- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-10-17
- Bylos Nr.
- e1-1983-1068/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33328-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Kaltinamasis
- N. P.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Snieguolės Lukošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
N. P. (N. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs - (duomenys neskelbtini), procesinius dokumentus siųsti elektroniniu (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimu su 1/2 turto konfiskavimu; 2003 m. liepos 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nusikalstama veika iš BK 272 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;
3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 10 mėnesių, 2022 m. birželio 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;
4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė 10 MGL (500,00 Eur) dydžio baudos bausmė, kuriai sumokėti nustatytas 6 mėnesių terminas;
5) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atliko 2024 m. sausio 23 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. P. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2025 m. rugsėjo 18 d. apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, metė molinį puodelį į brolį J. P., tokiu būdu praskeldamas jam kairės pusės antakį, tuo padarydamas žaizdą kairio antakio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos skausmą.
Kaltinamasis N. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad nepamena kodėl ir dėl ko įvyko žodinis konfliktas su broliu J. P., nors pamena, kad kai atėjo į namus, jis miegojo, o jis tuo metu buvo virtuvėje. Jei sako mama ir brolis, kad metė puodelį, gal taip ir buvo, bet nesitaikė tyčia pataikyti broliui į galvą, galimai metė į jo pusę susinervinęs ir norėjo pataikyti į sieną, bet kliuvo broliui į kairį antakį. Tikrai nenorėjo jam sukelti fizinio skausmo tyčia, nes žino, kad jis invalidas, turėjęs smegenų traumas. Jam labai gaila, kad taip gavosi, jie su broliu susitaikė, jo atsiprašė, jis jam pretenzijų neturi, toliau palaiko gerus santykius. Prašo tyrimą nutraukti, nes tyčios sužaloti brolio neturėjo. Labai gailisi, kad sukėlė fizinį skausmą broliui.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo N. P. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.
Liudytojas J. P. parodė, kad 2025 m. rugsėjo 18 d. apie 20.00 val. jis ėjo į tualetą ir tada tarp jo ir brolio N. P. įvyko konfliktas, dėl ko nepamena ir tada brolis jam sudavė - metė iš puodelio ir pataikė į kairį antakį. N. P. tuo metu buvo virtuvėje. Pretenzijų broliui neturi. Buvo atvykę GMP ir policija, nes mama iškvietė. Jis jokio alkoholio nevartoja. Prašo nutraukti tyrimą, nes pretenzijų broliui dėl sukelto fizinio skausmo neturi. Su broliu šiuo metu santykiai geri, brolis jo atsiprašė.
Liudytoja M. P. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumis J. P. ir N. P.. J. P. yra invalidas, turėjęs smegenų traumas. Jam kartais užeina pykčio priepuoliai. N. P. buvo išgėręs alkoholio ir vartojo jį virtuvėje. Ji tuo metu buvo kambaryje, kai J. P. ėjo į tualetą. Tada įvyko kažkoks žodinis konfliktas, kurio metu kažkas nukrito. Ji išėjo į koridorių ir pamatė, kad J. P. bėgo kraujas iš kairės pusės antakio, puodelis gulėjo ant žemės. Ji išsigando, iškvietė policijos pareigūnus ir GMP. Atvykę medikai apžiūrėjo J. P., o policija išvežė N. P.. Karts nuo karto tarp brolių įvyksta konfliktai. Broliai susitaikė.
Iš asmens apžiūros duomenų matyti, kad ant J. P. veido, kairėje pusėje matosi kirstinė kraujuojanti žaizda.
Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad dalyvaujant medicinos ekspertui, gauta specialisto išvada, kad J. P. nustatyta žaizda kairio antakio srityje, tikėtina, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš atvykstant GMP brigadai (2025 m. rugsėjo 18 d. 21.03 val.), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, kad prie ikiteisminio tyrimo pateikti 6 vaizdo ir garso įrašai, daryti policijos pareigūnų „kūno“ kamera 2025 m. rugsėjo 18 d.
Iš vaizdo įrašo „export-ac1om.mp4“ daryto nuo 20.54 val. iki 20.59 val. matyti, kad nufilmuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Buto duris atidaro M. P. (duomenys iš tyrimo). Policijos pareigūnams pasiteiravus, ar ji kvietė policiją, M. P. nurodė, kad sūnus pabėgo, kitas sūnus - J. P. (duomenys iš tyrimo) suimtas. J. P. guli lovoje, virš kairiojo antakio matosi žaizda. J. P. nurodė, kad į jį metė puoduką. M. P. nurodo, kad sūnus N. P. jau du kartus buvo išvarytas iš namų. Tikrinamas J. P. girtumas, M. P. nurodo, kad jis negeria. Pati M. P. neneigia, kad vartojo alkoholio. Alkotesteriu tikrinamas jos girtumas. Policijos pareigūnai teiraujasi, ar reikalingi medikai.
