Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-63-806/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
1-63-806/2017
Teisminio proceso Nr.
1-41-01462-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
S. G.
Civilinis ieškovas
A. A., J. P., V. E., R. G., D. B., K. Ž., O. S.
Advokatai
Marius Navikas
Baudžiamoji byla Nr. 1-36-806/2017Teisminio proceso Nr. 1-41-01462-2012-5

Procesinės kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.1.; 1.2.18.10.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 28 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,kaltinamajam S. G., jo gynėjui advokatui Mariui Navikui,

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms A. A., J. P., V. E., R. G., R. G., D. B., K. Ž., O. S., A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. G. apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės, o būtent:

jis, būdamas nuo 2006-07-13 iki 2012-09-25 juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2011-08-25 išregistruota iš PVM mokėtojų, registruotos adresu (duomenys neskelbtini)), vadovu bei akcininku, veikdamas įmonės vardu, Šiaulių m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitys už suteiktas mokymo paslaugas, su D. B., veikiančia pagal 2012-05-28 individualios veiklos pažymą Nr. 103007, 2012-05-28 sudarė mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 6 ir 2012-07-02 mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 12, pagal kurias UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo jai sumokėti už suteiktas paslaugas viso 1700 Lt (492,35 Eur) sumą, tačiau sutarčių sąlygų neįvykdė ir tokiu būdu apgaule savo naudai išvengė viso 1700 Lt (492,35 Eur) prievolės sumokėti D. B. už suteiktas mokymo paslaugas,

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, Šiaulių m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitys už suteiktas mokymo paslaugas, su K. Ž., veikiančia pagal individualios veiklos pažymą, 2012-05-28 sudarė mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 5 ir 2012-07-02 mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 11, pagal kurias UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo jai sumokėti už suteiktas paslaugas viso 1800 Lt (521,32 Eur) sumą, tačiau sutarčių sąlygų neįvykdė ir tokiu būdu apgaule savo naudai išvengė viso 1800 Lt (521,32 Eur) prievolės sumokėti K. Ž. už suteiktas mokymo paslaugas,

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, Šiaulių m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitys už suteiktas mokymo paslaugas, su O. S., veikiančia pagal 2012-05-17 individualios veiklos pažymą Nr. 095072, 2012-05-21 sudarė mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 1, 2012-05-28 mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 2, 2012-07-02 mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 8 ir mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 9, pagal kurias UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo jai sumokėti už suteiktas paslaugas viso 4000 Lt (1158,48 Eur) sumą, tačiau sutarčių sąlygų neįvykdė ir tokiu būdu apgaule savo naudai išvengė viso 4000 Lt (1158,48 Eur) prievolės sumokėti O. S. už suteiktas mokymo paslaugas,

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, Šiaulių m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitys už suteiktas mokymo paslaugas, su A. A., veikiančią pagal 2012-07-02 individualios veiklos pažymą Nr. 125649, 2012-07-02 sudarė mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 13 ir mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 14, 2012-07-05 mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 17, pagal kurias UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo jai sumokėti už suteiktas paslaugas viso 2550 Lt (738,53 Eur) sumą, tačiau sutarčių sąlygų neįvykdė ir tokiu būdu apgaule savo naudai išvengė viso 2550 Lt (738,53 Eur) prievolės sumokėti A. A. už suteiktas mokymo paslaugas,

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, Šiaulių m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitys už suteiktas mokymo paslaugas, su R. G., veikiančia pagal individualios veiklos pažymą, 2012-07-02 sudarė mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 15 ir mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 16, pagal kurias UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo jai sumokėti už suteiktas paslaugas viso 1750 Lt (507,00 Eur) sumą, tačiau sutarčių sąlygų neįvykdė ir tokiu būdu apgaule savo naudai išvengė viso 1750 Lt (507,00 Eur) prievolės sumokėti R. G. už suteiktas mokymo paslaugas,

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, Šiaulių m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitys už suteiktas mokymo paslaugas, su A. A. 2012-05-28 sudarė autorinę sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 1, 2012-07-03 autorinę sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 2 ir 2012-07-10 autorinę sutartį serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 3, pagal kurias UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas viso 1600 Lt (463,39 Eur) sumą, tačiau sutarčių sąlygų neįvykdė ir tokiu būdu apgaule išvengė viso 1600 Lt (463,39 Eur) prievolės sumokėti A. A. už suteiktas mokymo paslaugas, tokiu būdu S. G. veikdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule savo naudai išvengė 13 400 Lt (3881,07 Eur) turtinės prievolės.

Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, būdamas nuo 2006-07-13 iki 2012-09-25 juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2011-08-25 išregistruota iš PVM mokėtojų, registruotos adresu (duomenys neskelbtini)), vadovu bei akcininku, veikdamas įmonės vardu, Šiaulių m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negalės įvykdyti prievolės pravesti klientui norvegų kalbos kursus, 2012-07-13 su J. P. sudarė mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SLKLFIZSUAAUR2012 Nr. 125, kurios pagrindu iš J. P. 2012-07-17 pavedimu gavo 400 Lt (116 Eur) apmokėjimą į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ disponuojamą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, tačiau norvegų mokymo paslaugų teikimo sutarties sąlygų neįvykdė, klientui pinigų negrąžino ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 400 Lt (115,84 Eur),

be to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, Šiaulių m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negalės įvykdyti prievolės pravesti klientui norvegų kalbos kursus, 2012-07-12 su V. E. sudarė mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SLKLFIZSUAAUR2012 Nr. 109, kurios pagrindu iš V. E. 2012-07-12 pavedimu gavo 400 Lt (115,85 Eur) apmokėjimą į įmonės disponuojamą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, tačiau norvegų mokymo paslaugų teikimo sutarties sąlygų neįvykdė, klientui pinigų negrąžino ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 400 Lt (115,85 Eur),

tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, Šiaulių m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negalės įvykdyti prievolės pravesti klientui norvegų kalbos kursus, 2012-07-12 su R. G. sudarė mokymo paslaugų teikimo sutartį serija SLKLFIZSUAAUR2012 Nr. 112, kurios pagrindu iš R. G. 2012-07-13 pavedimu gavo 400 Lt (115,84 Eur) apmokėjimą į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ disponuojamą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, tačiau norvegų mokymo paslaugų teikimo sutarties sąlygų neįvykdė, klientui pinigų negrąžino ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 400 Lt (115,84 Eur), tokiu būdu S. G. veikdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule savo naudai įgijo - 1200 Lt (347, 69 Eur).

Taip pat jis suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

jis, S. G., būdamas nuo 2006-07-13 iki 2012-09-25 juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2011-08-25 išregistruota iš PVM mokėtojų, registruotos adresu (duomenys neskelbtini)), vadovu bei akcininku, veikdamas įmonės vardu, siekdamas, kad Vilniaus apygardos teismas negalėtų tinkamai, pagal teisės aktų nustatytą tvarką, nagrinėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ keltiną bankroto bylą bei, kad biudžetinė įstaiga Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija negalėtų pasinaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, 2012 m. rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, Žvėryno mikrorajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitarė su V. G., gim. (duomenys neskelbtini), kad pastarasis už 50 Lt (14,48 Eur) dydžio atlygį pasirašys žinomai netikruose dokumentuose, tariamai patvirtinančiuose, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymas bei buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti V. G., tačiau iš tikrųjų V. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymas bei buhalterinės apskaitos dokumentai nebus perduoti,

jis, S. G., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdymas bei buhalterinės apskaitos dokumentai V. G. nebus perduoti, 2012 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba pagamino netikrus dokumentus: 1) 2012 m. rugsėjo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis, kad V. G., nuo 2012-09-18 atleido S. G. iš užimamų direktoriaus pareigų ir nuo 2012-09-19 paskyrė save, V. G., eiti direktoriaus pareigas; 2) 2012 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad V. G., yra vienintelis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas; 3) 2012 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad V. G., priėmė iš S. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir kitus dokumentus, buvusius iki to momento; 4) 2012 m. rugsėjo 10 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad V. G., įsigijo iš S. G. 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 10 000 Lt; 5) 2012 m. rugsėjo 19 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registro formą JAR-VO-V Vienasmenis valdymo organas, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad V. G. nuo 2012-09-19 yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vienasmenis valdymo organas; 6) 2012 m. rugsėjo 19 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre formą JAR-1, JAR-AF, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad V. G. yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius ir akcininkas ir kartu su V. G. savo parašu juos patvirtino, tai yra suklastojo dokumentus, bei 2012-09-19 panaudojo juos pateikdamas Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, esančiam adresu Lvovo g. 25, Vilniaus m.

Taip pat jis apgaulingai tvarkė, teisės aktų reikalaujamos buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, S. G., būdamas nuo 2006-07-13 iki 2012-09-25 juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2011-08-25 išregistruota iš PVM mokėtojų, registruotos adresu (duomenys neskelbtini)), vadovu bei akcininku, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatomis - už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, iki metinės atskaitomybės sudarymo buhalterinėje apskaitoje privalėdamas nurodyti visas ataskaitinio laikotarpio ūkines operacijas, privalėdamas apskaitos dokumentus patvirtinus metų finansinę atskaitomybę saugoti laikantis Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, realiai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėdamas šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdamas, kad Vilniaus apygardos teismas negalėtų tinkamai, pagal teisės aktų nustatytą tvarką, nagrinėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ keltiną bankroto bylą bei, kad biudžetinė įstaiga Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neturėtų galimybės patikrinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tiriant bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-01-01 iki 2012-11-29 laikotarpį.

Kaltinamasis S. G. teisme kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus.

