- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-674-640/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00757-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- T. O.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pro Invest Group“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro Invest Group“ ieškinį atsakovui T. O. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pro Invest Group“ (toliau – ieškovė) pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2020 m. gruodžio 14 d. atsakovas T. O. ir UAB „PRO INVEST GROUP“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.132034, pagal kurią UAB „PRO INVEST GROUP“ 2020 m. gruodžio 14 d. suteikė atsakovui T. O. kreditą, pervesdama į atsakovo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1400,00 Eur kreditą. Pagal 2020 m. gruodžio 14 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 132034 atsakovas T. O. įsipareigojo grąžinti 1400,00 Eur kreditą bei 288,84 kredito mokestį. Atsakovas pasirašė kredito sutartį nuotoliniu būdu iš savo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB „Swedbank“, pervesdamas į kreditoriaus sąskaitą esančią Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Paysera“, taip patvirtindamas kredito sutarties sąlygas. Atlikus patikrinimo procedūras kreditas atsakovui buvo suteiktas, pervedant jį į atsakovo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ iš kreditoriaus banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“. Kreditas turėjo būti mokamas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį ir visiškai turėjo būti grąžintas 2021 m. balandžio 13 d. Kredito sutartis buvo nutraukta, kadangi atsakovas nepadengė savo kredito. Likusi negrąžinto kredito suma yra 1080,68 Eur. Be to, atsakovas turi sumokėti 185,95 Eur kredito mokestį, 103,66 Eur vėlavimo palūkanų ir 30,39 Eur delspinigių. Kredito mokestis 185,95 Eur susideda iš palūkanų už naudojimąsi kreditu ir administracinio mokesčio, kurie yra apskaičiuojami iš karto suteikiant kreditą ir nutraukus sutartį yra reikalaujami tik už faktinį naudojimosi kreditu terminą šiuo atveju iki sutarties nutraukimo. Palūkanos už naudojimąsi kreditu paskaičiuojamos taip: I įmoka (1080,68 x 74,81 %)/365 x 30(dienų) = 66,46 Eur; 11 įmoka (741,73 x 74,81 %)/365 x 30 (dienų) = 45,61 Eur; III įmoka (381,93 x 74,81 %)/365 x 30 (dienų) = 23,48 Eur. Visa palūkanų suma yra 135,55 Eur. Administracinis mokestis skaičiuojamas nuo pasiskolintos sumos 1400,00 Eur už visą kredito naudojimosi terminą po 0,04%: I įmoka (1400 x 0,04%)/100 x 30(dienų) = 16,80 Eur; II įmoka (1400 x 0,04%)/100 x 30(dienų) = 16,80 Eur; III įmoka (1400 x 0,04%)/100 x 30(dienų) = 16,80 Eur. Visa administracinio mokesčio suma yra 50,40 Eur. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta kredito mokestis yra 185,95 Eur. Vėlavimo palūkanos yra apskaičiuojamos už faktinį įmokos vėlavimo laikotarpį. Šiuo konkrečiu atveju jos apskaičiuotos taip: I įmoka (338,95 x 74,81%)/365 x 78(dienų) = 54,18 Eur; II įmoka (359,80 x 74,81 %)/365 x 48(dienų) = 35,39 Eur; III įmoka (381,93 x 74,81%)/365 x 18 (dienų) = 14,09 Eur. Visa vėlavimo palūkanų suma yra 103,66 Eur. Delspinigiai yra apskaičiuojami už faktinį įmokos vėlavimo laikotarpį. Šiuo konkrečiu atveju jie apskaičiuoti taip: I įmoka (422,21 x 0,05%) x 78(dienų) = 16,46 Eur; II įmoka (422,21 x 0,05%) x 48 (dienų) = 10,13 Eur; III įmoka (422,21 x 0,05%) x 18 dienų) = 3,80 Eur. Visa delspinigių suma yra 30,39 Eur. Prašė priteisti iš atsakovo 1266,63 Eur skolą, 103,66 Eur palūkanų, 30,39 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. O. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad ieškovė netinkamai vertindama jo kreditingumą ir suteikdama kreditą pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 punktą ir 8 straipsnio 4.1 - 4.5 punktus, Lietuvos Banko vartojimo kreditų gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimosi nuostatų 7.3 punktą ir 20.1.3 punktą. Kredito sutartis buvo sudaryta telefonu. Ieškovė tinkamai nekonsultavo jo ir nepaminėjo fakto, kad kredito gavėjo suminė mėnesinė visų turimų įsipareigojimų įmoka negali viršyti 40 proc. gaunamų mėnesio pajamų dydžio. Kredito mėnesio įmokos suma sudarė 422,21 Eur. Ieškovė išduodama jam kreditą 4 mėn. laikotarpiui turėjo tinkamai įvertinti jo kreditingumą pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnį. Kadangi laiko, jog kreditas buvo išduota nesilaikant Lietuvos Banko kredito išdavimo reikalavimų, prašo peržiūrėti jam priskaičiuotų palūkanų dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo T. O. ieškovės naudai 1 080,68 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 135,55 Eur sutartinių palūkanų, 50,40 Eur administravimo mokesčio, 30,39 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 297,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo T. O. ieškovės naudai 29,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
4. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ieškinyje nurodo, jog su atsakovu sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 132034 buvo nutraukta, kadangi atsakovas nepadengė visos kredito sumos, teismas šias ieškovės nurodytas aplinkybes vertino kritiškai, nes teismui nebuvo pateikta šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė konkrečios datos, nuo kada sutartis buvo nutraukta, kaip atsakovas buvo informuotas apie sutarties nutraukimą. Priešingai, iš teismui pateiktų elektroninių laiškų nustatė, kad atsakovui vėluojant vykdyti sutarties sąlygas, šalys vedė derybas dėl galimybės pratęsti sutarties galiojimo terminą. Dėl to laikė, kad pasibaigė sutarties galiojimo terminas, atsakovas sutarties sąlygų tinkamai neįvykdė, todėl jam turi būti taikoma sutartinė atsakomybė.
5. Nurodė, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, t. y. nepagrįstai negrąžino viso suteikto kredito. Pažymėjo, kad iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas ieškovei liko skolingas 1 080,68 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, taip pat, kad būtų atsiskaitęs su ieškove, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 1 080,68 Eur negrąžinto kredito dalį.
6. Pažymėjo, kad sutartimi šalys sulygo, kad už naudojimąsi kreditu atsakovas turi mokėti kredito mokestį, kuris lygus 288,84 Eur. Kredito mokestį sudaro palūkanos už naudojimąsi kreditu ir kurių metinė norma yra 74,81 proc., jos apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos pinigine išraiška ir turi būti mokamos atsakovo kas mėnesį pagal šalių sulygtą grafiką bei sutarties administravimo mokestis, kuris sudaro 0,04 proc. už kiekvieną dieną nuo suteikto kredito sumos (mėnesinė įmoka 16,80 Eur). Nurodė, kad šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 135,55 Eur sutartinių palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties termino pabaigos (galutinės kredito grąžinimo dienos – 2021 m. balandžio 13 d.) bei 50,40 Eur sutarties administravimo mokestį.
7. Nurodė, kad pagal Sutarties sąlygas šalys susitarė, kad praleidęs terminą atsiskaityti, atsakovas privalo mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 30,39 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 78, 48, 18 d. d. (atsižvelgiant į nesumokėtų įmokų dydį), taikant 0,05 proc. dydžio delspinigių normą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Netenkino ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo 103,66 Eur vėlavimo palūkanų, taikant 74,81 proc. dydžio palūkanų normą. Pažymėjo, kad šios palūkanos laikytinos netesybomis. Nurodė, kad šalys Sutartyje susitarė, kad praleidęs terminą atsiskaityti, atsakovas privalo mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo patenkintas, todėl jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą atsakovui negali būti taikomi.