Iš vaizdo įrašo „export-d4e4j.mp4“ daryto laikotarpiu nuo 20.59 val. iki 21.04 val. matyti, kad nufilmuota, kaip policijos pareigūnai kelis kartus bando nustatyti M. P. girtumą, tačiau jai nepavyksta tinkamai įpūsti į alkotesterį. Policijos pareigūnai teiraujasi, kur viskas įvyko, M. P. nurodo, kad kambaryje. Policijos pareigūnas fotografuoja matomus sužalojimus ant J. P. veido. M. P. nurodo, kad smurtavusio sūnaus vardas N. P.. Į įvykio vietą atvyksta medikai.
Iš vaizdo įrašo „export-k0sv0.mp4“ daryto nuo 21.04 iki 21.09 val. matyti, kad policijos pareigūnai aiškinasi, kaip J. P. buvo sužalotas puoduku. Medikai J. P. suteikia med. pagalbą. J. P. medikams nurodo, kad jis sąmonės nebuvo praradęs, buvo sužalotas puoduku.
Iš vaizdo įrašo „export-h0t1l.mp4“ darytame nuo 21.09 val. iki 21.14 val. matyti, kad medikai užklijuoja sužeistą J. P. antakį. Policijos pareigūnė M. P. teiraujasi ar ji nori, kad būtų izoliuotas N. P., ši atsako, kad nereikia.
Iš vaizdo įrašo „export-laq69.mp4“ darytame nuo 21.19 val. iki 21.21 val. matyti, kad nufilmuota, kaip prie (duomenys neskelbtini) sulaikomas N. P.. Jam pasiūloma sėstis į policijos automobilio laikinojo sulaikymo patalpą.
Iš vaizdo įrašo „export-owxm5.mp4“ nuo 21.31 val. iki 21.35 val. matyti, kad nufilmuota, kaip policijos pareigūnas J. P. įteikia šaukimą. Jo teiraujasi, ar jis patyrė fizinį skausmą. J. P. kalba nerišli, jis rodo į sužalotą vietą ir nerišliai bando paaiškinti situaciją. J. P. ir M. P. paaiškinama, kad policijos pareigūnai atvyks į namus ir atliks apklausą. M. P. prašo, kad N. P. nebūtų sulaikytas.
Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog N. P. 2025 m. rugsėjo 18 d. smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį J. P. ir savo veiksmais – puodelio metimu ir pataikymu į nukentėjusįjį bei pastarajam juo prakirtus kaktą, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnų „kūno“ kamerų vaizdo ir garso įrašai, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys apie ant nukentėjusiojo kūno esantį sužalojimą bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo N. P. veiksmai kvalifikuotini pagal 140 straipsnio 2 dalį, nes mesdamas puodelį brolio pusėn, jis suprato, kad elgiasi pavojingai ir nors kilusių pasekmių nenorėjo (nenorėjo brolio sužaloti, nuskriausti), sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pareiškime prokurorė kaip kaltinamojo sunkinančią aplinkybę nurodė ir tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pagal BK 27 straipsnį teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, bet sprendimą turi motyvuoti. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorė pareiškimu to neprašė ir kaltinamasis dėl to nebuvo įspėtas, paskelbiant jam apie galimybę užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, teismas šio klausimo nesvarsto, nes tai būtų kaltinamojo padėties bloginimas, jį neįspėjus. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, vertindamas kaltinamojo asmenybę, kad jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros, bet kaltinamajam N. P. skirtini prokurorės siūlomi BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti įpareigojimai ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas.
Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 64¹ straipsnis).
Kartu su bausme kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 48 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis), kas teismo nuomone, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, nes kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš artimą asmenį – brolį ir tai ne pirmas kartas, kai kaltinamasis smurtauja prieš artimuosius.
Kiti klausimai.
N. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. rugsėjo 18 d. 21.20 val. iki 2025 m. rugsėjo 19 d. 15.55 val. (vieną parą). Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 1 para, ją prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms.
N. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei nesiartinti prie jo arčiau nei 50 metrų atstumu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškinys nėra pareikštas, proceso išlaidų nėra.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietos apžiūros metu paimtas molinis puodelis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
N. P. (N. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesį keičiančiose programose, uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. P. 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždrausti vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Kartu su bausme skirti N. P. (N. P.) baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo J. P. ir nesiartinti prie jo arčiau nei 50 metrų atstumu.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugsėjo 18 d. iki 2025 m. rugsėjo 19 d. (vieną parą), ją prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią N. P. skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei nesiartinti prie jo arčiau nei 50 metrų atstumu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietos apžiūros metu paimtą molinį puodelį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti N. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.