Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-368/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-10-21
Bylos Nr.: 2A-368/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Technikos grupė“

Civilinė byla Nr. 2A-368/2011Procesinio sprendimo kategorijos 21.4.1.2.; 30.12.1.; 50.10. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Ilonai Kovger, Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieškovo atstovui Vidmantui Virbickui,atsakovo atstovui Tomui Valaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Technikos grupė“ dėl susitarimo ir pranešimo pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių technika“ dėl ieškovo iškeldinimo iš užimtų pastatų ir įpareigojimo juos perduoti atsakovui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Šiaulių technika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, trečiajam asmeniui UAB „Technikos grupė“, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punktą bei pripažinti negaliojančiu 2008 m. lapkričio 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimą Nr. 01-30-3273 „Dėl vienašalio sutarčių nutraukimo“, kurio pagrindu buvo nutrauktos 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartis Nr. LT034192 ir 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutartis Nr. LT043794. Ieškovo teigimu, 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ (toliau – susitarimas) 4 punkte nustatyta sąlyga dėl 2006 m. birželio 6 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. LT034192 ir 2006 m. gruodžio 19 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. LT043794 neatsiejamo vykdymo buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias CK 1.5 straipsnio 2 dalies, 6.158 straipsnio 1 dalies bei kitų įstatymų nuostatas, nes dėl susiklosčiusių sunkių ekonominių sąlygų, t.y. dėl galimo 2 milijonų litų nuostolio, kurį ieškovui būtų tekę atlyginti pagal jau sudarytą preliminariąją pastato, esančio Taikos g. 18, Nidoje, pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad minėtą susitarimą ieškovas buvo priverstas pasirašyti jam akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis, nes nepasirašius susitarimo atsakovas nesutiko pasirašyti ir 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutarties Nr. LT043794 dėl minėto pastato lizingavimo. Ieškovas pažymėjo, kad susitarimas buvo pasirašytas skubotai, atsakovo surašytas tekstas buvo pateiktas ieškovui pasirašyti tą pačią dieną, t. y. 2006 m. gruodžio 19 d., todėl ieškovas neturėjo galimybės jo tinkamai suprasti ir įvertinti. Tokį susitarimo 4 punkto pasirašymą ieškovas vertino kaip pažeidžiantį sąžiningumo, teisingumo, protingumo, šalių lygiateisiškumo, sąžiningos dalykinės praktikos, šalių kooperavimosi principus (CK 1.5 str., 6.158 str.), o taip pat prieštaraujantį viešajai tvarkai, gerai moralei (CK 1.81 str.) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, nes pasinaudodamas šiuo punktu atsakovas sužlugdė ieškovo verslą, pasinaudojo didelėmis jau įmokėtomis pagal sutartis lėšomis, kai mokėti už lizinguojamą turtą buvo likę palyginti nedaug.

Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iškeldinti ieškovą UAB „Šiaulių technika“ su visais jam priklausančiais daiktais iš UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių Daukanto g. 4, Šiauliuose, bei pastato, esančio Taikos g. 4, Neringoje, įpareigojant šiuos pastatus perduoti UAB „Swedbank lizingas“. Atsakovas nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ (anksčiau – UAB „Hansa lizingas“) 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT034192 pagrindu lizingo gavėjui UAB „Šiaulių technika“ buvo perdavę valdyti ir naudoti parduotuvę ir garažą, esančius Daukanto g. 4, Šiauliuose, o 2006 m. gruodžio 19 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. LT043794 pagrindu lizingo gavėjui UAB „Šiaulių technika“ buvo perduota valdyti ir naudoti pastatas, esantis Taikos g. 4, Neringoje. Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog lizingo gavėjas netinkamai vykdė finansinius įsipareigojimus pagal minėtas lizingo sutartis, UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. lapkričio 13 d. pranešimu Nr. 01-30-3273 nuo 2008 m. lapkričio 12 d. nutraukė abi lizingo sutartis bei pareikalavo nutraukti pagal lizingo sutartis valdyto ir naudoto turto eksploataciją bei saugoti turtą iki UAB „Swedbank lizingas“ ar jo įgalioti atstovai tinkamai jį priims. Atsakovas pažymėjo, kad tokia ieškovo pareiga buvo numatyta lizingo sutarčių 11.5 punkte ir nors UAB „Swedbank lizingas“ ne kartą kreipėsi į ieškovą, prašydamas grąžinti turtą pasirašant turto perdavimo-priėmimo aktą, UAB „Šiaulių technika“ iki šiol turto neperdavė, raštu atsisakė grąžinti turtą motyvuodamas tuo, jog naudojasi sulaikymo teise už turto saugojimo išlaidas. Atsakovo teigimu, UAB „Swedbank lizingas” neturi pareigos kompensuoti UAB „Šiaulių technika“ turto saugojimo išlaidų, nes lizingo gavėjas pagal lizingo sutarčių 11.5 punktą yra įpareigotas jį saugoti neatlygintinai. Atsakovas nurodė, kad ieškovas kaip lizingo gavėjas, nutraukus lizingo sutartis, privalėjo tik saugoti turtą be teisės jį naudoti ir valdyti, tačiau UAB „Šiaulių technika“ šio įsipareigojimo nevykdė, nes pastatas, esantis Taikos g. 4, Neringoje, be UAB „Swedbank lizingas“ sutikimo (leidimo) buvo nuomojamas tretiesiems asmenims. Atsakovo manymu, ieškovas nebeturi teisinio pagrindo naudotis ir valdyti lizinguotą turtą, todėl ieškovas iki šiol laiko turtą savo žinioje ir juo naudojasi neteisėtai, o tuo yra pažeidžiamos atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ kaip turto savininko teisės ir teisėti interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „Šiaulių technika“ ieškinį atmesti; atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ priešieškinį tenkinti iš dalies – įpareigoti ieškovą UAB „Šiaulių technika“ išsikelti (t. y. iškeldinti) su visais jam priklausančiais daiktais iš UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausančios parduotuvės ir garažo, esančių S. Daukanto g. 4, Šiauliuose, įpareigojant šį turtą priėmimo-perdavimo aktu perduoti atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, kitą priešieškinio dalį atmesti; priteisti iš ieškovo UAB „Šiaulių technika“ valstybei 36 255,78 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo UAB „Šiaulių technika“ atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ 365,65 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ valstybei 25,39 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2006m. gruodžio 19d. susitarimo 4 punktą teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad šalims pasirašant 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punktą nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos ir 4 punkto nuostatos neprieštaravo viešajam interesui bei gerai moralei.

Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad 2006 m. gruodžio 19 d. sudarant su atsakovu susitarimą „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“, kuriame yra ieškovo ginčijamas 4 punktas, ieškovas buvo silpnesnioji sutarties šalis, nes abi sutarties šalys susitarimo pasirašymo metu buvo verslininkai ir nepriklausomai nuo to, kad susitarimo projektas buvo paruoštas atsakovo, šis susitarimas negali būti vertinamas kaip pasirašytas prisijungimo būdu.

