- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- AN2-181-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00020-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Advokatai
- Justinas Jarusevičius
- Kategorijos
- 1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Justino Jarusevičiaus (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas A. K. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G.–G. (toliau – vyresnioji specialistė) 2019 m. lapkričio 29 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo nustatyta, kad A. K. 2019 m. lapkričio 6 d. apie 8.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „TOYOTA RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 promilių girtumas. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą ir buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bauda kartu paskiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių.
Šalies argumentai
2. 2019 m. gruodžio 13 d. skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vyresniosios specialistės nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundu buvo prašoma neatimti arba sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi atmestas A. K. skundas ir paliktas galioti vyresniosios specialistės 2019 m. lapkričio 29 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas yra teisingas, parinktas tinkamai įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, asmenybę, todėl naikinti ar keisti vyresniosios specialistės nutarimą nėra pagrindo. Byloje nėra konstatuota jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę, o A. K. turėjo suprasti ir numatyti padaryto administracinio nusižengimo galimas pasekmes.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Teikiamu apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir nustatyti trumpesnį nei 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jį sumažinant iki 6 mėnesių, nes pirmosios instancijos teismo nutartimi neištirtos ir neįvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įrodytos aplinkybės, kas nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą.
5. Pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje nėra pateikiama motyvų, kodėl nebuvo vadovaujamasi teismų praktika, suformuota iš esmės panašiose bylose. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 34 straipsnio 5 dalį (past. – pagal galiojančią redakciją atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį). A. K. nurodė visą eilę aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju suteikė pagrindą priimti sprendimą dėl trumpesnio nei 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apylinkės teismas visas skunde nurodytas aplinkybes be motyvų atmetė apsiribojant teiginiu, kad A. K. turėjo suprasti tokio nusižengimo galimas pasekmes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju visos šios aplinkybės buvo, tačiau nepagrįstai atsisakyta jas vertinti kaip pagrindą taikyti švelnesnę nuobaudą nei įstatyme nustatyta minimali.
6. Skunde pabrėžiama, kad A. K. pripažino savo kaltę ir dėl padaryto administracinio nusižengimo gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne tik nurodė, kad gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau ir ėmėsi konkrečių veiksmų, jog tokia situacija nepasikartotų. A. K. pateikė Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą, kuris patvirtina, kad jis išklausė alkoholio ir narkotikų žalos organizmui kursus, taip siekdamas užkirsti kelią panašių administracinių nusižengimų atsiradimui ateityje. Svarbu ir tai, kad A. K. turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra sistemingas KET pažeidėjas, už analogišką administracinį nusižengimą niekada nebuvo baustas. Tai įrodo, kad jis yra pavyzdingas vairuotojas, o šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytas pažeidimas yra pavienis. Teismų praktikoje tai vertinama kaip svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl trumpesnio termino nustatymo uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones.
7. Apeliantas akcentuoja, kad kelionė, kurios metu nustatyta, jog alkoholio koncentracija nežymiai viršija leistiną ribą, buvo susijusi su A. K., kaip sūnaus, pareiga pasirūpinti mama. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mama nuo (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra prižiūrima medicinos personalo dėl vis prastėjančios sveikatos. (duomenys neskelbtini) A. K. mamai diagnozuota (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 6 d. A. K. sulaukė skambučio, kad jo mamos būklė suprastėjo. Jis nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini), todėl sulaukęs skambučio apie pablogėjusią mamos būklę labai susijaudino ir nusprendė vykti aplankyti ją į (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai automobilį sustabdė patikrinimui būtent tarp A. K. gyvenamosios vietos ir (duomenys neskelbtini) (past. – skundo 13.5. punkte pateikta schema).
