- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-06
- Bylos Nr.
- A-556-766-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Tauragės rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- V. K., A. J., S. K., J. K., E. V., B. J., P. P., E. K., V. J., P. J., A. M., V. S., R. R., K. J., V. B., J. J., J. S., J. G., V. Ž., K. B., S. D.
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K., A. J., S. K., J. K., E. V., B. J., P. P., E. K., V. J., P. J., E. V., J. K., A. M., V. S., R. R., K. J., V. B., J. J., J. S., J. G., J. J., V. Ž., K. B., V. J. ir S. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (T 1, b. l. 4 – 6), kurį patikslino (T 1, b. l. 26-29, 188), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Tauragės rajono savivaldybės 500 000 Lt neturtinės žalos, padarytos neteisėtais vietos savivaldos tarnautojų veiksmais, atlyginimui.
Pareiškėjas nurodė, kad dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir laikraštyje „Tauragės kurjeris“ buvo išspausdintas atviras laiškas, adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Vidaus reikalų ministrui, kurį pasirašė V. K., A. J., S. K., J. K., E. V., B. J., P. P., E. K., V. J., P. J., E. V., J. K., A. M., V. S., R. R., K. J., V. B., J. J., J. S., J. G., J. J., V. Ž., K. B., V. J., S. D. Teigė, kad šiuo laišku išplatinta tikrovės neatitinkanti informacija, taip pažeminant jo garbę ir orumą. Nurodė, jog šią aplinkybę konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartyje, išnagrinėjęs kasacinį skundą civilinėje byloje dėl garbės ir orumą žeminančių žinių paneigimo, neturtinės žalos priteisimo. Teigė, kad dėl garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo patyrė labai stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (ilgą laiką savo pažeistas teises gynė teismuose), dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją (spaudoje ir laišku buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibūdintas kaip neigiama asmenybė), patyrė ilgalaikį pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą (naudojantis spauda ne kartą buvo spausdinama tikrovės neatitinkanti informacija), bendravimo galimybių sumažėjimą (dėl neigiamo įvertinimo spaudoje kiti asmenys vengė bendrauti). Dėl šių veiksmų be jokio teisinio pagrindo buvo atleistas iš darbo.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės rajono savivaldybė atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 66 – 70) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl turtinės ar neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje. Atsakovo manymu, šiuo atveju nebuvo priimtas joks aktas, darantis įtaką pareiškėjo teisėms ar interesams, todėl nėra juridinio pagrindo atsirasti Tauragės rajono savivaldybės atsakomybei dėl neturtinės žalos. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006, kurioje pareiškėjas kartu su kitais ieškovais prašė priteisti „Atviro laiško“ paskelbimu jam padarytą neturtinę žalą. Atsakovais byloje patraukti asmenys, paskelbę „Atvirą laišką“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ieškovai yra viešieji asmenys, todėl jų teises į garbę ir orumą galima apginti ir netaikant neturtinės žalos atlyginimo.