9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo T. O. argumentus, kad ieškovė, išduodama jam kreditą, netinkamai įvertino jo kreditingumą. Pažymėjo, kad atsakovas T. O. ieškovei buvo pateikęs 2020 m. gruodžio 14 d. užpildytą Kreditingumo deklaraciją, kurioje pasirašytinai patvirtino, jog deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, tikslūs ir išsamūs. Deklaracijoje atsakovas nurodė, kad jo vidutinės mėnesio pajamos kreditingumo vertinimo metu buvo 1150,00 Eur. Atsakovas taip pat deklaracijoje nurodė, jog jokių kitų finansinių įsipareigojimų jis neturi. Ieškovė tikrino oficialiuose duomenų bazėse nurodytus atsakovo finansinius įsipareigojimus kitoms finansų įstaigoms ir nustatė jog atsakovo įsipareigojimų ir pajamų santykis kreditingumo vertinimo metu buvo 36,82%, t. y. neviršijo 40,00% pajamų ir įsipareigojimų santykio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, vertindama atsakovo kreditingumą rėmėsi oficialių duomenų bazių duomenimis ir skaičiavo realius įsipareigojimus, o ne mažesnius, kuriuos kreditingumo deklaracijoje nurodė atsakovas, teismas darė išvadą, jog kreditingumo vertinimas buvo atliktas tinkamai, ir nepažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio bei Lietuvos banko vartojimo kreditų gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimosi nuostatų reikalavimų.
10. Pažymėjo, kad teismas patenkino 92,60 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 29,63 Eur (32,00 Eur x 92,60 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantas T. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu priteistos sumos, t. y. 456,36 Eur. Taip pat prašė likusią 870,29 Eur kredito sumą išskaidyti mokėti 10 mėnesių terminui.
12. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
12.1. Nurodė, kad nesutinka su šios teismo priteistomis sumomis: 210,39 Eur dalimi negrąžinto vartojimo kredito, 135,55 Eur sutartinėmis palūkanomis, 50,40 Eur administravimo mokesčiu, 30,39 Eur delspinigiais, 5 procentų dydžio metinėmis procesinėmis palūkanas už priteistą sumą (1 297,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 29,63 Eur bylinėjimosi išlaidomis.
12.2. Nurodė, kad kreditorius netinkamai vertino atsakovo kreditingumą ir suteikdamas kreditą pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (8 straipsnis 1 punktas ir 8 str. 4.1 4.5 punktai)? Lietuvos Banko vartojimo kreditų gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimosi nuostatas (7.3 punktas)? 20.1.3 punktą, kad sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus vartojimo kredito gavėjo ir bendrus įsipareigojimus finansų įstaigoms sudaro ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Pažymėjo, kad byloje pridėti dokumentai rodo, kad registruose (creditinfo.lt) atsakovo skola įmonei UAB „Sergel“ figūravo ir matėsi. Tiesioginės sutarties su UAB „Sergel“ neturi, kadangi tai skolų išieškojimo įmonė, kuri administruoja UAB „Omnitel“ (dabar AB „Telia“) skolas. Su UAB „Sergel“ buvo pasiektas susitarimas skolą mokėti dalimis po 150 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad susitarimo dokumentas buvo siųstas ir UAB „PRO INVEST GROUP“ bei yra pridėtas prie bylos. Nesutiko su kreditoriumi, kad skolos nesimatė registruose. Nurodė, kad pastebėjęs pažeidimus, prašė kreditoriaus išskaidyti kreditą ilgesniam laikotarpiui, paminėdamas, kad išduodant kreditą buvo pažeidžiami teisės aktai. Kreditorius į tai nekreipė dėmesio. Vienintelė siūloma alternatyva buvo apmokėti papildomas palūkanas, taip pratęsiant kredito terminą. Kadangi kreditorius pažeidė teisės aktus, prašo anuliuoti kreditoriaus paskaičiuotas palūkanas ir likusią kredito dalį 870,29 Eur išskaidyti 10 mėnesių mokėjimo terminui.
