Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl viešai paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais garbę ir orumą, tokių duomenų pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal ieškovės ieškinį teisme 2023-10-16 iškelta civilinė byla. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti, kad R. Ž. viešoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2023 m. birželio 16 d. paskelbtame įraše nurodyta informacija „P. giedorka I. M. vėl gied CARO KALNUS! <...> Važiuosim KREMLIN. Taip rytą pradeda (duomenys neskelbtini) propagandistė M.-S.. Negaliu vis atsistebėti tų komunistuojančių meškučių iš (duomenys neskelbtini) purvo pilstymu, tautos kiršinimu, melagienų skleidimu ir nuolankiu darbu kremliaus šeimininko ideologijai. P. R. turi O. S. o Lietuvoje jo pasiuntinė ir nacistinių, o kartu ir antisemitinių kalbų skleidėja I. M.. Taip čia ta pati veikėja, kuri iš R. O. atemė žurnalą A.. <...> Ir tuo metu ateina komunistuojanto I. M. su savo veikėjas perima iš R. O. žurnalą, ir pradeda skleisti komunistinę-konservatorinę propogandą. Taip, tą tiesą kurią A. J. kartu su savo vaivorykštiniais nešė informaciją I. M. ir jos sėbrams, ir mokė kaip reikia kurti propagandą. Tą teko asmeniškai man matyti ir girdėti. Dabar naujoji P. propagandistė M.-S., mėgo kraipyti faktus ir dar man nurodymus duoti. Naglumas neišpasakytas tų kremliniu lakštučių. O gal kremliaus advokatė I. M., gali papasakoti, kodėl iš Lietuvos buvo atšauktas ankščiau laiko Izraelio ambasadorius A. M.? ar tai asmeninė informacija? Jei rimčiau - tas (duomenys neskelbtini) ir M. kremlizmas pasireiškia ne kuo kitu kaip tiesos diktatūra. Laisvės čia yra tiek, kiek kalbama apie nereikšmingus dalykus. <...> Dar daugiau jos tekstą yra m. s. bandymas išteisinti tokių kaip A. S. niekšybes. <...>“ žemina I. M. garbę ir orumą; 2) įpareigoti R. Ž. ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros 2023 m. birželio 16 d. įraše paskelbtą I. M. garbę ir orumą žeminančią informaciją; 3) priteisti I. M. iš R. Ž. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimų pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad atsakovas R. Ž. viešoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2023 m. birželio 16 d. paskelbė tokio turinio įrašą¹:

Arba kaip I. M. Izraelį pažino dėka A. M. Ku kū, ku kū Duos kiškis taukų Patepsim ratus Važiuosim KREMLIN.

Taip rytą pradeda (duomenys neskelbtini) propagandistė M.-S..

Negaliu vis atsistebėti tų komunistuojančių meškučių iš (duomenys neskelbtini) purvo pilstymu, tautos kiršinimu, melagienų skleidimu ir nuolankiu darbu kremliaus šeimininko ideologijai.

P. R. turi O. S. o Lietuvoje jo pasiuntinė ir nacistinių, o kartu ir antisemitinių kalbų skleidėja I. M..

Taip čia ta pati veikėja, kuri iš R. O. atemė žurnalą A.

Taip, čia tas žurnalas, kuris kėlė MŪSŲ TAUTIŠKUMĄ, MEILĘ SAVO ŠALIAI, ISTORIJAI, KULTŪRAI, ŠVIETIMUI, FAKTŲ-DOKUMENTŲANALIZEI!

Ir tuo metu ateina komunistuojanto I. M. su savo veikėjas perima iš R. O. žurnalą, ir pradeda skleisti komunistinę-konservatorinę propogandą. Taip, tą tiesą kurią A. J. kartu su savo vaivorykštiniais nešė informaciją I. M. ir jos sėbrams, ir

mokė kaip reikia kurti propagandą.

Tą teko asmeniškai man matyti ir girdėti.

Dabar naujoji P. propagandistė M.-S., mėgo kraipyti faktus ir dar man

Naglumas neišpasakytas tų kremliniu lakštučių.

O gal kremliaus advokatė I. M., gali papasakoti, kodėl iš Lietuvos buvo atšauktas ankščiau laiko Izraelio ambasadorius A. M.? ar tai asmeninė informacija?

Jei rimčiau - tas (duomenys neskelbtini) ir M. kremlizmaspasireiškia ne kuo kitu kaip tiesos diktatūra. Laisvės čia yra tiek, kiek kalbama apie nereikšmingus dalykus. Aš neneigiu Holokausto. Tik manau, kad jo sąvoka yra dar platesnė! Dar daugiau jos tekstą yra m. s. bandymas išteisinti tokių kaip A. S. niekšybes. Tai mūsų tautos kovą už laisvę paverčia kažkokiu senu atviruku. Pakabinam ant sienos ir tokiu gyvenam!?

O čia iškarpa apie I. M. veidmainystes! <...>²" : (toliau - ir įrašas).