Nukentėjusioji R. G. teisme parodė, kad 2012 metais sugalvojo mokytis norvegų kalbos ir internete rado skelbimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojami norvegų kalbos kursai. Paskambinusi sužinojo, kad kursai prasidės maždaug po mėnesio, kai surinks grupę Tilžės gatvėje. Jai pasakė banke sumokėti 400 litų ir atvažiuoti pasirašyti sutartį. Ji taip ir padarė, su banko čekiu nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten apžiūrėjo čekį ir pasakė, kad po mėnesio prasidės kursai. Nuvažiavus jai ten po mėnesio paaiškino, kad dar nesurinko grupės, kad kursai prasidės vėliau. Jai atrodo, kad nurodė konkrečią datą. Vėl vėliau nuvažiavo, rado anglų kalbos dėstytoją, kurios klausė, ar vyks norvegų kalbos kursai. Ji atsakė, kad šie kursai nevyks, įmonė atrodo bankrutavo. Tada nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Pinigų neatgavo, kursai neįvyko. Mano, kad ji skambino ne vienu internete nurodytu telefono numeriu. Direktorius gal neatsiliepė, gerai nepamena. Kad kursai neįvyks, sužinojo iš anglų kalbos dėstytojos, kuri sakė, kad ji ne viena tokia yra. Jai atrodo, kad dėstytoja sakė, kad negauna atlyginimo. Administratorė vardu S. jai kažką rašė į elektroninį paštą. Gal atsiprašė, kad neįvyks kursai. Jai atrodo, kad kalbėjo apie pinigų susigrąžinimą, bet gerai jai nieko nepaaiškino. Kai paskambino, sakė, kad parašys. Parašė, kad kursai neįvyks, atsiprašė, kad neatgaus pinigų. Kai nuėjo į policiją, girdėjo, kad ji ne viena tokia, kad kreipėsi ir daugiau asmenų. Daugiau duomenų apie šią įmonę neieškojo, nes suprato, kad yra apgauta, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. Bankroto byloje ji jokių reikalavimų nereiškė. Prieš tai, kai kreipėsi į policiją, ieškojo internete duomenų apie įmonę, nes norėjo sužinoti, kodėl neįvyko norvegų kalbos kursai ir rado įmonės pavadinimą bei direktoriaus telefono numerį. Paskaičiusi komentarus sužinojo, kad yra sukčiaujama. Nežino, kas rašė komentarus internete, jais nepasitiki, bet kadangi rašė ne vienas asmuo, todėl buvo linkusi jais tikėti. Visi atsiliepimai internete buvo neigiami. Atrodo, kad panašus atvejis buvo Klaipėdoje. Savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti tai, ką ji sumokėjo. Sutartis buvo pasirašyta, ją skaitė. Kai neįvyko kursai, nieko nerašė. Ji matė, kad grupėje turi būti 4 asmenys. Kai pasakė, kad kursai neįvyks, dar paskaičiusi sutartį suprato, kad sutarties nesilaiko ir vėl nuėjusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad atėjo į norvegų kalbos kursus. Jai atsakė, kad kursai neįvyks, tada nuvažiavo į policiją. Į Vilniaus ofisą skambino, ten niekas neatsiliepė. Ji kalbėjo tik su S. Pradžioje apie bankrotą nieko nežinojo. Jai nebuvo į ką kreiptis dėl pinigų grąžinimo. S. gal nesakė, į ką kreiptis. Neprisimena, ar kreipėsi dėl pinigų grąžinimo civiline tvarka. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka nukentėjusioios parodymus, kai ji 2012-10-16 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 metų birželio mėnesį savo pašto dėžutėje, ji rado „(duomenys neskelbtini)" skrajutę su kvietimu mokytis užsienio kalbų. Kadangi jos vyras dirba Norvegijoje ir ateityje planavo išvykti su visa šeima, tai ji norėjo pasimokyti norvegų kalbos. Tuo tikslu paskambino skrajutėje nurodytu telefonu ir užsiregistravo į norvegų kalbos kursus. Po to, ji į telefoną gavo žinutę iš „(duomenys neskelbtini)", kad iki liepos 13 dienos turi susimokėti už kursus. Tada ji paskambino į ,,(duomenys neskelbtini)”, atsiliepusi koordinatorė S. jai pasakė banko sąskaitos numerį ir pakvietė ateiti pasirašyti sutartį, po to, kai susimokės. Ji tą pačią dieną nuvyko į banką, sumokėjo į nurodytą sąskaitą 400 litų ir atvykusi į biurą Tilžės gatvėje, pasirašė sutartį. Kursai jai turėjo prasidėti rugpjūčio 20 dieną. Tos dienos ryte ji gavo sms žinutę, kad kursai nukeliami į rugsėjo 3 dieną nurodyta, kad nesusidarė grupė. Po to, ji gavo el. laišką iš koordinatorės S., kuri jai parašė, kad girdėjo, jog neįvyko kursai ir ji gali pasiūlyti norvegų kalbos mokytoją, jeigu ji norėtų mokytis individualiai. Tad ji S. paklausė apie galimybę atsiimti pervestus pinigus. S. jai atrašė, kad nežino, kokiu būdu ji galėtų atsiimti pinigus, nes pati išėjo iš šio darbo, kadangi nemokėjo atlyginimo. Ji paprašė S. direktoriaus telefono numerio, S. jai numerį davė, bet parašė, kad tikrai neatsilieps, nes niekam neatsiliepia, bet, aišku, bandyti ji gali. Ji keletą kartų skambino direktoriui, tačiau jis nekėlė ragelio. Rugpjūčio pačioje pabaigoje ji pasiskambino į „(duomenys neskelbtini)" pasitikslinti, ar kursai tikrai vyks, tačiau ragelio jai niekas nekėlė. Tada skambino ir kitą, ir kitą dieną. O rugsėjo 3 dieną, kada jai vėl niekas neatsiliepė, ji nuvažiavo į biurą. Durys buvo užrakintos, telefono niekas nekėlė. Ji skambino telefonais, kurie buvo nurodyti skrajutėse. Rugsėjo 3 dienos vakare apie 19 val. ji nuvažiavo į biurą, rado duris atidarytas. Įėjusi pamatė, kad viename kambaryje vyko anglų kalbos mokymai, kuriuose dalyvavo dėstytoja ir dvi klausytojos. Ji paklausė, ar norvegų kalbos kursai neįvyks, jai dėstytoja pasakė, kad jokių kursų tikrai nebebus, kad bendrovei paskelbtas bankrotas. Paklausus apie galimybę atsiimti pinigus, paaiškinti nieko negalėjo, tik paminėjo, kad negauna atlyginimo, ir kad darbuotojai kažkur kreipėsi. Kur kreipėsi, nepasakė ir ji nusprendė parašyti pareiškimą į policiją. Gavusi atsakymą, nesutiko su priimtu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių teko rūpintis artimųjų sveikata. Internete domėjosi apie šios įmonės veiklą ir rado daug komentarų, kad direktorius nesumoka mokytojams, kad kursai vis nukeliami arba jie neįvyksta, todėl mano, kad direktorius sukčiavimo būdu rinko pinigus iš klausytojų, kuriuos matomai pasisavindavo, kadangi mokytojams pinigai turėtų būti sumokėti iš surinktų pinigų iš klausytojų (4 t., b. l. 1-2) – nukentėjusioji patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Mano, jog turi išsaugotą žinutę, kad kursai neįvyks. S. žinute pranešė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba. Žino, kad S. išėjo iš darbo. Nei vienam įmonės darbuotojui nereiškė reikalavimo grąžinti pinigus. Neprisiskambinusi įmonės darbuotojams ir nenuvažiavusi į Vilnių, ji padarė išvadą, kad pinigus neatgaus ir kreipėsi į policiją.

Nukentėjusioji A. A. teisme parodė, kad 2012 m. ją į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įdarbino administratorė, kurios pavardės nepamena, o su pačiu S. G. nesusipažino. Pradėjo dirbti, kai pasirašė sutartį, Ji turėjo 3 mokomąsias grupes ir kiekvieno mėnesio pradžioje turėjo gauti užmokestį. Už 3 grupes turėjo gauti 724 eurų. Apie įmonės bankrotą sužinojo pradėdama dirbti su pirmomis 2 grupėmis. Jai užmokestis nebuvo sumokėtas. Ji užbaigė kursus dirbdama tuščiame pastate, nes nieko nebuvo. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka nukentėjusiosios parodymus, kai jis 2012-10-17 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. vasarą, ji rado internete „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą ir išsiuntė savo CV. Likus savaitei iki liepos 2 dienos, ji telefonu buvo pakviesta pokalbiui. Pokalbis vyko biure, adresu Tilžės gatvė, kurio metu dalyvavo administratorė, direktoriaus nebuvo. Pokalbio metu jai pasakė, kad labai reikia anglų kalbos dėstytojo, nes jau yra surinkta grupė. Buvo aptartos darbo sąlygos ir apmokėjimas, kurie surašyti sutartyje. Sutartį ji pasirašė atėjusi į darbą pirmą dieną, būtent liepos 2 dieną. Ji iš pradžių turėjo 2 grupes, vėliau mėnesio viduryje prisijungė individualus mokymas. Visus mokymus pabaigė rugpjūčio 2 dieną, o individualus mokymas prasidėjo rugpjūčio 5 dieną, baigėsi rugpjūčio 21 dieną. Apmokėjimas už darbą turėjo būti rugpjūčio 31 dieną, tokia diena nurodyta ir sutartyje. Ji atlyginimo negavo. Ji pati asmeniškai direktoriui neskambino, nerašė, to jis irgi nedarė, nes jau žinojo, kad kolegėms atlyginimai taip pat nesumokėti ir į telefono skambučius direktorius neatsiliepia. Ji tik prisijungė prie kolegių, kada buvo rašomas pareiškimas Vilniaus apygardos teismui. Už mokymus jai iš viso nesumokėta 2550 Lt. Jos manymu direktorius sukčiavo, kadangi pasisavino visus klausytojų pervestus pinigus ir, nors turėjo iš ko sumokėti dėstytojams, to nepadarė. Po to ji pasidomėjo apie tą bendrovę internete adresu www.skundai.lt ir ten rado, kad šia bendrove ir konkrečiai direktoriumi skundžiasi dauguma dėstytojų, kurie buvo įsidarbinę dėl nesumokėtų atlyginimų. Taip pat sužinojo, kad kai kuriems klausytojams kursai nebuvo pravesti, nors pinigus jie pervedė. Vykdant mokymus registratūroje buvo paliekami segtuvuose lapai, kuriuose dėstytojos turėjo žymėti lankomumą. Po mokymo kiekvieną dieną, tuos lapus palikdavo registratūroje. Rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimina, bet jau einant į pabaigą jos vedamam individualiam mokymui, tie lapai dingo. Paklausus, kur žymėti klausytojų lankomumą, direktorius administratorei buvo nurodęs žymėti ant A4 formato lapų. Jau prieš pat pabaigą, apie rugpjūčio trečią savaitę, ji, atėjusi į biurą, pamatė, kad segtuvai tušti, juose nebuvo jokių dokumentų, kompiuterio nebebuvo, net administratorė nebedirbo. Ji turėjo raktą, atėjusi atsirakindavo, pravesdavo kursus ir užrakindavo. Kada mokymus baigė, raktą atidavė administratorei S. Per visą laikotarpį jai neteko susitikti su direktoriumi, nei su juo kalbėti (3 t., b. l. 168-169) – nukentėjusioji patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo ir aparatai, ir vadovėliai, o kai pabaigė mokymus rugpjūčio mėn., inventoriaus jau nebuvo. Rugpjūčio mėnesį ji buvo vienintelė, kuri vedė kursus. Kadangi ji paskutinė turėjo užbaigti kursus, tai administratorė S. duodavo jai raktą atsirakinti patalpas, o po to tą raktą jai atiduodavo, kai ji ateidavo. Ji žymėdavo ateidavusius žmones, būdavo lankomumo lapai, bet po to jų neliko. Jai pasakė, kad rašytų ant A4 formato lapo. Nepamena, ar tą lapą pristatė tyrimui. Pretenzijų niekas nereiškė. Ji pasiskaitė, kad jai reikia pabaigti mokymus, jei ji nori eiti į teismą. Dar buvo moteris, kuri pas ją mokėsi. Ji prisijungė prie visų pareiškimo, kas dirbo Šiaulių filiale. Ji suprato, kad direktorius sukčiauja, nes kitos moterys dirbo ankščiau ir joms buvo nesumokėta po kursų. Administratorė jas vis ramino ir jos toliau dirbo. Vėliau per internetą sužinojo, kad įmonė bankrutuoja. Jos pareikštas 720 Eur civilinis ieškinys jai yra nepriteistas. Buvo sudaryta mokymo sutartis, su kuria ji susipažino. Tai buvo pirma jos individuali veikla. Ji taip pat kreipėsi į VMI, kad užsiregistruotų jos veiklą. Kai pinigai jai būtų pervesti, ji juos deklaruotų. Ji nebuvo pateikusi nei vienos sąskaitos faktūros. 2012-08-21 paruoštą priėmimo - perdavimo aktą, kurį paruošė ir davė užpildyti administratorė, ji perdavė. Tikriausiai administratorė turėjo jį persiųsti S. G., o šis su parašais turėjo atsiųsti jai. Tai įrodo, kad ji suteikė paslaugą. Ji eidavo į darbą, o tai matydavo administratorė. Taip pat tie žmonės, kuriems ji vedė kursus, gali tai patvirtinti.

Nukentėjusioji J. P. teisme parodė, jog pašto dėžutėje rado skrajutę, kuri kvietė lankyti užsienio kalbos kursus. Ji nuėjo ir pasirašė su administratore, kurios pavardės nepamena, sutartį mokytis norvegų kalbos. Sumokėjo 400 Lt banko pavedimu pagal administratorės duotus įmonės rekvizitus, bet kada tiksliai, nepamena, ir laukė, kada prasidės tie kursai. Vėliau gavo žinutę, kad kursai atidėti. Kai ji atėjo tą dieną į biurą, durys buvo užrakintos. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka nukentėjusiosios parodymus, kai ji 2012-10-16 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 metų birželio mėnesį savo pašto dėžutėje ji rado skrajutę, kurioje buvo kvietimas mokytis užsienio kalbų. Ji susigundė pasimokyti norvegų kalbos, nes jos vyras dirba Norvegijoje. Pasiskambino nurodytu telefonu ir užsiregistravo. Telefonu atsiliepė moteris, kuri, kiek prisimena, neprisistatė. Ji pasirinko tinkamą laiką, nuo kada galėtų mokytis ir užsiregistravo. Sutartį dėl mokymų ji buvo gavusi el. paštu, tačiau nuėjo tiesiai į biurą (duomenys neskelbtini) ir pasirašė sutartį. Tada buvo nurodyta pinigus už kursus pervesti į sąskaitą. Ji pervedė 400 litų, nes jai buvo pasakyta, kad kol nesumokės, kursai neprasidės. Kursai jai turėjo prasidėti nuo rugpjūčio 20 dienos. Bet kaip tik tos dienos ryte į telefoną gavo žinutę, kad kursai atidedami iki rugsėjo 3 d., nes nesusidarė norvegų kalbos grupė. Rugsėjo 3 dienos ryte ji nuėjo į biurą, tačiau jos niekas neįleido. Ji bandė skambinti telefonu, tai išgirsdavo užsklandą, kad paskambino į „(duomenys neskelbtini)", tačiau niekas daugiau neatsiliepė. Tada nuėjo vakare, 19.30 val., būtent tuo laiku, kada turėjo prasidėti kursai, tačiau net nepateko pro laiptinės duris, nes durys koduotos. Tada bandė skambinti visais turimais telefonais, tame tarpe ir direktoriui, bet niekas nekėlė ragelio. Savaitę ji bandė dar skambinti nurodytais telefonais, bet niekas neatsiliepė, o nuėjusi į biurą pamatė, kad ir iškaba nukabinta, tada kreipėsi su pareiškimu į policiją. Kada ji atėjo vakare į kursus, jai pasirodė keista, kad daugiau žmonių nebuvo, tai ji dar pagalvojo, kad nejaugi ji tokia viena žiopla pervedė pinigus. Paskui pasižiūrėjus internete, pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)" ir toliau skelbėsi. Iki pareiškimo parašymo į savo el. paštą ji gavo kuratorės, su kuria pasirašė sutartį, laišką, kuriame kuratorė parašė, kad ir pati nebedirba, kad negavo atlyginimo ir pasiūlė jai norvegų kalbos mokytoją, jeigu ji norėtų mokytis individualiai. Ji parašė direktoriaus telefono numerį, bet su tokiu prierašu, kad kažin ar pinigus už kursus ji atsiims. Jai buvo padaryta 400 litų žala, buvo keista, kad direktorius neatsiliepė į skambučius, nepaaiškino apie galimybę susigrąžinti pinigus už neįvykusius kursus, kas leidžia manyti, kad buvo sukčiaujama (4 t., b. l. 6-7) – nukentėjusioji patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Ją apgavo. Palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį, žala jai neatlyginta. Su S. G. ji nei karto nebendravo. Ji raštu nesikreipė, kad kursai nevedami, nes norėjo nutraukti sutartį, bet nebuvo kur, niekas neatsiliepė. Ji nesikreipė į centrinę būstinę. Jai administratorė buvo davusi direktoriaus telefoną, bet juo niekas neatsiliepė. Su sutarties tekstu, kad turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti pinigus, ji buvo susipažinusi, bet į įmonę, kad ji grąžintų pinigus, nesikreipė. Ji kreipėsi į policiją, nes neprisiskambino į įmonę.

