Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neslkelbtini), Molėtų raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turisntis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, užsiimantis individualia veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, gyv. (duomenys neskelbini), teistas: 1) 1994m. sausio 13d. Anykščių raj. apyl. teismo pagal LR BK 225 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 47¹ str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) pagrindu paskirtos laisvės atėmimo baumės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, teistumas išnykęs; 2) 2004m. lapkričio 15d. Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 129 str.-7m l/a, 2008m. vasario 25d. Kaišiadorių raj. apyl. teismo nutartimi, pritaikius LR BVK 157 str. 3d. 2p., paleistas lygtinai iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų, neatlikęs 2(dviejų) metų 9(devynių) mėnesių ir 17d. l/a, 2010m. gruodžio 13d. išbrauktas iš įskaitos Ukmergės raj. pataisos inspekcijoje, teistumas išnykęs; 3) 2019m. spalio 01d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d., tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, paskyrus baudžiamojo poveikio priemones-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisė vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui, ir turto konfiskavimą 2.900,- Eur.(dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, neturintis teistumo

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. L. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, ir vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2021m. balandžio 17d., apie 22⁴¹ val., vėlai vakare, kaltinamasis G. L. Ukmergės rajone, Dukstynos kaimo teritorijoje, kelio A-6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 72,00 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių(toliau-KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ Opel Zafira “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą juridinio asmens-UAB „ Mogo LT “ vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kaltinamojo G. L. vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0273, atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 23⁰⁵ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,60 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 23²⁴ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, kaltinamasis G. L., įsiteisėjus 2019m. spalio 01d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui, 2019m. lapkričio 04d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis(kaltinamasis G. L.) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2021m. balandžio 17d., apie 22⁴¹ val., vėlai vakare, Ukmergės rajone, Dukstynos kaimo teritorijoje, kelio A-6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 72,00 kilometre, vėl vairavo automobilį „ Opel Zafira “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo(kaltinamojo G. L.) vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0273, atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 23⁰⁵ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,60 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 23²⁴ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis G. L.) tyčia vengė atlikti teismo jam buvusią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis G. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 243 str., 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtu liudytojos A. S. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 84-87), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų rūmų 2019m. spalio 01d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2872-1109/2019(b.l. 123-129), Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2021m. balandžio mėn. informacinio pobūdžio pažyma dėl informacijos suteikimo(b.l. 42) ir priedu prie minėtos pažymos, t.y. su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu asmeniu-pil. G. L. sudaryto bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano išrašu(b.l. 43-45), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2021m. balandžio 17d. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo(b.l. 19), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 9-11) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 12-17), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašu(b.l. 22), alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0273, patikros sertifikatu(b.l. 21), 2021m. balandžio 17d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 20) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi abiejų nusikalstamų veikų, iš kurių nusikaltimas, numatytas LR BK 281¹ str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), o veika pagal LR BK 243 str.-tik prie baudžiamųjų nusižengimų(LR BK 12 str.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių, ir pats kaltinamasis G. L. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto liudytojos A. S. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji su pil. G. L., kaip sugyventiniai, kartu gyvena jau apie trejus metus. 2020 metais, lyg tai rugpjūčio mėnesį, išperkamosios nuomos(lizingo) sutarties pagrindu ji iš UAB „ Mogo LT “ savo vardu įsigijo automobilį „ Opel Zafira “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurį mėnesines įmokas tebemoka ir šiuo metu. 2021m. balandžio 17d. ji kartu su sugyventiniu G. ir savo mažamečiu sūnumi važiavo į Anykščių rajoną, pas sugyventinio motiną, kad ją pasveikinti su gimtadieniu. Kadangi jos sugyventinis yra praradęs vairuotojo pažymėjimą, į Anykščių rajoną savo automobilį vairavo ji pati, nes turi vairuotojo pažymėjimą. Svečiuose ji vartojo alkoholį, tačiau nepastebėjo, kad svečiuose būtų gėręs ir jos sugyventinis G. L., juolab, kad ant sugyventinio yra labai būna pastebėti, jeigu šis ir pavartoja alkoholį. Žino, kad, būnant svečiuose, vakare jos sugyventinis G. sukonfliktavo su savo seserimi, kuri taip pat buvo atvažiavusi į svečius pas motiną. Kadangi sugyventinis nebenorėjo tęsti konflikto, todėl buvo nuspręsta grįžti į namus. Ji pati atsisakė vairuoti savo automobilį, nes buvo išgėrusi. Sugyventinis buvo susinervinęs ir nenorėjo likti motinos namuose, o daugiau jiems nebuvo kur dėtis. Kadangi ir pati nenorėjo būti tokioje pykčio atmosferoje, būdama įsitikinusi, kad jos sugyventinis G. nebuvo vartojęs alkoholio, nes pati to nematė, todėl sutiko su sugyventiniu, kad reikia važiuoti atgal į namus, į (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad pakeliui į namus, apie 23⁰⁰ val. Ukmergės rajone sugyventinio vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie, patikrinę blaivumą, jos sugyventiniui G. nustatė girtumą, dėl ko ji buvo labai nustebusi, nes, kaip jau minėjo, buvo įsitikinusi, kad sugyventinis yra blaivus. Priešingu atveju, ji tikrai nebūtų leidusi sugyventiniui G. vairuoti savo automobilio „ Opel Zafira “ neblaiviam, net pati nebūtų sėdusi už vairo, juolab, kad dėl svečiuose kilusio kivirčo buvo tokioje streso būsenoje, viskas įvyko labai greitai, todlė tikrai nebuvo kitos išeities, kaip jiems išvažiuoti į namus. S. G. tikrai yra geras žmogus, kuris labai išgyvena dėl tokio savo neapgalvoto poelgio, kadangi labai tikėjosi jau rugsėjo mėnesį atgauti teises, nes vairuotojo pažymėjimas sugyventiniui yra labai reikalingas dėl važinėjimo dirbti į kitus miestus, o negalėdamas vairuoti, turi taikytis prie kitų darbuotojų(b.l. 84-87).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019m. spalio 01d. įsiteisėjusio nuosprendžio išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2872-1109/2019 matyti, kad kaltinamasis G. L. už nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., t.y. vairavimo faktą esant neblaiviam 2019m. rugsėjo 07d., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, tačiau LR BK 67 str. 2d. 1 ir 7p.p., 68 str. ir 72 str. 2 ir 5d.d. pagrindu kaltinamajam buvo paskirtos kelios baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui(b.l. 123-129).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2021m. balandžio mėn. informacinio pobūdžio pažymos dėl informacijos suteikimo matyti, kad už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019m. spalio 01d. įsiteisėjusį nuosprendį išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2872-1109/2019 Savivaldybių probacijos skyrius 2021m. balandžio mėn. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK dėl pil. G. L. ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal žymes nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 243 str.(b.l. 42).