Teismas laikė nepagrįstais ir neįrodytais ieškovo argumentus, kad susitarimo tekstas ieškovui buvo pateiktas tik jo pasirašymo dieną, t.y. 2006 m. gruodžio 19 d., pasirašant lizingo sutartį Nr. LT043794, dėl ko ieškovas negalėjęs tinkamai įvertinti susitarimo 4 punkto sąlygų. Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktas Kreditų komiteto protokolas patvirtina, kad klausimas dėl UAB „Dangė“ priklausiusio pastato, esančio Taikos g. 18 Nidoje, lizingavimo buvo išspręstas 2006 m. liepos 26 d. ir priimtas sprendimas surišti (susieti) visas lizingo sutartis. Teismas pažymėjo, kad teisme apklaustas liudytojas UAB „Swedbank lizingas“ atstovybės vadovas bei bankininkystės centro direktorius S. Lokcikas patvirtino, kad dėl pastato, esančio Taikos g. 18, Nidoje, lizingavimo UAB „Šiaulių technika“ direktorius V. Virbickas kreipėsi 2006 m. vasarą ir Kreditų komitetas nusprendė sudaryti lizingo sutartį dėl minėto pastato su sąlyga, kad ši lizingo sutartis bus sujungta su 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartimi Nr. LT034192, ir apie tai jis pats kalbėjo su V. Virbicku, aiškinosi, ką toks sutarčių sujungimas reiškia. Teismas nurodė, kad liudytojas teigė žinojęs, jog ieškovas yra sudaręs pastato, esančio Taikos g. 18, Nidoje, preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau neigė, kad V. Virbickui ką nors žadėjo prieš minėtos sutarties sudarymą, nes dėl lizingo sutarties sąlygų sprendžia kolegialus organas.

Teismo nuomone, kadangi Kreditų komiteto sprendimas dėl lizingo sutarčių sujungimo buvo priimtas 2006 m. liepos 26 d., o susitarimas, kurio 4 punktą ginčija ieškovas, pasirašytas 2006 m. gruodžio 19 d., tai ieškovas, būdamas pakankamai apdairus, turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti, ką reiškia Kreditų komiteto nustatyta lizingavimo sąlyga „surišti visas lizingo sutartis“, kuri iš esmės ir buvo perkelta į susitarimo 4 punktą. Teismas pažymėjo, kad 2006 m. gruodžio 19 d. pasirašytos lizingo sutarties Nr. LT043794, kurios ieškovas neginčija, 2.14 punkte buvo nustatyta analogiška sąlyga, kad klientas, t.y. ieškovas, šia sutartimi sutinka, kad tuo atveju, jei klientas nevykdo (netinkamai vykdo) sutarties ir (arba) kitų sutarčių tarp lizingo bendrovės ir kliento, iš įmokėtų ar mokėtinų sumų lizingo bendrovė turi teisę savo nuožiūra dengti įsiskolinimą pagal bet kokią sutartį tarp lizingo bendrovės ir kliento, neatsižvelgiant į tai, ką nurodo klientas, mokėdamas lizingo bendrovei. Teismas nurodė, kad tokia pati sąlyga buvo nustatyta ir 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT034192 2.14 punkte.

Teismo teigimu, nors ieškovas pateikė preliminariąją sutartį, sudarytą 2006 m. liepos 5 d. tarp UAB „Šiaulių technika“ ir UAB „Dangė“ dėl pastato, esančio Taikos g. 18, Nidoje, pirkimo- pardavimo, kurioje buvo numatyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2007 m. sausio 10 d. ir kad pirkėjas, t.y. ieškovas, pažeidęs šios sutarties sąlygas privalės sumokėti 2 000 000 Lt baudą, tačiau ieškovas turėjo pakankamai daug laiko suderinti ginčijamo susitarimo sąlygas ir apsispręsti, ar jis pasirenka būtent šią lizingo įstaigą.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas apie galimą savo teisių pažeidimą pasirašant susitarimo 4 punktą pareiškė reikalavimus atsakovui tik po to, kai atsakovas nutraukė abi lizingo sutartis susidarius atitinkamam įsiskolinimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats ieškovas ieškinyje nurodė, jog beveik du metus tinkamai ir laiku vykdė mokėjimus už abiejų lizingo sutarčių pagrindu perduotą lizinguojamą turtą, tačiau, 2008 m. antrojoje pusėje prasidėjus ekonominei krizei, nebegavo planuotų pajamų, kas lėmė tai, kad ieškovas toliau lizingo įmokas atsakovui galėjo mokėti tik iš pajamų, gaunamų iš patalpų, esančių S. Daukanto g. 4, Šiauliuose, nuomos, tačiau šios įmokos, vadovaujantis lizingo sutarties Nr. LT043794 2.14 punktu, visų pirma buvo įskaitomos įsiskolinimams už lizinguojamą turtą (kaip didesnės vertės), esantį Taikos g. 18, Neringoje, padengti. Teismo nuomone, iš to darytina išvada, kad ieškovas suprato ir pripažino abiejų lizingo sutarčių ir ginčijamo susitarimo 4 punkto sąlygas, ilgą laiką jas vykdė ir tik dėl susidariusių sunkių ekonominių-finansinių sąlygų, nebegalėjo jų toliau vykdyti.

Teismas sprendė, kad taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamo susitarimo 4 punkto nuostatos prieštaravo ar prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad sudarant 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimą „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ šio susitarimo 4 punktas prieštaravo viešajai tvarkai ar gerai moralei, nes įstatymas nedraudė lizingo sutarties šalims susitarti dėl bendro dviejų lizingo sutarčių vykdymo, vienašalio jų nutraukimo, lizinguojamo turto grąžinimo bei išlaidų padengimo, be to, byloje nėra duomenų, kad kuri nors iš šalių buvo pavaldi ar buvo kaip nors verčiama sudaryti tokį susitarimą, abi šalys buvo ir yra verslininkai, abi šalys pasirašė šį susitarimą tuo pačiu pripažindamos, kad susitarimas neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismo teigimu, aplinkybė, kad ieškovas dėl pastaruoju metu pasikeitusių ekonominių sąlygų, kurias jis pats nurodė ieškinyje, nebegalėjo vykdyti su atsakovu sudarytų sutarčių, nereiškia, kad sudarant 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimą, šio susitarimo 4 punktas prieštaravo viešajai tvarkai ar gerai moralei.

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2008 m. lapkričio 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimą Nr. 01-30-3273 nutraukti lizingo sutartis teismas nurodė, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta sutarties šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį toje sutartyje nustatytais atvejais. Teismas pažymėjo, kad šalys, t.y. ieškovas ir atsakovas, sudarydami lizingo sutartis, susitarė, kuriais atvejais turį teisę vienašališkai nutraukti lizingo sutartis ieškovas (lizingo sutarčių 11.6 p.), ir kuriais – atsakovas (lizingo sutarčių 11.1 p., susitarimo 4 p.). Teismas pažymėjo, kad 2006 m. birželio 6 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. LT034192 punkte 11.1.1 nurodyta, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ turi teisę vienašališkai nutraukti lizingo sutartį Nr. LT034192 anksčiau joje nustatyto termino ieškovui UAB „Šiaulių technika“ laiku neįvykdžius finansinės prievolės ir nepadengus susidariusio įsiskolinimo per 30 dienų po lizingo sutartyje Nr. LT034192 numatyto mokėjimo termino. Teismas atkreipė dėmesį, kad šios lizingo sutarties nuostatų ieškovas neginčijo, todėl sutarties šalims jos yra privalomos (CK 6.189 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas pats ieškinyje nurodė, kad dėl sunkios finansinės padėties nuo 2008 m. antros pusės nebeišgali vykdyti lizingo sutarčių. Teismas nurodė, kad atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. lapkričio 13 d. pranešimas dėl lizingo sutarčių nutraukimo patvirtina, kad ieškovo UAB „Šiaulių technika“ skola 58 kalendorinę vėlavimo dieną yra 3 324 745,07 Lt, ko ieškovas neginčijo, tik 2008 m. lapkričio 26 d. raštu prašė atsakovą atskirti lizingo sutartis ir leisti vykdyti tik lizingo sutartį Nr. LT034192 bei leisti 36 mėnesius pagal šią lizingo sutartį mokėti tik palūkanas, atidedant šiam terminui lizingo sutartyje numatytų įmokų už lizinguojamą turtą mokėjimą, taip pat leisti nuomoti patalpas, esančias Daukanto g. 4, Šiauliuose, nes rastas potencialus nuomininkas, leisti 6 mėnesius pardavinėti pastatą, esantį Taikos g. 18, Nidoje, už 14 000 000 Lt, tikintis, kad šis pastatas artimiausiu metu bus parduotas. Teismas darė išvadą, kad atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti abi lizingo sutartis, nes ieškovas nebevykdė lizingo sutarčių reikalavimo laiku mokėti nustatytas įmokas, ir, kaip patvirtina byloje esantis ieškovo raštas, bent artimiausiu metu nesirengė jų mokėti.