Įraše atsakovo pateikta informacija apie ieškovę I. M. akivaizdžiai neatitinka tikrovės, yra aiškiai difamacinė ir melaginga, neturinti jokio faktinio pagrindo, išreikšta įžeisti ir pažeminti ieškovę skirta forma, todėl yra pažeidžianti Ieškovės garbę ir orumą, ir dėl šio atsakovo padaryto pažeidimo kreipiamasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo paskelbtame įraše apie ieškovę buvo paskelbta žinios formato informacija (ją galima patikrinti taikant tiesos / netiesos kriterijų), kuri yra aiškiai melaginga, neturinti jokio faktinio pagrindo, pateikta nesąžiningai, įžeidžiai ir akivaizdžiai neetiškai. Visgi informacijos priskyrimas žiniai ar nuomonei konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė nepageidauja ir neprašo pažeistų teisių gynimo būdo - informacijos paneigimo, kadangi nepageidauja pakartotinio šmeižikiškų ir žeminančių teiginių apie ją kartojimo Atsakovo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje net ir su prierašu apie jų neatitikimą tikrovei, nes tokiu būdu atsakovas tik didintų savo populiarumą jo antisemitinėmis ir prorusiškomis nuotaikomis garsėjančių sekėjų tarpe. Atsakovas yra viešas asmuo, politikas, Seimo narys, Atsakovo paskyra ir joje pateikiama informacija turi didelę sklaidą. Atsakovo paskyra, ieškinio pateikimo dieną turėjo daugiau nei 37 000 sekėjų, todėl informacija apie Ieškovę neabejotinai buvo plačiai paskleista ir tapo žinoma labai dideliam kiekiui žmonių. Įrašu buvo dalijamasi, todėl informacijos sklaida yra dar didesnė. Atsakovo įraše ieškovė įvardijama pavarde, nurodoma jos darbovietė - (duomenys neskelbtini) (toliau - ir (duomenys neskelbtini)), ankstesnė darbinė veikla žurnale „A.“, todėl abejonių, kad informacija paskelbta apie Ieškovę, nėra. Išanalizavus įrašą jis beveik visas (išskyrus kelis informaciją apie Ieškovę „aptarnaujančius“ sakinius) neatitinka tikrovės. Atsakovas įraše melagingai teigia, kad: ieškovė platina Kremliaus propagandą; ieškovė yra komunistuojanti, platinanti komunistinę propagandą; ieškovė skleidžia nacistines ir antisemitines idėjas; ieškovė „atėmė“ iš R. O. „A.“ žurnalą; ieškovė savo profesinėje veikloje veikia netinkamai, nesilaikydama žurnalistinės etikos standartų. Įrašo teiginiai yra visiškai įžūliai melagingi, o atsakovas net nebandė jiems suteikti bent kiek adekvačiam žmogui suvokiamo faktinio konteksto, tiesiog apkaltindamas ieškovę prokremline ir antisemitine ideologija, iš esmės tuo, dėl ko pats yra didžiosios dalies visuomenės kaltinamas. Ne mažiau svarbu tai, kad šį atsakovo įrašą ir sąmoningą ieškovės šmeižtą inspiravo ieškovės parengtas straipsnis „I. M.. kremlius meta seną patikrintą įrankį - antisemitizmą“, kuriuo atsakovas ir pasidalijo įrašo pabaigoje. Tai reiškia, kad atsakovas, būdamas nacionalinio lygio politiku, ne tik nesupranta žurnalisto kaip demokratinės visuomenės veikimo užtikrinimo įrankio teisės ir pareigos analizuoti politikų veikimą, vertinti jų veiksmus ir apie tai informuoti visuomenę, bet ir leidžia sau „kerštauti“ jo veiklą analizuojančiai žurnalistei platindamas apie ją sąmoningai melagingą, šmeižikišką informaciją. Atsakovo įraše paskleista informacija yra skirta Ieškovę diskredituoti ir pažeminti įvardijant ir apibūdinant Ieškovę tokiu būdu, kuris yra diametraliai priešingas tiesai. Visa ieškovės kaip žmogaus ir žurnalistės asmeninė ir profesinė veikla yra nukreipta į Lietuvos valstybės valstybingumo ir nepriklausomybės stiprinimą. Ieškovė asmeniškai ir kaip (duomenys neskelbtini) Tyrimų skyriaus vadovė didžiąją savo veiklos dalį skiria Lietuvos nepriklausomybės stiprinimui, Kremliaus propagandos ir ją sąmoningai ar nesąmoningai skleidžiančių asmenų demaskavimui, nusikalstamo Rusijos režimo apraiškų užkardymui, todėl ieškovės kaltinimas tariamu Kremliaus propagandos platinimu, tapatinimas su Kremliaus propagandiste O. S., kaltinimas komunistinėmis pažiūromis yra sąmoningai melagingas, skirtas diskredituoti ieškovę ir jos veiklą, pakirsti pasitikėjimą ja ir jos žurnalistine veikla. Iš viešosios informacijos aiškiai matyti ir tai, kad nemažą ieškovės asmeninės ir profesinės veiklos dalį sudaro kova su antisemitinėmis nuostatomis, vis dar gajomis Lietuvos visuomenėje, todėl Ieškovės kaltinimas nacistinės ir antisemitinės propagandos skleidimu, prisidengiant pseudoargumentu neva Holokaustą reikia suvokti plačiau, ypač pateiktas atsakovo, jau sulaukusio politinio jo antisemitinių kalbų įvertinimo iniciatyvų, yra daugiau nei įžūliai melagingas. Atsakovo teiginys apie ieškovės iš R. O. „atimtą“ žurnalą „A.“, yra melagingas. Iš viešai skelbiamos informacijos aiškiai matyti, kad žurnalo leidybos teises ieškovės valdoma viešoji įstaiga 2003 m. perėmė ne iš R. O., bet iš kito leidėjo E. E., kuriam šios teisės R. O. buvo perleistos dar 1996 m. Ieškovė, kaip leidėja ir žurnalistė, įdėjo daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad finansiškai neatsiperkantis žurnalas dar kurį laiką gyvuotų, o ieškovės santykiai su R. O. tiek asmeniškai, tiek „A.“ redakcinėje veikloje, kurioje R. O. liko, visą laiką buvo labai geri, todėl pastarieji atsakovo teiginiai yra melagingi. Įraše taip pat teigiama apie tariamai netinkamą Ieškovės profesinę žurnalistinę veiklą: „purvo pilstymą“, „tautos kiršinimą“, melagienų skleidimą“, „faktų kraipymą“, teigiama neva jos žurnalistinė veikla apsiriboja kažkieno atneštos „propagandos“ platinimu, informacijos „tikrumą“ paremiant „nenuginčijamu“ argumentu „Tą teko asmeniškai man matyti ir girdėti “. Šie atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovė, būdama ilgametė žurnalistė, šiuo metu (duomenys neskelbtini) Tyrimų skyriaus vadovė, veikianti labai politiškai ir socialiai „jautriose“ srityse, niekada nėra pripažinta pažeidusia žurnalistinę etiką nei dėl jo parengtų žurnalistinių kūrinių, nei dėl jos įrašų socialiniuose tinkluose, todėl subjektyvus atsakovo nepasitenkinimas ieškovės jam kaip politikui reiškiama pagrįsta kritika (atsakovas niekada nėra kreipęsis į jokias ginčų sprendimo institucijas dėl Ieškovės žurnalistinės veiklos) nesuteikia jam teisės šmeižti ieškovės ir diskredituoti jos profesinę veiklą. Atsakovo paskleista informacija apie ieškovę yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio, nes Lietuvai priešiškos valstybės nedemokratinio režimo ideologijos platinimas, Kremliaus ar komunistinė propaganda, nacistinių ir antisemitinių idėjų skleidimas Lietuvos, o ir daugelio demokratinių šalių žmonių vertinama vienareikšmiškai neigiamai. Šiuo įrašu atsakovas ne tik siekė paskleisti aiškiai melagingą informaciją apie tariamas ieškovės pažiūras, kurios iš tiesų yra kardinaliai priešingos, bet ir diskredituoti ieškovės profesinę veiklą, kurdamas naratyvą neva ieškovė pradėjo savo profesinę veiklą „atimdama“ su Lietuvos nepriklausomybės ištakomis siejamą žurnalą „A.“ iš visuomenėje gerbiamo signataro R. O. ir tariamai paversdama jį propagandos įrankiu. Atsakovas teigia ir dabartinę ieškovės veiklą esant neetišką, melagingą, kurstančią, kiršinančią, iškraipančią faktus, kas yra aiškiai nukreipta į Ieškovės kaip žurnalistės reputacijos sąmoningą menkinimą. Kaip minėta, tokia akivaizdi difamacija yra neatsitiktinė, ja atsakovas „keršija“ ieškovei už jos kritišką publikaciją apie atsakovo kaip Seimo nario veiklą, kuria atsakovas ir pasidalijo savo įrašo pabaigoje, tačiau nei komentarų, kad šioje publikacijoje ieškovė buvo neteisi, nei skundų žurnalistinę etiką nagrinėjančioms institucijoms atsakovas neteikė, pasirinkdamas kitą būdą - įžeisti ir pažeminti. Taigi, atsakovo įraše pateikti aiškiai melagingi, išgalvoti, absoliučiai priešingi tiesai teiginiai apie ieškovę, pateikti su vieninteliu tikslu - įžeisti ir pažeminti ieškovę kaip žmogų ir žurnalistę, yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio. Tais atvejais, kai asmuo paskelbia kito asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją (žinią ar nuomonę), jis pažeidžia Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), piktnaudžiauja savo teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju deliktinės civilinės atsakomybės tikslas - grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum).Viešų socialinių tinklų profilių valdytojai pagal savo veiklos pobūdį ir jų vykdomas viešosios informacijos teikimo visuomenei funkcijas pripažįstami sui generis informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojais, taigi ir viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, o jų socialinių tinkle paskyros - informacinės visuomenės informavimo priemonėmis Visuomenės informavimo įstatymo prasme, o Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudžiama skleisti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Šiuo metu atsakovo įrašas ir jame paskelbta ieškovės garbę ir orumą žeminanti informacija tebėra skelbiama viešai, ji yra pasiekiama visiems socialinio tinklo „Facebook“ vartotojams, todėl tebedaro žalą Ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. M. ieškinio reikalavimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad kreipėsi todėl, kad Seimo nario komentare pateikta informacija kardinaliai prieštarauja tam, ką ieškovė daro ir kuo ji yra. Visą įtemtą laikotarpį jos pagrindinių darbų buvo atpažinti Kremliaus propagandą, dezinformaciją ir sukurti įrankius kaip jiems atsispirti. O dabar ieškovė yra vadinama Kremliaus propagandiste ir kitais stipriai įžeidžiančiais epitetais. Taip pat yra ir su antisemitizmu, kuris yra vienas iš Kremliaus propagandos įrankių ir puikiai žinoma, kur veda, kai antisemitizmas yra nežabojamas, neatpažįstamas. Ieškovė savo profesinėje veikloje daug metų analizuoja šį fenomeną ir demaskuoja jo apraiškas. Atsakovo įraše yra priešingai vadinama nacistinių ir antisemitinių kalbų skleidėja. Taigi, demaskavimas Kremliaus propagandos ir antisemitizmo yra ne tik kaip žurnalistės darbo esmė, bet kaip ir žmogaus vertybių pagrindas. Ž. paskleisti epitetai apie ieškovę yra labai skaudūs ir neteisingi. Greta to atsakovas rašo, kad ieškovė pažeidinėja profesinę etiką, skleidžia melagienas, kraipo faktus ir t.t. Visi siekia profesinėje plotmėje būti gerbiami ir patikimi, ypač tai svarbu tokioje jautrioje srityje kaip žurnalistika. Ieškovė nori būti patikima, gerbiama žurnaliste. Ji visada priima kritiką dėl klaidų, tačiau čia nori pasakyti, kad žurnalistų klaidoms įvertinti ir atsakomybei yra daug institucijų – tai ir Visuomenės informavimo etikos komisija, Žurnalistų etikos inspektorius ir teismai, į kuriuos galima kreiptis dėl garbės ir orumo gynimo. Tačiau ieškovės profesinėje karjeroje nėra nei vieno atvejo, kuomet ieškovė būtų pripažinta pažeidusia įstatymus ar profesinę etiką. Ieškovei dirbant septintus metus (duomenys neskelbtini) Tyrimų skyriuje, kuriame darbas paliečia labai jautrias sritis, nėra nustatyta pažeidimų ne tik ieškovės, bet ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. P. Ž. niekada nesiskundė dėl ieškovės publikacijų. Šio atsakovo šmeižto esmė yra tokia gili, kad Seimo nariui kilo noras sukompromituoti ne tik dabartinę ieškovės veiklą, bet ir profesinės karjeros ištakas, tai apie savaitraštį „A.“, kurį neva ieškovė pavogė iš O., sudarant įspūdį, kad ieškovė veiklą pradėjo nuo vagysčių ir toliau keliauja tuo pačiu keliu. Šis šmeižtas yra peržengęs visas ribas. Ieškovė (duomenys neskelbtini) dirba daugiau nei 20 metų, yra mačiusi ir pripratusi prie daugybės komentarų, jos veiklos vertinimo, tai yra normalu, tai yra demokratijos esmė – vertinti, kritikuoti, turėti skirtingas nuomones. Visgi, šiuo atveju šis konkretus įrašas buvo ne ieškovės straipsnio kritika, o bandymas ieškovę sutrypti, sumenkinti kaip žmogų ir kaip žurnalistę, įvardijant tai, kuo ieškovė nėra ir kas kardinaliai yra priešinga faktams ir tiesai. Ieškovė siekia išvalyti viešą erdvę nuo informacijos apie ieškovės asmenį, kad nebūtų kopijuojamas turinys ir platinamas toliau. Ieškovė nenori paneigimo, nes nenori, kad liktų nors dalis tokio turinio informacijos, nenori neturtinės žalos, nes ieškovė yra viešas asmuo ir supranta, kad jos veikla gali ir turi būti vertinama. Nori pripažinimo, kad įrašas yra šmeižikiškas ir žeminantis ieškovės garbę ir orumą ir kad ateityje niekam nekiltų noras to daryti. Ieškovė kreipėsi kaip privatus asmuo ir patyrė bylinėjimosi išlaidų, prašo jas priteisti.

