- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- e2YT-23537-433/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18037-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- P. G., valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Rimantas Aliukonis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys - valstybės įmonė „Turto bankas“, P. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas nurodo, jog 2020 m. birželio 12 d. kreipėsi į advokatą Rimantą Aliukonį dėl teisinių paslaugų suteikimo. Aiškinantis 2008 m. balandžio 15 d. testamento atsiradimo ir priėmimo aplinkybes, paaiškėjo, kad: 2008 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto 35 notarų biuro notarė Auksė Poškuvienė patvirtino E. B. testamentą, kuriuo E. B. savo mirties atveju padarė patvarkymą: nuosavybės teises į žemę, buvusio savininko K. B. valdytą (duomenys neskelbtini), Utenos apskrityje, arba žemę (paveldėjus), kurią paveldės po K. B. mirties, pagal 2006 m. spalio 20 d. Utenos apskrities išvadą Nr. 18-1654 „Dėl žemės, miško, vandens, telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, palieka S. G., t.y. pareiškėjui. 2020 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto pirmasis notaro biuras S. G. vardu P. G. atsiuntė raštą Nr. 43/2020 dėl turto paveldėjimo ir pranešė, kad Vilniaus m. 1-ajame notaro biure, (duomenys neskelbtini) mirus E. B., buvo pradėta paveldėjimo byla pagal byloje esančius dokumentus. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi LR Valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM. Rašte buvo prašoma iki 2020 m. birželio 15 d. atvykti į Vilniaus m. 1-ąjj notaro biurą ir išreikšti savo valią dėl palikimo po senelės mirties. Neatvykus iki 2020 m. birželio 15 d. ir neišreiškus valios į mirusiai priklausantį turtą, bus išduotas palikimo perėjimo Valstybei liudijimas bet kuriuo metu. P. G. yra S. G. sūnus, kuris nežinojo apie galimybę pretenduoti į E. B. turtą, kadangi visas jos turtas pagal įstatymą ir testamentą jau buvo padalintas tarp teisėtų paveldėtojų. E. B. dukra - R. G. yra P. G. motina, kuri mirė (duomenys neskelbtini) ir testamentą E. B. surašė S. G.. P. G. į E. B. turtą nepretenduoja ir sutinka su tėvo S. G. pareiškimu. S.G. susipažinęs su Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro raštu, 2020 m. birželio 3 d. nuvyko į notaro biurą ir sužinojo, kad po E. B. mirties nepateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turėjo būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 2020 m. birželio 3 d. S. G. Vilniaus m. 1-am notaro biurui parašė prašymą laikinai neišduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo į mirusiai E. B. priklaususį turtą. Pagal 2006 m. spalio 20 d. Utenos apskrities išvadą Nr. 18-1654 E. B. po sutuoktinio K. B. mirties įgijo teisę į grąžintiną 1.91 ha žemės plotą, kurį 2008 m. balandžio 15 d. testamentu po savo mirties paveldėtoju paliko S. G.. S. G. visada buvo įsitikinęs, kad 2008 m. balandžio 15 d. E. B. testamentas yra galiojantis ir jokių papildomų veiksmų dėl turto perėmimo nereikia, manė, jog užtenka fakto, kad testamento originalas yra Vilniaus miesto 35-ajame notaro biure. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 1995 m. iki 2000 m. patyrė tris insultus. Jam buvo nustatytas neterminuotas II gr. invalydumas. Nuo 2007 m. lapkričio 21 d. II gr. invalidumas prilygintas 60 procentų netekto darbingumo. Akivaizdu, kad S. G. , nebūdamas teisininku ir patyręs tris insultus, ko pasėkoje įgijo neįgalumą, negalėjo laiku įgyvendinti savo teisės. Be to, pareiškėjas iš karto kreipėsi į notarą, išreikšdamas valią ir norą priimti palikimą, tačiau notaras informavo, kad palikimo terminas yra praleistas ir reikia kreiptis į teismą. Pareiškėjas nurodo, kad asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks paveldėjimo teisės atnaujinimas nėra. Pareiškėjas prašo dėl svarbių priežasčių atnaujinti (pratęsti) praleistą palikimo priėmimo terminą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodo, kad Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) pakeitė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėto turto apskaitymą. Pagal Taisyklių 43 punktą, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Taisyklių 2 punktas nustato, jog Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja nekilnojamąjį turtą. Tais atvejais, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir / ar vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Nuo 2015 m. kovo 20 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas) bei įvertinus pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendimą civilinėje byloje siūlo priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotieji asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir P. G. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. G. ir jo atstovas pareiškimą palaikė, prašė jį patenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo P. G. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jokių pretenzijų dėl atsiradusio palikimo niekam neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Pareiškėjo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. B., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo uošvienė. Mirusioji 2009 m. balandžio 15 d. sudarė testamentą Vilniaus miesto 35-ajame notaro biure ir jos mirties atveju padarė patvarkymą: nuosavybės teises į žemę, buvusio savininko K. B. valdytą (duomenys neskelbtini), Utenos apskrityje, arba žemę (paveldėjus), kurią paveldės po K. B. mirties, pagal 2006 m. spalio 20 d. Utenos apskrities išvadą Nr. 18-1654 „Dėl žemės, miško, vandens, telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, palieka S. G.. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti pareiškėjas į notarą nesikreipė. 2020 m. birželio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į notarą su prašymu neišduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo į mirusiajai priklausiusį turtą, kadangi kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo (pratęsimo).
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011). Taigi, kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Taigi, kaip minėta, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Antra, paminėtini aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai bei nagrinėjamam ginčui aktualios materialiosios teisės normos. Pagal LR CK 5.50 straipsnį, įpėdinis palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CPK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, - diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. LR CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad LR CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, jog terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei posėdyje išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo nurodymas, kad jis nuturėdamas teisinio išsilavinimo ir turėdamas sveikatos problemų bei manymą, kad testamentas yra galiojantis ir jokių papildomų veiksmų dėl turto perėmimo nereikia, t. y. manė, jog užtenka fakto, kad testamento originalas yra notaro biure, neįrodo jo valios siekio priimti palikimą. Minėta, kad teisės į paveldimą turtą įgyvendinimą įstatymas sieja būtent su aktyviais įpėdinio veiksmais (CK 5.50 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis) ir nei įpėdinio pasvarstymai, nei kitos panašios priežastys negali sukliudyti paveldėjimo teisės realizavimo, jeigu tik tokią teisę šis siektų įgyvendinti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančius, jo aktyvius veiksmus palikimui priimti (CPK 178 straipsnis), todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises, ir praėjus tik daugiau nei 11 metų kreipėsi į teismą. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Šito nedarydamas, jis veikia savo rizika.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 577 - 578 straipsniais, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo).
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.