- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- e2-189-330/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00559-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Suinteresuotas asmuo
- G. A.
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. A. (G. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens G. A. prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Tigranika“ bankroto byloje Nr. eB2-3774-866/2017.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d nutartimi UAB „Tigranika“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratore paskyrė UAB „Rancas“. Nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės valdymo organams nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorė teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo įpareigojimo nevykdymo. Nurodė, kad įmonės vadovas G. A. nevykdo teismo įpareigojimo bankroto administratorei perduoti įmonės dokumentus ir turtą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi bankroto administratorės prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkino, nurodė, jog teismo nustatytos pareigos nevykdymas bankroto procese sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo, o ne išduoti vykdomąjį raštą tam, kad atitinkamas teismo įpareigojimas būtų vykdomas priverstinai. Šia nutartimi teismas taip pat nutarė klausimą dėl baudos paskyrimo spręsti kitame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi buvusiam BUAB „Tigranika“ vadovui G. A. už teismo įpareigojimo nevykdymą paskyrė 2 000 Eur baudą. Teisme gautas pareiškėjo G. A. prašymas atnaujinti praleistą procesinį terminą prašymui dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi paskirtos baudos sumažinimo arba panaikinimo pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsisakė buvusiam BUAB „Tigranika“ vadovui G. A. atnaujinti terminą prašymui dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikti, atsisakė priimti jo prašymą dėl baudos panaikinimo.Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad procesiniai dokumentai ir sprendimai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai, o prašymas dėl paskirtos baudos sumažinimo ar panaikinimo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie vykstantį teisminį procesą. Nurodė, kad teismas jokia forma nebuvo informuotas apie tai, jog pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos. Neatnaujinęs termino prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti, teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą sumažinti arba panaikinti paskirtą baudą ir grąžino jį pareiškėjui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas G. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl baudos sumažinimo ar panaikinimo ir šį pareiškėjo prašymą išnagrinėti. Tuo atveju, jeigu teismas atsisakytų atnaujinti terminą prašymui pateikti, pareiškėjas prašo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apie paskirtą baudą pareiškėjas sužinojo 2017 m. spalio 17 d. Pirminė informacija, kad pareiškėjas turi įsiskolinimą valstybės biudžetui, buvo gauta 2017 m. spalio 4 d. iš Migracijos departamento. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie vykstantį procesą, nemoka lietuvių kalbos, todėl procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu jo atžvilgiu laikytinas netinkamu ir nesąžiningu. Nors teismas nurodė, kad tiek procesiniai dokumentai, tiek nutartis dėl baudos paskyrimo pareiškėjui įteikti tiesiogiai, tačiau nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis tokią išvadą daro. Teismas nesiėmė visų priemonių tam, kad pareiškėjas būtų tinkamai informuotas apie vykstantį teisminį procesą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra užsienio valstybės pilietis, teismas galėjo kreiptis į Migracijos departamentą tam, kad būtų pateikti aktualūs pareiškėjo kontaktiniai duomenys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl baudos sumažinimo ar panaikinimo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų..Apeliacinės instancijos teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo procesinės tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-358-381/2017; 2016 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1745-823/2016; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-981-381/2016).CPK 107 straipsnyje numatyta viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių, t. y. dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Prašymo dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikimo teisė turi būti įgyvendinta per CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatytą keturiolikos dienų nuo nutarties skirti baudą priėmimo dienos terminą, kadangi bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką.Praleidus CPK 107 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, teisė paduoti prašymą išnyksta, tačiau minėta teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros.Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prašymui dėl baudos, paskirtos 2017 m. liepos 26 d. nutartimi, panaikinimo ar sumažinimo paduoti.Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d nutartimi UAB „Tigranika“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratore paskyrė UAB „Rancas“. Nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės valdymo organams nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorė teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo įpareigojimo nevykdymo. Nurodė, kad įmonės vadovas G. A. nevykdo teismo įpareigojimo bankroto administratorei perduoti įmonės dokumentus ir turtą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi bankroto administratorės prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkino, nurodęs, jog teismo nustatytos pareigos nevykdymas bankroto procese sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo, o ne išduoti vykdomąjį raštą tam, kad atitinkamas teismo įpareigojimas būtų vykdomas priverstinai. Šia nutartimi teismas taip pat nutarė klausimą dėl baudos paskyrimo spręsti kitame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi buvusiam BUAB „Tigranika“ vadovui G. A. už teismo įpareigojimo nevykdymą paskyrė 2 000 Eur baudą.Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nepadavė teismui prašymo dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, todėl kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą tokiam prašymui pateikti. Teismas nepripažino svarbiomis pareiškėjo nurodytų prašymo padavimo praleidimo priežasčių, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog teismo nutarties dėl baudos paskyrimo negavo. Apeliacinis teismas pažymi, jog ši civilinė byla tvarkoma vien elektronine forma. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi būtinų ir racionalių priemonių informuoti pareiškėją apie vykstantį teisminį procesą – teismui žinomais adresais pareiškėjui buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, teismo nutartis, kuria priimtas nagrinėti pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, 2017 m. liepos 26 d. nutartis, kuria pareiškėjui paskirta bauda, taip pat specialiajame interneto tinklapyje buvo patalpintas pranešimas tiek apie pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimą, tiek apie teismo paskirtą posėdį, kuriame numatyta nagrinėti baudos pareiškėjui paskyrimo klausimą. Bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai ir sprendimai pareiškėjui buvo siunčiami visais žinomais adresais ir pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, pranešimai apie teismo atliekamus procesinius veiksmus buvo patalpinti specialiajame interneto tinklapyje. Teismo nutartis, kurios peržiūrėjimo siekia pareiškėjas, buvo išsiųsta asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurį pareiškėjas nurodo tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme atnaujinti praleistą terminą, tiek atskirajame skunde. Nurodyti duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visus racionaliai galimus procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjui būdus. Ta aplinkybė, jog sprendžiamam klausimui aktualūs procesiniai dokumentai bei nutartis, kurios peržiūrėjimo siekiama, pareiškėjui buvo išsiųsti ir asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, sudaro pagrindą išvadai, jog dokumentų įteikimo tvarkos pirmosios instancijos teismas nepažeidė, o 2017 m. liepos 26 d. nutartis pagrįstai laikyta įteikta tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Pareiškėjas prašymo dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo per nustatytą terminą teismui nepateikė. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Apeliacinis teismas akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju įstatymo nustatytas terminas prašymui dėl baudos peržiūrėjimo praleistas žymiai. Padarius išvadą, kad 2017 m. liepos 26 d. nutartis įteikta tinkamai, aplinkybė, jog pareiškėjas realiai apie jo atžvilgiu priimtą nutartį sužinojo tik 2017 m. spalio 17 d., nėra reikšminga. Valstybinės kalbos nemokėjimas nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių, kadangi kalbos nemokėjimas, kaip matyti, nesudarė objektyvių kliūčių parengti ir pateikti teismui prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo bei atskirąjį skundą šioje byloje. Kita vertus, ta aplinkybė, jog pareiškėjas yra užsienio valstybės pilietis, nesudaro pagrindo suteikti jam daugiau procesinių teisių nei numatyta proceso įstatyme ar kitokiu (palankesniu) būdu vertinti jo procesinį elgesį. Pirmiausia pažymėtina, kad bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti ne tik nuosekliai, bet ir kuo operatyviau. Nagrinėjamu atveju terminas praleistas žymiai (beveik tris mėnesius), todėl jo atnaujinimas neatitiktų nei procesinio termino paskirties, nei bankroto proceso principų. Antra, tokio žymaus termino praleidimo objektyviai nepateisina ir valstybinės kalbos nemokėjimas. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas, nurodydamas pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus dėl procesinių dokumentų ir sprendimų įteikimo, net ir atskirajame skunde nenurodė kitos faktinės gyvenamosios vietos ar kito adreso korespondencijos siuntimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliacinės instancijos teismui paduotame atskirajame skunde pareiškėjas suformulavo prašymo dalyką, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, t. y. prašė išdėstyti baudos sumokėjimą dalimis. Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, jame taip pat negalima reikšti naujų reikalavimų (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 338 straipsnis). Todėl pareiškėjo prašymas išdėstyti baudos mokėjimą negali būti apeliacijos objektu. Tačiau pareiškėjas turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį pirmosios instancijos teismą dėl teismo nutarties paskirti baudą įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo (CPK 3 straipsnio 6 dalis ir 284 straipsnis).Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti apskųstą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.