Iš teisme paskelbto byloje esančio su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu asmeniu-pil. G. L. sudaryto bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano išrašo matyti, kad, įsiteisėjus 2019m. spalio 01d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiui išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2872-1109/2019, kuriuo probuojamąjį-kaltinamąjį G. L., kaip asmenį, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu, buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui, pastarasis, 2019m. lapkričio 04d. atvykęs į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrių, pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės(b.l. 43-45).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2021m. balandžio 17d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad, 2021m. balandžio 17d., apie 22⁴¹ val., patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities VPK ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu M. E., buvo gautas pranešimas apie tai, kad iš Anykščių rajono link Kauno miesto nuvažiavo sidabrinės spalvos automobilis „ Opel “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Važiuojant keliu A-6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis link Anykščių rajono, 72 kilometre buvo pastebėtas priešpriešais atvažiuojantis minėtas automobilis, kuris, apsisukus, buvo sustabdytas. Priėjus prie automobilio vairuotojo, jo paprašyta pateikti asmens dokumentą, o vairuotojui pateikus pažymą apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą, paaiškėjo, kad vairuotojas yra pil. G. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, iš pastarojo burnos sklido alkoholio kvapas, todėl buvo paklausta, ar asmuo yra vartojęs alkoholinių gėrimų, į ką vairuotojas atsakė, kad maždaug prieš valandą jis vartojo alkoholį. Alkoholio kiekio matuokliu buvo atlikti du blaivumo testai, kurių metu 23⁰⁵ val. atliktu pirmu pūtimu vairuotojui buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas, o 23²⁴ val. atliktu antru pūtimu-2,47 promilių girtumas. Vairuotojas buvo sulaikytas ir perduotas operatyvinei grupei. Automobilio priekinėje sėdynėje sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavusio asmens G. L. sugyventinė-pil. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas, o ant galinės sėdynės sėdėjo minėtos moters sūnus-pil. S. S., gim. (duomenys neskelbtini). Apie mažametį vaiką iš karto buvo pranešta Vilniaus aps. VPK operatyvaus valdymo skyriui, kurie informaciją perdavė vaiko teisių tarnybos specialistams. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b. 19).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelio atkarpa, esanti Ukmergės rajone, Dukstynos kaimo teritorijoje, kelio A-6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 72,00 kilometre, kurioje yra matomas priekiu į kelią A-20 stovintis automobilis „ Opel Zafira “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis nerakintas, apgadinimų nematyti. Automobilio salono apžiūros metu nustatyta, kad galinė sėdynė yra šlapia, bagažinėje yra matomos sudėtos įvairios talpos meškerės ir kiti reikmenys. Daiktadėžė tuščia. Kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nematyti(b.l. 9-17).