8. Skunde teigiama, kad nustatytas girtumo laipsnis (past. – 0,58 promilės) yra artimas žemutinei ribai, nuo kurios asmenys laikomi neblaiviais (past. – 0,41 promilės). Įvykio metu jokių padarinių neatsirado, A. K. autoritetingų visuomenės narių charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi senyvo amžiaus mama ir ją lanko. Teismų praktikoje panašios aplinkybės vertinamos kaip duodantys pagrindą skirti mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Svarbu ir tai, kad administracinis nusižengimas padarytas pasibaigus rytiniam eismo pikui ir esant nedideliam eismo intensyvumui, t. y. 8.50 val., o A. K. sustabdytas ne dėl netinkamų jo vairavimo veiksmų ar kilus įtarimui dėl jo blaivumo. Byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo jis būtų nesilaikęs KET reikalavimų. Tai yra pagrindas išvadai, kad A. K. vairavimas šiuo konkrečiu atveju nekėlė ypač didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų transporto priemonėms. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje ir nustačius tokias aplinkybes, sprendžiama skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
9. Pasak apelianto, paskirtas 12 mėnesių uždraudimas vairuoti transporto priemones pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintas proporcingumo principo kontekste. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. A. K. automobilį vairavo ne dėl asmeninių interesų, tačiau susirūpinęs savo mamos sveikata. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra vienturtis sūnus, mama jį užaugino viena be tėvo priežiūros. Jį ir mamą, kada visą ligšiolinį gyvenimą buvo vienas kitam artimiausi asmenys, sieja ypatingas ryšys. Tiek A. K., tiek ir jo mamai labai svarbu likusias mamos gyvenimo dienas turėti galimybę pasimatyti. Paskirtas 12 mėnesių laikotarpis, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negali vairuoti transporto priemonių, ypač apsunkins jų tarpusavio bendravimą.
10. Apeliantas teigia, kad žalos kitiems asmenims, jų turtui nesukėlusi veika įvyko dėl A. K. mamos ir jo paties intereso. Nepageidaujama, kad jis būtų atleistas nuo atsakomybės visiškai dėl šios aplinkybės. Šiuo metu A. K. jau keturis mėnesius neturi teisės vairuoti (past. – skundo surašymo metu). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu bus praėję 5–6 mėnesiai, kai asmuo neturi teisės naudotis transporto priemone. Teismų praktikoje nustatyta kartelė, kurią pasiekus gali būti skiriamas mažesnis nei įstatyme nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, aiškiai yra pasiekta šiuo konkrečiu atveju, taip užtikrinant nuobaudos proporcingumą. Ne pats teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau A. K. galimybių aplankyti mamą suvaržymas 12 mėnesių laikotarpiui nuobaudą daro neproporcingą. Ši aplinkybė daro nagrinėjamą situaciją išimtine, dėl ko yra pagrindas taikyti švelnesnę nuobaudą nei įstatyme nustatyta.
11. Skunde pabrėžiama, kad A. K. poreikį vairuoti transporto priemones lemia ir tai, jog jis yra dviejų parapijų klebonas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ypatingai atsiliepia parapijiečiams, kurių parapijose tarnauja A. K., o ypač sergantiems ir mirštantiems žmonėms, kurie pageidauja priimti sakramentus, taip pat žmonėms, kurių namus jis turi pašventinti bei kitoms religinėms apeigoms atlikti. Dėl šios aplinkybės prašoma sutrumpinti teisės vairuoti draudimo terminą ne dėl asmeninių interesų vykdyti pareigas, tačiau dėl kitų asmenų, kurių interesams A. K. tarnauja.
12. Pasak apelianto, skundžiama nutartimi nepagrįstai įvertintos pavienės su byla susijusios aplinkybės. Be jokių motyvų atsisakyta vadovautis nagrinėjamai bylai aktualia teismų praktika. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad A. K. turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, nors vairavimo stažas yra (duomenys neskelbtini) metai. Tai rodo, kad nutartyje nebuvo pateikti konkrečiai šiai situacijai skirti motyvai, pagrįsti aktualių teisės aktų analize, tačiau panaudoti motyvai iš kitos nei šioje byloje nagrinėjamos situacijos. Skundžiamoje nutartyje ilgametis A. K. vairavimo stažas vertinamas kaip aplinkybė, dėl kurios jis neva turėjo suprasti vairavimo pasekmes, kas kvalifikuojama kaip negatyvi aplinkybė, o tokia interpretacija yra nepagrįsta. Teismų praktikoje ilgametis asmens vairavimo stažas ir nuobaudų nebuvimas yra vertinama kaip svarbi (teigiama) aplinkybė sprendžiant dėl trumpesnio nei įstatyme nustatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Skundžiama nutartimi be motyvų atsisakyta tokiais išaiškinimais vadovautis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A. K. skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašė atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylose (past. – skundo 47.1. – 47.11.), tačiau skundžiamoje nutartyje motyvų, kodėl šiuo atveju iš esmės panašios aplinkybės buvo vertintos skirtingai, nėra pateikta.
