Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Klaipėda, pensininkė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., 187 str. 1 d.

E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėda, bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

E. B. buvo kaltinama tuo, kad ji 2011-05-28, gal 29 d. ar 30 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, pradėjo daužyti E. G. tvorą, skaldyti joje įmūrytus akmenis. Taip sudaužė ir išgriovė apie 1 metrą akmeninės tvoros, padarydama E. G. 1500 Lt turtinę žalą.

Be to, ji 2011-07-20 apie 10.00 val. užsipuolė pareiškėją, išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, keikė taip, kad keiksmai girdėjosi visoje gatvėje.

E. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis sugadino E. B. namo sieną, t.y. statydamas tvorą jos kambario sienoje išgręžė skyles, tuo jai padarydamas 1000 Lt turtinę žalą. Jai padarytą žalą pastebėjo 2011 m. balandžio mėnesį, norėdama apšiltinti savo namo dalies sieną ir paprašiusi pažįstamų vyriškių nuardyti kaimyno E. G. neteisėtai pastatytą akmeninę tvorą. Tvora, prijungta prie jos namo dalies sienos, trukdė namo apšiltinimui.

Kaltinamoji E. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad E. G. jau anksčiau prašė nusigriauti neteisėtai pastatytą akmeninę tvorą. Apie tvoros nugriovimą jam sakė ir jos vyras, kai kaimynas tvorą dar tik statė. Tačiau E. G. į prieštaravimus dėl tvoros statymo nekreipė dėmesio. Kiek laiko jau pastatyta tvora, ji nežino. Kai ji, 1998 m. įsigijo namo dalį, akmeninės tvoros dar nebuvo, stovėjo tik tinklinė tvora. Tinklinę tvorą kaimynas nugriovė ir pastatė akmeninę. Pastatyta akmeninė tvora buvo įsirėmusi į jos namo pusės sieną ir stovėjo jos žemėje. Norėdama apšiltinti namą, pasamdė darbininkus, nugriauti dalį akmeninės tvoros, nes tvora trukdė namo apšiltinimui. Kaimynas į prašymą nugriauti dalį tvoros nekreipė dėmesio. Jai nugriovus dalį tvoros, kaimynas visą vasarą tylėjo ir pretenzijų nereiškė, tik jo draugams ėmus šaipytis dėl tvoros, jis pakėlė triukšmą. Tvoros dalį ji nugriovė, nes ji neteisėtai buvo įmūryta į jos namo dalies sieną. Su E. G. dėl tvoros susibarė, išvadino jį „čigonu“, tačiau kaimynai ginčo negirdėjo ir niekas jų nepuolė raminti. Kaimynas ją taip pat išvadino visokiais žodžiais ir pasakė, kad jas abi su dukra „užtampys po prokuratūrą“. Tas visas triukšmas kilo liepos 20 d., kai kaimynas dėl nugriautos tvoros kreipėsi į policiją bei nunešė jiems nuotraukas su nugriauta tvora. Atvykusiems pareigūnams paaiškino visą situaciją. Kaimynas reikalauja atlyginti žalą už nugriautą tvorą, tačiau ji už tvorą nemokės, nes ji nelegaliai pastatyta. Jai atsikrausčius į namą, stovėjo vielinė tvora ir nebuvo išgręžtos skylės namo sienoje. Tvorą kaimynas pasistatė 2006 m., kai sirgo jos vyras.

Nukentėjusysis E. G. parodė, kad vieną vakarą grįžęs iš darbo rado išgriautą jo statytą akmeninę tvorą. Tvora buvo gražiai pastatyta ir tikrai nestovėjo kaimynės E. B. žemėje. Norėjo nueiti pas ją pasiklabėti, tačiau kieme sutikęs E. B. su dukra buvo jų išplūstas, išvadintas - „gaidžiu“, „ožiu“, „kad tavo motina numirtų“. Konfliktą girdėjo kaimynai ir jo žmona. Išgriautos tvoros akmenis jis susirinko ir taip kuriam laikui viską paliko, tačiau vėliau nusprendė nufotografuoti nugriautą tvorą ir nueiti pas advokatą pasitarti ką daryti. Praėjus dviems mėnesiams po konflikto, parašė pareiškimą policijai. Jei kaimynės nebūtų jo išplūdusios, nebūtų kreipęsis į advokatą ir nebūtų rašęs pareiškimo policijai. Kaimynė niekada nėra jo prašiusi tvorą nugriauti. Tvora prijungta prie jiems bendra nuosavybe priklausančio namo sienos, kuri priklauso kaimynės butui, namo dalys padalintos. Skyles į namo sieną išgręžė E. B. namo pusėje. Prieš 10 m., kai statė tvorą, klausimų dėl tvoros statymo niekas nekėlė. Mano, jog kaimynė išgriovė tvorą norėdama jį išprovokuoti konfliktui, kad paskui galėtų pareikalauti atlyginti žalą. Jam padarytą turtinę žalą vertina 1500 Lt, dokumentų patvirtinančių tvoros vertę neturi, nes ją mūrijo šiaip pasamdyti žmonės. Jam padaryta ir 1000 Lt neturtinė žala. Jokių konfliktų su kaimynėmis anksčiau nėra kilę, nuo 1989 m. su kaimynėmis santykiai nebuvo blogi.

Kaltinamasis E. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad prieš 10 m. su E. B. vyru buvo sutaręs dėl tvoros statymo. Tuo metu tvoros statybai jis neprieštaravo ir neturėjo dėl tvoros jokių pretenzijų. Vieną vakarą grįžęs iš darbo ir pamatęs nugriautą tvorą, nuėjo pas kaimynę pasiaiškinti, o ji pasakė – „duok mane į teismą“. Statant tvorą kaimynės namo dalies sienoje išgręžė 4-6 nedideles skyles, tačiau kaltės, jog sugadino kaimynės turtą, nepripažįsta.