Ieškovės atstovė advokatė Asta Bajorienė palaikė ieškovės poziciją, prašė ieškinį tenkinti remiantis ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad atsakovas supyko dėl (duomenys neskelbtini) paskelbto Straipsnio. Seimo narys turėjo žinoti, kad garbės ir orumo įžeidimas ginamas teisinėmis priemonėmis. Atsakovas to nedarė, negynė savo galimai pažeistų teisių ikiteismine tvarka. Ši byla nėra susijusi su (duomenys neskelbtini) Straipsniu ir apie jį nėra prasmės kalbėti. Atsakovas nutarė atkeršyti žurnalistei brutaliausiu būdu, tai yra pavojinga ir nepriimtina. Atsakovas, turėdamas supratimą, būdamas teisininkas, tikrai žino, kokiu būdu galėtų ginti savo tariamai pažeistas teises. Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) žurnalistė ir negali besąlygiškai disponuoti straipsniu, ji parengia straipsnį, kurį peržiūri atsakingas redaktorius, straipsnis tampa kūriniu. Šiuo atveju atsakovas pasirinko sumenkinti pačią ieškovę su aiškiu tikslu, t.y. žurnalistę, o ne žiniasklaidos priemonę. Tai nėra kritika, tai yra aiškiai įžeidžiančio pobūdžio įrašas. Dalis įrašo teiginiai yra faktinio pobūdžio teiginiai. Įraše nurodytus faktus galima patikrinti ir remiantis ne knygomis, o remiantis faktais. Pvz., ar pavogė savaitraštį „A.“ ar, kad ieškovė skleidžia antisemitines kalbas. Numatant, kad nagrinėjant bylą bus paskęsta nuomonės nuo žinios atribojime, ieškovė pasirinko pažeidimo pripažinimą ir pašalinimą, todėl šiuo atveju neturi reikšmės ar nuomonė, ar žinia. Bet kokiu atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti – jei žinias, tai atitinkanti tikrovę, jei nuomonė, tai kad ji išreikšta tinkamu būdu. Atstovė pažymėjo, kad atsakovo teiginiuose nėra jokio juoko, sarkazmo, atsakovo išsakyti teiginiai neatitinka tikrovės, išsakyti įžeidžiančia forma. Galima remtis tik oficialiais valstybės dokumentais, bet ne knygose išdėstytais faktais. Žurnalisto priedermė yra analizuoti politikų veiklą, juos kritikuoti ir vertinti, tuo tarpu politikų esmė – diskutuoti, o esant garbės ir orumo įžeidimui – kreiptis į atitinkamas institucijas. Atsakovas pasirinko apšmeižti ir paniekinti ieškovę kaip žurnalistę, kaip žmogų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Kaip pati ieškovė I. M. paaiškino, ji (duomenys neskelbtini) dirba dvidešimtus metus, septintus metus dirba (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina viešai prieinama informacija.