Nukentėjusioji V. E. teisme parodė, kad norėjo dukrai padovanoti norvegų kalbos kursus, todėl liepos mėnesį ji nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ ir paklausė, kada kursai. Ji sudarė sutartį ir pervedė per banką pinigus į sąskaitą, kurią jai nurodė. Rugpjūčio 6 d. jos dukra nuėjo į patalpas, kur turėjo būti kursai, bet ten buvo tamsu ir nieko nebuvo. Vieną dieną gavo žinutę su atsiprašymu, kad dėl nesusirinkusios grupės kursai atidedami iki rugsėjo 3 d., bet rugsėjo 3 d. niekas jų nepriėmė. Tą dieną, kai dukra nuėjo ir paklausė, ar bus kursai, moterys jai atsakė, kad nėra ir nebus. Tuomet kreipėsi į policiją. Jai padaryta 400 Lt žala. Jos raštu nesikreipė į įmonę dėl pinigų gražinimo.

Nukentėjusioji R. G. teisme parodė, kad dirbo kalbų kursuose vokiečių kalbos mokytoja. Negavo atlyginimą už liepos mėnesį. Ją į darbą priėmė vaikinas ir mergina buvo. Darbo sutartį lygtais pasirašė. S. G. ji nėra mačiusi, ne jis priėmė ją į darbą. Kolegos rašė S. G. el. laiškus, jos kreipėsi per administratorę. Jai sakė, kad turi atsidaryti individualią įmonę. Ji nedeklaravo savo veiklos, nes nežinojo. Reikėjo sumokėti baudą. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka nukentėjusiosios parodymus, kai ji 2012-10-15 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 metų pavasarį ji internete rado skelbimą, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ieško įvairių užsienio kalbų mokytojų. Ji nusiuntė savo gyvenimo aprašymą ir buvo pakviesta į pokalbį. Pokalbyje dalyvavo S. G. ir administratorė I. Ji yra vokiečių kalbos mokytoja. Po kurio laiko jai paskambino administratorė Indrė ir pasakė, kad yra surinktos dvi klausytojų grupės ir mokymai prasidės nuo liepos 2 dienos. Ji nuėjo į biurą Tilžės gatvėje ir pasirašė mokymo paslaugų teikimo sutartis abiem grupėm atskirai. Pagal vieną sutartį ji turėjo gauti 850 litų atlyginimo, o pagal kitą - 900 litų. Mokymai tęsėsi iki rugpjūčio 2 d., o atlyginimą turėjo gauti rugpjūčio 31 dieną, tačiau iki šios dienos atlyginimo ji negavo. Ji pati S. dėl atlyginimo nemokėjimo neskambino, nes jau žinojo iš kitų dėstytojų, kad ir jos atlyginimo negauna, pradirbusios visą vasarą ir turėjusios atlyginimą gauti anksčiau. Paskui kitos dėstytojos kreipėsi į policiją, į darbo inspekciją, tačiau apčiuopiamų rezultatų nebuvo pasiekta. Kartu su kitomis mokytojomis, ji nepasirašė po pareiškimu, nes jai dar nebuvo pasibaigęs algų mokėjimo terminas. Su pačiu S. ji po įdarbinimo nebendravo. Viena iš mokytojų, D. B., jų vardu kreipėsi į įmonę, kuri išieško skolas (3 t., b. l. 184-185) – nukentėjusioji patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Nežino, ar išsiėmė verslo liudijimą, bet padarė tai, ko jos prašė administratorė ir vaikinas. Buvo toks lapas, kaip grafikas, kur ji žymėjo, kas ateina į paskaitą. Tie lapai būdavo dirbant administratorei I. Lapus ji palikdavo administratorei, o po to ji padarė kopiją ir davė jai. Kitos moterys, prie kurių prisijungė, yra D. B., A. A.. Jos nusprendė dirbti toliau tikėdamos, kad bus problemų su atlyginimais. D. B. kalbėjo su drauge iš Vilniaus ir ji jai pasakė tą žinią. Nežino, ar gavo pažymą, kai įregistravo individualią veiklą. Ji daugiau su niekuo nepasirašinėjo sutarčių. Ar buvo susipažinusi su sutarties, nepamena. Ji nesupranta sutarties punktų. Nepamena, ar buvo pasirašyti paslaugų priėmimo aktai. Ji negavo atlyginimo, nors dirbo, bet pati asmeniškai pretenzijų raštu įmonei neteikė. Su kaltinamuoju S. G. nebendravo. Ji kalbėjo dėl atlyginimo ir kitais klausimais su administratore. Sutartys buvo paruoštos, bet faktūros tikrai nebuvo nuo b. l. 184 iki b. l. 197, 3 t. „(duomenys neskelbtini)“ administratorė davė jai projektus. Dokumentus gavo pirmą dieną, kai atėjo dirbti. Akto, kiek egzempliorių buvo išduota, neprisimena.

Specialistė D. V. teisme parodė, kad tvirtiną savo duotą išvadą, kuri duota pagal dokumentus, tai yra pagal banko išrašus, pagal segtuvą iš VMI su operatyvaus patikrinimo medžiaga, pagal informaciją iš Registrų centro. Per buhalterinės apskaitos programą gali vesti įmonė. Ji nematė, kad įmonė turi buhalterinę programą. Pagal pirminius dokumentus suvesti duomenys turi būti atspausdinti ir pasirašyti. Pirkimai kas mėnesį deklaruojami, registrai atspausdinami, o jie laikomi vadovo nustatyta tvarka. Ji nesiaiškino, koks asmuo teikė deklaracijas. Jiems pateikė užduotį ir jie daro išvadą iš to kas yra pateikta. Jie pasitikslina, tačiau jeigu pasako, kad daugiau nebus, tai vadovaujasi tuo, ką turi.

Specialistė D. L. teisme parodė, kad gyventojas vykdantis ekonominę veiklą turi registruoti individualią veiklą pagal pažymą. Yra pildoma prašymo forma ir informuoja apie ketinimą vykdantį veiklą. Tada paruošiama individualios veiklos pažyma. Tai paliudija, kad turi teisę vykdyti veiką. Prašymas gali būti pateikiamas per elektroninio deklaravimo sistemą. Apskaitos dokumentų veiklą vykdantys asmenys turi išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Asmenys gali naudoti kasos aparatą ir kitus apskaitos dokumentus, kaip išmokėjimo kvitai. Sąskaita faktūra yra privaloma. Suteikęs paskaitas asmuo turi išduoti sąskaitą faktūrą arba PBV sąskaitą. Vykdant individualią veiklą savo dokumentus reikia fiksuoti apskaitos žurnale. Paslaugų teikėjas turėjo išrašyti dokumentą. Kai paslauga suteikta, išrašoma sąskaita, taip deklaruojami pinigai. Sąskaita fiksuojama apskaitos žurnaluose, užpildant jį. Viskas priklauso nuo to, kokį apskaitos metodą taiko mokėtojas. 2012, 2013 m., kas liečia sąskaitos faktūros išrašymą, tai veiklą vykdantys PVM mokėtojai galėjo naudoti prekių, paslaugų pirkimo pardavimo kvitą arba sąskaitą faktūrą, arba kitą apskaitos dokumentą. Nuo 2012 m. šablonas prekių, paslaugų pirkimo pardavimo kvitas nenaudojamas. Apskaitos dokumentą turi išrašyti asmuo, kuris suteikė paslaugą. Kiekvienas naujas mokesčių mokėtojas turi jam priskirtą darbuotoją, į kurį gali kreiptis dėl neaiškumų vykdant veiklą. Informacija skelbiama tinklalapyje. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. yra išvardinti visi rekvizitai. Paslaugų teikimo sutartis negali būti prilyginama sąskaitai faktūrai, nebent ji turi visus numatytus rekvizitus. Sąskaita faktūra yra išrašoma tada, kai paslauga suteikta. Kai mokymai suteikti, tada turi būti išrašoma sąskaita. Jei atsiskaitymas atliekamas vėliau, tada pažymima pačioje sąskaitoje faktūroje. Privaloma surašyti sąskaitą faktūrą, nes pačios sutarties nepakanka, reikalingi ir apskaitos dokumentai. Jei apmokama per internetinę sąskaitą, kai nurodytas kvitas nesutampa su apmokėjimo, tai turi būti išrašomas atskiras dokumentas.

Liudytoja I. T. teisme parodė, kad nuo 2012 m. pabaigos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore ofise Vilniuje, po to dirbo Šiauliuose, kai ten buvo atidarytas naujas filialas, ji buvo už jį atsakinga. Jos darbas buvo bendrauti su klientais, darbuotojais, korespondencijos tvarkymas. Ji buvo pavaldi direktoriui. K. Ž., O. S., R. G. ir, A. A. ji atrinkinėjo į darbą. Buvo atrankiniai pokalbiai, po to kituose etapuose dar dalyvavo direktorius, kuris priimdavo galutinį sprendimą. Paskutiniu metu buvo reikalaujama, kad būtų dirbama pagal individualią veiklą, todėl jie prašydavo, kad išsiimtų individualios veiklos pažymas. Viena moteris dirbo pagal autorinę sutartį. Buvo dvi anglų kalbos, vokiečių ir norvegų kalbos mokytojos. Viso gal penkios mokytojos. Sutartis buvo sudaroma konkretiems mokymams. Sutartys buvo šabloninės, duotos direktoriaus, kurios jau buvo paruoštos ir į jas įrašydavo rekvizitus, informaciją apie mokymus ir koks atlyginimas. Ji pildydavo sutartis Šiauliuose. Jas pasirašydavo direktorius. Kiek ji prisimena, tai ji nėra pasirašiusi sutarčių, bet neatmeta galimybės, kad galėjo pasirašyti. Atsiskaitymai buvo daromi pavedimu per banką. Grynais pinigais nebuvo mokama. Ji yra girdėjusi nusiskundimus ir kaltinimus iš O. S. mokytojos. Ji jai sakė, kad ji kalta dėl to, kad nesumoka. Ji aiškindavo, kad nieko bendro neturi. Ji pati nukentėjo ir negavo atlyginimo, bet po to jį gavo iš garantinio fondo. Ji parašė prašymą išeiti iš darbo dėl darbdavio kaltės. Maždaug už mėnesio ten labai staigiai padidėjo sąskaitų neapmokėjimas. Ji kreipėsi į direktorių, kuris sakė, kad tuoj apmokės. Ji nukreipė mokytojas, kad kreiptųsi į direktorių, davė jo telefoną, elektroninio pašto adresą. Ji yra dalyvavusi keliuose antruose mokytojų pokalbiuose su direktoriumi. Ji Vilniuje dirbo su klientais, bet neatrinkinėjo dėstytojų. Šiauliuose atrinko kitą merginą A., po to, kai ji turėjo grįžti į Vilnių, bet ji greit išėjo ir po to priėmė S. Jos pildydavo sutarčių šablonus, kurias pildyti išmokė ji. Buvo žymimos paskaitos, bet pirminis įrodymas buvo sutartis. Ji vesdavo kompiuteryje lankomumą ir pagal tai vertindavo. Ar buvo kokie segtuvai su lankomumo lapais, ji nežino, bet, matyt, dėstytojos atnešdavo lapus, kur buvo sužymėję lankomumą. Dėstytojos buvo nepatenkintos dėl pinigų nesumokėjimo, dėl to ji skambindavo direktoriui bei rašydavo jam elektroniniu paštu klausdama kada, o jis sakydavo, kad tuoj bus. Po to direktorius neatsiliepdavo net jai. Ji sudarydavo su klausytojais sutartis. Visi mokėdavo pavedimu. Negalėjo pasakyti, ar visi planuoti kursai įvyko. Jai dirbant filiale ji nepamena atvejų, kad būtų buvę klausytojų, su kuriais buvo sudaryta sutartis, bet jie negavo paslaugos. Nepamena, kaip konkrečiai buvo atsakoma dėl apmokėjimų, bet direktorius tempdavo laiką. Gal direktorius ir klausė, ar mokytojos pateikusios sąskaitas. Priežasčių, kodėl nemokama, direktorius neaiškino. Buvo momentas, kad prašė oficialaus įrodymo, kad reikia sutarčių, bet nebuvo kalbos, kad pačios mokytojos kaltos, nes nepateikė kažko. Direktoriui reikėjo sutarčių, bet vis tiek nebuvo apmokėta. Šiauliuose buvo inventorius ir dokumentai, taip pat buvo administratorė, kuri kažkiek laiko dirbo viena. Kai ji paliko ją, visas inventorius buvo. Kaip buvo pasirašomos sutartis, nepamena, bet prie sutarčių būdavo priedai. Buvo tokios sutartys, kokios yra 4 t., b. l. 80, ir ji pasirašydavo jas. 3 t., b. l. 148-151 esantys priedai būdavo pasirašomi. Nepamena, ar būdavo sąskaitos apmokėjimui. Priėmimo perdavimo aktas būdavo pasirašytas, dėl sąskaitų faktūrų, nepamena. Jei priėmimo aktas nepasirašytas, ar buvo atliekami mokėjimai, nepamena. Tiekėjų sąskaitas kaupdavo ir perduodavo buhalterinę apskaitą vedusiai įmonei. Sąskaitas pati ateidavo pasiimti buhalterė, bet būdavo, kad ji atveždavo iš Šiaulių. Sutartys su priedais ir priėmimo perdavimo aktai buvo perduodami direktoriui. Priėmimo perdavimo aktus pasirašinėjo ji, jie buvo rašomi dviem egzemplioriais. Jeigu jie buvo be parašų, tai tada jie buvo negaliojantys. Į buhalteriją per dėstytojus sąskaitų neperduodavo. Buhalterijai tik tiekėjų sąskaitas perduodavo.

