Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-24 · Civilinė byla Nr. 2-159/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-26Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-01-24Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-24
Bylos Nr.
2-159/2013
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00733-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Ektornet Commercial Lithuania“
Kategorijos
  • 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-159/2013Proceso Nr. 2-58-3-00733-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.3; 122.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį civilinėje byloje Nr. 2-880-368/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ektornet Commercial Lithuania“ dėl priedo prie lizingo sutarties pripažinimo negaliojančiu, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Armigerus“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Šiaulių technika“ pateikė teismui ieškinį dėl priedo prie lizingo sutarties ir lizingo sutarčių pripažinimo negaliojančiais. Mokėtino žyminio mokesčio dydis sudaro 30 000 Lt. Ieškovas sumokėjo 500 Lt dydžio žyminį mokestį ir prašė atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o, teismui manant, jog tenkinti šį prašymą nėra pagrindo – atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Savo prašymą grindė sunkia įmonės finansine padėtimi, nurodydamas, kad neturi nesuvaržyto nekilnojamojo turto, kurį pardavus, būtų galima sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio, taip pat neturi piniginių lėšų kredito įstaigose esančiose sąskaitose bei turi neapmokėtus įsiskolinimus darbuotojams, SODRAI, Mokesčių inspekcijai, įmonė veikia nuostolingai.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovas, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiama teise būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba, jog jam būtų atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo, turi atlikti savo pareigą – motyvuoti ir įrodyti, jog atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir pateikti teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose turi būti nurodytos jų įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, pateikti praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, išrašus iš įmonės sąskaitų bankuose ir kitose kredito įstaigose ir kitus duomenis, atspindinčius dabartinę įmonės finansinę padėtį, taip pat pateikti teismui duomenis apie įmonės finansinės padėties pokyčius nuo ieškinio teismui pateikimo. Minėta nutartimi teismas nustatė ieškovui UAB „Šiaulių technika“ terminą iki 2012 m. birželio 14 d. pateikti teismui šioje nutartyje nurodytus duomenis.

Šiaulių apygardos teisme 2012 m. birželio 20d. gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriame prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ieškovas grindė atsiskaitomųjų banko sąskaitų išrašais, iš kurių matyti, kad bendrovė disponuoja 403,49 Lt dydžio piniginėmis lėšomis. Taip pat nurodė, kad turtas yra areštuotas, skola SODRAI sudaro 72 247,93 Lt, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 375 954,02 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi nutarė: 1) ieškovo UAB „Šiaulių technika“ prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki sprendimo priėmimo atmesti ir nustatyti ieškovui UAB „Šiaulių technika“ terminą pašalinti visus nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus iki 2012 m. liepos 5 d., sumokant 29 500 Lt žyminio mokesčio dalį už ieškinio padavimą ir Šiaulių apygardos teismui pateikiant įrodymus apie 29 500 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Taip pat teismas nurodė, kad iki nurodyto termino trūkumų nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

Teismas atmetė prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki sprendimo byloje priėmimo, pažymėjęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jo turtinė padėtis pagerės ir ateityje atsiras galimybių sumokėti žyminį mokestį, o priešingai - nurodė, kad įmonės finansinė padėtis nepagerėjo, bet pablogėjo, t.y. ieškovo 2012 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonės nuostoliai finansiniais metais sudarė 36 085 Lt, kai 2011 m. įmonė pelnas siekė 2 863 643 Lt.