Atsiliepimas
13. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
14. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
14.1. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 14 d. pildydamas kreditingumo deklaraciją atsakovas nurodė, kad įsipareigojimų neturi. Kreditorius tikrindamas įsipareigojimus oficialioje Lietuvos Banko valdomoje Paskolų rizikos duomenų bazėje matė 326,55 Eur (kurių mėnesinės įmokos suma buvo 4,27 Eur) įsipareigojimus, pagal kuriuos ir atliko kreditingumo vertinimą. Pažymėjo, kad duomenų bazėje buvo matomos 4,27 Eur (per mėnesį) įmokos. Uždelstų įsipareigojimų kreditingumo vertinimo metu atsakovas neturėjo. Atlyginimo vidurkis vertinant kreditingumą buvo 1158,15 Eur, atskaičius visus mokesčius ir pensijų kaupimą. Atsakovui buvo suteiktas 1400 Eur kreditas 4 mėnesių laikotarpiui, kurio mėnesinė įmoka buvo 422,21 Eur, pridėjus jau minėtą 4,27 Eur duomenų bazėse matomą įsipareigojimą. Atsakovas per mėnesį turėjo sumokėti visiems kreditoriams 426,48 Eur, todėl įsipareigojimų ir pajamų santykis buvo 36,82 proc.
14.2. Pažymėjo, kad Paskolų rizikos duomenų bazė yra pagrindinė Lietuvoje, valdoma Lietuvos banko, kuris yra Lietuvos finansų rinkos priežiūros institucija, ir į kurią duomenis privalo perduoti visi finansinių paslaugų teikėjai. Tai yra vienintelė valstybinė ir visiems finansinių paslaugų teikėjams privaloma duomenų bazė, o už duomenų neteikimą ar neteisingą teikimą į minėtą duomenų bazę yra numatytos sankcijos, todėl kvestionuoti, ar šioje duomenų bazėje pateikti duomenys buvo teisingi, ieškovė nemato būtinybės, todėl ir buvo įvertinti šios duomenų bazės įsipareigojimų duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius vertindamas atsakovo kreditingumą rėmėsi oficialioje Lietuvos banko valdomoje duomenų bazėje esančiais duomenimis ir skaičiavo realius įsipareigojimus, o ne mažesnius, kuriuos kreditingumo deklaracijoje nurodė atsakovas, galima teigti, kad kreditingumo vertinimas buvo atliktas tinkamai ir suteikiant kreditą nebuvo viršyta 40 procentų taisyklė ir kreditingumo vertinimas nepažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio bei Lietuvos banko vartojimo kreditų gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimosi nuostatų reikalavimų.
14.3. Pažymėjo, kad keturių mėnesių laikotarpį kredito išmokėjimui pasirinko pats atsakovas, po ilgų diskusijų, nors jo buvo klausiama, ar tikrai jis pajėgs mokėti tokią mėnesio įmoką ir buvo siūlomi ilgesni terminai, tačiau atsakovas informavo, kad jis išmokės savo kreditą per keturis mėnesius, taigi šiuo atveju kreditorius tik parinko mokėtiną sumą, kuri neviršytų 40 procentų pajamų ir įsipareigojimų santykio, todėl atsakovo teiginys apie netinkamą informavimą apie tai, kokia bus įmoka, yra neteisingas.
14.4. Pažymėjo, kad pats faktas, kad kredito gavėjas turi įsipareigojimų, nedaro jo nemokiu ar nekredituotinu, svarbu, kad kredito gavėjo įsipareigojimai neviršytų įstatymo nustatytos įsipareigojimų ir pajamų santykio taisyklės.
14.5. Nurodė, kad prie skundo atsakovas pridėjo tik 2020 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis UAB „SERGEL“, tačiau nepridėjo jokių skolos atsiradimą patvirtinančių dokumentų, kokio pobūdžio tai skola, kad ji nebuvo matoma oficialioje Lietuvos Banko duomenų bazėje, nėra pateikta jokio oficialaus duomenų bazių išrašo, kad toks įsipareigojimas egzistavo aptariamu laikotarpiu, ir kokioje duomenų bazėje jis buvo matomas. Pažymėjo, kad jokio susitarimo su UAB „SERGEL“ atsakovas pildydamas kreditingumo deklaraciją ieškovei nebuvo pateikęs, o jį pateikė tik prasidėjus bylai pirmosios instancijos teisme.