Tretysis suinteresuotas asmuo P. J. atsiliepime į skundą (T 1, b. l. 55) nurodė, kad nesutinka būti patrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teigė, kad pasirašydamas atvirą laišką veikė kaip fizinis asmuo, o ne kaip viešojo administravimo subjektas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu (T 1, b. l. 191 – 194) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartimi, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo bei neturtinės žalos priteisimo, pagal ieškovų A. S., M. V. ir kt. ieškinį atsakovams S. N., V. K. ir kt., konstatavo, kad ieškovai, (inter alia pareiškėjas M. V.), ex officio yra viešieji asmenys. Atsakovai, (inter alia šioje byloje tretieji suinteresuoti asmenys), paskleidė informaciją apie viešuosius asmenis, kuri teismo pripažinta neatitinkanti tikrovės. Teismas konstatavo, jog yra pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 str. 6 d.) - neturtinės žalos atlyginimo, apsiribojant kitais teisinės gynybos būdais - paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimu, kaip pakankama satisfakcija (T 1, b. l. 37-40). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas pareikštas iš esmės CK 6.271 straipsnio pagrindu, t. y. padarytą žalą pareiškėjas kildina iš atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys). CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka. Esminis požymis, atribojant valdžios instituciją nuo kitų civilinės atsakomybės subjektų - valdžios funkcijų atlikimas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog inter alia neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Sisteminė ABTĮ (15 str. 1 d. 3 p., 19 str. 2 d. 3 p.), CK (6.271 str.) normų analizė leidžia daryti išvadą, jog neturtinė žala pagal CK nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta viešojo administravimo sąvoka. Teismas pažymėjo, kad teisinių santykių dalyviai, net ir būdami viešojo administravimo subjektai, gali veikti privatinės teisės srityje. Nustatant, ar teisiniai santykiai tarp subjektų susiklostė viešojo administravimo srityje, nustatytinas materialinio teisinio santykio turinys. Teismas nustatė, kad trečiųjų suinteresuotų veiksmai yra privatinio pobūdžio ir neturi viešojo administravimo požymių, t. y. šiuos veiksmus jie atliko veikdami ne viešojo administravimo srityje - juos atlikdami neįgyvendino jiems norminiais aktais numatytų funkcijų. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartimi konstatavo, kad publikacija turi būti vertinama kaip vienas neturtinės žalos padarymo aktas, atliktas keleto asmenų. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad civilinės atsakomybės tikslas - kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius, t. y. civilinei atsakomybei būdingas kompensacinis požymis, tačiau bet kokiu atveju reikalavimu atlyginti neturtinę žalą negali būti siekiama gauti dvigubos satisfakcijos. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui pareiškus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo administracine teisena jo teisinis statusas (žalos padarymo metu) nepakito. Taigi patenkinus pareiškėjo reikalavimą šioje administracinės justicijos byloje, pareiškėjui de facto būtų suteikta dviguba satisfakcija. Teismas konstatavo, kad priežastinio ryšio tarp pareiškėjo atleidimo iš darbo ir neturtinės žalos, paskleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui neturtinė žala padaryta neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 1 – 4) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai nustatė, kad šiuo atveju savivaldybės institucijos neatliko valdžios funkcijos veiksmų, nepriėmė oficialaus dokumento, kurio turinys žemintų pareiškėjo garbę ir orumą.
2. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė CK 6.271 straipsnį. Atsakovas Tauragės rajono savivaldybė tiesiogine tyčia pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, dėl ko pareiškėjas patyrė moralinę ir materialinę žalą.
3. Buvęs Tauragės rajono savivaldybės meras V. K. ir jo pavaldume buvę savivaldybės valdžios institucijų pareigūnai, kaip ir po jų dirbantys savivaldybės valdžios pareigūnai, veikė ir veikia ne kaip privatūs asmenys, o kaip valdžios institucijos - Tauragės rajono savivaldybės valdžios - pareigūnai, vykdantys organizuotą susidorojimą su buvusiai sovietinei komunistinei nomenklatūrai ir jų parankiniams esantiems valdžioje neparankiais piliečiais.
4. Teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo LR įstatymais, ignoravo ir netyrė visų byloje esančių įrodymų. Teismo sprendimas tinkamai nemotyvuotas, o išvados nepagrįstos, neteisėtos ir šališkos.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 21 – 22) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tokių atsakomybės sąlygų iš Tauragės rajono savivaldybės institucijų pusės nėra ir teismas jų nenustatė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Šioje administracinėje byloje pareiškėjas M. V. kreipėsi į administracinį teismą dėl neturtinės žalos (neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri, teismo įvertinta pinigais, taip pat, kaip ir turtinė žala, gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą – Civilinio kodekso 6. 250 str. 1 d.) atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su trečiųjų suinteresuotų asmenų valstybės tarnautojų pasirašytu ir išspausdintu atviru laišku adresuotu Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, vidaus reikalų ministrui. Šiame laiške, kaip teigia apeliantas, buvo išplatintos tikrovės neatitinkančios žinios, žeminančios jo garbę bei orumą. Pastaroji faktinė aplinkybė įtvirtinta įsiteisėjusiu bendrosios kompetencijos teismo sprendimu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atitinkamai privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio dalys pateikia sąvokų „valdžios institucija“ ir „aktas“ išaiškinimus:
- šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (Civilinio kodekso 6.271 str. 2 d.)
- šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). (Civilinio kodekso 6.271 str. 3 d.)
Civilinio kodekso 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.
Veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti dvejopai: neteisėtu veikimu, t. y. neteisėtais aktyviais veiksmais, ir neteisėtu neveikimu, pasyviu institucijų elgesiu, ar vilkinimu.
Išdėstytų teisės normų pagrindu teigtina, kad pirminės neturtinės žalos galimam atlyginimui sąlygos - viešosios teisės subjekto, taip pat privataus asmens, atliekančio valdžios funkcijas aktų neteisėtumas viešojo administravimo sektoriuje. Tai reiškia, jog siekiant žalos atlyginimo inter alia ir neturtinės žalos atlyginimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą būtina konstatuoti neteisėtus valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmus ar neveikimą viešojo administravimo srityje. Jei valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos tarnautojai veikia kaip privatūs asmenys, o tokia faktinė situacija visuomeniniuose santykiuose nėra neįprasta, galimas neturtinės žalos atlyginimas pagal aptariamą teisės normą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.) iš esmės yra paneigiamas pirminėje stadijoje. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, paisant Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių įrodymų institutą, būtina nustatyti, ar neturtinės žalos atlyginimas tikrai yra kildinimas iš neteisėtų valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tik konstatavus pastarąsias pirmines sąlygas, t. y. nustačius, kad veikimas ar neveikimas atliktas būtent valdžios institucijos atstovų ir buvo veikta/neveikta viešojo administravimo srityje (viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.), dar net nevertinant pačio veikimo ar neveikimo esmės, teisiškai būtų pagrįstas bendrųjų neturtinės žalos elementų nustatinėjimas, kurių organinė visuma galimai sąlygotų neturtinės žalos atlyginimą, teismo įvertintą pinigais.
Vadinasi, ir nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo būtina išsiaiškinti, ar į procesą įtraukti tretieji suinteresuoti asmenys, išspausdindami ir pasirašydami atvirą laišką aukštiems šalies pareigūnams, veikė kaip privatūs asmenys, ar toks kreipimasis į spaudą dėl atitinkamo turinio laiško išspausdinimo buvo nulemtas jų, kaip valdžios institucijų atstovų funkcijų, suteiktų įstatymų leidėjo, vykdymu.
Įsiteisėjusiu bendrosios kompetencijos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-816-159/2005 (A. S., M. V., V. J. v A. J., S. K. ir kt. dėl neatitinkančių tikrovės garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimo ir neturtinės žalos priteisimo) buvo nustatyta, kad šioje administracinėje byloje į procesą įtraukti tretieji suinteresuoti asmenys, būdami viešaisiais asmenimis viešu laišku, skirtu visuomenei, paskleidė informaciją apie kitus viešuosius asmenis inter alia pareiškėją M. V. (1 T, b.l. 7-14). Toks veiksmas nebuvo sąlygotas jokiais teisės aktais, skirtais reglamentuoti trečiųjų suinteresuotų asmenų, kaip valdžios institucijų atstovų, įgalinimus. Minėta veika buvo visiškai nesusijusi su jiems pavestomis viešojo administravimo funkcijomis. Nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikšmės, kokių motyvų pagrindu priimtas sprendimas dėl atviro laiško spausdinimo spaudoje su atitinkamo pobūdžio duomenimis apie pareiškėją, kaip viešąjį asmenį. Svarbu tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys veikė ne viešojo administravimo sektoriuje, o privačiame. Tai suponuoja vienos iš pirminių sąlygų nebuvimą akivaizdžiai eliminuojančią teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Taigi patikrinus pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą pagrindų jo naikinimui ar keitimui nenustatyta. Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o M. V. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.