13. Apeliantas akcentuoja, kad nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra alkotesterio parodymų, kurių pagrindu galėjo būti surašytas pareigūnės tarnybinis pranešimas. Nors teismas šią aplinkybę nustatė ir pareikalavo šiuos duomenis pateikti, tačiau jie pateikti nebuvo, o ši aplinkybė liko neištirta ir neįvertinta skundžiamoje nutartyje. A. K. paaiškino, kad pareigūnams nurodžius, jog jo iškvėptame ore nustatyta 0,58 promilių girtumas, jis su šia pareigūnų nurodyta aplinkybe sutiko ir jai neprieštaravo. A. K. girtumas įrodinėjamas pareigūno tarnybiniu pranešimu, tačiau byloje nėra pirminio leistino patikimo įrodymo – alkotesterio parodymų, kurie patikimai įrodytų esant padarytą pažeidimą, o pareigūnų surašytas pranešimas nėra leistinas įrodymas, kai sprendžiamas asmens blaivumo klausimas. Pareigūnų teiginiai apie asmens girtumą ir atsakomybėn traukiamo asmens neprieštaravimas šiems teiginiams nėra pagrindas nustatyti, kad asmens iškvėptame ore yra atitinkamas alkoholio kiekis, viršijantis leistiną ribą. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė A. K. suformuoto kaltinimo esminį trūkumą ir davė laiko jį ištaisyti, tačiau vėliau nepagrįstai šios aplinkybės nevertino. Atitinkama aplinkybė būtų pagrindas spręsti dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, kadangi nėra leistinų patikimų įrodymų (alkotesterio parodymų), liudijančių asmens girtumą.
14. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
15. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo švelninti A. K. paskirtos administracinės poveikio priemonės. Apelianto nuomone, apylinkės teismas netinkamai ištyrė ir įvertino svarbias skundui nagrinėti aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Apeliaciniu skundu prašoma (past. – kaip galima suprasti iš jo turinio) taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sutrumpinti uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones terminą iki 6 mėnesių. Teigiama, kad paskirta administracinio poveikio priemonė neproporcinga, nes: 1) pažeidimas padarytas ne iš savanaudiškų paskatų, tačiau sužinojus apie mamos (past. – pas kurią buvo važiuota administracinio nusižengimo padarymo metu) pablogėjusią sveikatos būklę, o specialiosios teisės atėmimas turės neigiamos įtakos jų bendravimui; 2) A. K. savo veiksmais realaus pavojaus niekam nesukėlė, administracinės atsakomybės nevengė ir iš savo teisei priešingo elgesio išvadas padarė bei daugiau taip nebesielgs; 3) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra dviejų parapijų klebonas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės neigiamos įtakos ne tik jam, bet ir kitiems asmenims; 4) A. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra sistemingas KET pažeidėjas ir už analogišką administracinį nusižengimą baustas nebuvo; 5) pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir netinkamai įvertino aplinkybę, jog bylos medžiagoje nėra girtumo patikrinimo rezultatą patvirtinančio dokumento. Apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik dėl A. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
17. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje esančius ir A. K. charakterizuojančius duomenis, įvertinęs administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pavojingumo laipsnį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir pagrįstai bei teisėtai jį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė A. K. padėtį ypatingai švelninančių aplinkybių, dėl kurių būtų galima skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.
18. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartyje suklydo, nurodydamas ANK 34 straipsnio, kurio nauji pakeitimai įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., redakciją. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą nutartyje aiškino ANK 34 straipsnio 5 dalį, nors nuo 2020 m. sausio 1 d. (past. – 2019 m. kovo 26 d. įstatymas Nr. XIII-2027, TAR 2019 m. balandžio 3 d.) atitinkamas straipsnis buvo pernumeruotas, ir buvusi ANK 34 straipsnio 5 dalis tapo 6 dalimi. Tai laikytina technine apsirikimo klaida, kuri priimto sprendimo esmės nekeičia. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui net ir nurodžius ne tą ANK 34 straipsnio dalį, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti A. K. skundą dėl vyresniosios specialistės priimto nutarimo.
19. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcija numato vairuotojams baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Atsižvelgiant į tai, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, privaloma skirti administracinio poveikio priemonę, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
20. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
21. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
22. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).