Teismo teigimu, ieškovas neįrodė, kad atsakovas pažeidė šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigą, numatytą CK 6.200 straipsnio 2 dalyje, nes pats nesiūlė ieškovui realių bendradarbiavimo variantų. Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad ekonominė krizė realiai yra palietusi ne tik ieškovą, bet ir atsakovą, atsakovo atsisakymas 36 mėnesiams atidėti lizingo sutarties Nr. LT034192 vykdymą ir praktiškai atsisakyti lizingo sutarties Nr. LT043794 vykdymo, negali būti pripažintas bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigų pažeidimu.

Šalies argumentai

Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas UAB „Šiaulių technika“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. lapkričio 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimą Nr.01-30-3273 dėl lizingo sutarčių Nr. LT034192 ir Nr. LT043794 nutraukimo, tačiau ieškovo 2008 m. lapkričio 26 d. raštas patvirtina, kad ieškovas neturi realių galimybių toliau vykdyti abi lizingo sutartis ir naujų įrodymų apie minėtas galimybes ieškovas nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimo iškeldinti ieškovą teismas nurodė, kad, vadovaujantis lizingo sutarčių Nr. LT034192 ir Nr. LT043794, 11.2.2. punktu, atsakovas, nutraukęs sutartį su ieškovu dėl esminio sutarties pažeidimo, numatyto šių sutarčių 11.1.1 punkte, turi teisę pareikalauti nedelsiant grąžinti atsakovui turtą (sutarčių 11.2, 11.2.2, 11.2.3 p.), o sutarčių 11.5 punkte buvo nustatyta, kad lizingo gavėjas privalo neatlygintinai saugoti turtą be teisės naudoti ir valdyti iki to momento, kol atsakovas jį tinkamai priims. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ (buvęs UAB „Hansa lizingas“), nutraukęs 2008 m. lapkričio 13 d. pranešimu Nr.01-30-3273 nuo 2008 m. lapkričio 12 d. su ieškovu UAB „Šiaulių technika“ sudarytas lizingo sutartis Nr. LT034192 ir Nr. LT043794, įpareigojo UAB „Šiaulių technika“ nedelsiant nutraukti turto eksploataciją ir naudotą turtą priėmimo-perdavimo aktuose nurodyto komplektiškumo bei visus su juo susijusius dokumentus neatlygintinai saugoti kol UAB „Hansa lizingas“ (dabar UAB „Swedbank lizingas“) ar jo įgalioti atstovai tinkamai priims, taip pat nurodė, kad atšaukiamas visų UAB „Hansa lizingas“ išduotų įgaliojimų, sutikimų, leidimų, susijusių su turto naudojimu, valdymu, pagerinimu ir panašiai galiojimas, kad nuo šio pranešimo datos turi būti nutrauktos visos dėl turto sudarytos galiojančios panaudos, nuomos, sublizingo ir kitos su turtu susijusios sutartys.

Teismas nurodė, kad 2009 m. liepos 29 d. UAB „Swedbank lizingas“ raštas Nr. 3634 patvirtina, kad atsakovas pakartotinai prašė ieškovo ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 12 d. grąžinti lizingo sutarčių pagrindu naudotą turtą, pasirašant turto perdavimo-priėmimo aktą, nurodė su kuo ir kokiu telefonu turėtų būti suderintas turto perdavimas. Dėl to teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad lizinguoto turto jis negalėjo perduoti dėl to, kad atsakovas nenurodė turto perdavimo tvarkos.

Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad jis turi teisę savo žinioje laikyti atsakovui priklausantį lizinguotą turtą pasinaudodamas sulaikymo teise, numatyta CK 6.69, 4.229-4.235 straipsniuose, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008 vadovaujasi ieškovas, yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą neatskiriama nuo skolininko prievolės kreditoriui, nes daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas; svarbiausia aplinkybė yra reikalavimo teisės vykdytinumas bei skolininko prievolės nevykdymas arba netinkamas įvykdymas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje tik mini, kad jam atsakovas yra galimai skolingas už lizinguoto turto išlaikymą, kad kreipėsi į teismą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad kokia nors atsakovo prievolė realiai egzistuoja ir kad yra suėjęs šios prievolės įvykdymo terminas, kaip buvo nurodyta minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimas perduoti jam turtą, kurį ieškovas buvo gavęs pagal lizingo sutartis Nr. LT034192 ir Nr. LT043794, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo naujos aplinkybės, kad atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ 2009 m. spalio 15 d. „Turto grąžinimo-priėmimo aktu“ turto saugotojas UAB „Irec lt“ perdavė pastatą, esantį adresu Taikos g. 18, Neringoje, taip pat perdavė 129 raktus, užfiksavo vandens ir elektros skaitiklių parodymus, taip pat pagal sąrašą perdavė pastato viduje buvusius daiktus. Dėl to teismas sprendė, kad nebėra pagrindo įpareigoti ieškovą UAB „Šiaulių technika“ dar kartą perduoti šį turtą, taip pat nėra pagrindo ieškovo iškeldinti iš šių patalpų, nes ieškovas teisme patvirtino, kad jam priklausančio turto pastate, esančiame Taikos g. 18, Neringoje, nėra, raktų nuo minėtų patalpų jis neturi, todėl ši priešieškinio dalis netenkintina.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas UAB „Šiaulių technika“ teisme patvirtino, jog jis iki šiol valdo pastatus, jam perduotus pagal 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartį Nr. LT034192, esančius S. Daukanto g. 4, Šiauliuose, sprendė, kad ieškovas įpareigotinas išsikelti (iškeldintinas) iš minėtų pastatų ir perduoti juos atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, surašant turto perdavimo-priėmimo aktą, todėl ši atsakovo priešieškinio dalis tenkintina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Šiaulių technika“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai nesutiko su ieškovo argumentu, kad ieškovas, sudarydamas ginčijamą susitarimą, buvo silpnesnioji šalis. Nors abi šalys yra verslininkai, tačiau ekonominė jų padėtis nebuvo ir nėra lygi, kadangi ieškovas yra nedidelė, neturinti nei teisininkų, nei kitų darbuotojų, išmanančių lizingo teisinius santykius, įmonė, teturinti galimybę priimti atsakovo nustatytas sąlygas. Vien galimybė pasirašyti ar nepasirašyti atsakovo pateiktą sutartį negali būti pripažįstama sutarties laisvės principu. Ieškovas negalėjo laisvai atsisakyti sudaryti susitarimo su atsakovu, kadangi ieškovas buvo pasirašęs preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Dangė“, pagal kurią pastarasis buvo įmokėjęs 2 000 000 Lt, kurie, ieškovui iki 2007 m. sausio 10 d. nesudarius pagrindinės sutarties su UAB „Dangė“, šiai bendrovei būtų atitekę kaip netesybos. Dėl to laikytina, kad ieškovas neturėjo galimybės nepasirašinėti 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo bei 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutarties Nr. LT043794, kadangi būtų patyręs neproporcingai didelių nuostolių. Atsakovui ši aplinkybė buvo puikiai žinoma, tai patvirtino liudytojas S. Lokcikas, todėl atsakovas sąmoningai tik 2006 m. gruodžio 9 d. parengė ir pateikė pasirašyti sutartis, nors, kaip pripažino atsakovas, lizingo sutartys sudaromos pagal tipines atsakovo parengtas sutarties sąlygas. Ieškovas tik 2006 m. gruodžio 9 d. pasirašymo metu sužinojęs visas sutarties sąlygas dėl laiko stokos nebeturėjo galimybės kreiptis į kitą lizingo bendrovę dėl turto lizingo sutarties sudarymo. Pasinaudodamas savo pranašumu, atsakovas vienašališkai parengė nesąžiningą susitarimą, kurį ieškovas buvo priverstas pasirašyti, kadangi priešingu atveju, lizingo sutartis Nr. LT043794 nebūtų buvusi sudaryta. Akivaizdu, jog konkrečiu atveju atsakovas turėjo pranašumą ieškovo atžvilgiu, todėl laikytina, kad sutarties šalys sutarties sudarymo metu buvo akivaizdžiai nelygios. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas pasinaudojo savo ekonominiu pranašumu bei ieškovo ekonominiais sunkumais, taip pat susidariusia ieškovo ekonomine priklausomybe nuo atsakovo ir nesąžiningai vienašališkai parengė susitarimą, kurio pagrindu atsakovas nepagrįstai įgijo perdėtą pranašumą prieš ieškovą.Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog susitarimo tekstas buvo ieškovui pateiktas tik sutarties pasirašymo dieną. Šią aplinkybę patvirtina data ant susitarimo, tuo tarpu liudytojo S. Lokciko parodymai vertintini kritiškai, kadangi pastarasis nėra ir negali būti objektyvus, kadangi yra atsakovo vienas iš vadovaujančių asmenų, be to, liudytojas nepatvirtino, kad susitarimo tekstas buvo ieškovui perduotas iš anksto susipažinti.Nepagrįstas teismo argumentas, kad kredito komiteto sprendimas surišti (susieti) lizingo sutartis ir susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ 4 punkto nuostata yra analogiškos. Lizingo sutarties 2.14 punktas reglamentuoja įmokų paskirstymą, o minėto susitarimo 4 punktas nustato papildomą sutarčių nutraukimo sąlygą, nenurodytą lizingo sutartyse. Šalys dėl sutarties nutraukimo galimybių prieš terminą susitarė lizingo sutarčių 11 punkte ir neapsiribojo tik sutarties nutraukimu prieš terminą dėl netinkamo finansinių prievolių vykdymo, todėl akivaizdu, jog nurodytos nuostatos nėra analogiškos ar identiškos ir nėra pagrindo jas sieti.Nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovas su UAB „Dangė“ preliminariąją sutartį sudarė 2006 m. liepos 5 d., todėl turėjo pakankamai laiko suderinti su atsakovo lizingo ir susitarimo sąlygas. Lizingo sutartis ir susitarimas buvo parengti ir pateikti pasirašyti tik 2006 m. gruodžio 9 d., todėl ieškovas nebeturėjo galimybės kreiptis į kitas lizingo bendroves ir ieškovas būtų patyręs neproporcingai didelius nuostolius.Teismas, remdamasis tuo, kad UAB „Šiaulių technika“ beveik du metus tinkamai ir laiku vykdė mokėjimus už aukščiau nurodytų sutarčių pagrindu perduotą lizinguojamą turtą, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas suprato ir pripažino abiejų lizingo sutarčių sąlygas ir ginčijamo susitarimo 4 punkto sąlygas. Teismas neatsižvelgė į UAB „Šiaulių technika“ direktoriaus duotus paaiškinimus teismo posėdyje, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovas suprato tik tuomet, kai gavęs 2008 m. lapkričio 13 d. pranešimą Nr. 01-30-3273 „Dėl vienašališko sutarčių nutraukimo“, kuriuo UAB „Swedbank lizingas“ pareiškė ieškovui, jog nuo 2008 m. lapkričio 12 d. vienašališkai nutraukia su UAB „Šiaulių technika“ sudarytas lizingo sutartis Nr. LT034192 ir Nr. LT043794, kreipėsi teisinės pagalbos.Teismas tinkamai neįvertino, kad kilus ekonominei krizei šalyje ieškovui tapo sunkiau vykdyti sutartį. Šios aplinkybės nenumatė ne tik ieškovas, sudarydamas sutartį, bet ir atsakovas, būdamas profesionalus lizingo paslaugų teikėjas.Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad susitarimo 4 punktas neprieštarauja viešajai tvarka ir gerai moralei, kadangi byloje nėra duomenų, kad kuri nors iš šalių yra pavaldi ar buvo kaip nors verčiama pasirašyti 2006 m. gruodžio 9 d. susitarimą. Teismas neįvertino, jog ginčijamas 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo 4 punktas atsirado UAB „Swedbank lizingas“, kaip lizingo davėjo ir ekonomiškai stipresniosios sutarties šalies, iniciatyva prieš pat 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutarties Nr. LT043794 sudarymą, iš anksto šalims nesitarus dėl tokios sąlygos atsiradimo sutartyje.Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ turėjo teisę nutraukti abi lizingo sutartis, nes ieškovas nebevykdė lizingo sutarčių reikalavimų mokėti įmokas. UAB „Šiaulių technika“ beveik du metus tinkamai ir laiku vykdė mokėjimus už lizingo sutarčių pagrindu perduotą lizinguojamą turtą, tačiau dėl kilusios ekonominės krizės ieškovui tapo sunkiau vykdyti sutartį, šių aplinkybių nei ieškovas nei atsakovas nenumatė. Ypatingos aplinkybės, dėl kurių buvo užkirstos galimybės tinkamai įvykdyti sutartį, negali būti laikomos pagrindu nutraukti sutartį, tačiau to teismas tinkamai neįvertino. Teismas tinkamai neįvertino ir ieškovo pastangų išsaugoti sutartis ir atsakovo vengimo bendradarbiauti, kuris pasireiškė ne abipusiu galimybių vykdyti sutartį ieškojimu, bet, esant pasaulinei ekonominei krizei, pareikalavimu papildomai sumokėti 3 000 000 Lt įmoką.Teismas neįvertino aplinkybės, kad UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Šiaulių technika“ sudarydamos lizingo sutartį Nr. LT043794 susitarė dėl lizinguojamo turto vertės ir palūkanų, be to, pagal lizingo sutarties Nr. LT043794 įmokų mokėjimo grafiką UAB „Šiaulių technika“ sumokėjo 2 000 000 Lt turto išpirkimo įmoką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo tokią didelę turto išpirkimo dalį, taip pat į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika reikalauja dėti maksimalias pastangas išsaugoti sutartį bei riboja teisę ją vienašaliai nutraukti, kai didelė sutarties dalis įvykdyta, teigtina, jog atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ negalėjo formaliai nutraukti lizingo sutarties Nr. LT043794, bet turėjo dėti maksimalias pastangas, kad ši lizingo sutartis taip pat būtų išsaugota.Nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovas artimiausiu metu nesirengia mokėti pagal lizingo sutartis. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įmokos nemokamos, nes šiuo metu vyksta teismo ginčai, lizingo sutartys yra nutrauktos, nutraukimas ginčijamas, todėl iki bus priimtas sprendimas šioje byloje, arba šalys pasieks taikų susitarimą, ieškovas neturi teisinio pagrindo mokėti įmokų pagal lizingo sutartis. Lizingo sutarčių 11.5 punktu ieškovas buvo įpareigotas saugoti ieškovui priklausantį turtą neatlygintinai ir šią prievolę ieškovas vykdė. Pagal CK 6.841 straipsnio 2 dalį, kai pasaugos sutartis neatlygintinė, davėjas privalo atlyginti saugotojui turėtas būtinas saugojimo išlaidas. Atsakovas iki šiol turto saugojimo išlaidų neatlygino, be to, šalys nesitarė dėl šios prievolės įvykdymo termino, todėl laikytina, kad prievolės įvykdymo terminas suėjo iš karto ieškovui patyrus būtinas saugojimo išlaidas, todėl ieškovas UAB „Šiaulių technika“, gindamas savo pažeistas teises, pagrįstai sulaikė atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, kol skolininkas nepadengs UAB „Šiaulių technika“ patirtų turto saugojimo išlaidų.Teismas nepagrįstai priteisė žyminio mokesčio už ieškinį sumą, didesnę, negu CPK numatyta maksimali žyminio mokesčio suma.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo UAB „Šiaulių technika“ apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas teismui visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo įsitikinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, jog sudarant lizingo sutartis buvo silpnesnioji šalis. Tiek apeliantas, tiek atsakovas yra verslininkai – pelno siekiantys juridiniai asmenys, apeliantas nėra vartotojas, kurio interesai būtų įstatymų leidėjo prioritetiškai ginami ir nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad skiriasi apelianto ir atsakovo finansinė padėtis, darbuotojų skaičius ar jų kvalifikacija. Atsakovas pažymi, kad priešingai nei nurodo apeliantas nei lizingo sutartys, nei susitarimas nebuvo sudaryti prisijungimo būdu, kadangi lizingo sutartis yra abipusėmis derybomis sudaroma sutartis. Atsakovas nurodo, kad taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai apie tariamą jo ekonominę priklausomybę nuo atsakovo ir atsakovo ekonominį pranašumą. Atsakovas pažymi, kad apeliantas pats savo veiksmais sukūrė situaciją, kurioje jam tapo naudinga sudaryti lizingo sutartis ir susitarimą, todėl apelianto teiginiai apie tariamą atsakovo nesąžiningumą pasinaudojant sunkia apelianto padėtimi yra nepagrįsti. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas neįrodė savo teiginių apie susitarimo teksto pateikimo laiką, o apelianto teiginys, kad susitarime nurodyta data patvirtina, jog jo tekstas apeliantui buvo pateiktas tą pačią dieną, nesuprantamas, kadangi susitarime yra nurodyta jo sudarymo data, o ne projekto parengimo data. Atsakovo nuomone, apeliantas netinkamai interpretuoja CK 6.204 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, kuri gali būti taikoma, jei dėl pasikeitusių aplinkybių vienai sutarties šaliai įvykdyti sutartį tampa sunkiau negu kitai. Sutartinių prievolių pusiausvyra nepasikeitė, t.y. įvykdymo kaina nepadidėjo, o gaunamas įvykdymas nesumažėjo, todėl vien dėl šios aplinkybės CK 6.204 straipsnis nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Atsakovas pažymi, kad jis turėjo teisę vienašališkai nutraukti abi lizingo sutartis ir šią savo teisę įgyvendino sutartyse nustatyta tvarka, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai, o priešingi apelianto teiginiai yra atmestini. Atsakovas nurodo, kad ginčijamas ieškovo 2008 m. lapkričio 13 d. pranešimas Nr. 01-30-3273 „Dėl vienašališko sutarčių nutraukimo“ buvo surašytas ir pateiktas ieškovui vadovaujantis tuo metu galiojančių lizingo sutarčių nuostatomis, todėl vienašališkas lizingo sutarčių nutraukimas neprieštarauja nei CK nuostatoms, nei sąžiningumo ar sąžiningos dalykinės praktikos principams, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai. Atsakovas pažymi, kad teismui pripažinus lizingo sutarčių nutraukimą teisėtu ir pagrįstu, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo reikalavimas iškeldinti ieškovą iš lizingo sutarčių pagrindu valdytų pastatų yra pagrįstas. Atsakovo įsitikinimu, apelianto teiginiai, kad jis turi teisę sulaikyti atsakovui priklausančius daiktus, yra nepagrįsti, kadangi apeliantas neįrodė, jog patyrė tam tikras išlaidas, kurias atsakovas privalėtų atlyginti, be to, reikalavimas grąžinti turtą buvo nurodytas dar 2008 m. lapkričio 13 d. pranešime, 2009 m. liepos 29 d. buvo pateiktas pakartotinis reikalavimas grąžinti turtą, todėl tuo atveju, jei apeliantas ir patyrė tam tikras išlaidas, šios išlaidos buvo patirtos tik dėl to, kad apeliantas pats piktybiškai nevykdė teisėto atsakovo reikalavimo, todėl apeliantas neturi teisės reikalauti atlyginti tariamai patirtas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatyme nurodytų pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui.