A. R. Ž. nuo 2009 metų iki šiol yra Lietuvos Respublikos Seimo narys. Tai patvirtina viešai prieinama informacija.

Atsakovas savo paskyroje „R. Ž.“ socialiniame tinkle „Facebook“ 2023 m. birželio 16 d. paskelbė šį įrašą:

Arba kaip I. M. Izraelį pažino dėka A. M. Ku kū, ku kū Duos kiškis taukų Patepsim ratus Važiuosim KREMLIN.

Taip rytą pradeda (duomenys neskelbtini) propagandistė M.-S..

Negaliu vis atsistebėti tų komunistuojančių meškučių iš (duomenys neskelbtini) purvo pilstymu, tautos kiršinimu, melagienų skleidimu ir nuolankiu darbu kremliaus šeimininko ideologijai.

P. R. turi O. S. o Lietuvoje jo pasiuntinė ir nacistinių, o kartu ir antisemitinių kalbų skleidėja I. M..

Taip čia ta pati veikėja, kuri iš R. O. atemė žurnalą A..

Taip, čia tas žurnalas, kuris kėlė MŪSŲ TAUTIŠKUMĄ, MEILĘ SAVO ŠALIAI, ISTORIJAI, KULTŪRAI, ŠVIETIMUI, FAKTŲ-DOKUMENTŲANALIZEI!

Ir tuo metu ateina komunistuojanto I. M. su savo veikėjas perima iš R. O. žurnalą, ir pradeda skleisti komunistinę-konservatorinę propogandą. Taip, tą tiesą kurią A. J. kartu su savo vaivorykštiniais nešė informaciją I. M. ir jos sėbrams, ir

mokė kaip reikia kurti propagandą.

Tą teko asmeniškai man matyti ir girdėti.

Dabar naujoji P. propagandistė M.-S., mėgo kraipyti faktus ir dar man

Naglumas neišpasakytas tų kremliniu lakštučių.

O gal kremliaus advokatė I. M., gali papasakoti, kodėl iš Lietuvos buvo atšauktas ankščiau laiko Izraelio ambasadorius A. M.? ar tai asmeninė informacija?

Jei rimčiau - tas (duomenys neskelbtini) ir M. kremlizmas pasireiškia ne kuo kitu kaip tiesos diktatūra. Laisvės čia yra tiek, kiek kalbama apie nereikšmingus dalykus. Aš neneigiu Holokausto. Tik manau, kad jo sąvoka yra dar platesnė! Dar daugiau jos tekstą yra m. s. bandymas išteisinti tokių kaip A. S. niekšybes. Tai mūsų tautos kovą už laisvę paverčia kažkokiu senu atviruku. Pakabinam ant sienos ir tokiu gyvenam!?