Nukentėjusioji E. B. parodė, kad su ja niekas nederino dėl skylių išgręžimo jos namo dalies sienoje. Kai nugriovė nelegaliai kaimyno pastatytos tvoros dalį pamatė, kad apgadintas ir nusuktas į kitą pusę lietvamzdis, dėl to šlampa namo siena, sienoje išgręžtos skylės. Atvykusiems policijos pareigūnams parodė, kaip kaimynas jai apgadino namo sieną. Su kaimynu ir anksčiau būdavo konfliktų. Jai padarytą žalą vertina 1000 Lt, be to už darbą reikėjo mokėti ir darbininkams, kurie išardė dalį nelegaliai pastatytos tvoros. Iš kaimyno nieko nereikalauja, tik nori, kad jis nusigriautų visą tvorą.

Dėl pareikštų kaltinimų E. B. ir E. G. išteisintini.

Įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, raštu arba žodžiu. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Nagrinėjant bylą teisme, nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kurie besąlygiškai patvirtintų, jog E. B. veiksmais ar žodžiu būtų viešai įžeidusi E. G.. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad tiek E. B., tiek E. G. konfliktavo, vienas kito atžvilgiu išsireikšdami neetiškai ir patys to neneigė. Tačiau byloje nėra liudytojų, kurie galėtų patvirtinti girdėję kaimynų konfliktą bei kitų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Todėl E. B. išteisintina, nes neįrodyta, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str., požymių.

Turto sunaikinimo ar sugadinimo be kvalifikuojančių požymių objektas – fizinių ir juridinių asmenų nuosavybė. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Būtini objektyviosios pusė požymiai - veika, pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Turto sugadinimas - toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamu naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikaltimas padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu į daiktą. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus daiktas. Be to, visais atvejais turi būti priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimas, ar sugadinimas padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas, ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba, jei nenori sąmoningai leidžia jiems kilti. Nagrinėjamu atveju, veiksmai dėl turto sunaikinimo ir sugadinimo teismo nuomone aiškiai atspindi civilinius santykius, sietinus su turtinės žalos atsiradimu abiems konfliktuojančioms šalims. Savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, sprendžiant klausimą, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos A. T. praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011). Nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, to pasekoje sugadinant ar sunaikinant turtą, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.

Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie civilinę kaltinamosios (nukentėjusiosios) E. B. ir nukentėjusiojo ( kaltinamojo) E. G. konflikto prigimtį. Tvora, dėl kurios kilo konfliktas buvo E. G. įtvirtinta į namo sieną išgręžiant skyles, kuri priklauso kaltinamosios E. B. butui bei tokiu būdu primūryta prie jos buto sienos. Norėdama apšiltinti savo namo dalį, kaltinamoji E. B. savavališkai nugriovė dalį nukentėjusiojo E. G. pastatytos tvoros. Abiems šalims padaryta turtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas yra tiek kaltinamosios E. B., tiek nukentėjusiojo E. G. bendra dalinė nuosavybė. Dėl šios tvoros namo bendrasavininkiai nesutaria, byloje nėra duomenų apie tarpusavio susitarimą dėl tvoros statymo sąlygų. Tvora buvo sumūryta prieš 10 m. ir per šį laikotarpį nei viena iš pusių nereiškė pretenzijų. Esant tokiai situacijai, šalys savo teises ir gynimo būdus gali nustatyti civilinės teisės normomis. Civilinio kodekso (toliau CK) 4.122 straipsnyje nurodyta, kad gali būti nustatomas statinių servitutas, suteikiantis teisę atremti viešpataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sieną (konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo sklypo ar statinio, uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo. Esant nesutarimams dėl turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos, tai nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. CK 1.2 straipsnis įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą, kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad civilinį ieškinį pareiškęs ieškovas, remdamasis CK 1.138 straipsniu, nustatančiu civilinių teisių gynimo būdus, gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, priteisti įvykdyti pareigą natūra ir t.t.

Vertinant situaciją baudžiamosios teisės aspektu, labai svarbi nusikalstamos veikos subjektinė pusė – tyčia. Svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą padarytą tyčia įstatymų leidėjas nusikaltimu laiko tada, kai sunaikinto ar sugadinti turto vertė viršija 3MGL ( 390 Lt) dydžio sumą. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių sugadinto turto vertę, todėl minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad savavališki E. B. ir E. G. veiksmai ir jų sukelti padariniai nėra tiek pavojingi, kad būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. požymius.

Motyvuojamoji dalis

Esant tokioms bylos aplinkybėms ir kontekstui, baudžiamoji byla BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutrauktina, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamoji E. B. pagal LR BK 155 str. 1d. ir 187 str. 1 d. bei kaltinamasis E. G. pagal LR BK 187 str. 1 d., išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusysis ( kaltinamasis) E. G. buvo pareiškęs 1000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 1500 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys paliktinas nenagrinėtu ( BPK 115 str. 3 d. 2 p.), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo (kaltinamojo) E. G. prašymas priteisti advokato atstovavimo išlaidas -2000 Lt, paliktinas nenagrinėtu.

Kaltinamoji (nukentėjusioji) E. B. buvo pareiškusi 1500 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys paliktinas nenagrinėtu ( BPK 115 str. 3 d. 2 p.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Išaiškintina, jog civiliniai ieškovai E. B. ir E. G. turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka ( BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str.

nusprendžia:

E. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

E. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

E. G. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei ieškinį dėl proceso išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtu.

E. B. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.