Byloje nustatyta kad UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Hansa lizingas“) ir UAB „Šiaulių technika“ 2006 m. birželio 6 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT034192, kuria lizingo gavėjui UAB „Šiaulių technika“ buvo perduoti valdyti ir naudoti parduotuvė (unikalus Nr. 2998-8010-4028) ir garažas (unikalus Nr. 2998- 8010-4039), esantys Daukanto g. 4, Šiauliuose.

UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Šiaulių technika“ 2006 m. gruodžio 19 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT043794, kuria vykdant lizingo gavėjui UAB „Šiaulių technika“ buvo perduotas valdyti ir naudoti poilsio pastatas (unikalus Nr. 2396-6000-1013), esantis Taikos g. 4, Neringoje.

UAB „Šiaulių technika“ (lizingo gavėjas) pagal lizingo sutartį Nr. LT034192 ir lizingo sutartį Nr. LT043794 įsipareigojo laiku mokėti sutartines įmokas bei kitus mokėjimus (lizingo sutarčių 5.1.1 p.), o taip pat tinkamai vykdyti kitas sutartines sąlygas, tačiau savo įsipareigojimus pažeidė.

Lizingo gavėjas UAB „Šiaulių technika“ netinkamai vykdė finansinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartis ir UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. lapkričio 13 d. pranešimu Nr. 01-30-3273 nutraukė lizingo sutartis bei pareikalavo sumokėti visą įsiskolinimą, nutraukti pagal lizingo sutartis valdyto ir naudoto turto eksploataciją bei saugoti jį iki UAB „Swedbank lizingas“ ar jo įgalioti atstovai tinkamai priims turtą.

Pagal lizingo sutartis Lizingo gavėjas UAB „Šiaulių technika“ privalėjo neatlygintinai saugoti turtą be teisės naudoti ir valdyti iki to momento, kol lizingo davėjas UAB „Swedbank lizingas“ jį tinkamai priims (lizingo sutarčių 11.5 p.). Lizingo davėjas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į lizingo gavėją UAB „Šiaulių technika“, prašydamas grąžinti turtą, tačiau lizingo gavėjas UAB „Šiaulių technika“ to nepadarė. Lizingo gavėjas UAB „Šiaulių technika“ nepagrįstai atsisakė grąžinti turtą motyvuodamas tuo, jog naudojasi sulaikymo teise ir neturi pagrindo turto grąžinti lizingo davėjui UAB „Swedbank lizingas“. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Swedbank lizingas, neturi pareigos kompensuoti UAB „Šiaulių technika“ jokių turto saugojimo išlaidų, nes lizingo gavėjas turėjo pareigą jį saugoti neatlygintinai (lizingo sutarčių 11.5 p.).