O čia iškarpa apie I. M. veidmainystes! <...>²" : (toliau - ir įrašas).

Po šio atsakovo įrašo yra nuoroda į (duomenys neskelbtini) patalpintą straipsnį „I. M.. kremlius meta seną patikrintą įrankį – antisemitizmą“.

Atsakovas byloje pateikė L. L. 2024-020-01 nuomonę (lingvistinį išaiškinimą) dėl teksto supratimo, iš kurios matyti, jog nuomonė teikiama pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo A. N. kreipimąsi, susijusį su LRKT rengiama konstitucinės justicijos byla Nr. 20/2023 dėl LR Seimo nario R. Ž. viešų pasisakymų bei iš jų kylančių galimų teisinių veiksmų.

Asmens saviraiškos laisvė – saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė – įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnis; Konstitucijos 25 straipsnis; Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, idėjas nėra absoliuti (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Kasacinio teismo konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti.

Sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Taigi, asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis.

Tais atvejais, kai paskleidžiama pirmiau nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimą, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą).

Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovo paaiškinimais, jis šiuo metu turi 45000 sekėjų. Vertinant atsakovo įrašo tekstą ir sprendžiant, ar tai žinia ar nuomonė, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra Seimo narys, visuomenėje gerai žinomas politikas, turintis autoritetą, didelį skaičių sekėjų, jį palaikančių ir juo pasitikinčių asmenų, todėl atsakovui net ironizuojant ar pasvarstant pateikiamą informaciją, visuomenė priima kaip neabejotiną tiesą, jos nekvestionuojant ir kritiškai nevertinant. Be to, šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, jog įrašo sakiniai suformuoti kaip tiesioginiai teiginiai be jokių abejones sukeliančių klausimų. Tokie įrašo sakiniai, kaip „P. giedorka I. M.“;„Važiuosim KREMLIN“; „(duomenys neskelbtini) propagandistė M.-S.“; Negaliu vis atsistebėti <...> nuolankiu darbu kremliaus šeimininko ideologijai“; „P. R. turi O. S. o Lietuvoje jo pasiuntinė <...> I. M.“; „naujoji P. propagandistė M.-S.“; „Naglumas neišpasakytas tų kremliniu lakštučių“; „kremliaus advokatė I. M.“; „M. kremlizmas pasireiškia ne kuo kitu kaip tiesos diktatūra. Laisvės čia yra tiek, kiek kalbama apie nereikšmingus dalykus “; „ m. s. bandymas išteisinti tokių kaip A. S. niekšybes “, leidžia suprasti, jog atsakovas teigia, kad ieškovė platina Kremliaus propagandą. Tokie atsakovo įrašo sakiniai, kaip „Negaliu vis atsistebėti tų komunistuojančių meškučių iš (duomenys neskelbtini) <... > nuolankiu darbu kremliaus šeimininko ideologijai“; <...> Ir tuo metu ateina komunistuojanto I. M. su savo veikėjas perima iš R. O. žurnalą, ir pradeda skleisti komunistinę-konservatorinę propogandą“, leidžia suprasti, jog atsakovas teigia, kad ieškovė yra komunistuojanti, platinanti komunistinę propagandą. Tokie atsakovo įrašo sakiniai, kaip „P. R. turi O. S. o Lietuvoje jo pasiuntinė ir nacistinių, o kartu ir antisemitinių kalbų skleidėja I. M.“, leidžia suprasti, jog atsakovas teigia, kad atsakovė skleidžia nacistines ir antisemitines idėjas. Tokie atsakovo įrašo sakiniai, kaip „Taip čia ta pati veikėja, kuri iš R. O. atemė žurnalą A.“; „Ir tuo metu ateina komunistuojanto I. M. su savo veikėjas perima iš R. O. žurnalą, ir pradeda skleisti komunistinę-konservatorinę propogandą“, leidžia suprasti, jog atsakovas teigia, kad ieškovė atėmė iš R. O. „A.“ žurnalą. Tokie atsakovo įrašo sakiniai, kaip „Negaliu vis atsistebėti tų komunistuojančių meškučių iš (duomenys neskelbtini) purvo pilstymu, tautos kiršinimu, melagienų skleidimu ir nuolankiu darbu kremliaus šeimininko ideologijai “; „ Taip, tą tiesą kurią A. J. kartu su savo vaivorykštiniais nešė informaciją I. M. ir jos sėbrams, ir mokė kaip reikia kurti propagandą. Tą teko asmeniškai man matyti ir girdėti “; „Dabar naujoji P. propagandistė M.-S., mėgo kraipyti faktus“; „M. kremlizmas pasireiškia ne kuo kitu kaip tiesos diktatūra. Laisvės čia yra tiek, kiek kalbama apie nereikšmingus dalykus“, leidžia suprasti, jog atsakovas teigia, kad ieškovė savo, kaip žurnalistės, pareigas atlieka netinkamai. Teismo vertinimu, atsakovo įrašo pabaigoje (antroje pastraipoje nuo pabaigos) nurodyti žodžiai „Jei rimčiau -...“, nepaneigia aukščiau aptartų įrašo teiginių, kadangi lieka neaišku, nuo kurios įrašo eilutės prasideda rimčiau, juolab, kad po žodžių „Jei rimčiau – ...“ vėl seka tokie sakiniai, kaip „...tas (duomenys neskelbtini) ir M. kremlizmas pasireiškia ne kuo kitu kaip tiesos diktatūra. ...Dar daugiau jos tekstą yra m. s. bandymas išteisinti tokių kaip A. S. niekšybes....“, kas leidžia pripažinti, jog atsakovas ir po žodžių „Jei rimčiau...“ teigia, jog ieškovė profesinę veiklą vykdo netinkamai.