Po automobilio „ Opel Zafira “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymno patikrinimui du kartus atlikus kaltinamojo G. L., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 23⁰⁵ val., pastarajam buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas, o antro pūtimo, atlikto 23²⁴ val., metu,-2,47 promilių girtumas. Šie duomenys apie kaltinamojo G. L. neblaivumą yra užfiksuoti tiek prie bylos medžiagoje esančiame 2021m. balandžio 17d. surašytame neblaivumo nustatymo alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0273, patikros Nr. 1379956, akte, tiek ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išraše(b.l. 20, 22).

Iš teisme paskelbto byloje esančio alkoholio matavimo prietaiso, t.y. alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0273, patikros sertifikato Nr. 1379956, matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta 2020m. lapkričio 24d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2021m. gegužės 24d.(b.l. 21).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis G. L. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2021m. balandžio 17d., o pagal LR BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam G. L. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 20-22, t. 1), kuris, pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį, t.y. str. padarymą 2019m. spalio 01d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, jam, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transpoto priemones atitinkamai dviejų metų laikotarpiui, Savivaldybių probacijos skyriuje pasirašytinai buvo supažindintas su teisinėmis pasekmėmis nevykdant jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau šių salygų nevykdė ir vėl neblaivus sėdo už automobilio vairo(b.l. 42-45, 123-129), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo G. L. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka tiek nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 243 str., požymius, t.y. asmens vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarius baudžiamąjį nusižengimą, tiek ir nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime pagal LR BK 281¹ str. patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamojo G. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaip matyti iš baudžiamiosios bylos medžiagos, 2019m. spalio 31d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-2872-1109/2019, kurioje kaltinamajam G. L. buvo pareikštas kaltinimas dėl analogiško nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., padarymo, buvo priimtas sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu, nustačius dviejų metų laidavimo terminą, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant(b.l. 123-129). Kadangi kaltinamasis G. L., kaip asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 40 str., laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, todėl, sprendžiant kaltinamojo G. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, jam yra paskirtinos bausmės už visas padarytas nusikalstamas veikas(LR BK 40 str. 8d.).