Nukentėjusioji O. A. teisme parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ susirado ją kaip dėstytoją dėstyti norvegų kalbą. Ji bendravo su A. G. ir I. T.. Po dviejų savaičių, gegužės gale, prasidėjo pirmos paskaitos. Ji turėjo 2 grupes, kurioms buvo vedamos 4 paskaitos per savaitę. Ji kartą buvo susitikusi su S. G., jis klausė, kaip jai sekasi. Buvo numatyta, kad pinigai jai bus sumokėti iki liepos 7 d.. Ji, pabaigusi senas grupes, paėmė kitas grupes. Pinigai jai nebuvo sumokėti. Ji bendravo su S. G. telefonu, jis prašė jos nenutraukti paskaitų. Ji suprato, kad pinigai nebus pervesti, bet nepaliko žmonių, nes jų pagailo ir baigė vesti paskaitas. Ji aiškinosi situaciją, bet S. G. nekėlė telefono, su juo nepavyko susisiekti. Administratorė I. jas skatino dirbti toliau. Jos pabaigė grupes, bet pinigų negavo. I. T. buvo administratorė, ji atvažiavo iš Vilniaus ir pakeitė administratorę A. G.. S. G. buvo atvykęs ją apmokyti. Po to atvyko iš Vilniaus I. T. ir ji pasiliko. Jos tuo metu nesigilino į įmonės vidinius dalykus. Ji žymėdavo lankomumą į paruoštą ir jai duotą lapą. Prieš pradedant naują grupę lapą duodavo administratorė, po to lapai liko pas ją. Jai nebuvo sumokėti pinigai nei už vieną grupę, o jų ji turėjo 4. Viena sutartis buvo pasibaigusi, o mokėjimo data buvo iki liepos 7 d., nes jos grupė pasibaigė liepos 2 d. ir pagal sutartį ji tuo metu neturėjo pretenzijų, todėl paėmė kitas grupes ir laukė pinigų, bet jų nebuvo. Ją pats S. G. patikino, kad pinigai bus sumokėti. Prieš paimant grupę pasirašydavo tai grupei sutartis. Kai pabaigė kitas grupes, ji negavo pinigų net už pirmas grupes. Kai vedė antras grupes, ji tuos žmones perspėjo, kad negavo pinigų ir nenori jų mokyti toliau. Žmonės sakė, kad jie jau yra sumokėję. S. G. žadėjo atvažiuoti pas juos į Šiaulius pasikalbėti. I. taip pat tą žadėjo. Jo laukė, bet jis neatvyko, tik žadėjo atvykti į susitikimą. Vėliau kreipėsi į policiją, parašė prašymą, kurį visos dėstytojos pasirašė ir pateikė visus dokumentus, kuriuos turėjo. Jos dirbo su S. dviese pagal individualią veiką, o įmonė iš jų pirko tą paslaugą. Tai buvo paslaugų teikimo sutartis. Sutartys keliaudavo iš Vilniaus. Jos paduodavo pasirašytas sutartis administratorei I. Prieš tai su A. bendravo. Nebuvo konkrečiai nurodyta, kad reikia grąžinti lankomumo lapus. Lankomumo lapai tarsi buvo joms asmeniškai. Dar buvo vienas lapas, kad nėra priekaištų dėl pravestų kursų. Ten buvo pažymėti mokinių vardai ir pavardės. Ji pasirašė, kad atliko darbus ir matė, kad tai prisegta byloje. Ataskaitas atiduodavo I. Nepamena, ar ji buvo išrašiusi sąskaitas – faktūras, bet tikriausiai ne. Administratorė neprašė jų ir nebuvo jokios kalbos apie sąskaitas. Gal įgaliotas asmuo – administratorė, turėjo pasakyti, kad išrašytų sąskaitas. Prieš pasirašant sutartį ją skaitė. Tuo metu ji nepateikė sąskaitos - faktūros. Kursus pravedė. Jai niekas nežadėjo juodų pinigų. Jos veikla deklaruota VMI, bet kadangi ji nebuvo gavusi pajamų, tai jai nereikėjo nurodyti sąskaitų faktūrų. Ji VMI neparodė, kad gavo pajamas, kadangi jų realiai negavo. Ji dirbo pagal individualios veiklos pažymą. Kai įmonės veikla sustojo, kai kreipėsi į policiją, ji nebuvo tose patalpose. Ji paėmė dar dvi grupes, kurias jai davė mokyti. Ji pasirašė sutartis. Ji klausė administratorės, kada bus pinigai, o ji sakydavo: „lauk“. Ta sąskaita - faktūra išgaravo iš galvos. Pripažįsta, kad tai jos kaltė, kad neišrašė jos. Sąskaita, kur vesti pinigus, buvo nurodyta. Nepamena, ar buvo siuntusi raštą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji su A. G. pasirašė sutartis, nes ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, bet po to ji išėjo ir su ja daugiau nebendravo.

Liudytoja A. G. teisme parodė, kad viskas įvyko prieš 4 metus, kai ji labai trumpai buvo įdarbinta. Tai buvo mokymų kursai, ją I. apmokė ir paliko. Įsidarbino pagal darbo sutartį. Internete buvo skelbimas, pagal kurį išsiuntė CV ir ją priėmė. Po kelių dienų, kai ją apmokė I., ji ją paliko. Po kiek laiko jai davė prisijungimus prie įmonės sąskaitų. Jai parašė įgaliojimą ir ji pati nuėjo į banką ir susitvarkė. Gavus prieigą prie įmonės sąskaitos, jai nepatiko joje atliekami veiksmai. Ji pastebėjo, kad jeigu prieš minutę įkrito į sąskaitą pinigai, tai tuoj pat jie išeina į kitą sąskaitą. Tai jai pasirodė keista ir ji parašė pareiškimą išeiti iš darbo. Jai pasirodė nerimta ta įmonė. Ji dirbo labai trumpai, gal 2 ar 3 savaites. Būdavo, kad tik į sąskaitą įkrito pinigai ir jie iš karto buvo nuimami. Su ja įmonė atsiskaitė. Jai dirbant nebuvo neatsiskaitymų. Tai buvo 2012 m. balandžio ar gegužės mėnesį. Ji buvo įgaliota to skyriaus pasirašyti sutartis Šiauliuose. I. nurodė, kad pasirašinėjamos autorinės sutartys, nes negali įdarbinti. Nepamena, kad apie sąskaitas aiškintų dėstytojams. Ji matė tik vieną įmonės sąskaitą.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad 2012-10-29 teismas iškėlė bankroto bylą, nes kreipėsi S. G.. Buvo iš anksto numatyta bankroto procedūra. Po to kreipėsi mokytojos. Teismas atsižvelgė į tai, kad gali būti suinteresuotas administratorius, todėl buvo paskirtas A. M.. Buvo kreiptasi į teismą ir skirta 10 000 Lt. Buvo reikalaujami perduoti dokumentai, tačiau jie iki šiol neperduoti. Mokytojos stipriai nukentėjo dėl S. G. veiksmų. Bendra įsiskolinimų suma 440 000 Lt. Sunku įrodyti tą padarytą žalą. Vadovas ruošėsi iš anksto bankroto procedūrai. Nustatyta, kad 2015 m. vasario 23 d. įsigaliojo sprendimas dėl įmonės pabaigos. Kreditoriniai reikalavimai sudaro 441 143 Lt kartu su atlyginimais. Kreipėsi daug mokytojų, bet kitu pagrindu dirbantiems darbuotojams yra nemokamos žalos. Nukentėjusių darbuotojų, kuriems negalima mokėti iš garantinio fondo, sąrašas labai ilgas. 16 nukentėjusių. Bauda buvo skirta V. G., kaip vadovui. Jis yra registruotas savivaldybėje, kad nebūtų nustatyta, kur šiuo metu randasi. Buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo. Jie ieško tų dokumentų, bet neranda. Ieškomi žmonės, kurie dirbo filialuose. Su pačiu kaltinamuoju S. G. jam bendrauti neteko. Dėl 10 000 Lt baudos nustatyta vykdymo procedūra. Tai teismo prievolė. Administratorius tai neatlieka. Kreditoriniams reikalavimams yra nustatyta tvarka, kokius dokumentus pateikti. Jų nepateikimas juos apsunkina. Jei yra sudaryta autorinė sutartis, tai įrodymas, kad atliko su darbo santykiais veiksmus. Jei nėra sąskaitos faktūros, tai žmogus negauna pinigų už darbą ir dar jam kyla mokestinė prievolė. Jie tvirtina iš esamų dokumentų, kreditorinius reikalavimus galima tikslinti. Įmonės vadovas sunaikino dokumentus. Jei nenori pripažinti, kad padarė žalą, tai turėjo teisę prašyti peržiūrėti. Turtas perimtas tik profsąjungos rūmuose, Klaipėdoje, jo buvo labai nedaug. Tai bendras turtas. Buvo rastos patalpos. Ten visai nelikvidžios prekės buvo rastos. Jie aprašo, jeigu nustato, kad vertingas daiktas, kuris kainuoja daugiau nei vieną litą. Patalpas Klaipėdoje apžiūrėjo. Jie turi teisę patekti į patalpas pagal nustatytą tvarką. „(duomenys neskelbtini)“ buvo tarp kreditorių, bet jie žiūri, kas tvarko buhalterinę apskaitą. Pagrinde kreipiasi į įmones. Visada kreipiasi į buhalterines kompanijas. Bankroto procedūra pabaigta, sprendimas įsiteisėjo. Dokumentų niekur nerado. Vien iš kreditorinių reikalavimų negali pateikti ieškinį. Po to, kai paskyrė ne jo administratorių, viskas dingsta. Iškėlus bankroto bylą pareiga pateikti dokumentus tenka ne bankroto administratoriui, tačiau visais atvejais kreipiasi į tuos, kas veda buhalterinę apskaitą. Klaipėdoje turto nerado. Bankroto byla laikoma pagal apygardą. Ji laikoma Vilniaus miesto savivaldybės miesto administracijos departamento archyve, 2015-03-19 raštu vykdytas pridavimas. Ten yra perduoti visi dokumentai.

