Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“, uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas laikraštis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Laisvo laikraščio leidyba“ pareiškimu dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1582-340/2016 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1582-340/2016, pradėta pagal atsakovių UAB „Patikimas verslas“, UAB „Laisvas laikraštis“ ir UAB „Laisvo laikraščio leidyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14222-808/2015. Šiame apeliaciniame skunde nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismas atsakovių atstovą A. D. yra nuteisęs šešis kartus vien už tai, kad jis vykdė savo profesinę veiklą bei net penkis kartus, klastodamas dokumentus, atsisakė panaikinti cenzūrą, todėl yra pagrindas šiam teismui nusišalinti.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodoma, kad pirmą kartą nagrinėjant šią bylą nei vienas teisėjas nenusišalino nuo atskirojo ar apeliacinio skundo nagrinėjimo, todėl galima daryti išvadą, jog Vilniaus apygardos teismas subjektyviuoju aspektu yra nešališkas.

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju atsakovės, atstovaujamos A. D., mano, kad civilinė byla Nr. 2A-1582-340/2016 Vilniaus apygardos teisme nebus išnagrinėta objektyvaus ir nešališko teismo, nes šis teismas yra priėmęs atsakovių atstovui nepalankių teismo procesinių sprendimų. Visgi, pagal formuojamą teismų praktiką, nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne reikšti nušalinimus bylą nagrinėjančiam teismui, kadangi procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl teisės į atvaizdą, dėl garbės ir orumo pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo, o visi ieškinio reikalavimai yra reiškiami juridiniams asmenims, o ne jų atstovui A. D.. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nuomone, objektyviam stebėtojui dėl išdėstytų aplinkybių negalėtų kilti abejonių, jog ši civilinė byla Vilniaus apygardos teisme galėtų būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“, uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas laikraštis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Laisvo laikraščio leidyba“ pareiškimo dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1582-340/2016 nagrinėjimo.