23. Apygardos teismo vertinimu, apelianto skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomomis ypatingai asmens padėtį švelninančiomis ar išimtinėmis, dėl kurių būtų galimas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas. Šiuo nagrinėjamu atveju yra svarbus ir ANK 22 straipsnis, kuris reglamentuoja administracinės nuobaudos paskirtį. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad viena iš administracinių nuobaudų paskirčių yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.
24. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad A. K. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis praeityje būtų vairavęs transporto priemonę neblaivus. Tačiau negalima sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio nusižengimo padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančio (duomenys neskelbtini) suformuoto administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. per paskutiniuosius 5 metus ne kartą buvo baustas dėl KET pažeidimų, t. y. greičio viršijimo ir transporto priemonės palikimo stovėti draudžiamoje teritorijoje, neturint leidimo ar nesusimokėjus už stovėjimą (b. l. 15–17). Iš šio išrašo nustatyta ir tai, kad byloje nagrinėjamą administracinį nusižengimą A. K. padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 15). Šie duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad A. K. kaip vairuotojas negali būti charakterizuojamas teigiamai. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad asmuo KET pažeidimą padarė ne pirmą kartą ir yra linkęs sistemingai pažeidinėti KET, be to, šio asmens nauji pažeidimai yra vis pavojingesni, t. y. nuo automobilio pastatymo neturint leidimo statyti transporto priemonę konkrečioje teritorijoje ir greičio viršijimų iki vairavimo esant neblaiviam. A. K. pripažino, kad 2019 m. lapkričio 5 d. vakare vartojo alkoholį, todėl turėjo puikiai suvokti, jog ryte vis dar gali būti apsvaigęs ir neblaivus, tačiau tai įvertinta nebuvo ir jis vis tiek vairavo transporto priemonę be jokios rimtos pateisinamos priežasties. Skiriamos sąlyginai švelnios baudos dėl ankstesnių KET pažeidimų, neatgrasė jo nuo tolimesnio pažeidimų darymo, todėl tolimesnis KET pažeidinėjimas ir administracinių nusižengimų darymas gali būti užkardintas tik paskiriant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
25. Apygardos teismas pažymi, kad vien asmenį tenkinančios nuobaudos ir (ar) poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų joms keliamų tikslų, neatitiktų teisingumo principo, nes jomis siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis deramai laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skunde minimos aplinkybės: asmuo iš karto pripažino savo kaltę, administracinės atsakomybės nevengė, dėl nusižengimo gailėjosi, daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė alkoholio ir narkotikų žalos organizmui kursus, negali būti vertinamos kaip išskirtinai asmenį teigiamai charakterizuojančiomis, nes teisės pažeidimų, administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų nedarymas yra įprasta kiekvieno piliečio pareiga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtos aplinkybės teisiškai buvo įvertintos tinkamai, individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę bei turėjo įtakos nustatant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti A. K. atsakomybę.
26. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A. K. savo veiksmais realaus pavojaus niekam nesukėlė, važiavo ne piko metu, kai transporto priemonių srautas buvo sumažėjęs. Apygardos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. A. K. vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, kai jam buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas, ir tokiais savo veiksmais jis padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Asmuo dalyvavo eisme ir bet kuriuo metu, atsižvelgiant į dėl girtumo sumažėjusį budrumą, reakciją į aplinką ir kitus faktorius, galėjo sukelti avarinę situaciją ar eismo įvykį. Tai, kad jis galimai pavojingai nemanevravo kelyje, nesumažina jo veiksmų pavojingumo.
27. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Už administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytą šį administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. A. K., vairuodamas automobilį neblaivus, ignoravo jo daromo teisės pažeidimo galimas pasekmes, kad dėl jo neteisėtų veiksmų gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė. Tai rodo asmens neatsakingumą ir neatsakingą požiūrį į visuomenę. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Įstatymų leidėjas šia teisės norma atsakomybę nustatė ne už pasekmių sukėlimą, o už patį vairavimą esant neblaiviam. Jeigu vairuodamas neblaivus A. K. būtų sukėlęs eismo įvykį, jis pagal kilusias pasekmes atsakytų dėl kito, sunkesnio administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos. Pasekmių nebuvimo akcentavimas nemenkina padaryto nusižengimo pavojingumo visuomenei.
28. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas automobilio vairavimo tikslui ir A. K. bendravimui su mama. Apygardos teismo vertinimu, priežastis dėl kurios vairavo būdamas neblaivus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, negali būti išimtinė ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste ir suteikti teisinį pagrindą taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Teismas konstatuoja, kad A. K. mamos priežiūros ir rūpybos ja kokybė nepasikeis, jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neteks specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Apeliantas teigia, kad A. K. yra dviejų parapijų kunigas, todėl dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nukentės ir kiti su šia administracinio nusižengimo byla nesusiję asmenys. Apygardos teismas pažymi, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl asmeninių, buitinių priežasčių ar darbinių funkcijų atlikimo, turi būti pats suinteresuotas nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. A. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina ar reikalinga ir dėl tinkamo kunigystės pareigų atlikimo, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, dėl to galimai kilsiantys nepatogumai gali būti įveikti kitomis priemonėmis. A. K. gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų pas parapijiečius: rinktis visuomeninį transportą, taksi ir pan. Be to, didžioji dalis kunigų, vyskupų, klebonų ir kitų religines apeigas atliekančių asmenų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje sėkmingai atlieka savo pareigas ir neturėdami specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, kuri nėra būtina ir privaloma šių asmenų funkcijoms atlikti.
29. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels A. K. nepatogumų ir neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinio poveikio priemonės pasekmė, t. y. paties A. K. veiksmų rezultatas, kas nesudaro pagrindo jo atsakomybės švelninimui pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Būtų neteisinga, jeigu padaręs administracinį nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Sėsdamasis už automobilio vairo neblaivus, A. K. neatsižvelgė į tai, kad jį nubaudus už tokį nusižengimą, bus apsunkintas jo ir aplinkinių kasdienis gyvenimas. Kartu šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog sprendžiant šios normos taikymą reikia atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus, tačiau šioje byloje administracinės nuobaudos sutrumpinimas nebūtų nei teisingas, nei protingas.
30. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika analogiškose bylose. Apygardos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, t. y. neužtenka vien atsižvelgti į nustatytą tikslų asmens girtumą. Kiekvienu atveju, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) privalo atsižvelgti į nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir visas kitas svarbias aplinkybes, kurios sudarytų išimtinių aplinkybių visumą. Šiuo atveju tokios aplinkybės nustatytos nebuvo, t. y. A. K. nebe pirmą kartą pažeidė KET, daromi pažeidimai savo pavojingumo sunkėjo, buvo vairuota be svarbios priežasties, o jo atliekamos klebono pareigos ir religinės apeigos nėra pirmojo būtinumo.
31. Apeliantas kreipia dėmesį ir į tai, kad bylos medžiagoje nėra alkotesterio parodymų, kurių pagrindu galėjo būti surašytas tarnybinis pranešimas. Nors iš tiesų dokumento, patvirtinančio alkotesterio parodymus, bylos medžiagoje nėra, tačiau tai negali būti pagrindas švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Sutiktina, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimas galėjo būti atliktas kokybiškiau (past. – atspausdinant alkotesterio duomenis patvirtinantį prietaiso testą ir jį pridedant prie bylos medžiagos), tačiau apygardos teismo vertinimu šis trūkumas nebuvo esminis, kaip užkertantis kelią nustatyti objektyvią tiesą. Visuma byloje esančių duomenų ir įrodymų – 2019 m. lapkričio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 13), 2019 m. lapkričio 6 d. vyriausiojo patrulio V. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 18), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 19), paties A. K. paaiškinimai ir sutikimas, kad alkotesteris po patikros parodė 0,58 promilių girtumą (past. – tai nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde), patvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytą tikslų girtumą. Kiekvienos nagrinėjamos bylos atveju duomenų ir įrodymų turi būti tiek, kad jie patvirtintų arba paneigtų bylai svarbias aplinkybes. Šiuo atveju tiksliam girtumo nustatymui objektyviu duomenų byloje pakanka, todėl padarytos tam tikros tyrimo klaidos, negali paneigti nustatyto girtumo. Apeliaciniu skundu nėra prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir vertinti nustatytų faktinių aplinkybių patikimumą, o prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl apygardos teismas šioje nutartyje vertino tik paskirtos administracinio poveikio priemonės termino pagrįstumą.
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, apygardos teismas daro išvadą, kad vyresniosios specialistės nutarimu A. K. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtas sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas negali būti pripažįstamas pažeidžiantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti paskirtą poveikio priemonę, o skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Justino Jarusevičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.