Nukentėjusioji K. Ž. teisme parodė, kad vedė 2 kursus ir su ja nebuvo atsiskaityta. Turi susirašinėjimus su G. el. laiškais. Įmonė ,,(duomenys neskelbtini)”, ,,(duomenys neskelbtini)” mokymo įstaiga, pirma sutartis gegužės 28 d., kita liepos 2 d. Vedė anglų kalbos kursus. Siuntė savo CV. Pokalbiuose dalyvavo generalinis direktorius S. G., su piliečiu, esančiu salėje, derino klausimus, po to, derino su administratore A. G.. Po pirmo kurso buvo neišmokėti atlyginimai, buvo sakyta, kad nukeltas atsiskaitymas. Jie kreipėsi rugpjūčio 3 d. ir 31 d, jis nebeatrašinėjo. Ieškinys pareikštas byloje, palaiko ieškinį. Jie kreipėsi, kai ji, K. Ž. baigė antrą kursą rugsėjo pradžioje. Iki rugsėjo 3 d. susirašinėjo. Ieškinys 1800 Lt. Ji, K. Ž. sutiko, nes tai mėgiamas darbas. Buvo sudarytos sutartys, atrodė tai bus patikima. Sąlygos, kad tai darbas pagal individualios veikslo pažymą. Ir atlyginimas išmokamas vokuose. Suprato, kad turės deklaruoti pajamas valstybei. Prieš pasirašant sutartį susipažino. Punktą 3.14 suprato, kad jiems buvo išduoti blankai ir jie turėjo žymėti kas dalyvauja. Jokių sąskaitų faktūrų jie nepristatinėjo. Jie neišrašė sąskaitų faktūrų ir nepateikė įmonei su aktu, kad įsipareigoja pristatyti sąskaitą faktūrą. Tokių sąskaitų faktūrų jie neturėjo, ji, K. Ž. nežinojo, buvo aptartos sąlygos su mokymo koordinatore. Pasak K. Ž., individuali veikla yra tuomet, kai asmuo išsiima pažymą ir atlieka savo paslaugą. Niekas neinformavo, kad reikia daryti tokius dalykus. Kitoje įstaigoje ji, K. Ž. neišrašinėjo sąskaitas faktūras. Ji, K. Ž. gavo tik pažymėjimą išsiimdama individualios veiklos pažymą. Bijo pameluoti kiek laiko ją turėjo, tą pažymą. Darbdaviui buvo siųsta pažyma skenuota, G. siuntė. Kad atliko paslaugas biure kiekvieną dieną turėjo lankomumo lapus, ateidavo ir pasiimdavo. Ir po to juos gražindavo po kursų kiekvieną dieną. Buvo tik individualios veiklos sutartys ir lankomumo lapai. Jokio akto, kad atlikti darbai nebuvo pasirašoma. Teisėjai parodžius aktą (1 t., b. l . 15), K. Ž. patvirtino, kad ji pasirašė. Buhalterija turi mokėti pagal pasirašytas sutartis. Ji, K. Ž. galvojo, kad užtenka pasirašyti sutartį. Jos, K. Ž. niekas nesupažindino, kad reikia sąskaitą pasirašyti, paslauga buvo suteikta. Bankroto byloje pateikė kreditorinį reikalavimą, teismas priteisė. Jie negavo dar tų sumų.

Nukentėjusioji D. B. teisme parodė, kad pasiuntė savo CV, gegužės mėnesį administratorė pasakė, jog yra priimta versti rusų k. kursus. Ji, D. B. išsiėmė pažymą individualios veiklos. Gegužės 28 d. pradėjo dirbti. Jiems buvo išdalinti klausytojų sąrašai ir jie atsižymėdavo kiekvieną dieną. Medžiagą vakare palikdavo kas dalyvavo ir dėdavo parašą. Nebuvo reikalavimo rašyti sąskaitų faktūrų. Pagalvojo, kad tai tokia forma. G. pati skambino, pastarasis sakė, kad laikini sunkumai ir jie gaus atlyginimą. Viskas buvo nuglostoma ir sakoma, kad viskas bus gerai. Ji, D. B. skambino G., pokalbis buvo ilgas, tačiau beprasmiškas. G. sudarydavo su jais sutartis, ne visi juridiškai išsilavinę ir žinoti visus finansinius niuansus neįmanoma. Per tą laikotarpį jų neperspėjo sudarant sutartį, kad reikia pateikti sąskaitas. Ji, D. B. prieš tai turėjo individualios veiklos pažymą prekybai, papildomai dar vieną išsiėmė pažymą. Pagal tą vieną pažymą turi žurnalą kokios pajamos ir kokios išlaidos. Čia nieko neprašė, jokios kasos nei aparatų nebuvo. Buvo ofisas su spausdinimo aparatu ir kavos virimo aparta ir viskas. Buvo spinta su pavarde kiekvienam skirta ir dėdavo papkę. Lapus liepė vesti administratorė, kai ji, D. B. atėjo buvo G., po to, kita I. Telefonu ji, D. B. kalbėjo kartą, po to el. laiškais. Kai neatsiskaitė, ten vedė toje įstaigoje kursus, tai kiekvieną dieną klausdavo apie atsiskaitymą, administratorė nieko nesakė, kad jie turi pateikti sąskaitas. Sakė gerai, kad su jais atsiskaitys ir perves pinigus. Surinko banko sąskaitų numerius, kur perves pinigus. Iki rugsėjo 8 d. turėjo atsiskaityti, 800 Lt už vienus kursus, už kitus 800 Lt, 1700 Lt yra ieškinio dydis. Jos, D. B. manymu, G. netinkamai atliko pareigas, kad nepaaiškino, jei ji atstovavo įmonei, turėjo paaiškinti. Kai prekes perka turguje, nėra sąskaitos ir ji, D. B. sumoka. Reikėjo pasakyti, kad reikia sąskaitas teikti.

Nukentėjusioji A. A. teisme parodė, kad nusiuntė CV, vyko pokalbis, dalyvavo pats G., dar buvo mokymų koordinatorė I. Pokalbis vyko gražiai. Kažkokių abejonių neiškilo. Po pokalbio buvo pakviesta „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Pokalbio metu buvo I. Po to, atėjo vesti prancūzų kalbos kursų. Dirbo lietuvių kalbos mokytoja. Pamatė skelbimą, kad ieško prancūzų kalbos dėstytojo. Po pirmo mėnesio negavo pinigėlių. Turi susirašinėjimus el. paštu su G., atrašydavo, kad nekeliamas apmokėjimas dėl lėšų trūkumo. Nereikalavo jokių kvitų ar faktūrų. Ji, A. A. pasirašė autorinę sutartį. Gegužės mėn. buvo maža grupelė žmonių. Pas ją, A. A. trys sutartys, atskiros sumos. Įmonėje atsiskaitydavo, turėjo atskirus segtuvus ir paduodavo tabelius, užpildydavo lankomumus ir po paskaitos grąžindavo. Tai tabeliai su žmonių pavardėmis, lankomumas. Nepasirašinėjo jokių atliktų darbų perdavimo aktų. Kad yra nesklandumų, kilo įtarimas, kai po mėnesio negavo atlyginimo. Raštuose reikalavo atsiskaitymo. G. rašydavo, kad mokėjimas atidedamas dėl sunkios finansinės padėties. Pateikia prie bylos susirašinėjimus. Jie kreipėsi į policiją. Labai sekretorės pradėjo keistis. Viskas pamažu pradėjo užsidarinėti. Spausdinimo aparatas dingo. Metodinė literatūra kažkokia buvo, bet viską ruošdavo iš savo. Darydavo kopijas, mieste šviesdavo iš savo lėšų ir atsinešdavo į darbą. Ieškinys yra 1600 Lt. Palaiko ieškinį. Pateikia 3 sutartis. Pagrindas atsiranda mokėti pagal sutartis. 2012-05-28 sutartis byloje be jos, A. A. parašo, nesupranta kaip atsirado ji be jos parašo. Pasirašinėjo 2 egzempliorius sutarčių. 3 punktas sutarties, neturi nei vieno akto. Ji, A. A. apie aktus pirmą kartą išgirdo ir kai įsidarbino nežinojo visų subtilybių. Niekas jiems nepaaiškino kaip ką reikia daryti, G. A. jiems neišaiškino. Perdavimo aktai kam reikalingi nežinojo. Buvo visi tabeliai, patys studentai gali patvirtinti. Sutartis yra ir tabeliai, ir lankomumas studentų. Iki galo nebuvo išaiškinta kaip elgtis. Tabeliai buvo pateikti kiekvieną dieną ir lankomumą pildydavo, sekretorė juos duodavo. Tos sekretorės keitėsi. Pasikeitus administratorei tvarka nesikeitė. Šitą funkciją ji, A. A. nuolat atliko. Buvo mokymai nuo A iki Z. Kai atliko mokymus ateidavo į patalpas Tilžės gatvėje, tuo metu buvo sekretorė ne iš Vilniaus.

Liudytoja S. V. teisme parodė, kad dirbo G. įmonėje. Prieš 5 m. ar 4 m. mokymų koordinatore dirbo. Funkcijos grupių sudarymas, mokytojų, mokinių aptarnavimas, paieška. Kas sudarydavo sutartį, jai, S. V. atrodo pasirašinėdavo direktorius. Siųsdavo paštu G. sutartis. Kai ji, S. V. dirbo buvo dar viena darbuotoja iš Vilniaus, pastaroji viską darydavo, ji pati nepasirašė sutarčių. Kokiu būdu atsiskaitydavo už atliktą darbą nežino, matydavo, kad ateina į darbą, matydavo, kad veda pamokas. Ji, S. V. buvo susitikusi Šiauliuose su darbdaviu vieną kartą, pokalbis buvo dėl darbo. Mokytojai po kiekvieno kurso pildydavo lankomumą. Būdavo sąrašas ir dienos, ir ten žymėdavo kas atvyko ir kas ne. Ji, S. V. ruošdavo sąrašus. Sąrašus iš I. buvo gavusi. Pastaroji buvo jos, S. V. kolegė, sutartį su ja sudarė G. Ji, S. V. rašydavo vardą pavardę ir mokinių pavardes. Visada mokytojai pildydavo, neužpildytų nebuvo. Koks tikslas lankomumo grafikų nežino, gal kontrolė dėstytojų, kad pravedė paskaitą ir mokinių, kad išduoti sertifikatą. Su ja, S. V. nebuvo atsiskaityta normaliai, už pirmą mėnesį negavo atlyginimą. Jau rugpjūčio viduryje ji, S. V. išėjo, nes rugpjūčio pradžioje buvo žadėtas atlyginimas. Ji, S. V. kreipėssi į darbdavį, po to į darbo inspekciją. Telefonu ji, S. V. skambino, daugiau kaip vieną kartą G. skambino ir neatsiliepdavo. Apie tai nekalbėjo su kita administratore. Buvo atsiųstas raštas, kad su ja, S. V. bus atsiskaityta iki mėnesio pabaigos. Laiškas buvo el., galėjo būti ant įstaigos blanko. Dirbant pusantro mėnesio ji, S. V. surado švedų kalbos dėstytoją individualiems kursams. Pagal šabloną ji, S. V. atspausdino sutartį ir yra davusi tai švedų kalbos dėstytojai pasirašyti, į sutarties turinį nesigilino. Jai, S. V. atrodo sutartis buvo siunčiama, kad pasirašytų direktorius, tiksliai nepamena. Kolegė I. sudarinėjo sutartis, pastaroji ją, S. V. apmokė. Visi mokytojai jau buvo surasti, nepamena tiksliai. Pasak S. V., pasirašytos sutartys su P. ir E., kai būdavo pasirašomos sutartys ji jų neskaitė. Mokytojams tas sutartis aiškindavo I. Ji, S. V. buvo tik apmokoma. Kokia procedūra ir kaip teikiamos paslaugos ji, S. V. suprasdavo. Pasirašant sutartį matė, kad yra priedai, nepamena dabar tų priedų. Priėmimo perdavimo aktus ar pasirašė nepamena. Niekas nevertė jos, S. V. pasirašyti. Ją, S. V. apmokė I.

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad pasirašė popierius ir tapo generalinis direktorius, yra nuteistas toje byloje. Jis, V. G. laikinai gyveno ir šiukšles išnešė. Su H. draugavo. H. paklausė ar nori užsidirbti 50 Lt, ar turi pasą. Dar buvo kitas žmogus automobilyje. Jis, V. G. padavė savo pasą, jie greitai nuvažiavo, grįžo, atvežė popierius, jis pasirašė ir jam davė 50 Lt. Kai tyrėjai pradėjo tirti bylą, tada sužinojo, kad tapo generaliniu direktoriumi. Praeitais metais 40 parų atsėdėjo. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis 2015-06-29 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 metais, apie rugsėjo mėnesį, tikslios dienos ir laiko neatsimena, jam svečiuojantis pas draugą vardu V., pas kuri retkarčiais pagyvendavo, adresu (duomenys neskelbtini), jam vakare išnešant šiukšles į šiukšlių konteinerį, prie jo privažiavo automobilis, kurio skiriamųjų ženklų neatsimena. Automobilyje sėdėjo du vyrai. Jame buvo iš matymo pažįstamas vyras vardu H., kuris gyveno tame pačiame name kaip ir V., gretimame kambaryje. Vyro, kuris sėdėjo už automobilio vairo, jis anksčiau nepažinojo. H. išlipo iš automobilio ir paklausė, ar jis nenorėtų užsidirbti pinigų, kad jam reikės tik pasirašyti kažkokius dokumentus. H. jam pasiūlė už dokumentų pasirašymą apie 50 Lt atlygį. Kadangi tuo metu neturėjo pinigų ir jų reikėjo, sutiko pasirašyti dokumentuose. H. jam paaiškino, kad jokių problemų nebus, kad čia yra tik formalumas. Tada H. paprašė jo pateikti kokį nors asmens dokumentą, kur būtų asmens kodas. Su savimi tuo metu jis turėjo pažymą iš įkalinimo įstaigos, kurioje buvo pavaizduota nuotrauka, vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamoji vieta ir kiti duomenys. Kam buvo reikalingas jo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, H. nepasakė. H. paaiškino, kad reikia palaukti, kad jie turi trumpam išvažiuos ir po 20 min. grįš atgal. Praėjus 30 min. H. su savo draugu grįžo atgal. H. išlipo iš automobilio ir jis ten pat ant automobilio variklio dangčio pasirašė kažkokius dokumentus. H. pirštu parodė, kur reikia pasirašyti ir jis pasirašė. Ką pasirašė neskaitė ir nežiūrėjo, kur nurodė, parašė savo vardą ir pavardę bei pasirašė. Pasirašytus dokumentus H. padėjo į automobilį ir užmokėjo jam apie 50 Lt. Jokių bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nei iš H., nei iš kito asmens jis neperėmė. Jis suvokė, kad savo vardu ir pavarde bei parašu patvirtino eilę dokumentų, savo parašu patvirtino eilę juridinių faktų: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, dokumentą ,,Vienasmenis valdymo organas“, nors UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų nepirko, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neperėmė bei netapo bendrovės direktoriumi. Pasirašė nesuprasdamas, ką pasirašo (9 t., b. l. 117) – liudytojas paaiškino, kad nematė ką jis pasirašė. Jam, V. G. nesvarbu buvo už ką pasirašė. H. pasakė nieko baisaus. H. davė 50 Lt. Kito žmogaus automobilyje nematė. Pasak V. G., yra blaivus, jų kliento nepažįsta. Supranta, kad nėra kur dėtis ir prisipažino. Spaudimo niekas nedarė byloje.