Spręsdamas dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia bendrovės turtine padėtimi, bet su visa ieškovo turtine padėtimi apskritai. Bylos duomenimis, bendrovė nėra nutraukusi veiklos, 2011 m. finansiniais metais įmonė turėjo 2 863 643,00 Lt pelno, palyginus su praėjusiais finansiniais metais sumažėjo įmonės veiklos sąnaudos, pagal 2011 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą mokėtinos sumos ir įsipareigojimai finansiniais metais žymiai sumažėjo nuo 10 822 239,00 Lt iki 7 879 844,00 Lt, nors įmonės viso turto vertė per minėtą laikotarpį pakito nežymiai, t. y. nuo 6226020,00 Lt iki 6147268,00 Lt. Teismo nuomone, ieškovo pateikti duomenys apie tai, kad įmonė 2012 m. konkrečiose AB DND banko, AB „Citadele“, UAB „Medicinos bankas“ sąskaitose neturėjo lėšų, nepatvirtina, jog ieškovas neturi lėšų kitose kredito įstaigose. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad įmonė naudojasi mokoma teisine pagalba (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įmonė naudojosi profesionalaus advokato paslaugomis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-388-258/2011, Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2-1902/2011, Nr. 2A-368/2011, Nr. 2-974/2012, Nr. 2A-566/2012 ir kt.), teismui leidžia daryti išvadą, jog įmonė gali turėti lėšų kitose kredito įstaigose, arba disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis. Teismo nuomone, ieškovo teismui pateikti dokumentai dėl įmonės nekilnojamojo turto arešto, teismui neleidžia daryti išvados, jogieškovui yra suvaržyta viso įmonei priklausančio turto disponavimo teisė. Ieškovo direktoriaus raštas dėl įmonės turto ir piniginių lėšų arešto, nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo teiginius, kadyra areštuotas visas įmonės turtas, teismo vertinimu, neatitinka įrodymų leistinumo ir pakankamumo kriterijų. Ieškovo pateiktas VĮ Registro centro išrašas padarytas 2010 m. sausio 5 d., todėl yra neinformatyvus. Be to, įmonė turi pakankamai kilnojamojo ir trumpalaikio turto, ir perleidusi jo dalį, ieškovas gali sumokėti trūkstamą 29 500 Lt žyminio mokesčio dalį už ieškinio padavimą.Teismas, atsižvelgęs į 30 000,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą dydį ir ieškovo turtinę padėtį bei jo finansinius rodiklius, be kita ko, atsižvelgdamas į 2011 m. įmonės 2 863 643,00 Lt pelną ir įmonei priklausančio turto vertę, taip pat įvertinęs ieškovo galimybes teisminiuose procesuose naudotis mokoma teisine pagalba, sprendė, kad ieškovas yra stiprus, veikiantis rinkos dalyvis, galintis įvykdyti reikalavimą sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį už ieškinio padavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Šiaulių technika“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo, konstatavęs, jog pateikti duomenys, kad 2012 m. UAB „Medicinos bankas“, AB DNB banko, AB „Citadelė“ banko sąskaitose ieškovas neturėjo piniginių lėšų neįrodo, jog ieškovas neturi piniginių lėšų kitose kredito įstaigose. Pagal teismo pateiktą aiškinimą, atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai arba pažymos atsiskaitomųjų sąskaitų neturėjimą konkrečiuose bankuose galėtų būti teikiami iki begalybės, tačiau teismas vis tiek galėtų nurodyti, kad sąskaitų išrašai ir pažymos dar neįrodo, kad bendrovė neturi atsiskaitomosios sąskaitos užsienyje esančiame banke, kuriame laiko visas pinigines lėšas.UAB „Šiaulių technika“ Pelno (nuostolių) ataskaitos Trumpalaikio turto IV. Eilutėje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ nurodyta, kad 2012-03-31 bendrovė disponavo tik 1514Lt dydžio piniginėmis lėšomis, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą primokėti net 29 500Lt dydžio žyminį mokestį, nors ieškovas 2012-03-31 disponavo tik 1514 Lt dydžio piniginėmis lėšomis. Tai, kad ieškovas neturi pakankamai piniginių lėšų žyminiam mokesčiui apmokėti, o bendra ieškovo finansinė būklė yra sunki, patvirtinta ir pridedamas AB SEB banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog antstoliai yra rezervavę daugiau negu 5,8 mln. Lt.Tai, kad bendrovė vykdo veiklą, nereiškia, kad jos vykdoma veikla yra pelninga. Prie šio atskirojo skundo pridedamas UAB „Šiaulių technika“ paaiškinimas, kodėl pagal 2011-12-31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „Šiaulių technika“ pelnas 2011 m. siekė 2 863 643 Lt, kuriame nurodyta, jog UAB „Šiaulių technika“ savo iniciatyva, pagal savo teisinę poziciją apskaitė turtą, dėl kurio vyksta šis teisminis ginčas, kaip bendrovei priklausantį, tačiau tai nėra realios lėšos. Teismui priėmus UAB „Šiaulių technika“ nepalankų teismo sprendimą, ieškovas ne tik kad prarastų minėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau taip pat patirtų ir nuostolių, t. y. būtų įpareigotas atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. 