Kaip minėta, ieškovė (duomenys neskelbtini) dirba dvidešimtus metus, septintus metus dirba ((duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Kaip matyti, (duomenys neskelbtini), kaip visuomeniniam transliuotojam, vykdančiam konstitucinę misiją, tenka svarbus vaidmuo prisidedant prie tautos suvereniteto ir demokratijos principų įgyvendinimo. Žurnalistai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 1003 „Dėl žurnalistikos etikos“, Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Žurnalistų etikos kodeksu. Be to, pažymėtina, kad žurnalistų profesinės etikos pažeidimus nagrinėja Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, Žurnalistų etikos inspektorius ir kt. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė, kaip žurnalistė, būtų pažeidusi profesinę etiką, kad jai būtų taikyta kokia nors atsakomybė.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė I. M. septintus metus (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad dirbant (duomenys neskelbtini) atsakovės pareiga yra prisidėti prie Lietuvos Respublikos nepriklausomybės ir demokratijos stiprinimo, į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė netinkamai vykdo savo profesinę veiklą, akivaizdu, jog atsakovo R. Ž. įraše tokie teiginiai, kad ieškovė platina Kremliaus propagandą, kad ieškovė yra komunistuojanti, platinanti komunistinę propagandą, kad ieškovė skleidžia nacistines ir antisemitines idėjas, kad ieškovė savo, kaip žurnalistės, pareigas atlieka netinkamai yra melagingi, neatitinkantys tikrovės.

Pažymėtina, kad įraše nurodyti teiginiai atitinka tikrovę tenka pareiga atsakovui. Kaip matyti, atsakovo įraše teigiama, kad „Taip čia ta pati veikėja, kuri iš R. O. atemė žurnalą A.“; „Ir tuo metu ateina komunistuojanto I. M. su savo veikėjas perima iš R. O. žurnalą, ir pradeda skleisti komunistinę-konservatorinę propogandą“. Taigi, atsakovo įraše pavartotas teiginys „atėmė“ leidžia suprasti, jog ieškovė netinkamu būdu iš R. O. perėmė žurnalą „A.“. Byloje atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų nustatyti tokias aplinkybes, jog ieškovė galimai netinkamai perėmė žurnalą „A.“. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad minėti teiginiai atitinka knygoje „R. D.. Nuslėptieji D. G. biografijos puslapiai“ informaciją. Tačiau, vertinant atsakovo aptariamus įrašo sakinius, akivaizdu, jog sakiniuose nėra jokių citatų ar minėtos knygos nuorodų, įrašo sakiniai leidžia suprasti, jog atsakovo paties teigimu, ieškovė „atėmė“ iš R. O. žurnalą „A.“. Byloje nėra

pateikta duomenų, patvirtinančių atsakovo įraše nurodytą teiginį, kad ieškovė netinkamu būdu iš R. O. perėmė žurnalą „A.“. Esant tokioms aplinkybėms, teismui yra pagrindas pripažinti, jog aptariami atsakovo įrašo teiginiai yra melagingi, neatitinkantys tikrovės.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, vertinant visą atsakovo įrašo turinį, atsižvelgiant į tai, jog įrašo sakiniai suformuoti kaip tiesioginiai teiginiai be jokių abejones sukeliančių žodžių ar klausimų, teismas pripažįsta, jog atsakovo įraše pateikta informacija išsiskiria tvirtu konstatuojamuoju pobūdžiu ir aiškiu patikrinamumu, taigi turi ryškių faktų konstatavimo bruožų. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas nevertina po ginčo įrašo nurodyto ieškovės Straipsnio turinio, kadangi ieškovės Straipsnio turinys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atitinkamai teismas nevertina ir atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, liečiančių ieškovės Straipsnio ir ginčo įrašo sąsajumą. Šiuo atveju teismas vertina tik tiesiogiai atsakovo įrašo turinį. Kaip aukščiau teismas pažymėjo, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra Seimo narys, visuomenėje gerai žinomas politikas, turintis autoritetą, didelį skaičių sekėjų, jį palaikančių ir juo pasitikinčių asmenų, todėl atsakovui net ironizuojant ar pasvarstant pateikiamą informaciją, visuomenė priima kaip neabejotiną tiesą, jos nekvestionuojant ir kritiškai nevertinant.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovo įraše pateiktą informaciją yra pagrindas laikyti kaip žinią, o ne kaip nuomonę.

Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą, kad, paskleidus apie asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Sprendžiant klausimą dėl to, ar ginčo teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).

Teismo vertinimu, atsakovo įrašo teiginiai, kad ieškovė platina Kremliaus propagandą, kad ieškovė yra komunistuojanti, platinanti komunistinę propagandą, kad ieškovė skleidžia nacistines ir antisemitines idėjas, kad ieškovė iš R. O. „atėmė“ žurnalą „A.“, kad ieškovė savo, kaip žurnalistės, pareigas vykdo netinkamai neabejotinai suponuoja Lietuvos gyventojų, kaip demokratinės valstybės visuomenės, neigiamą požiūrį į atsakovę ne tik kaip fizinį asmenį, tačiau kaip ir į didžiajai visuomenės daliai žinomą (duomenys neskelbtini) žurnalistę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės, kaip žurnalistės, profesinės veiklos tikslas yra stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir demokratiją, o atsakovo įraše neatitinkantys tikrovės teiginiai ieškovės atžvilgiu yra kardinaliai priešingi demokratinės valstybės principams, neabejotinai tokie atsakovo teiginiai diskredituoja ieškovės profesinę veiklą ir menkina ieškovės, kaip žurnalistės, reputaciją ir mažina visuomenės pasitikėjimą ja. Akivaizdu, jog atsakovo įrašo turinio informacija tiek įstatymų, tiek moralės prasme yra neigiama ir bet kuris vidutinis asmuo nenorėtų būti tapatinamas su tokio pobūdžio asmeninėmis savybėmis, veiksmais ir įsitikinimais.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo viešame įraše socialiniame tinkle „Facebook“ nurodyta informacija įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas, diskredituoja ieškovės profesinę veiklą ir menkina ieškovės, kaip žurnalistės, reputaciją ir mažina visuomenės pasitikėjimą, todėl yra pagrindas pripažinti, jog atsakovo R. Ž. paskleista informacija pažemino ieškovės I. M. garbę ir orumą.