Liudytoja S. E. teisme parodė, kad tvarkė buhalterinę apskaitą. Buvo sutartis ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą kartą per mėnesį. Padėtis įvairi buvo įmonėje, vieną dieną geriau, kitą blogiau. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojos parodymus, kai jis 2013-03-04 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2002 metų ir yra bendrovės direktorė, tikslios datos nuo kada neatsiminė. Bendrovė teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. 2010-11-08 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos paslaugų teikimo sutartį. Pasirašant sutartį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovavo bendrovės direktorius S. G.. Sutartyje buvo numatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsakovui pagal pateiktus pirminius dokumentus turi vesti buhalterinę apskaitą, sudaryti finansinę atskaitomybę, atstovauti mokesčiams ir SODRAI. Kadangi bendrovės darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), žodiniu susitarimu su bendrovės direktoriumi S. G. buvo sutarta, kad ji vieną kartą į mėnesį važiuos į bendrovės ofisą, (duomenys neskelbtini), ir ims iš bendrovės pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos ji tvarkys savo darbo vietoje. Dalis dokumentų, t.y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, buvo tvarkomi serveryje, kurį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuomavo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Visus iškilusius klausimus dėl buhalterinės apskaitos ji derino su bendrovės direktoriumi, toks buvo kategoriškas jo noras. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartis dirbo apie dešimt žmonių, kiti asmenys dirbo pagal autorines sutartis, jų skaičiaus nurodyti negali. Algos darbuotojams ir tuo tarpu atsiskaitymai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo daromi per banką pavedimais, būdavo ir mokėjimų grynais pinigais, tokiu atveju direktorius dažnai vėluodavo su dokumentų pristatymu, dažnai tekdavo tikslinti deklaracijas. Prieigas prie bendrovės banko turėjo ji ir bendrovės direktorius. Ji pati, bet tik suderinusi su direktoriumi, darė pavedimus per banką tiekėjams, pervesdavo atlyginimus ir mokesčius. Kiek atsimena, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla buvo nestabili. 2011 metų vasara bendrovėje susiklostė tokia situacija, kad pradėjo vėluoti mokėjimai tiekėjams, bendrovė turėjo įsiskolinimų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už teikiamas paslaugas, bet atėjus rudeniui situacija vėlgi tapo stabilesnė ir bendrovė ne tik kad atsiskaitė už savo skolas, bet ir atidarė naują filialą Kauno mieste. 2012 metų gegužės mėn. bendrovė atidarė dar vieną naują filialą Šiaulių mieste, bet jai toks poelgis pasirodė keistas, kadangi tuo metu bendrovė turėjo nemažai skolų, bet direktorius vis aiškino, kad tai yra laikina, kad bendrovės situacija artimiausiu laiku pagerės. Situacijai nepasikeitus, ji kelis kartus bendravo su direktoriumi, dėl to, kad būtų atsiskaityta su jos bendrove už suteiktas paslaugas. Tuo pat metu, tikslios datos neatsimena, bendrovės direktorius pranešė jai, kad žada parduoti bendrovės pavadinimą ,,(duomenys neskelbtini)“ ir tada pažadėjo atsiskaityti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. 2012-06-15 jai išvykus atostogauti į užsienį, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius kreipėsi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos dokumentų grąžinimo. Direktorius paaiškino, kad dokumentai yra jam reikalingi tam, kad jis galėtų pasiskaičiuoti bendrovės patirtas išlaidas per 2011-2012 metus. Jos sutikimu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja D. M. V. perdavė pagal dokumentų pardavimo aktą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. G. bendrovės 2011-2012 m. pirkimo dokumentus. Po dokumentų perdavimo, kadangi direktorius netesėjo savo pažado ir neatsiskaitė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu nusiuntė jam pranešimus dėl sutarties nutraukimo jeigu nebus atsiskaityta už skolas su bendrove. Paskutinis jos pranešimas buvo išsiųstas registruotu paštu rugpjūčio 10 d., kuriame buvo nurodyta, kad sutartis sudaryta tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-08-08 yra nutraukiama dėl užsakovo įsiskolinimo nemokėjimo, ir kad bendrovės dokumentai bus grąžinti tik tada, kai bendrovė sumokės skolą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. 2012-09-06 iš Vilniaus apygardos teismo ji gavo nutartį, kurioje buvo nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turi pateikti teismui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tam tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus. Tuo pat metu ji sulaukė skambučio iš teisininko R. N., tel Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad atstovauja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. G. ir primigtinai pareikalavo, kad visi bendrovės dokumentai būtų atiduoti jo atstovaujamam asmeniui. Po tokio skambučio, 2012-09-14 dokumentų perdavimo aktu, ji atidavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. G. visus likusius bendrovės dokumentus ir pranešė apie tai raštu Vilniaus apygardos teismui. Po dokumentų perdavimo ji nebuvo susisiekusi su S. G.. Šiai dienai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas 11 205 Lt (4 t., b. l. 35-36) - liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi. Pasak S. A., G. atstovas lengvai pagrasino, kad patrauks baudžiamojon atsakomybėn, kad jis laiko neteisėtai dokumentus. Ji, S. A. atidavė G. dokumentus. Nelaikydavo didelių archyvų. Dalis turėjo būti grąžinta, neatsimena ar tai buvo visų laikotarpių, ar tai praėjusių metų. Vienais metais įmonė būna labai pelninga, kitais pelnas sumažėja, tai įmonė nestabili. Čia pelnas svyravo. Nepriemoka iš ,,(duomenys neskelbtini)” pusės, 2011 m. vasarą buvo pablogėjusi situacija. Po to rudenį prasidėjo aktyvesnė veikla ir ji atsigavo. Pasikartojo analogiška situacija pavasarį. S. G. ji, S. A. bendravo, ji pati tvarkė apskaitą buhalterinėje programoje ,,Saikas”, ji, S. A. tvarkė. Bankroto administratorius prašė atlyginimų paskaičiavimus. Ji, S. A. buvo atidavusi dokumentus, kompiuterinėje programoje 2 metus laikė. Niekas nesikreipė per tuos 2 metus. Kad yra pinigų grobstymas nesuprato. Pardavimai įmonės mažesni nei sąnaudos. Sąnaudos – tai patalpų nuoma, reklama. Vadovas ar buvo išsiėmęs ženklias sumas neatsimena. Didelės sumos nebuvo. Kai sutartys be aktų, be faktūrų jiems reikalinga sąskaita, į sąnaudas negalima traukti. Jei autorinė sutartis priėmimo ir pardavimo aktas turi būti. Kol ji, S. A. tvarkė apskaitą deklaracijas ji teikė. Finansinės atskaitomybės dokumentus tyrėjai neprašė pateikti. Patikrinimų nebuvo. Pasak S. A., sutartys autorinės buvo problema, jai vėluodavo pristatyti. Ji, S. A. dokumentų negavo už birželį ir liepą, net 2012 m. gegužės mėnesį nebuvo gavusi visų dokumentų, apskaitos. Jis nemokėjo bendrovei. Žinojo, kad yra filialas. Už gegužę ar jie teikė deklaracijas neatsimena. Sutartį nutraukė kaip parašyta, tiksliai neatsimena. Kai vedama programa kiekvieno mėnesio pabaigoje turi būti registras. Jei buvo atspausdinti jie buvo perduoti direktoriui su visais dokumentais. Kol buvo sutartis jie teikė deklaracijas. Iš kitų filialų būdavo perdavimo aktai iš kitų filialų. Ji, S. A. turėjo prisijungimą prie banko, vadovas dar turėjo.

Liudytojas H. G. teisme parodė, kad jau 6 m. nematęs S. G., sūnėnų turi daug Vilniuje, užsuka kartais koks. G. pavardė jam, H. G. nieko nesako. Vasia kaimynas buvo, jau nebėra pastarojo. Pas Vasią daug kas užsukdavo. Atvažiuodavo, paimdavo juos tai kokiems darbeliams. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis 2015-02-25 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 rugsėjo mėn. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu nuomojosi vieną kambarį nuosavame name. Tuo pačiu adresu, tame pačiame name dar gyveno vyras vardu V. B. bei pagyvenusi moteriškė vardu K. Pas V. dažnai lankydavosi vyras vardu V. G., jie dažnai išgėrinėdavo, V. dažnai likdavo nakvoti. Dažnai matydavo tiek V., tiek V. Su savo sūnėnu S. G. bendrauja labai retai, gal jau kokius trejus metus nesimatė. 2012 m. rugsėjo mėnesį, kai jis tvarkėsi savo darže prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo jo sūnėnas S. ir paklausė, gal jis turi kokį pažįstamą asmenį, kuris galėtų pasirašyti ant kažkokių dokumentų. S. daugiau nieko neaiškino. Tuo pat metu pro šalį ėjo V. G.. Jis S. pasiūlė su V. G. pasikalbėti ir pasiūlyti pasirašyti ant kažkokių dokumentų. Jis pašaukė V. ir jie kartu su S. pradėjo bendrauti. Kiek atsiminė V. ir S. kalbėjosi dviese S. automobilyje, kurio modelis Mercedes Benz, tamsios spalvos. Jis pokalbyje nedalyvavo, kiek atsimena jų pokalbis truko neilgai. Vėliau V. išlipo iš automobilio, o S. išvažiavo. V. priėjęs papasakojo, kad S. V. davė pasirašyti kažkokiose dokumentuose, kokiose, neįvardino. Kitokių pokalbio aplinkybių V. nepasakojo, tik paprašė niekam nesakyti, kad bendravo su jo sūnėnu. Jis tiksliai atsiminė, kad V. išlipus iš S. automobilio V. neturėjo su savimi jokių dokumentų ir S. V. neperdavė jokių dokumentų. Po to susitikimo jis daugiau su S. nebendravo. Paaiškino, kad nežino kur yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, apie minėtą įmonę nieko negirdėjo (4 t., b. l. 117) - H. G. paaiškino, kad kažkas per daug parašyta. Neatsimena, yra priklausomas nuo alkoholio. Kai davė parodymus atsimena, kad buvo užgėręs tuo metu, nelabai atsimena. Prieš jį, H. G. brolis gyveno, tuo metu, atrodo, Maskvoje jis buvo, prieš metus buvo. Turėjo daugkartinę vizą Rusijos nuo 2013-02-21 iki 2014 m. Gal ir buvo atvažiavęs S., kažkokį staliuką surinkinėjo. Parodymus baudžiamojoje byloje kai jis, H. G. davė, tai centre pas tyrėją buvo. Darbdavys dar nuvežė. Apklausą vykdė moteris, klausinėjo jo, H. G.. Ką davė pasirašyti, nelabai suvokė, jam, H. G. reikėjo akinių, blogai matė iš arti. Neatsimena ką tyrėja ten klausinėjo, atsakinėjo į pastarosios klausimus. Ką tyrėja paskaitė, jam, H. G. atrodo klausinėjo ar buvo taip, ar nebuvo. Panašius klausimus uždavinėjo kaip dabar teisme. Jis, H. G. pasirašė protokolą, sakė skaityk ir buvo gėda prisipažinti kas ten parašyta ir pasirašė. Neskaitė jam, H. G. protokolo, ką jo klausinėjo tyrėja jis atsakė. Pasak H. G., baltarusiška V. pavardė, V. pavardė kokia nežino. Įmonės pavadinimo, kurioje dirbo S., nežino. Liudytojo apklausos metu mušt jo, H. G. nemušė. Buvo didelis kabinetas pas tyrėją, tik su pastarąja bendravo. V. yra mokėjęs porą litų, kad vandens prineštų iš kolonėlės. Buvo trise V., V. ir M. Kažką pasirašinėjo policijoje už neteisingų parodymų davimą, grąsino jam, H. G. baudomis. Jis, H. G. nedavė jokių dokumentų pasirašyti V. Ten kur tardė įspėjo, kad numatyta bauda, negali konkretizuoti.

