nesusijusios su ilgalaikiu laisvės atėmimu, tačiau tai jo polinkio nusikalsti iš esmės nepakeitė. Apygardos teismas pastebi, kad anksčiau jam paskirtos bausmės ne tik kad nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo, tačiau nauji nusikaltimai daryti praėjus nedaug laiko po to, kai jis buvo išleistas iš įkalinimo vietos. Tai rodo, kad A. P. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, kad jis, nepaisant ankstesnių teistumų, išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Todėl kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismo teisėjas pagrįstai sprendė, kad švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, o bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. O tai, kad A. P. 2015 m. sausio 21 d. susilaukė dukters, nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu argumentu, kurio pagrindu apeliantui galima būtų skirti švelnesnę bausmę. Darant tokią išvadą, pažymėtina ir tai, kad A. P., būdamas ankščiau ne kartą teistas, be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Šiame kontekste būtina pabrėžti ir tai, kad nuteistajam paskirtų laisvės atėmimo bausmių už atskiras nusikalstamas veikas dydžiai yra ženkliai mažesni už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius, todėl tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos. Priešingai, paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra proporcingos nuteistojo asmenybei bei jo pavojingumui.

Kita vertus, nors apeliantas nesiskundžia dėl jo atžvilgiu netinkamai subendrintų bausmių ir apkaltinamuoju nuosprendžiu už naujas nusikalstamas veikas paskirtos subendrintos bausmės bendrinimo su kitu nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad nuosprendžio dalys, kuriomis skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, keistina dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o būtent dėl parinkto bausmių subendrinimo būdo. Be to, pripažintina nepagrįsta ir nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme bei į bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį.

Pažymėtina, kad BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iš pradžių paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti ar visiškai arba iš dalies jas sudėti. Nepriklausomai nuo bausmių subendrinimo būdo teismas bausmių bendrinimą turi pradėti atsižvelgdamas į griežčiausią bausmę. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos švelnesnės bausmės, o kai sudedamos iš dalies – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Bausmių apėmimą teismai taiko tada, kai yra bent viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytų aplinkybių, tame tarpe ir, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Pažymėtina, kad ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose

Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes A. P. apgaule svetimą D. V. priklausančią mokėjimo priemonę įgijo ir sužinojo šiai elektroninei mokėjimo priemonei suteiktą PIN kodą 2014 m. gegužės 11 d., apie 7.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis. Ši veika kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Kita A. P. veika – pinigų išgryninimas 2014 m. gegužės 11 d., 7.20 val., 07.49.05 val., 07.49.37 val., 07.50.06 val. ir 07.50.43 val.: įdėdamas svetimą D. V. priklausančią mokėjimo kortelę į bankomatą ir elektroninės banko sistemos prašymu suvesdamas PIN kodą, save elektroninei banko sistemai pateikė kaip asmenį, turintį teisę disponuoti D. V. sąskaitoje esančiomis lėšomis, t. y. panaudojo apgaulę, taip suklaidino elektroninę banko sistemą, dėl to per penkis kartus (tęstinė veika) užvaldė D. V. sąskaitoje buvusius 700 Lt. Pastaroji A. P. veika kvalifikuotina kaip ideali nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje, sutaptis, o BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atžvilgiu laikytina realiąja nusikaltimų sutaptimi (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2010).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas visas tris nusikalstamas veikas dalinio sudėjimo būdu, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko ši apylinkės teismo klaida ištaisytina apeliacinio proceso metu nepabloginant nuteistojo teisinės padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina apėmimo ir sudėjimo būdu. Todėl A. P. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesniąją, ir prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėtina pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė. Aukštesnysis teismas taip pat konstatuoja, kad visiškai pagrįstai vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis A. P. nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl nekeičiant galutinės subendrintos minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžio, ši nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.

Be to, iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme bei į bausmės laiką įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis. Tačiau pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kai jei priėmus nuosprendį teismas nustato, jog asmuo iki nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją teismas subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-193/2007, Nr. 2K-351/2007, Nr. 2K-4519/2013).

Nors nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę bendrino su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad po šio nuosprendžio priėmimo A. P. atžvilgiu taip pat buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2014 m. spalio 15 d. Pažymėtina, kad šiuo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, jau buvo subendrinta ne tik su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, bet ir su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę turėjo bendrinti ne su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 (vienų) metų 6 (šešių) laisvės atėmimo bausme, bet su Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 (vienų) metų 7 (mėnesių) laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, ši apylinkės teismo klaida taip pat ištaisytina apeliacinio proceso metu nepabloginant nuteistojo teisinės padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai keistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta į bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį, nurodant, kad į bausmės laiką įskaitytinas bausmės atlikimo laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį.

Nuteistasis apeliaciniame skunde ir teismo posėdžio metu taip pat kelia civilinio ieškinio atlyginimo klausimą, nurodydamas, kad, jo žiniomis, žala nukentėjusiajai jau atlyginta, todėl antrą kartą jis jos atlyginti neketina. Tačiau baudžiamojoje byloje nesant jokių šiuos nuteistojo argumentus patvirtinančių rašytinių įrodymų, šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. gegužės 18 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-2061 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. P., išlaidas iki 2015 m. gegužės 19 d. sudaro 50,14 Eur (T. 2, b. l. 15). 2015 m. birželio 4 d. Kauno apygardos teismui pateikta patikslinta pažyma Nr. TP-7-(2.10)-2344 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodoma, kad iki 2015 m. birželio 4 d. antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. P., išlaidos sudaro 63,69 Eur (T. 2, b. l. 23).

Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą A. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. P., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai, bausmę atliekant pataisos namuose, bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta į bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. P. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, bei skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., šią bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti A. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 1 (vienų) metų 7 (mėnesių) laisvės atėmimo bausme ir A. P. paskirti galutinę 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžio paskelbimo dienos ir į bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.