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys 2006 m. birželio 6 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT034192, kurią vykdant ieškovui buvo perduota valdyti ir naudoti parduotuvė (unikalus Nr. 2998-8010-4028) ir garažas (unikalus Nr. 2998-8010-4039), esantys Daukanto g. 4, Šiauliuose. Šalys 2006 m. gruodžio 19 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT043794, kurią vykdant ieškovui buvo perduotas valdyti ir naudoti poilsio pastatas (unikalus Nr. 2396-6000-1013), esantis Taikos g. 4, Neringoje. Sudarant lizingo sutartį Nr. LT043794, šalys tą pačią dieną pasirašė priedą prie lizingo sutarties Nr. LT034192 ir lizingo sutarties Nr. LT043794 – susitarimą dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo (susitarimas dėl lizingo sutarčių). Minėto susitarimo 4 punkte numatyta, kad klientas sutinka, kad atsiradus pagrindui nutraukti bent vieną aukščiau nurodytą lizingo sutartį, lizingo bendrovė turi teisę, neatsižvelgdama į tai, ar yra pagrindas ar jo nėra, nutraukti visas lizingo sutartis vienašališku sprendimu be jokių papildomų formalumų ar motyvų ir pareikalauti nedelsiant grąžinti pagal lizingo sutartis naudojamą turtą bei padengti visas lizingo bendrovės išlaidas, kurias sukėlė pirmalaikis lizingo sutarčių nutraukimas, įskaitant bet neapsiribojant nuomoto turto vertės nukritimą dėl eksploatacijos ar kitų priežasčių; įmokos, kurias klientas sumokėjo pagal lizingo sutartis iki šių sutarčių pirmalaikio nutraukimo, klientui negrąžinamos; lizingo sutarčių nutraukimui neturi reikšmės neišpirkto turto vertė ir kitos panašios aplinkybės.

Apeliantas nurodo, jog ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydamas peržiūrėti lizingo sutarties Nr. LT043794 įmokų mokėjimo grafiką, tačiau nenurodo, jog jis apelianto prašymu ir buvo pakeistas.

Pažymėtina, jog dar iki UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. lapkričio 13 d. pranešimo Nr. 01-30-3273 pateikimo atsakovas 2008 m. rugsėjo 4 d. buvo nutraukęs lizingo sutartį Nr. LT034192 ir lizingo sutartį Nr. LT043794, tačiau ieškovo prašymu ieškovui padengus įsiskolinimą vienašališkas sutarčių nutraukimas dvišaliu susitarimu buvo 2008 m. rugsėjo 29 d. panaikintinas.

Atsakovui 2008 m. lapkričio 13 d. pranešimu Nr. 01-30-3273 vienašališkai nutraukus lizingo sutartis, ieškovo prašymai atskirti lizingo sutartis ir leisti vykdyti vieną iš jų negalėjo būti tenkinami jau vien dėl to, jog lizingo sutartys buvo nutrauktos. Atsakovas galėjo svarstyti susitarimo dėl lizingo sutarčių pakeitimo galimybes tik tuo atveju, jei lizingo sutartys galiotų, t. y. tik ieškovui padengus susidariusį 3 324 745,07 Lt įsiskolinimą, kurio susidarymas ir buvo lizingo sutarčių nutraukimo pagrindas. Tačiau ieškovas, teikdamas savo prašymus dėl lizingo sutarčių atsiejimo (susitarimo dėl lizingo sutarčių panaikinimo), apie susidariusio įsiskolinimo padengimą neaiškino, nesiūlė jokių šių prievolių pažeidimo pašalinimo būdų ir tik pageidavo 36 mėnesiams atidėti turto išpirkimo įmokų mokėjimą pagal lizingo sutartį Nr. LT034192.

Ieškovo pasiūlymai, esant tokio dydžio įsiskolinimui, atsakovo pagrįstai buvo konstatuoti nelogiški ir ekonomiškai žalingi atsakovui, todėl jie buvo atmesti. Atsakovas, nesutikdamas su jo interesams žalingais pasiūlymais, nepažeidė šalių bendradarbiavimo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Dėl susitarimo dėl lizingo sutarčių 4 punkto galiojimo

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog sudarant lizingo sutartis buvo silpnesnioji šalis. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra verslininkai - pelno siekiantys juridiniai asmenys. Ieškovas nėra vartotojas, kurio interesai būtų įstatymų leidėjo prioritetiškai ginami. Šiuo atveju jokios teisinės reikšmės neturi aplinkybė, jog skiriasi ieškovo ir atsakovo finansinė padėtis, darbuotojų skaičius ar jų kvalifikacija. Akivaizdu, jog nėra atvejų kai dviejų juridinių asmenų, kurių ekonominė padėtis, darbuotojų sudėtis ir panašūs kriterijai idealiai sutaptų. Todėl vien tai, kad ieškovas nėra įdarbinęs teisinį išsilavinimą turinčio darbuotojo dar nereiškia, jog ieškovas yra silpnesnioji šalis.

Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, jos asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmes ir jo salimu teisiniu padariniu, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotu su teisininku arba apskritai susilaikytu nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmu padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, numatytos įstatyme. Įstatymai yra viešai skelbiami ir kiekvienas žmogus turi galimybę juos žinoti, o prieš sudarydamas sandorį, patikrinti, kokias pareigas jis įgis sandorio pagrindu ar kokias teises jis praras. Todėl teisių ir pareigų atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Todėl jei ieškovo darbuotojai neturėjo reikiamos kvalifikacijos, kad galėtų tinkamai įvertinti sudaromų lizingo sutarčių sąlygas, ieškovas privalėjo kreiptis į reikiamą kvalifikaciją turinčius specialistus. Atsižvelgiant į tai, jog buvo sudaromi sandoriai dėl didelės vertės turto, sudarydamas lizingo sutartis nepasitaręs su profesionaliais teisininkais ieškovas elgėsi savo rizika, todėl turi prisiimti tokių veiksmų padarinius ir negali remtis šia aplinkybe ginčydamas susitarimo dėl lizingo sutarčių sąlygas.

Priešingai nei nurodo apeliantas, nei lizingo sutartys, nei susitarimas nebuvo sudaryti prisijungimo būdu. Lizingo sutartis yra abipusėmis derybomis sudaroma sutartis. Ieškovas, kaip ir bet kuris kitas lizingo gavėjas, prieš sudarydamas lizingo sutartį yra laisvas derėtis dėl bet kurių lizingo sutarties sąlygų (kiek tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms) ir laisvas nesutikti su lizingo davėjo siūlomomis sąlygomis, o galiausiai net ir lizingo sutarties sudarymas su atsakovu nėra jam privalomas (atsakovas nėra vienintelė finansų įstaiga, teikianti lizingo paslaugas). Vien tai, jog sutarčių projektai buvo parengti atsakovo negali būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti, jog sutartys buvo sudarytos prisijungimo būdu. Ieškovas turėjo neginčijamą teisę derėtis dėl sutarčių sąlygų ir teikti savo pasiūlymus dėl jų. Įprastai naudojamos lizingo sutarčių sąlygos ne tik gali būti, bet ir yra keičiamos pagal lizingo gavėjų pageidavimus, sutarties šalių interesus ir šalių susitarimą, todėl apelianto teiginys, kad jis negalėjo derėtis dėl sutarčių sąlygų yra nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei teigia apeliantas, pastarasis turėjo galimybes atsisakyti sudaryti lizingo sutartis bei susitarimą dėl lizingo sutarčių ir analogiškus susitarimus sudaryti su bet kuria kita lizingo paslaugas teikiančia bendrove. Apelianto nurodoma preliminarioji sutartis su UAB „Dangė“ buvo sudaryta 2006 m. liepos 5 d., o pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2007 m. sausio 10 d. Taigi ieškovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu vystomo projekto finansavimu, tačiau to nepadarė savo rizika. Svarbu ir būtina atsižvelgti į tai, jog aplinkybes, dėl kurių kaip teigia apeliantas jis buvo priverstas sudaryti lizingo sutartis ir susitarimą, sudarė pats apeliantas savo veiksmais. Ieškovas laisva valia sudarė preliminariąją sutartį prieš sudarydamas lizingo sutartis bei susitarimą iš tiesų dar net nesant atsakovo sprendimo sudaryti šias sutartis, (tokiu būdu prisiimdamas riziką jog šios sutartys gali būti nesudarytos) bei nepasirūpino alternatyviais finansavimo šaltiniais. Tokiu būdu ieškovas prisiėmė visą savo veiksmų riziką ir nepagrįstai bei neteisingai teigia, jog neturėjo galimybės nesudaryti sutarčių.