Liudytoja E. K. teisme parodė, kad jai žinoma byla, ją tyrė. Toks asmuo kaip H. G. apklaustas specialiuoju liudytoju, pastarojo ilgai ieškojo. Atvykęs H. G. buvo pasimetęs, nesuprato kodėl kviečiamas. Papildomai H. G. paaiškino, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, teisės ir pareigos buvo išaiškintos, pastarasis sutiko būti apklausiamas, pasirašė ir pradėjo aiškinti, į užduodamus klausimus atsakinėjo, kai kurias aplinkybes labai tiksliai atsakinėjo. H. G. skaitė ką atsakinėjo ir nutarimą skaitė, pastarasis sutiko atsakyti į klausimus, atgamino situaciją, atsakinėjo aiškiai ir suprantamai. Kiek atsimena, kad ėjo kalba, buvo vardai minimi tam tikrų pažįstamų, apie ten kur jis gyveno, jis minėjo vardus. Pavardžių nesurašinėjo. Negali prisiminti tiksliai kokias pavardes nurodė, H. G. minėjo tam tikrus asmenis, apie tą dieną pastarasis gerai atsiminė, net atsiminė markę. Pasak E. K., G. atsimena, pastarasis buvo apklaustas prieš G. apklausą. H. G. tapo specialiuoju liudytoju, buvo žinoma, kad galimai bendradarbiavo su bylos įtariamuoju. Buvo duomenų, kad galimai galėjo bendradarbiauti su S. G. paslepiant dokumentus. G. apklausos metu neigė duomenis, kad perduoti pastarajam dokumentai. Ikiteisminis tyrimas remiasi ne tik G. parodymais. Vienas liudytojas nurodė, kad neperėmė dokumentų, kitas nurodė, kad taip buvo susitikimas, bet V. nepaėmė dokumentų. Buvo daromas atpažinimas pagal nuotraukas, G. atpažino S. G., pastarasis sakė, kad buvo matęs asmenį, bet tiksliai negalėjo pasakyti, sakė, kad pažįstamas asmuo iš nuotraukų. G. buvo nuteistas už klastojimą, pastarasis apklaustas kaip įtariamasis. Ji, E. K. negali atsiminti ką rašė ataskaitoje, kokiais duomenimis buvo grindžiamas. Kas G. buvo naudinga, kas ne, negali spręsti. Buvo vertinama bendrai surinkta charakterizuojanti informacija apie G. Negali tiksliai nurodyti kokiais duomenimis buvo grindžiamas įtarimas, jos, E. K. įsitikinimu pakako duomenų. Dėl dokumentų buvo aiškinama per reikalavimą teikiant pačiam direktoriui S., pastarasis nurodė, kad negali pateikti dokumentus, kadangi dokumentai buvo atiduoti naujam direktoriui. Kas liečia pinigus, įmonės neturėjo buhalterijos, buvo gauti iš registrų duomenys, mokesčių patikrinimo aktas iš VMI. Kiek atsimena įmonės sąskaitas grynino S.

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-10-16 apklausta liudytoja D. B. parodė, kad 2011 metais birželio mėnesį ji išsiuntė gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)", kadangi ši įmonė internete buvo įdėjusi skelbimą, kad ieško įvairių kalbų dėstytojų, kurie nori dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)". 2012-05-25 jai paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)" Šiaulių padalinio mokymų koordinatorė A. G. ir pasakė, kad jei ji nori dirbti, tai 2012-05-26 gali ateiti darbintis. Atvykusi adresu (duomenys neskelbtini), kur yra įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)" iš mokymų koordinatorės ji sužinojo, kad turės dirbti pagal individualios veiklos pažymą. Ji sutiko. Buvo sutarta, kad už atliktą darbą gaus 800 litų. 2012-05-28 su mokymu koordinatore buvo sudaryta mokymo paslaugų teikimo sutartis serija SL/MOK7DEST/2012 Nr. 6. Pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojo iki 2012-07-13 sumokėti jai 800 litų. Tačiau pinigų ji negavo. UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius atsiuntė jai elektroninį laišką su perspėjimu, kad mokėjimas atidedamas iki 2012-08-03. Tačiau ir iki 2012-08-03 su ja nebuvo atsiskaityta. 2012-07-02 buvo sudaryta mokymo paslaugų teikimo sutartis serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 12. Šią sutartį ji gavo 2012-07-30, nors mokymus buvo pradėjusi vesti 2012-07-02. UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius S. G. aiškino, kad kursų klausytojai nesumoka jam pinigų, todėl vėluoja atlyginimas. Ji paaiškino, kiek jai yra žinoma, kad klausytojai sumoka pinigus kursams dar neprasidėjus. (3 t., b. l. 116-117)

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-10-16 apklausta liudytoja K. Ž. parodė, kad ji internete rado darbo pasiūlymo skelbimą, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)" ieško įvairių užsienio kalbų mokytojų. Ji dėsto anglų kalbą, todėl savo CV nusiuntė ir gavo kvietimą atvykti į pokalbį. Pirmas pokalbis įvyko anksti pavasarį viešbutyje „Turnė", esančiame Rūdės gatvėje. Pokalbyje dalyvavo pats direktorius ir dvi administratorės iš Vilniaus. Po kurio laiko, gal po mėnesio ar daugiau, buvo pakviesta į antrą pokalbį. Šis pokalbis jau vyko biure adresu Tilžės gatvėje. Čia buvo direktorius ir administratorė I. iš Vilniaus. Šio pokalbio metu suderino darbo sąlygas, aplinkybes. Vėliau jai paskambino administratorė iš Šiaulių ir paklausė, ar ji ateis vesti kursų, kurie jau turėjo prasidėti sekančią dieną. Ji buvo nelabai patenkinta, kad nebuvo jai pranešta iš anksto, tačiau sutiko atvykti. Atvykusi į Tilžės gatvę, ji pasirašė sutartį, kurioje nurodytos visos sąlygos, apmokėjimas. Pagal sutartis, atlyginimą už vieną grupę ji turėjo gauti įpusėjus antros grupės kursams, tačiau pinigai liko nesumokėti. Pabaigusi ir antros grupės mokymą, atlyginimo negavo. Bandė ir ji, ir kitos mokytojos kreiptis pirmiausiai į direktorių, bet joms buvo paaiškinta, kad trūksta apyvartinių lėšų ir neturi iš ko sumokėti ir atlyginimų išmokėjimo datą vis nukeldavo. Kai pamatė, kad geruoju nepavyks atgauti uždirbtų pinigų, kreipėsi į žiniasklaidą, konkrečiai į dienraštį „Šiaulių kraštas", o vėliau ir į portalą ,,Delfi”. Po to, kai skundu pasidomėjo žurnalistas, direktorius S. pradėjo ją ir, kiek žino, kitas mokytojas, atakuoti el. laiškais, kad jos atsiimtų paskutinius pareiškimus ir pan. Ji mano, kad direktorius S. G. sukčiavo stambiu mastu, kadangi pinigų jis tikrai turėjo, nes klausytojai, kiek jai žinoma, sumokėdavo už kursus iki jiems prasidedant. (3 t., b. l. 95-96)

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-10-17 apklausta liudytoja O. S. parodė, kad ji dėstė norvegų kalbą ir savo paslaugas reklamavo internete. Gegužės mėn. viduryje ji gavo el. laišką iš įmonės „(duomenys neskelbtini)” ir jame buvo pakviesta į pokalbį, kadangi įmonei reikėjo norvegų kalbos dėstytojos. Nuėjus į pokalbį, ji sutiko dvi moteris, administratorę I. iš Vilniaus ir A. iš Šiaulių. Pokalbio metu aptarė sąlygas, įkainius, ji parodė visą mokomąją medžiagą. Visos sąlygos buvo aptartos, kurios patenkino abi puses. Tada jai administratorės pasakė, kad paskambins, kada surinks klausytojų grupę. Darbą pradėjo gegužės mėn. 21 dieną su viena grupe, o kita grupė prisijungė gegužės mėn. 28 dieną. Pagal sutartis apmokėjimas buvo numatytas liepos 13 dieną. Iš pradžių jai pasirodė truputį keista, kad taip vėlai, bet per daug nesigilino, manydama, kad tokia įmonės politika. Baigus mokymus, liepos 2 dieną ji pradėjo dirbti su dar dviem grupėmis. Bedirbant atėjo ir liepos 13 diena, tačiau atlyginimo ji nesulaukė. Iš pradžių apie tai klausė administratorės I. iš Vilniaus ir naujos administratorės iš Šiaulių S. Jai atstovavo I., nes tik jai direktorius keldavo ragelį. I. jai pasakė, kad pinigai į sąskaitą jai įkris antradienį (po 13 d.), tačiau ir tada pinigų nebuvo. Direktorius telefonu vis pažadėdavo, kad tikrai sumokės, skambino jai, ramindavo sakydamas, kad šiuo metu yra sunki finansinė padėtis, kad neturi pinigų, kad surinko mažai klausytojų per vasarą, bet pinigus tikrai sumokės. Kadangi po paskutinio direktoriaus nurodyto termino pinigų visgi nebuvo, susirinkusios kelios dėstytojos, nusprendė kursų nebevesti, nors klausytojai buvo susirinkę. Dėstytojai apie tai pasakė tuo metu Šiauliuose buvusiai administratorei I., kuri supanikavo ir paskambino direktoriui, kuris iš karto atsiliepė. Tada atėjusi pas dėstytojas I. nuramino jas, išprašė, kad jos eitų vesti kursų, ir visom pažadėjo, kad pinigai bus sumokėti rugpjūčio 6 dieną. Jos, aišku, baigė mokymus, apie esamą situaciją papasakojusios klausytojams, tačiau naujų grupių jau nesiėmė. Sulaukus rugpjūčio 6 dienos, pinigų vėl nebuvo ir tada visiškai nutrūko ryšys su direktoriumi ir el. paštu, ir telefonu, jis paprasčiausiai dingo. Rugpjūčio viduryje administratorė S. jai ir kitom mokytojoms pranešė, kad atėjusi į darbą nieko neberado biure, nei dokumentų, nei kompiuterio. Tada visos dėstytojos vėl susirinko paklausti apie pinigus, bet administratorė S. nieko pasakyti negalėjo, nes pati jau buvo parašiusi prašymą dėl atleidimo, bijodama, kad irgi negaus atlyginimo kaip ir buvo. Ji nežino, kur direktorius padėjo pinigus, surinktus iš klausytojų, kadangi grupės tikrai buvo surinktos ir pinigus klausytojai pervedė, nors direktorius ir sakė, kad nesurinko klausytojų. (3 t., b. l. 140-141)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2012-10-15 liudytoja A. A. parodė, kad 2012 m. pavasarį, ji rado „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą, kad Šiauliuose kuriasi filialas, kad bus vykdomi užsienio kalbų mokymai ir ieško dėstytojų. Kadangi ji buvo baigusi prancūzų kalbos filologiją, tai nusiuntė savo gyvenimo aprašymą, sulaukė skambučio ir nuvyko į pokalbį. Pokalbyje dalyvavo pats direktorius S. G. ir kartu buvo dar dvi merginos, kaip suprato, administratorės. Pokalbio metu ji papasakojo apie save, buvo kalbama apie darbo pobūdį. Pokalbis įvyko viešbutyje, esančiame kitoje Rūdės gatvės pusėje, priešais centrinę Maximą. Po kurio laiko ji sulaukė administratorės skambučio ir buvo pakviesta į naujas patalpas Tilžės gatvėje. Tada jai pasakė, kad jau yra surinktos klausytojų grupės, kad būtų galima pradėti dirbti, jeigu niekas nepasikeitė. Telefonu jai administratorė paaiškino, kad dėstytojai dirbo pagal autorines teises, tačiau paskutiniu metu pagal individualią veiklą. Ji sutiko dirbti tik pagal autorines teises, dėl ko administratorė tarėsi su direktoriumi ir jai buvo leista. Taip ji pradėjo dirbti gegužės pabaigoje. Ji turėjo tris grupes. Sutartas darbo atlyginimas yra nurodytas sutartyse, kurio jai direktorius taip ir nesumokėjo. Nesulaukusi atlyginimo pagal sutartą laiką, direktorius jai paskambino ir pasakė, kad atlyginimo mokėjimo terminas bus atidėtas dėl apyvartos lėšų stokos. Tai išsispręs savaitės bėgyje. Taip ji sulaukė to termino, paskui laukė dar savaitę, paskui pamatė, kad ir jos kolegės pradėjo bruzdėti dėl nemokamo atlyginimo ir tokiu būdu jos visos susijungė. Ji pati asmeniškai su direktoriumi susirašinėjo elektroniniu paštu dėl nesumokėto atlyginimo. Bendravimas su S. nutrūko rugpjūčio pabaigoje ir mokytojos nusprendė imtis iniciatyvos ir nenuleisti rankų, kad pasiektų, jog atlyginimas joms būtų sumokėtas. (4 t., b. l. 16-17)