Kaltinamasis G. L. šioje Ukmergės rūmams perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje yra kaltinamas dviejų veikų, iš kurių nusikaltimas, numatytas LR BK 281¹ str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), o veika pagal LR BK 243 str.,-tik prie baudžiamųjų nusižengimų(LR BK 12 str.), padarymu. Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo G. L. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs du kartus, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei pagal LR BK 129 str. padarymą, tačiau jis jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2010m. gruodžio 13d. būdamas išbrauktas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, vėl grįžo amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, padarydamas ne vieną veiką transporto priemonių saugumui. Nežiūrint į tai, kaltinamasis G. L. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir prašo dar kartą jo pasigailėti, neizoliuoti nuo visuomenės, paskiriant jam, kaip dirbančiam asmeniui, švelniausią alternatyvią sankcijose už padarytas veikas numatytą galutinę bausmės rūšį-baudą, kurią pasižada susimokėti dalimis per teismo nustatytą terminą. Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia kaltinamojo G. L. atžvilgiu. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo G. L. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Be to, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis G. L. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes pirmi du teistumai jau yra išnykę, o kaltinamojo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už ankstesnio nusikaltimo transporto priemonių saugumui padarymą pats savaime nesąlygoja ir teistumo atsiradimo, t.y. nesudaro nusikaltimų recidyvo naujai padarytam nusikaltimui, nes kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu, jis nėra laikytinas ir teistu asmeniu. Nežiūrint į tai, ši aplinkybė rodo kaltinamojo G. L. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nes teismui suteikus galimybę jam pasitaisyti ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis G. L. tokio teismo pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto, padarydamas kelias naujas veikas.

Nors kaltinamajam G. L. abi inkriminuojamos veikos yra tyčinės, o pats kaltinamasis jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, visgi teismas, kartu atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis asmuo(pastaba: kaltinamasis vykdo individualą veiklą, pagal sudaromas subrangos sutartis teikdamas apdailos darbų paslaugas(b.l. 158-165)), pasak kurio, jis vienas išlaiko savo šeimą, nes kartu gyvenanti sugyventinė dar mokosi, o šeimoje auga mažametis vaikas iš sugyventinės pirmos santuokos, bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisiamu laikytinam ir anksčiau administracine nebaustam asmeniui, už visas padarytas veikas yra paskirtinos sankcijoje numatytos švelniausios alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmių rūšys,-baudos, paskirtiną galutinę bausmę-baudą mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Be to, kaltinamajam G. L. paskyrus galutinę subendrintą bausmę-baudą, pastarajam yra paliktina ir bendrintinu 2019m. spalio 01d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2872-1109/2019 buvusi paskirta ir neįvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 2d. 7p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. L. 2021m. balandžio 17d. lengvąjį automobilį, vairavo, neturėdamnas teisės vairuoti transporto priemones, t.y. jau būdamas praradęs teisę vairuoti transporto priemones, nes ankstesniu įsiteisėjusiu 2019m. spalio 01d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2872-1109/2019 kaltinamajam G. L., kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui(b.l. 123-129).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. L. nusikalstamą veiką padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016 ir kt.), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis G. L. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. pakartotinai vairuodamas kelių transporto priemonę neblaiviame stovyje, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis) ir ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo G. L. padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam, kaip asmeniui, piktybiškai nenorinčiam paklusti Kelių eismo taisyklių reikalavimams, uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas maksimalus įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija).

LR BK 67 str. 3d. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2021m. balandžio 23d. nutarimu kaltinamajam G. L. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į transporto priemonę, t.y. automobilį „ Opel Zafira “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę į minėtą turtą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2021m. balandžio 23d. iki 2021m. spalio 18d. imtinai, turto saugotoju paskyrus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK(b.l. 69-81). Nušalinus kaltinamąjį G. L. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b.l. 23).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021m. balandžio 17d., tarpe 23³⁰-23⁴⁵ val., į vykio vietą atvykusiam Ukmergės raj. PK tyrėjui atlikus įvykio vietos apžiūrą, apžiūros metu be automobilio