Dėl paminėtų priežasčių nepagrįsti ir apelianto teiginiai apie tariamą jo ekonominę priklausomybę nuo atsakovo ir atsakovo ekonominį pranašumą. Kaip jau minėta ieškovas pats savo veiksmais sukūrė situaciją, kurioje jam tapo naudinga sudaryti lizingo sutartis ir susitarimą dėl lizingo sutarčių, todėl apelianto teiginiai apie tariamą atsakovo nesąžiningumą pasinaudojant sunkia apelianto padėtimi yra nepagrįsti.

Apelianto teigimu, apeliantas apie susitarimo dėl lizingo sutarčių pasirašymo būtinybę sužinojo tik prieš pasirašant lizingo sutartį Nr. LT043794, iš anksto šalims nesitarus dėl tokios sąlygos. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti pateiktais byloje įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė savo teiginių apie susitarimo dėl lizingo sutarčių teksto pateikimo laiką. Tokia teismo išvada pagrįsta liudytojo S. Lokciko parodymais, kitais pateiktais įrodymais. Apelianto teiginiai dėl S. Lokciko neteisingų parodymų, neobjektyvumo nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Neteisingas ir nepagrįstas apelianto teiginys, jog susitarime dėl lizingo sutarčių nurodyta data patvirtina, jog susitarimo tekstas apeliantui buvo pateiktas tą pačią dieną kaip nurodyta susitarime. Susitarime yra nurodyta jo sudarymo data, bet ne projekto parengimo data.

Liudytojo S. Lokciko parodymais ir kitais byloje įrodymais įrodyta, jog atsakovas, pasirašęs su ieškovu lizingo sutartis, buvo iš anksto informavęs ieškovą apie tai, kad poilsio pastato (unikalus Nr. 2396-6000-1013), esančio Taikos g. 4, Neringoje, įsigijimas galės būti finansuojamas tik susiejant visas ieškovo lizingo sutartis, t. y. pasirašant susitarimą dėl lizingo sutarčių. Ieškovas buvo supažindintas su esminėmis susitarimo dėl lizingo sutarčių sąlygomis ir jam buvo išaiškinta susitarimo esmė.

Bylos duomenys patvirtina, kad svarstant lizingo gavėjų prašymus finansuoti kokio nors turto įsigijimą visų pirma yra sprendžiama, ar suteikti finansavimą ir jei suteikti, tai kokiomis sąlygomis. Apie atsakovo priimtą sprendimą finansuoti ir konkrečias finansavimo sąlygas klientai yra informuojami ir žodžiu, ir siunčiant jiems faksu ar elektroniniu paštu komercinius pasiūlymus.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atitinkamai buvo pasielgta ir ieškovo prašymo finansuoti poilsio pastato (unikalus Nr. 2396-6000-1013), esančio Taikos g. 4, Neringoje, įsigijimą atveju. Ieškovas buvo žodžiu informuotas, kokiomis sąlygomis atsakovas sutinka suteikti finansavimą, komercinis pasiūlymas ieškovui taip pat buvo pateiktas ryšio priemonėmis. Atsakovo sprendimas finansuoti buvo priimtas 2006 m. liepos mėnesį, todėl akivaizdu, jog iki ieškovui 2006 m. gruodžio 19 d. sudarant lizingo sutartį Nr. LT043794 ieškovas turėjo pakankamai laiko apsvarstyti šio pasiūlymo sąlygas ir apsispręsti dėl jų priimtinumo.

Neteisingi bei nepagrįsti apelianto argumentai apie geros moralės reikalavimų pažeidimą. Šis klausimas Šiaulių apygardos teismo buvo išsamiai išnagrinėtas ir teismo pagrįstai padaryta išvada, jog minimi reikalavimai nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina pateikti į bylą įrodymai.

Pateiktais į bylą įrodymais įrodyta, jog ieškovas negali būti laikomas priklausomu nuo atsakovo. Dėl susitarimo dėl lizingo sutarčių sudarymo metu buvo susitarta iš anksto. Dėl to apelianto argumentai apie geros moralės reikalavimų pažeidimą yra atmestini kaip neteisingi.

Bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad susitarimo dėl lizingo sutarčių 4 punktas atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja įstatymo reikalavimams ir nėra pagrindo pripažinti minėtą punktą negaliojančiu.

Dėl CK 6.204 straipsnio taikymo

Apeliantas netinkamai aiškina CK 6.204 straipsnyje įtvirtintą teisės normą. CK 6.204 straipsnis gali būti taikomas jei dėl pasikeitusių aplinkybių vienai sutarties šaliai įvykdyti sutartį tampa sunkiau negu kitai. Pažymėtina, kad minimos teisės normos prasme sutarties vykdymo suvaržymu laikomos tik toks aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyra, t.y. iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Vadinasi, CK 6.204 straipsnis gali būti taikomas tik tuomet kai dėl tam tikrų pasikeitusių aplinkybių atsiranda esminis sutarties šalių teisių ir pareigų disbalansas. Nei dėl sunkios ekonominės situacijos pasaulyje ir Lietuvoje, nei dėl kitų aplinkybių ieškovo teisių ir pareigų apimtis pagal lizingo sutartis nepasikeitė. Lizingo sutarčių pagrindu mokėtinų įmokų dydžiai nepasikeitė, o pasikeitė tik ieškovo finansinės galimybės vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau tai nėra ir negali būti laikoma sutarties vykdymo suvaržymu CK 6.204 straipsnio prasme. Nepakitusi išliko ir iš lizingo sutarčių ieškovo gaunama nauda, t.y. ieškovas turėjo to paties turto valdymo ir naudojimo teises, bei teisę šį turtą įgyti lizingo sutartyse nustatytomis sąlygomis. Pateiktos aplinkybės parodo, kad sutartinių prievolių pusiausvyra nepasikeitė, t.y. įvykdymo kaina nepadidėjo, o gaunamas įvykdymas nesumažėjo, todėl vien dėl šios aplinkybės CK 6.204 straipsnis šiuo atveju negali būti taikomas.

Ieškovas konkrečiai nenurodė neįrodė dėl CK 6.204 straipsnio 2 dalyje sąlygų egzistavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad šios sąlygos neegzistuoja.

Ieškovas yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo (verslininkas), todėl ieškovas privalėjo numatyti galimus verslo pajamingumo svyravimus ir nuo šių aplinkybės apsisaugoti. Be to, būdamas verslininkas, ieškovas privalėjo numatyti, kad jo gaunamos pajamos gali staiga sumažėti dėl išorės veiksnių (konkurentų veikla, rinkos kainų pasikeitimas ir pan.) ir privalėjo šioms aplinkybėms pasiruošti.

Nors ieškovas ir negali kontroliuoti pasaulinės finansų krizės ir ekonominio sunkmečio padarinių bendrąja prasme, tačiau ieškovas gali ir turi kontroliuoti sunkmečio bei visų kitų išorės veiksnių padarinius konkrečiai jo verslui, t.y. ieškovas gali ir turi imtis visų priemonių siekiant sumažinti neigiamus padarinius. Tik ieškovas yra atsakingas už jo verslo generuojamų pajamų kiekį ir sėkmingą verslo tęstinumą.

Ieškovas buvo ir yra prisiėmęs visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos jo verslui ir mokumui, atsiradimo riziką. Ieškovas, būdamas verslininkas ir žinodamas tiek apie ekonominius verslo ciklus, tiek apie savo prisiimto verslo rizikingumą ir galimas verslo nesėkmes prisiėmė riziką dėl savo mokumo, t.y. piniginių lėšų trūkumo prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Kiekvienas asmuo prieš sudarydamas sandorius privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, imtis priemonių galimai rizikai apdrausti ir sudaryti tik tokius sandorius, kuriuo pagal savo finansines galimybes gali vykdyti.