2010 m. bendrovės nuostoliai siekė 552 167 Lt (tipinės veiklos nuostoliai siekė 544 503 Lt), 2011 m. bendrovės tipinės veiklos nuostoliai siekė 131 058 Lt, tuo tarpu vien per pirmąjį einamųjų finansinių metų ketvirtį UAB „Šiaulių technika“ nuostoliai sudarė 36 085 Lt. Kartu su atskiruoju skundu pateikiami aktualūs (2012-07-03) Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad visas ieškovui priklausantis turtas yra areštuotas ar įkeistas. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir debitorinių įsiskolinimų dydžiu, vertindamas bendrą ieškovui priklausančio turto vertę, nes debitoriniai įsiskolinimai nėra įskaičiuotini į bendrovės turto balansą, jie nelaikytini realiu turtu. Be to, pagal Juridinių asmenų registro duomenis, vienas didžiausių ieškovo debitorių UAB „Kastangis“ su 173 665,40 Lt dydžio įsiskolinimu yra bankrutavęs, bankrutavusios taip pat yra UAB “Liturimex” su 4 237,28 Lt įsiskolinimu, UAB „Statreksas“ su 104,68 Lt įsiskolinimu, UAB „Elektromaster“ su 2 000 Lt įsiskolinimu, UAB „4 vėjai ir Ko“ su 195 349,79 Lt įsiskolinimu, UAB „Globeksas“ su 6978,90 Lt įsiskolinimu, o UAB „Nespa“ bei UAB „Eurostena“ daugiau negu 24 mėn. neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog šios bendrovės veiklos nebevykdo. Taigi, darytina išvada, jog debitoriniai įsiskolinimai bendrai 478 252,37 Lt yra beviltiški. Atmestini kaip nepagrįsti teismo argumentai, kad sutarties su profesionaliais teisininkais sudarymas patvirtina gerą bendrovės finansinę būklę. Tokie teismoargumentai traktuotini kaip diskriminaciniai tiek ieškovo teisės pasirinkti atstovą, tiek ieškovo atstovų atžvilgiu ir neturėtų būti pagrindu sprendžiant dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą. Be to, šiai dienai sąskaita ieškovui jo atstovų už suteiktas teisines paslaugas nėra išrašyta ar apmokėta.Visiškai atmesdamas ieškovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nevertindamas, kokio dydžio žyminį mokestį ieškovas galėtų sumokėti, taip pat nevertindamas žyminio mokesčio mokėjimo tikslo (akivaizdu, kad šioje civilinėje byloje teisinio proceso išlaidos nesiektų 30 000 Lt,), teismas apribojo ieškovo teises teisminio proceso pagrindu apginti savo teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo UAB „Šiaulių technika“ atskirojo skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Šiaulių technika“ neįrodė, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki ir bendrovė negali sumokėti viso įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Teismas pagrįstai atsižvelgė į 2011-12-31 apelianto Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytą aplinkybę, jog bendrovės pelnas siekia 2 863 643 Lt. Šios aplinkybės nepaneigia kartu su atskiruoju skundu pateikiamas UAB „Šiaulių technika“ 2012-06-29 paaiškinimas, kuriame teigiama, jog iš tiesų UAB „Šiaulių technika“ per ataskaitinį laikotarpį gavo ne 2 863 643,00 Lt pelno, o patyrė 131 058Lt nuostolio, o Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytas pelnas gautas tik dėl to, kad UAB „Šiaulių technika“ savo iniciatyva nurodė, jog gavo 3 000 000 Lt pajamų ir taip padengė tariamai patirtus nuostolius dėl lizingo sutarties Nr. LT043794 vienašalio nutraukimo. Tokias apskaitos operacijas UAB „Šiaulių technika“ teigia atlikusi dėl to, kad tebevyksta ginčai dėl lizingo sutarties vienašalio nutraukimo. Pažymėtina, jog visos su UAB „Šiaulių technika“ sudarytos sutartys buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai ir tai yra konstatuota Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010, kuris įsiteisėjo 2011 m. spalio 21 d. Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-368/2011 palikus jį galioti nepakeistą. Kita vertus, buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodydama, jog bendrovės veikla yra pelninga UAB „Šiaulių technika“ prisiėmė visas su tuo susijusias pasekmes, įskaitant ir tai, jog remiantis šiais dokumentais bendrovės finansinė padėtis bus laikoma gera.Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog UAB „Šiaulių technika“ šioje byloje yra atstovaujama Vilniuje veikiančios advokatų profesinės bendrijos, o tai liudija, jog UAB „Šiaulių technika“ turi galimybes ne tik sumokėti atstovavimo išlaidas, bet ir atlyginti atstovų kelionių iš Vilniaus į Šiaulius išlaidas.Byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog teisinės paslaugos UAB „Šiaulių technika“ teikiamos neatlygintinai, todėl apelianto argumentas, kad paslaugos yra teikiamos neatlygintinai, nėra įrodytas.Kadangi pats apeliantas teigia, kad veikia nuostolingai, darytina išvada, jog UAB „Šiaulių technika“ neturės realių galimybių ateityje sumokėti likusios žyminio mokesčio dalies, jei teismo sprendimas bus šiai įmonei nepalankus.Tai tuo pačiu reiškia, jog žyminio mokesčio mokėjimas negali būti atidėtas, nes jo sumokėjimas ateityje bus akivaizdžiai apsunkintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo RUAB „Armigerus“ prašo UAB „Šiaulių technika“ atskirąjį skundą tenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti bei tenkinti ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog teismas neteisingai įvertino ieškovo pateiktų duomenų apie UAB „Šiaulių technika“ finansinę būklę esmę.Trečiojo asmens nuomone, įvertinus sunkią ieškovo finansinę būklę (ką pagrindžia ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai bei atskirajame skunde išdėstyti detalūs paaiškinimai), maksimalaus žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą nustatymas konkrečiu atveju neatliktų šiam institutui keliamų tikslų, t. y. bent dalies procesinių išlaidų kompensavimo (labai pagrįstai abejotina, ar dalis teisminio proceso išlaidų siektų 30 000 Lt), o priešingai, nepagrįstai atimtų bet kokias UAB „Šiaulių technika“ galimybes kreiptis j teismą ir tokiu būdu apginti savo pažeistas teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro nutarties dėl įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti likusią dalį žyminio mokesčioteisėtumas ir pagrįstumas teisiniu ir faktiniu aspektais, taip pat absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių Šiaulių apygardos teismo2012 m. birželio 25d. nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, vertina, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo ar iš dalies atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 83 straipsnio trečioji dalis numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis, todėl pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė atleisti asmenį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodyta ieškinio suma sudaro 18 000 000 Lt. Už ieškinį pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. mokėtinas 30 000 Lt dydžio žyminis mokestis. Tai yra didžiausia CPK nustatyta žyminio mokesčio suma, kuria įstatymo leidėjas apribojo mokėtino žyminio mokesčio dydį, nustatydamas maksimalią ribą. Taigi, šiuo atveju ieškovas jau ir taip naudojasi tam tikra įstatymo suteikta lengvata, nes jei įstatyme nebūtų nustatytos maksimalios ribos, mokėtino žyminio mokesčio dydis, apskaičiuotinas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. nustatytas taisykles, būtų žymiai didesnis. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies prašė atleisti arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė savo prastą materialinę padėtį, taip pat atsižvelgęs į tai, kad eilėje bylų, nagrinėjamų teismuose, ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, bei į tai, kad ieškovas laikytinas stipriu, veikiančiu rinkos dalyviu, darė išvadą, kad pateiktų duomenų nepakanka, kad galima būtų teigti, jog ieškovo turtinė padėtis tokia bloga, kad jis negalėtų sumokėti likusios žyminio mokesčio dalies. Teismas nustatė, kad įmonė turi pakankamai kilnojamojo ir trumpalaikio turto, kurį perleidus galima būtų gauti pinigų sumą, reikalingą trūkstamai daliai žyminio mokesčio sumokėti. Įmonės balanso duomenimis, įmonė veikia pelningai, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, palyginus kelių metų balanso duomenis, mažina. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Teisėjų kolegija pritaria išvadai, jog pateikti įrodymai pagrindžia sunkią apelianto turtinę padėtį, tačiau nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir atleisti jį beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos mokėjimo, nes šiuo atveju, kai iš 30 000 Lt mokėtino žyminio mokesčio sumos sumokėta tik 500 Lt, prašymas atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies savo esme praktiškai prilygintinas prašymui atleisti nuo žyminio mokesčio. Tuo tarpu atleisti beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Nors apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė paaiškinimą, kodėl jo pateikti balanso duomenys neatspindi realios įmonės padėties, t.y., kad, nepaisant balanse fiksuoto pelno, iš tiesų įmonė patyrė nuostolius, teisėjų kolegija šiuos teiginius vertina kritiškai. Viena vertus, už įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikiamų duomenų teisingumą atsako pati įmonė, tad pati įmonė turėtų prisiimti ir visą iš to kylančią atsakomybę.Kita vertus, jeigu pats apeliantas teigia, jog, nors nėra baigęsi teisminiai ginčai ir todėl nėra teisinio pagrindo, jis, remiantis savo pozicija, nusprendė į balansą įrašyti 3 000 000 Lt pajamas, šia suma mažinant skolą UAB „Swedbank lizingas“, t.y., teigia, kad balanso duomenys atspindi apelianto poziciją, bet ne faktinę padėtį, kuri yra šiuo metu, tokie apelianto teiginiai sudaro prielaidas abejoti ir kitais apelianto pateikiamais argumentais, kurie nėra įrodinėjami konkrečiais įrodymais, pavyzdžiui, kad apeliantui teisines paslaugas tiek nagrinėjamoje byloje, tiek kitose bylose, kuriose dalyvauja apeliantas, advokatai teikia nemokamai. Dėl atskirojo skundo argumentų, kad teismas, skaičiuodamas apeliantui priklausančio turto vertę, nepagrįstai vertino debitorinius įsiskolinimus, nes didžioji jų dauguma yra beviltiški, pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad apelianto debitoriai yra pripažinti bankrutavusiais, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad visa įsiskolinimo suma pripažintina beviltiška, nes tol, kol įmonė nėra pripažinta likviduota, kreditoriai turi galimybę atgauti bent dalį skolos. Kita vertus, net ir atėmus debitorinius įsiskolinimus, kurie, apelianto teigimu, yra beviltiški, apeliantas vis tiek disponuoja tam tikru turtu, disponavimas kuriuo nėra apribotas - kaip pats apeliantas nurodo – atsargomis, perpardavimui skirtomis prekėmis.

Dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutas taikomas tuomet, kai prašantis atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą asmuo pateikia įrodymus, leidžiančius daryti išvadą, kad nors dėl sunkios finansinės padėties kreipimosi į teismą momentu asmuo negali sumokėti žyminio mokesčio, tačiau yra pagrįstų duomenų, kad jo turtinė padėtis pagerės tiek, jog atsiras galimybių ateityje sumokėti žyminio mokesčio sumą. Nagrinėjamu atveju, kaip jau teisėjų kolegija konstatavo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apelianto finansinė padėtis neleidžia jam šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio. Kita vertus, apeliantas, įrodinėdamas savo sunkią finansinę padėtį, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais vadovaujantis galima būtų daryti išvadą dėl jo finansinės padėties pasikeitimo (pagerėjimo). Apeliantas neįrodinėja, kad, priėmus jam palankų teismo sprendimą, jis įgis piniginių lėšų, kuriomis galės sumokėti žyminį mokestį, ar įgis realų turtą, kurį pardavus, galės sumokėti reikiamą suma, arba, jog jis atlieka tam tikrus veiksmus (pvz., sudaro sandorius ar pan.), kurie sąlygotų lėšų gavimą ar kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde apeliantas apskritai nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta atmesti prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, su atskiruoju skundu nepateikia jokių įrodymų, kuriais remiantis, teismas galėtų spręsti apie apelianto finansinės padėties pagerėjimą ateityje, kas galėtų sudaryti pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, turėjo pagrindą spręsti, jog nagrinėjant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, ieškovas iš esmės nepagrindė savo prašymų pagrįstumo, todėl panaikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde išdėstytais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo terminas pasibaigė, apeliantui nustatomas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, 316 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių technika“ terminą iki 2013 m. vasario 25 d. sumokėti 29 500 Lt dydžio žyminį mokestį už ieškinį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinantį įrodymą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVytas MiliusMarytė Mitkuvienė