Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. A. (toliau – atsakovas), kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovo 9 457,07 Eur negrąžinto kredito, 546,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 86,42 Eur tarpininkavimo mokesčio, 14 proc. negautų pajamų; 1 755,06 Eur negautų pajamų (nuostolių); 26,71 Eur delspinigių; 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos jos pateikto ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, kad ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovui įteikti procesinius dokumentus – ieškovė turėtų išnaudoti galimybes įteikti atsakovui procesinius dokumentus.

3. Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo. Nurodė, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę (toliau – JK). Atsakovas turėjo galimybę deklaruoti konkretų savo išvykimo į JK adresą arba vėliau patikslinti savo deklaracijos duomenis. Ieškovė su atsakovu bendravo el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose. Taip pat, ieškovei žinomas paskutinis gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Kiti atsakovo adresai ieškovei nėra žinomi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, per teismo nustatytą terminą, nepašalino, prašymų pratęsti šį terminą taip pat negauta.

6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio trūkumai nustatyti po ieškinio priėmimo, ieškinį paliko nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo esmė ir argumentai

7. Apeliantė (ieškovė) AB „NEO Finance“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Priešingai nei yra nurodoma skundžiama nutartimi, ieškovė pateikė motyvus, kodėl nesutinka su 2024 m. sausio 8 d. teismo nutartimi, kuria teismas nurodė, kad nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą yra ieškovo pareiga. Nepritardama 2024 m. sausio 8 d. teismo nutarčiai, ieškovė 2024 m. sausio 10 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad atsakovas turėjo galimybę deklaruoti konkretų savo išvykimo į JK adresą arba vėliau patikslinti savo deklaracijos duomenis.

7.2. Ieškovės manymu, teismo pozicija, jog ieškovė turi kreiptis į atitinkamos šalies institucijas dėl atsakovo gyvenamosios vietos sužinojimo neproporcingai padidintų bylinėjimosi išlaidų dengimo naštą abiem proceso šalims. Tokiu būdu neabejotinai yra sukuriama galimybė proceso ekonomiškumo principo pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepašalinus ieškinio trūkumų, paliko ieškinį nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra įgyvendinama ieškovui pateikiant procesinį dokumentą – ieškinį (CPK 5 straipsnio 3 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta. Tikslus atsakovo adreso nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus. Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi, ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo (CPK 130 straipsnis) ar kitais būdais.

12. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų nepašalinimo atveju, ieškinys (visas arba dalyje konkrečių reikalavimų) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).Tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis). Taigi, teismas nustatęs ieškinio trūkumus, turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o šių nepašalinus, priklausomai nuo procesinės stadijos, turi ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba palikti tokį reikalavimą nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2023 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. A. Ieškinyje nurodė, kad atsakovo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), taip pat prašė, neįteikus procesinių dokumentų, juos įteikti viešo paskelbimo būdu. Iš su ieškiniu pateiktų priedų matyti, kad ieškovė su atsakovu 2022 m. birželio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K969632513 (toliau – Sutartis), kurios specialiosiose sąlygose nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), ir el. pašto adresas (duomenys neskelbtini).

14. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. teisėjos rezoliucija ieškinį priėmė ir išsiuntė atsakovui teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Teismo pranešimas grįžo neįteiktas.

15. Teismas 2023 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu netenkino ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodoma, kad: „Gyventojų registro duomenimis atsakovas deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Ieškovė turi galimybę nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą naudodamasi Jungtinės Karalystės atitinkamų institucijų paslaugomis. Taip pat, patikrinus VSDFV duomenis, nenustatyta atsakovo darbovietė, į kurią būtų galima siųsti teismo procesinius dokumentus. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė neturi galimybių įteikti atsakovui dokumentų kitu būdu ar gauti informaciją apie atsakovo dabartinę gyvenamąją vietą, išvada, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, negali būti daroma. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei nustatytinas terminas trūkumams šalinti, įpareigojant ieškovę teismui pateikti įrodymus, kad ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovui įteikti procesinius dokumentus – ieškovė turėtų išnaudoti galimybes įteikti atsakovui procesinius dokumentus“.

16. Ieškovė 2024 m. sausio 10 d. (nepraleisdama nustatyto termino trūkumams pašalinti) pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad ieškovei žinomas paskutinis gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), bei el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad atsakovas deklaravęs išvykimą į JK, tačiau nėra deklaravęs tikslaus savo gyvenamosios vietos adreso.

17. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi laikė, jog ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, todėl vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi tvirtina, kad tinkamai pašalino ieškinio trūkumus, kadangi nurodė paskutinę jai žinomą atsakovo gyvenamąją vietą, o atsakovas, deklaravęs išvykimą, savo tikslios gyvenamosios vietos nedeklaravo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais.

18. Minėta, kad pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas teismui suteikta galimybė palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų ir ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju, jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347- 393, 4.2 punktas).

19. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, privalo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos, tačiau šis įstatymas neįpareigoja asmens, kuris išvyksta iš deklaruotos užsienio valstybės į kitą valstybę, apie tai pranešti Lietuvos institucijoms. Todėl nesant jokios papildomos informacijos apie byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietą, vien įrašas apie išvykimą į užsienio valstybę pats savaime negali būti tapatinamas su to asmens gyvenamąja vieta.

20. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl atsakovo gyvenamosios vietos nurodymo ieškinyje aktuali ir CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostata, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.

21. Nagrinėjamu atveju iš aukščiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas sudarydamas su ieškove Sutartį nurodė savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), bei el. pašto adresą (duomenys neskelbtini). Atsakovas po Sutarties sudarymo 2022 m. rugpjūčio 24 d. deklaravo išvykimą į JK, tačiau duomenų, jog atsakovas būtų susisiekęs su ieškove ir būtų pranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, byloje nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui nenurodžius duomenų apie savo gyvenamosios vietos adreso (ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo adreso) pasikeitimą, jo kreditoriams išlieka ne tik teisė siųsti dokumentus pagal paskutinį žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, bet taip pat ir teisė kreiptis į teismą, į kurio veiklos teritoriją patenka paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos adresas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1016-464/2023). Be to, atsakovas, ignoruodamas CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą (raštu pranešti savo kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą), nenurodydamas (nedeklaravęs) tikslios savo gyvenamosios vietos adreso, pats prisiėmė riziką dėl atsiradusių padarinių, kuomet nėra galimybės jam įteikti pašto korespondencijos CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu – asmeniškai.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo atveju ieškovė, be kita ko, nurodė atsakovo el. pašto adresą, tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų bandęs atsakovui procesinius dokumentus įteikti nurodytu el. pašto adresu.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovo gyvenamoji vieta laikytina paskutinė ieškovei žinoma jo gyvenamoji vieta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto normą ir ieškinio trūkumų šalinimo institutą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo nurodyti motyvai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo šios nutarties priėmimo dienos.