Dėl lizingo sutarčių nutraukimo

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti abi lizingo sutartis ir šią savo teisę įgyvendino sutartyse nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai.

CK 6.217 straipsnio 5 dalis įtvirtina sutarties šalies teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais. Ši nuostata reiškia, jog šalys turi teisę iš anksto susitarti ir sutartyje numatyti atvejus, kai bus galima vienašališkai nutraukti sutartį, net jei nutraukimo pagrindas nebus laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Vadovaudamiesi šia nuostata ieškovas ir atsakovas lizingo sutartimis susitarė, kokiais atvejais ieškovas turės teisę vienašališkai nutraukti lizingo sutartis (lizingo sutarčių 11.6 p.) ir kokiais atsakovas turės teisę nutraukti lizingo sutartis (lizingo sutarčių 11.1 p. bei susitarimo 4 p.). Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 11.1.1 punkte įtvirtinta atsakovo teisė vienašališkai nutraukti lizingo sutartis anksčiau jose nustatyto termino apeliantui laiku neįvykdžius finansinės prievolės ir nepadengus susidariusio įsiskolinimo per 30 dienų po sutartyje numatyto mokėjimo termino. Ši lizingo sutarčių nuostata nėra nei ginčijama, nei pripažinta negaliojančia, todėl turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas netinkamai nurodo įsiskolinimo pagal lizingo sutartis dydį. Priešingai nei teigia apeliantas, lizingo sutartys buvo vienašališkai nutrauktos dėl to, jog apeliantas 58 kalendorines dienas vėlavo sumokėti įsiskolinimą, kurio dydis 3 324 745,07 Lt.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovas nepagrįstai reikalavo sumokėti papildomą 3 000 000 Lt įmoką. Dėl šios įmokos sumokėjimo buvo sudarytas rašytinis šalių susitarimas. 2008 m. gegužės 15 d. ieškovas ir atsakovas sudarė priedą Nr. 3 prie lizingo sutarties Nr. LT043794, kuriuo ieškovo pageidavimu šalys susitarė pakeisti finansinių įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymo tvarką ir ieškovas įsipareigojo iki 2008 m. spalio 15 d. sumokėti papildomą 3 000 000 Lt įmoką. Lizingo sutarčių nutraukimo dieną (2008 m. lapkričio 13 d.) šios įmokos mokėjimo terminas buvo suėjęs, todėl atsakovas turėjo teisę reikalauti ją sumokėti, o ieškovo įsiskolinimas atsakovui buvo gerokai didesnis nei teigia apeliantas.

Pažymėtina tai, jog net ir apelianto nurodytas 106 417,58 Lt įsiskolinimo dydis yra didelė suma, atsižvelgiant į apelianto finansinę būklę. Kaip matyti iš lizingo sutarties Nr. LT034192 įmokų grafiko, ieškovas kiekvieną mėnesį turėtų (jei ši sutartis galiotų) sumokėti atsakovui 43 517,58 Lt dydžio sutartinę turto išpirkimo ir palūkanų įmoką. Tuo tarpu tame pačiame ieškinyje ieškovas nurodė galįs sumokėti tik 2 255 Lt iš privalomų mokėti 39 630 Lt žyminio mokesčio ir prašė Šiaulių apygardos teismą atleisti jį nuo likusios mokėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Pateikdamas apeliacinį skundą apeliantas taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl to akivaizdu, jog apelianto finansinė padėtis yra prasta ir net 106 417,58 Lt suma apeliantui yra itin didelė.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu ir nesiėmė veiksmų sutartims išsaugoti. Tačiau dėstydamas šiuos teiginius apeliantas nenurodo, jog 2008 m. gegužės 15 d. apelianto prašymu buvo pakeistas lizingo sutarties Nr. LT043794 įmokų grafikas. Apeliantas taip pat nenurodo, jog iki ieškinyje minimo UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. lapkričio 13 d. pranešimo Nr. 01-30-3273 pateikimo atsakovas 2008 m. rugsėjo 4 d. buvo nutraukęs lizingo sutartis, tačiau apelianto prašymu apeliantui padengus įsiskolinimą vienašališkas sutarčių nutraukimas dvišaliu susitarimu buvo 2008 m. rugsėjo 29 d. panaikintas. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas su apeliantu bendradarbiavo ir buvo siekiama išsaugoti lizingo sutartis.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas nesiūlė realių bendradarbiavimo variantų. Atsižvelgiant į tai, jog ekonominis sunkmetis palietė ne tik ieškovą, bet ir atsakovą, atsakovo atsisakymas atidėti sutartinių įsipareigojimų vykdymą 36 mėnesių laikotarpiui nėra ir negali būti laikomas bendradarbiavimo ir kooperacijos principo pažeidimu.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti abi lizingo sutartis.

Atsakovo 2008 m. lapkričio 13 d. pranešimas Nr. 01-30-3273 „Dėl vienašališko sutarčių nutraukimo“ buvo surašytas ir pateiktas ieškovui vadovaujantis tuo metu galiojančių lizingo sutarčių nuostatomis, todėl vienašališkas lizingo sutarčių nutraukimas neprieštarauja nei CK 6.217 straipsniui ar kitoms CK nuostatoms, nei sąžiningumo ar sąžiningos dalykinės praktikos principams, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotai praktikai.

Dėl ieškovo iškeldinimo iš lizingo sutarčių pagrindu valdyto turto

Pirmosios instancijos teismui pripažinus lizingo sutarčių nutraukimą teisėtu ir pagrįstu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą bei pagrįstą sprendimą, jog reikalavimas iškeldinti ieškovą iš lizingo sutarčių pagrindu valdytų pastatų yra pagrįstas.

Apelianto teiginiai, kad jis turi teisę sulaikyti atsakovui priklausančius daiktus yra nepagrįsti.

Ieškovas neįrodė, jog patyrė tam tikras išlaidas, kurias atsakovas privalėtų atlyginti. Nenurodė dėl ko tokios išlaidos patirtos ir koks yra jų dydis. Ieškovas neįrodė, jog turi reikalavimo teisių į atsakovą.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas kelis kartus raštu reikalavo, jog ieškovas perduotų jam patalpas, tačiau ieškovas nevykdė teisėto atsakovo reikalavimo. Pagal pateiktus į bylą įrodymus nustatyta, kad reikalavimas grąžinti turtą buvo nurodytas dar 2008 m. lapkričio 13 d. pranešime Nr. 01-03-3273. Vėliau, 2009 m. liepos 29 d., atsakovo buvo pateiktas pakartotinis reikalavimas ieškovui grąžinti turtą. Taigi, jei ieškovas ir patyrė tam tikras išlaidas, šios išlaidos buvo patirtos tik dėl to, kad ieškovas pats nevykdė teisėto atsakovo reikalavimo, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginti tariamai patirtas išlaidas.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento dėl žyminio mokesčio maksimalaus dydžio. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas UAB „Šiaulių technika“ už ieškinį sumokėjo 2 255 Lt žyminio mokesčio, o 36 205 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti minimalus 50 Lt bei maksimalus 30 000 Lt žyminio mokesčio dydžiai turi būti indeksuojami CPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį ir paskirstęs bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai nusprendė priteisti iš ieškovo UAB „Šiaulių technika“ 36 255,78 Lt bylinėjimosi išlaidų (36 205 Lt žyminio mokesčio ir 50,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų).

Dėl nurodytų aplinkybių bei argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi atidėjo apeliantui UAB „Šiaulių technika“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 84, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą 38 460 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 92, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ į valstybės biudžetą 38460 Lt (trisdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 20 Lt (dvidešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasDonatas Šernas