„ Opel Zafira “, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, buvo paimtas ir transporto priemonės registracijos liudijimas I Nr. 923963, iš kurio matyti, kad automobilis „ Opel Zafira “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo kaltinamasis G. L., yra registruotas juridinio asmens-UAB „ Mogo LT “, kaip savininko, vardu, o šios transporto priemonės faktinis valdytojas(naudotojas) yra pil. A. S.(b.l. 9-11, 18).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo G. L. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant LR BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši motorinė transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant LR BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame LR BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Be to, LR BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas LR BK uždraustai veikai daryti(LR BK 72 str. 4d. 1p.). Šiuo nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo G. L. sugyventinė-pil. A. S. 2020m. liepos 24d. pagal su UAB „ Mogo LT “ sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį sutartį už sutartyje nustatytą užmokestį iš minėtos bendrovės išperkamosios nuomos(lizingo) būdu įsigijo bendrovės iš fizinio asmens-pil. E. U. perkamą automobilį „ Opel Zafira “, už kurį pil. A. S. mėnesines įmokas tebemoka ir šiuo metu, o įmokų pabaiga yra 2023m. liepos 24d. Pagal sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį pil. A. S., kaip gavėjas, valdymui ir naudojimui perimdamas įsigyjamą automobilį, įsipareigojo prisiimti atsakomybę už visų galimų padarinių(transporto priemonės apgadinimo, sugadinimo, sunaikinimo ar kitokio praradimo) atsiradimo riziką, todėl, 2021m. balandžio 17d. neblaivų kaltinamąjį G. L. nušalinus nuo transporto priemonės vairavimo ir pastarojo vairuojamą automobilį nutralavus į automobilių saugojimo aikštelę, pil. A. S. tenka pareiga atsakyti už dėl jos sugyventinio-kaltinamojo G. L. padarytų neteisėtų nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes(b.l. 48-64, 166).

Nors LR BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo G. L. vairuota kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, t.y. juridiniam asmeniui, o automobilį buvo įsigyjusi kaltinamojo G. L. sugyventinė-pil. A. S. šeimos poreikiams išperkamosios nuomos(lizingo) būdu, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam G. L. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų LR BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(LR BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „ Emprekis “ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo G. L. vairuoto automobilio „ Opel Zafira “ vidutinė kaina(su PVM) Lietuvoje yra 3.010,- Eur.(trys tūkstančiai dešimt eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 39). VšĮ „ Emprekis “ žinynas „ Autotransporto kainos Lietuvoje “, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt, yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta automobilio „ Opel Zafira “ vidutinė kaina Lietuvoje. Nežiūrint į tai, viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „ vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu “(žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiškų „ Opel Zafira “ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta, juolab, kad kiekvienu atveju yra būtina įvertinti konkrečius automobilio gamybos metus, automobilio nusidėvėjimą ir turimus defektus(sugadinimus). Nors šiuo nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis G. L., apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje ir nėra, tačiau, atsižvelgiant į aukščiaus paminėtas aplinkybes, vertintina, jog negalima laikyti, kad interneto svetainėje http://www.emprekis.lt nurodoma automobilio „ Opel Zafira “ vidutinė kaina Lietuvoje yra būtent tokia pati, kaip ir kaltinamojo G. L. vairuoto automobilio „ Opel Zafita “ kaina. Priešingai, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagal 2020m. liepos 24d. su UAB „ Mogo LT “ sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį sutartį kaltinamojo G. L. sugyventinės-pil. A. S. iš minėtos bendrovės išperkamosios nuomos(lizingo) būdu įsigyto bendrovės iš fizinio asmens-pil. E. U. perkamo automobilio „ Opel Zafira “ vertė yra nurodoma 1.800,- Eur.(vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 51-53, 166).