14.6. Pažymėjo, kad atmestini atsakovo argumentai, kad pildydamas kreditingumo deklaraciją atsakovas nenurodė savo įsipareigojimų, nes jis nežinojo, kokie jie yra. Pažymėjo, kad bet koks įsipareigojimų nurodymas kreditingumo deklaracijoje, kai duomenų bazėje jie yra kitokie, negu nurodyti deklaracijoje, sukeltų įtarimą kreditoriui, kas leistų pateikti papildomus klausimus atsakovui, pagal kuriuos būtų išsiaiškinta, kokius įsipareigojimus jis turi, todėl, ieškovės nuomone, šis atsakovo netinkamas kreditingumo deklaracijos užpildymas buvo esminis faktorius, dėl ko apgaulės būdu jis gavo kreditą, nes ieškovės turima informacija sutapo su duomenų bazių informacija ir atsakovo kreditingumas pagal turimą informaciją buvo įvertintas tinkamai. Taip pat pažymėjo, kad pildant kreditingumo deklaraciją, klientas patvirtina, jog jo pateikta informacija yra teisinga.
14.7. Pažymėjo, kad ieškovė vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatyme numatyta galimybe, atidėti kreditų įmokų, išskyrus palūkanas mokėjimą, informavo atsakovą, kad norint pasinaudoti kredito įmokų atidėjimo galimybe, atsakovas, kaip numato įstatymas turi rašyti prašymą, pridėti prašymą pagrindžiančius įrodymus ir pateikti juos ieškovei. Kadangi atsakovas tokio prašymo nepateikė, laikytina, kad jis nepageidavo pasinaudoti kredito įmokų atidėjimo mokant tik palūkanas galimybe.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl įrodymų
16. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
17. Apeliantas T. O. kartu su skundu teikia įrodymus – mokėjimo pavedimų kopijas (2021 m. vasario 10 d., kuriais ieškovei sumokėjo 446,45 Eur ir 83,26 Eur sumas). Taip pat ieškovė kartu su atsiliepimu į skundą pateikė garso įrašą apie kredito išdavimą atsakovui T. O.
18. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, pastebi, kad tiek apelianto (atsakovo), tiek ieškovės su procesiniais dokumentais teikiami įrodymai yra jau pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, šalių teikiami įrodymai nepriimami.
Dėl skundo argumentų
19. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas T. O. 2020 m. gruodžio 14 d. sudare? Vartojimo kredito sutarti? Nr. 132034, pagal kuria? ieškovė suteike? atsakovui 1 400,00 Eur kredita?. Ši suma 2020 m. gruodžio 14 d. buvo pervesta į atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Atsakovas įsipareigojo grąžinti 1 400,00 Eur kredito sumą dalimis bei sumokėti 288,84 Eur kredito mokestį iki 2021 m. balandžio 13 d. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo T. O. ieškovės naudai 1 080,68 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 135,55 Eur sutartinių palūkanų, 50,40 Eur administravimo mokesčio, 30,39 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 297,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovo T. O. ieškovės naudai 29,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
21. Apeliantas T. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su šiomis teismo priteistomis sumomis: 210,39 Eur dalimi negrąžinto vartojimo kredito, 135,55 Eur sutartinėmis palūkanomis, 50,40 Eur administravimo mokesčiu, 30,39 Eur delspinigiais, 5 procentų dydžio metinėmis procesinėmis palūkanas už priteistą sumą (1 297,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 29,63 Eur bylinėjimosi išlaidomis.
22. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo bendrai priteista 456,36 Eur suma, kurią sudaro teismo priteista dalis negrąžinto vartojimo kredito, sutartinės palūkanos, administravimo išlaidos, delspinigiai bei teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kolegija pažymi, kad apeliantas, nesutikdamas su šia priteistos sumos dalimi, nenurodo jokių argumentų, dėl kurių ši suma ieškovei negalėjo būti priteista, taip pat nenurodė, kad priteista suma būtų neteisingai apskaičiuota. Todėl nesant duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai priteisęs nurodytą sumą, nėra pagrindo tenkinti apelianto skundo.