A. R. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas 2023-06-16 savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išsakė savo kritišką, sarkastišką nuomonę apie ieškovės parengtame ir 2023-06-15 „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini) paskelbtame straipsnyje „I. M.. kremlius meta seną patikrintą įrankį – antisemitizmą“ neetiškai pateiktą, neatitinkančią tikrovės, šališką ir neobjektyvią informaciją apie atsakovą, Seimo narį. Taigi, kaip matyti iš atsakovo nurodytų aplinkybių, atsakovo įrašas patalpintas kaip atsakas į ieškovės, kaip žurnalistės, parašytą ir viešai paskelbtą straipsnį apie atsakovą. Atsakovo įsitikinimu, jo ginčo įraše yra išsakyta kritiška, sarkastiška nuomonė, tačiau kaip teismas aukščiau pripažino, yra pagrindas įraše nurodytą informaciją laikyti žinia.

Teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Taigi, asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis.

Nagrinėjamu atveju, kad ir pripažįstant, jog atsakovo įraše išreikšta nuomonė, atsižvelgiant į aukščiau teismo įvertinus atsakovo įrašo teiginius, tokia nuomonė negali būti pripažinta sąžininga ir etiška, pagrįsta ir objektyvia kritika, kadangi ji neturi objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas apie ieškovę, diskredituoja ieškovės profesinę veiklą ir menkina ieškovės, kaip žurnalistės, reputaciją.

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau –Kodeksas) 2 straipsnio 2 dalis numato, kad šis kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus. Pagal Kodekso 4 straipsnį, valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi elgesio principais, kurio 1 punkte reglamentuota pagarba žmogui ir valstybei (laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis). Seimo nariui, kaip valstybės politikui, taip pat keliamas padorumo reikalavimas – elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengtų nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos. Pagal pavyzdingo elgesio principą Seimo narys privalo deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų.

Be to, kaip kasacinis teismas pažymėjo, atsakovo, kaip Seimo nario, veiklos žurnalistinės priežiūros vykdymas yra visiškai pagrįstas demokratinėje valstybėje. EŽTT praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad politikai neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria žurnalistų plačiosios visuomenės atliekamam kiekvieno jų žodžio ir poelgio atidžiam vertinimui; atitinkamai jie turi rodyti didesnę toleranciją (žr. EŽTT 1986 m. liepos 8 d. sprendimą byloje Lingens prieš Austriją, peticijos Nr. 9815/82). Taip pat akcentuotina tai, kad atsakovas, manydamas, jog žurnalistinė veikla vykdoma netinkamai, turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija, remdamasi EŽTT jurisprudencijoje formuluojamais principais, pažymėjo, kad atsargiau rinktis viešąją kalbą, ypač jei tai nėra spontaniška, gyva diskusija bendrojo intereso klausimu, įpareigoja ir asmens (atsakovo kaip Seimo nario) statusas; juolab kad asmens statusas gali suteikti tokio asmens pasisakymams griežtesnių reikalavimų teiginių formai ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022).

Nagrinėjamu atveju atsakovo įraše ieškovė įvardijama pavarde, nurodoma jos darbovietė – (duomenys neskelbtini), ankstesnė darbinė veikla žurnale „A.“ , todėl yra pagrindas pripažinti, jog atsakovo įraše paskelbta informacija yra apie ieškovę I. M.. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 31 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ginčo įrašą 2023-06-16 paskelbė savo „Facebook“ paskyroje. Atsakovas turi apie 45000 sekėjų, be to, atsakovo „Facebook“ paskyra yra viešai prieinama ne tik sekėjams, bet ir bet kuriam kitam asmeniui. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog duomenys buvo paskleisti daugiau nei vienam asmeniui ir duomenų paskleidimo faktas byloje nustatytas.

Atsakovas byloje pateikė L. L. 2024-020-01 nuomonę (lingvistinį išaiškinimą) dėl teksto supratimo, iš kurios matyti, jog nuomonė teikiama pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo A. N. kreipimąsi, susijusį su LRKT rengiama konstitucinės justicijos byla Nr. 20/2023 dėl LR Seimo nario R. Ž. viešų pasisakymų bei iš jų kylančių galimų teisinių veiksmų. Teismas šio atsakovo pateikto rašytinio įrodymo nevertina, kadangi šis įrodymas nėra susijęs su šioje byloje nagrinėjamu dalyku.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra visos nustatytos sąlygos pripažinti, jog atsakovo R. Ž. viešoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2023-06-16 paskelbtame įraše nurodyta informacija „P. giedorka I. M. vėl gied CARO KALNUS! <...> Važiuosim KREMLIN. Taip rytą pradeda T. M.-S.. Negaliu vis atsistebėti tų komunistuojančių meškučių iš (duomenys neskelbtini) purvo pilstymu, tautos kiršinimu, melagienų skleidimu ir nuolankiu darbu kremliaus šeimininko ideologijai. P. R. turi O. S. o Lietuvoje jo pasiuntinė ir nacistinių, o kartu ir antisemitinių kalbų skleidėja I. M.. Taip čia ta pati veikėja, kuri iš R. O. atemė žurnalą A.. <...> Ir tuo metu ateina komunistuojanto I. M. su savo veikėjas perima iš R. O. žurnalą, ir pradeda skleisti komunistinę-konservatorinę propogandą. Taip, tą tiesą kurią A. J. kartu su savo vaivorykštiniais nešė informaciją I. M. ir jos sėbrams, ir mokė kaip reikia kurti propagandą. Tą teko asmeniškai man matyti ir girdėti. Dabar naujoji P. propagandistė M.-S., mėgo kraipyti faktus ir dar man nurodymus duoti. Naglumas neišpasakytas tų kremliniu lakštučių. O gal kremliaus advokatė I. M., gali papasakoti, kodėl iš Lietuvos buvo atšauktas ankščiau laiko Izraelio ambasadorius A. M.? ar tai asmeninė informacija? Jei rimčiau - tas (duomenys neskelbtini) ir M. kremlizmas pasireiškia ne kuo kitu kaip tiesos diktatūra. Laisvės čia yra tiek, kiek kalbama apie nereikšmingus dalykus. <...> Dar daugiau jos tekstą yra m. s. bandymas išteisinti tokių kaip A. S. niekšybes. <...>“ žemina ieškovės I. M. garbę ir orumą.