Kadangi kaltinamasis G. L. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.) ir įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, iš kaltinamojo G. L. yra išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma ne pagal interneto svetainėje http://www.emprekis.lt nurodomą automobilio „ Opel Zafira “ vidutinę kainą Lietuvoje, o pagal kaltinamojo G. L. sugyventinės-pil. A. S. iš UAB „ Mogo LT “ išperkamosios nuomos(lizingo) būdu įsigyto bendrovės pirkto automobilio vertinimą(kainą)(LR BK 67 str. 2d. 7p., 72 str. 5d.). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad automobilio „ Opel Zafira “ savininkas-juridinis asmuo-UAB „ Mogo LT “ neprieštarauja, kad į automobilių saugojimo aikštelę nutraluotas automobilis būtų grąžintas faktiniam jos valdytojui(naudotojui)-pil. A. S., ikiteisminio tyrimo metu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas į turtą yra panaikintinas, o minėta kelių transporto priemonė yra grąžintina jos faktiniam valdytojui(naudotojui)-pil. A. S.(LR BPK 151 str. 8d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2021m. balandžio 19d. informacinio pobūdžio pažymos dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-12055-21 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2021m. balandžio 19d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ Opel Zafira “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis G. L., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Al-juva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 60,- Eur.(šešiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2019m. spalio mėn. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 16-ST2-184 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 24-38).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Kaltinamasis G. L. dar ikiteisminio tyrimo metu, 2021m. balandžio 23d. atliekant jo, kaip įtariamojo, apklausą, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė parduotuvės terminalo „ Perlo paslaugos “ kasos kvitą, iš kurio matyti, kad 2021m. balandžio 23d. jis į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą grynais pinigais sumokėjo jo vairuoto automobilio „ Opel Zafira “, valst. Nr (duomenys neskelbtini) turėtas transportavimo išlaidas 60,- Eur.(šešiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 109). Kadangi gera valia buvo atlygintos policijos patirtos priverstinio kelių transporto priemonės nuvežimo išlaidos, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti automobilio transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

G. L. šioje baudžiamojoje byloje pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 243 str., 281¹ str. 1d., ir nuteisti, paskiriant:

-pagal LR BK 243 str.-15 MGL 750,- Eur.(septynių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą;

-pagal LR BK 281¹ str. 1d.-50 MGL 2.500,- Eur.(dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

LR BK 63 str. 2d. ir 5d. 2p. pagrindu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskirti 50 MGL 2.500,- Eur.(dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d.(LR BK 40 str. 8d.)(veika, už kurią 2019m. spalio 01d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2872-1109/2019 LR BK 40 str. pagrindu kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), ir nuteisti, paskiriant 35 MGL 1.750,- Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

LR BK 63 str. 4 ir 9dd.. pagrindu, paskirtas bausmes už bendrintinas veikas subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskirti 60 MGL 3.000,- Eur.(trijų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam G. L. paskirtą galutinę subendrintą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma, nustatant, kad likusi mokėtina baudos dalis yra 40 MGL 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio suma.

Likusi mokėtina baudos dalis 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumoje turi būti sumokėta per vienerius metus ir keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant pasirinktinai į bet kurią Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą(AB bankas „ Citadelė “, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB „ Luminor bankas “, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB „ SEB bankas “, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB „ Šiaulių bankas “, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; „ Danske Bank A/S “ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „ Nordea Bank “ Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB bankas „ Swedbank “, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, ir UAB „ Medicinos bankas “, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801).

LR BK 67 str. 3d. ir 68 str.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija) pagrindu kaltinamajam G. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, penkeriems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 3d. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam G. L. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. 1.800,- Eur.(vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „ Opel Zafira “ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

LR BK 42 str. 6d. ir 67 str. 2d. 7p. pagrindu kaltinamajam G. L. palikti ir bendrintinu 2019m. spalio 01d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2872-1109/2019 paskirtą ir neįvykdytą baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. 2.900,- Eur.(dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „ VW Pasast “ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Panaikinti ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2021m. balandžio 23d. nutarimu kaltinamajam G. L. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę, t.y. automobilį „ Opel Zafira “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį su užvedimo spynelės rakteliu grąžinti jo faktiniam valdytojui(naudotojui)-pil. A. S., gyv. (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus-automobilį „ Opel Zafira “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo spynelės rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą pil. A. S. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų faktiniam valdytojui(naudotojui)-pil. A. S., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.