23. Apeliantas nurodo, jog kreditorius netinkamai vertino atsakovo kreditingumą ir suteikdamas kreditą pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą ir Lietuvos Banko vartojimo kreditų gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimosi nuostatas. Pažymėjo, kad byloje pridėti dokumentai rodo, kad registruose (creditinfo.lt) atsakovo skola įmonei UAB „Sergel“ figūravo ir matėsi. Tiesioginės sutarties su UAB „Sergel“ neturi, kadangi tai skolų išieškojimo įmonė, kuri administruoja UAB „Omnitel“ (dabar AB „Telia“) skolas. Su UAB „Sergel“ buvo pasiektas susitarimas skolą mokėti dalimis po 150 Eur per mėnesį. Nesutiko su kreditoriumi, kad skolos nesimatė registruose. Nurodė, kad kadangi kreditorius netinkamai vertino atsakovo kreditingumą ir suteikdamas kreditą pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą ir Lietuvos Banko vartojimo kreditų gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimosi nuostatas, todėl prašo anuliuoti kreditoriaus paskaičiuotas palūkanas. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.
24. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 8 str. 1 d., 7 d. prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
25. Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų 9 p. nurodyta, kad sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinis mėnesio įmokos, apskaičiuojamos padalijus kredito grąžinimo ir kredito kainos sumą iš kredito trukmės pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 procentų vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų, išskyrus nuostatų 91 punkte nurodytą išimtį. Pagal nuostatų 22–23 p. laikoma, kad vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius neįvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumo, jeigu vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius neįvertino pakankamos informacijos ir įrodymų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo galimybe tinkamai vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, arba vertino tik vartojimo kredito gavėjo galimybes tinkamai vykdyti vartojimo kredito sutartį, neatsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo jau turimus finansinius įsipareigojimus.
26. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė tinkamai atliko atsakovo kreditingumo vertinimą ir nepažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio bei Lietuvos banko vartojimo kreditų gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimosi nuostatų reikalavimų. Iš byloje pateiktos Kreditingumo deklaracijos, kurią atsakovas pateikė ieškovei, matyti, jog atsakovas T. O. deklaracijoje nurodė, kad jo vidutinės mėnesio pajamos kreditingumo vertinimo metu buvo 1150,00 Eur. Atsakovas taip pat deklaracijoje nurodė, jog jokių kitų finansinių įsipareigojimų jis neturi (nenurodė ir jokių finansinių įsipareigojimų UAB „Sergel“). Atsakovas patvirtino, jog deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi, tikslūs ir išsamūs. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė tikrino oficialiuose duomenų bazėse nurodytus atsakovo finansinius įsipareigojimus kitoms finansų įstaigoms ir nustatė, jog atsakovo įsipareigojimų ir pajamų santykis kreditingumo vertinimo metu buvo 36,82 proc. t. y. neviršijo 40,00 proc. pajamų ir įsipareigojimų santykio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme. Atsižvelgiant į nurodytą, laikytina, jog ieškovė tinkamai įvertino kredito gavėjo turtinę padėtį bei gebėjimą įvykdyti sutartines prievoles, t. y. atsižvelgė į kredito gavėjo pateiktą deklaraciją bei Lietuvos banko valdomos duomenų bazės duomenis, ir nenustatė, kad kredito gavėjo suminė mėnesinė visų turimų įsipareigojimų įmoka būtų viršijusi 40,00 proc., todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Vartojimo kredito įstatymo 8 str. 7 d. nustatytų kreditingumo neįvertinimo pasekmių, t. y. panaikinti atsakovo pareigą mokėti kreditorės paskaičiuotas palūkanas.
27. Apeliantas taip pat prašo priteistą kredito sumą išskaidyti mokėti 10 mėnesių terminui, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nauji reikalavimai ar argumentai, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, negali būti nagrinėjami ir vertinami apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atsakovas nereiškė pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija šio prašymo, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nevertina ir nesprendžia. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 284 straipsnio 2 dalį, atsakovas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo gali pateikti pirmosios instancijos teismui ir po sprendimo priėmimo.
28. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.