Nagrinėjamu atveju, nors ir yra pagrindas ieškovei ginti savo pažeistas teises CK 2.24 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau ieškovė neprašo informacijos paneigimo, kadangi nepageidauja pakartotinio žeminančių teiginių kartojimo atsakovo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje net ir su prierašu apie jų neatitikimą tikrovei, be to, ieškovė neprašo ir žalos atlyginimo. Ieškovė prašo teismo taikyti tiek žinios, tiek nuomonės, žeminančios garbę ir orumą, paskleidimui taikytinus pažeistų teisių gynimo būdus: pripažinimą, kad atitinkama informacija pažeidžia ieškovės garbę ir orumą ir įpareigojimą pašalinti informaciją iš atsakovo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas).

Tais atvejais, kai asmuo paskelbia kito asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją (žinią ar nuomonę), jis pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), piktnaudžiauja savo teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją - kompensuoti nekentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas - grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog atsakovo R. Ž. viešoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2023-06-16 paskelbtame įraše nurodyta informacija žemina ieškovės garbę ir orumą, atsižvelgiant į ieškovės prašomą taikyti jos pažeistų teisių gynimo būdą, vadovaujantis CK 2.24 straipsniu, CK 1.137 straipsniu, CK 6.263 straipsniais, CK 6.246 – 6.248 straipsniais, teismas sprendžia, jog atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir įpareigoti atsakovą R. Ž. ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš atsakovo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros 2023-06-16 įraše paskelbtą ieškovė I. M. garbę ir orumą žeminančią informaciją. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas nustatyti reikalavimo įvykdymo terminas laikytinas protingu ir pagrįstu.

Atsižvelgiant į byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, į byloje nustatytas ir įvertintas aplinkybes, remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą ir banko sąskaitos išrašą), pagrindžiančius turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 218,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 3025,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą.

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą), pagrindžiančius turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1210,00 Eur už teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos 3243,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (218,00 Eur žyminis mokestis ir 3025,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą). Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovės išlaidos už advokatės teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir atitinka nurodytus kriterijus, šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, jog atsakovo R. Ž. viešoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2023 m. birželio 16 d. paskelbtame įraše nurodyta informacija „P. giedorka I. M. vėl gied CARO KALNUS! <...> Važiuosim KREMLIN. Taip rytą pradeda (duomenys neskelbtini) propagandistė M.-S.. Negaliu vis atsistebėti tų komunistuojančių meškučių iš (duomenys neskelbtini) purvo pilstymu, tautos kiršinimu, melagienų skleidimu ir nuolankiu darbu kremliaus šeimininko ideologijai. P. R. turi O. S. o Lietuvoje jo pasiuntinė ir nacistinių, o kartu ir antisemitinių kalbų skleidėja I. M.. Taip čia ta pati veikėja, kuri iš R. O. atemė žurnalą A.. <...> Ir tuo metu ateina komunistuojanto I. M. su savo veikėjas perima iš R. O. žurnalą, ir pradeda skleisti komunistinę-konservatorinę propogandą. Taip, tą tiesą kurią A. J. kartu su savo vaivorykštiniais nešė informaciją I. M. ir jos sėbrams, ir mokė kaip reikia kurti propagandą. Tą teko asmeniškai man matyti ir girdėti. Dabar naujoji P. propagandistė M.-S., mėgo kraipyti faktus ir dar man nurodymus duoti. Naglumas neišpasakytas tų kremliniu lakštučių. O gal kremliaus advokatė I. M., gali papasakoti, kodėl iš Lietuvos buvo atšauktas ankščiau laiko Izraelio ambasadorius A. M.? ar tai asmeninė informacija? Jei rimčiau - tas (duomenys neskelbtini) ir M. kremlizmas pasireiškia ne kuo kitu kaip tiesos diktatūra. Laisvės čia yra tiek, kiek kalbama apie nereikšmingus dalykus. <...> Dar daugiau jos tekstą yra m. s. bandymas išteisinti tokių kaip A. S. niekšybes. <...>“ žemina ieškovės I. M. garbę ir orumą.

Įpareigoti atsakovą R. Ž. ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš atsakovo R. Ž. socialinio tinklo „Facebook“ paskyros 2023 m. birželio 16 d. įraše paskelbtą ieškovės I. M. garbę ir orumą žeminančią informaciją: „P. giedorka I. M. vėl gied CARO KALNUS! <...> Važiuosim KREMLIN. Taip rytą pradeda (duomenys neskelbtini) propagandistė M.-S.. Negaliu vis atsistebėti tų komunistuojančių meškučių iš (duomenys neskelbtini) purvo pilstymu, tautos kiršinimu, melagienų skleidimu ir nuolankiu darbu kremliaus šeimininko ideologijai. P. R. turi O. S. o Lietuvoje jo pasiuntinė ir nacistinių, o kartu ir antisemitinių kalbų skleidėja I. M.. Taip čia ta pati veikėja, kuri iš R. O. atemė žurnalą A.. <...> Ir tuo metu ateina komunistuojanto I. M. su savo veikėjas perima iš R. O. žurnalą, ir pradeda skleisti komunistinę-konservatorinę propogandą. Taip, tą tiesą kurią A. J. kartu su savo vaivorykštiniais nešė informaciją I. M. ir jos sėbrams, ir mokė kaip reikia kurti propagandą. Tą teko asmeniškai man matyti ir girdėti. Dabar naujoji P. propagandistė M.-S., mėgo kraipyti faktus ir dar man nurodymus duoti. Naglumas neišpasakytas tų kremliniu lakštučių. O gal kremliaus advokatė I. M., gali papasakoti, kodėl iš Lietuvos buvo atšauktas ankščiau laiko Izraelio ambasadorius A. M.? ar tai asmeninė informacija? Jei rimčiau - tas (duomenys neskelbtini) ir M. kremlizmas pasireiškia ne kuo kitu kaip tiesos diktatūra. Laisvės čia yra tiek, kiek kalbama apie nereikšmingus dalykus. <...> Dar daugiau jos tekstą yra m. s. bandymas išteisinti tokių kaip A. S. niekšybes. <...>“.

Priteisti iš atsakovo R. Ž. 3243,00 Eur (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. M..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.