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-09-17 apklausta liudytoja V. E. parodė, kad 2012-07-12 apie 16 val.00 min. (duomenys neskelbtini), ji sudarė sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (kuri prisistatinėjo, kaip mokymo centro „(duomenys neskelbtini)" atstovai) dėl norvegų kalbos kursų ir per Šiaulių banką minėtai įmonei sumokėjo 400Lt. Kursai turėjo įvykti iš pradžių 2012-08-20, vėliau jie buvo atkelti į 2012-09-03, tačiau jokie kursai nevyko ir nevyksta, įmonės šiuo adresu nebėra, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) niekas neatsiliepia ir jokių pinigų jai niekas negrąžino. Sudarant sutartį ant sutarties pasirašė ji ir įmonės atstovė S. Č., kurios jokių anketinių duomenų nežino. Dėl įvykio ji patyrė 400Lt materialinę žalą. (1 t., b. l. 64)

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-10-15 apklausta liudytoja A. G. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2012 metų gegužės mėn. pradžioje mokymų koordinatore, išdirbo mėnesį laiko. Iš darbo nusprendė išeiti po dviejų savaičių pagalvojusi, kad įmonei trūksta lėšų , nes sužinojo dėl vėluojančių atlyginimų , įsiskolinimo už nuomą. Parodė, kad klausytojai pinigus turėjo pervesti į sąskaitą. Jai buvo suteikta prieiga prie internetinės bankininkystės ,kad galėtų matyti , ar klausytojas sumokėjo už kursus. Stebėdama sąskaitas SEB banke , pamatė, kad pinigai, įplaukę į sąskaitą greitai kažkur dingsta. Jai susidarė įspūdis, kad kažkas turėdamas prieigą prie tos sąskaitos, taip ir laukė įkrentančių pinigų. Liudytoja pažymėjo, jog jos surinktų grupių : 2 norvegų, rusų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbos 2 grupių klausytojai visi atsikaitė. Su ja pačia buvo atsiskaityta pilnai. (4 t., b. l. 28-29)

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-05-28 apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad jam vykdant bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą, jokie buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti, todėl nesant dokumentų nebuvo galimybės patikrinti bendrovės sudarytų sandorių. Nurodė, kad bankroto byla buvo užbaigta 2015-01-23 ir visi bankroto procedūros dokumentai šiuo metu perduoti archyvui, todėl neprisimena, koks turtas buvo perimtas. Nurodė, kad dalį turto perėmė iš Lietuvos profesinės sąjungos konfederacijos, iš kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi patalpas. (4 t., b. l. 105-106)

D. B. 2012-10-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu ikiteisminiam tyrimui pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu 2012-05-28 su D. B. sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 6 su priedais Nr. 2 (užsakymu) ir Nr. 3 ( paslaugų suteikimo aktu) bei 2012-07-02 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr.12, su priedais Nr. 2 (užsakymu) ir Nr. 3 ( paslaugų suteikimo aktu), kurių III skyriuje aptarti sutarties šalių įsipareigojimai, įskaitant ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygos ir terminai. (3 t., b. l. 118-136)

K. Ž. 2012-08-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu ikiteisminiam tyrimui pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu 2012-05-28 su K. Ž. sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 5 su priedais Nr. 2 (užsakymu) ir Nr. 3 ( paslaugų suteikimo aktu) bei 2012-07-02 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 11 su priedais Nr. 2 (užsakymu) ir Nr. 3 ( paslaugų suteikimo aktu ), kurių III skyriuje aptarti sutarties šalių įsipareigojimai, įskaitant ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygos ir terminai. (1 t., b. l. 12-18)

O. S. 2012-10-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu ikiteisminiam tyrimui pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu 2012-05-21 su O. S. sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 1 su priedais: užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu , taip pat 2012-05-28 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 2 su priedais ( užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu), 2012-07-02 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 9 su priedais ( užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu), 2012-07-02 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 8 su priedais (užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu) , kurių III skyriuje aptarti sutarties šalių įsipareigojimai, įskaitant ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygos ir terminai. (3 t., b .l. 142-164)

A. A. 2012-10-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu ikiteisminiam tyrimui pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu 2012-07-05 su A. A. sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 17 su priedais (užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu), taip pat 2012-07-02 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 13 su priedais(užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu) bei 2012-07-02 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 14 su priedais(užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu), kurių III skyriuje aptarti sutarties šalių įsipareigojimai, įskaitant ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygos ir terminai. (3 t., b. l. 170-180)

R. G. 2012-10-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu ikiteisminiam tyrimui pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2012-07-02 su R. G. sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 15 su priedais (užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu), ir 2012-07-02 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 16 su priedais (užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu), kurių III skyriuje aptarti sutarties šalių įsipareigojimai, įskaitant ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygos ir terminai. (3 t., b. l. 189-194)

A. A. 2012-10-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu ikiteisminiam tyrimui pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2012-05-28 su A. A. sudaryta Autorinė sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 1 su užsakymu ir 2012-07-10 Autorinė sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 3 su aktu dėl paslaugų suteikimo. (4 t., b. l. 18-25)

R. G. 2012-09-04 protokolo-pareiškimo pagrindu pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2012-07-12 vardu su R. G. sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SLKLFIZSUAAUR2012 Nr. 112 7/12/2012 su priedais ir 2012-07-13 R. G. mokėjimo nurodymo AB SEB banke pervesti 400 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) „ sąskaitą, kopija. (1 t., b. l. 46-48)

J. P. 2012-09-10 protokolo-pareiškimo pagrindu pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2012-07-13 sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SLKLFIZSUAAUR2012 Nr. 125 su priedu ir 2012-07-17 J. P. mokėjimo nurodymo AB SEB banke pervesti 400 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kopija. (1 t., b. l. 37-40)

V. E. 2012-09-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu ikiteisminiam tyrimui pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu 2012-07-12 su V. E. sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SLKLFIZSUAAUR2012 Nr. 109 su priedu ir V. E. mokėjimo nurodymo AB Šiaulių banko Šiaulių filialui pervesti 400 LT UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kopija. (1 t., b. l. 55-60)

2012 m. birželio 25 d. 2011-2012 metų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo akto, surašyto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini),“ kopija, pagal kurį S. G. iš įgalioto asmens-vyr.buhalterės D.M. V. perėmė dvi bylas buhalterinės apskaitos dokumentų: 2011 m. sausio-gruodžio mėnesių pirkimo dokumentai ir 2012 m. sausio – birželio mėn. pirkimo dokumentus. (2 t., b. l. 102)

2012-08-31 aktas dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo, kurie patvirtina, kad visi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti bendrovės direktoriui S. G. ( su pastaba, kad perdavimas įvyko 2012-09-14. (2 t., b. l. 102, 104-105)

2013-02-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu iš S. G. paimta:

-2012-09-10 ,,Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis“ (originalas), 2 lapai;

-2012-09-19 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perduodamų dokumentų, antspaudų priėmimo perdavimo aktas (originalas), 1 lapas (6 t., b. l. 128-132)

2013-04-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu iš VĮ Registrų centro atstovės D. M. paimti:

-2012-09-19 prašymas Nr.4238864 VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, pasirašytas S. G. vardu, kuriuo užsakyta paslauga įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitimus, su kuriuo buvo pateikti priedai:

2012-09-19 ,,Prašymas registruoti juridinių asmenų registre“ forma-JAR-1, JAR-AF („Akcininkas“), JAR-VO-V (originalas), 6 lapai; 2012-09-17 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko V. G. sprendimas, (originalas) atleisti S. garbinčių iš direktoriaus pareigų nuo 2012-09-18, 1 lapas; 2012-09-19 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašas (originalas), 1 lapas. (6 t., b .l. 117-127)

Lietuvos teismo ekspetrizės centro 2013-11-22 specialisto išvada Nr. 11-1664(13), kurios 2 punkte nurodyta, kad dokumente „Akcininkas „ rankraštinius įrašus „300582991, „UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įrašė S. G.. (7 t., b. l. 179-183)

2012-10-23 raštu Nr. B2-5661-160/2012 iš Vilniaus apygardos teismo gauta UAB (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. G. 2012-08-22 pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris registruotas teisme 2012-08-22, kopija (4 t., b. l. 122) ir pareiškėjų D. B., K. Ž., R. G., O. S., A. A., A. A. 2012-09-11 prašymo (regstruotas 2012-09-19) Vilniaus apygardos teismui dėl jų įtraukimo bendraieškiais bankroto iškėlimo byloje, kopija. (4 t., b. l. 143-146)

2012-08-24 Vilniaus apygardos teismo nutartis, kurioje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. G. yra įpareigojamas per 5 d. nuo nutarties gavimo pateikti teismui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už einamuosius metus (I pusmetį), skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų, skolų sumas ir kitus įmonės dokumentus. (4 t., b. l. 140-141)

2012-09-06 Vilniaus apygardos teismo nutarties, kopija, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota per 5 d. nuo nutarties gavimo pateikti teismui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už einamuosius metus (I pusmetį), kreditorių sąrašą, nurodant kreditorinių mokėjimų terminus ( t.5, b.l. 41-42).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-09-12 prašymo (gauto 2012-09-14) Vilniaus apygardos teismui atleisti nuo įpareigojimo vykdymo, nurodant, kad sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta nuo 2012-08-09, kopija. (5 t., b. l. 76-77)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. G. 2012-09-17 prašymo Vilniaus apygardos teismui (gautas 2012-09-17) dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiėmimo, kopija, nurodant, kad 2012-09-10 įmonės akcijos buvo perleistos naujajam akcininkui V. G., kuris nusprendė atstatyti įmonės mokumą ir artimiausiu metu atsiskaityti su kreditoriais. ( 5 t., b. l. 36)

Vilniaus apygardos teismo 2012-10-29 nutarties kopija, kuria S. G. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)” paliktas nenagrinėtu, o bankroto byla iškelta pagal bendraieškių pareiškimą. (3 t., b. l. 33-35)

Žemesnės instancijos teismas

Bendraieškių D. B., K. Ž., R. G., O. S., A. A., A. A. 2012-09-28 pareiškimo Vilniaus apygardos teismui (gauto 2012-10-01) kopija dėl nesutikimo, kad būtų nutraukta UAB “(duomenys neskelbtini)” bankroto byla, nurodant, jog bendrovė neatsiskaitė su jomis. (5 t., b. l. 134)

Juridinių asmenų registro duomenys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios veiklos pradžia 2006-07-13, pabaiga 2015-03-31 (8 t., b. l. 13-14)

2012-12-28 Vilniaus apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-448-2784 su priedais, kurioje nustatyta, kad kadangi UAB (duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2011-01-01- iki 2012-10-10 ir suvestinių registrų už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 bei 2012-06-01-2012-10-10, daroma išvada, kad dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir deklaruojamų mokesčių apskaičiavimo bei įvertinti ūkinės-finansinės veiklos rezultatų. (1 t., b. l. 67-74)

2015-05-12 FNTT prie LR VRM VAV Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/55, kurioje nustatyta, kad tyrimui buvo nepateikti UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai bei apskaitos registrai. Todėl negalima nustatyti ar buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkoma buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra galimybės nustatyti ūkio subjekto veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir todėl buvo pažeista 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 2 d. nuostata – „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (8 t., b. l. 6-106)

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Pagal teismų praktiką tada, kai sukčiavimas yra susijęs su nukentėjusio asmens įtraukimu į jam žalingą sandorį ir yra padaromas apgaule įgyjant svetimą turtą, turtinę teisę tyčia apgaule įgyti svetimą turtą, turtinę teisę turi susiformuoti iki sandorio sudarymo ar sandorio sudarymo metu (mutatis mutandis kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203/2010).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, sujungus juos į vientisą grandinę, teismas vertina, kad byloje nustatyta, jog kaltinamasis S. G. apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Pats kaltinamasis S. G. teisme atsisakė duoti parodymus, kaltės dėl pareikštų kaltinimo nepripažino. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (į.k. (duomenys neskelbtini), PVM kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2011-08-25 išregistruota iš PVM mokėtojų, registruotos adresu (duomenys neskelbtini)), vadovu bei akcininku buvo S. G.. Nukentėjusioji D. B. teisme parodė, kad ji nusiuntė savo CV UAB ,,(duomenys neskelbtini)” dėl darbo, gegužės mėnesį administratorė pasakė, jog yra priimta vesti rusų kalbos kursus. Ji, D. B. išsiėmė pažymą individualios veiklos. Gegužės 28 d. pradėjo dirbti. Jiems buvo išdalinti klausytojų sąrašai ir jie atsižymėdavo kiekvieną dieną. Medžiagą vakare palikdavo kas dalyvavo ir dėdavo parašą. Nebuvo reikalavimo rašyti sąskaitų - faktūrų. Pagalvojo, kad tai tokia forma. S. G. pati skambino, pastarasis sakė, kad laikini sunkumai ir jie gaus atlyginimą. Viskas buvo nuglostoma ir sakoma, kad viskas bus gerai. Ji, D. B. skambino S. G., pokalbis buvo ilgas, tačiau beprasmiškas. Iki rugsėjo 8 d. turėjo atsiskaityti, 800 Lt už vienus kursus, už kitus 800 Lt, 1700 Lt yra ieškinio dydis. D. B. 2012-10-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu byloje pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu 2012-05-28 su D. B. sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 6 su priedais Nr. 2 (užsakymu) ir Nr. 3 ( paslaugų suteikimo aktu) bei 2012-07-02 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr.12, su priedais Nr. 2 (užsakymu) ir Nr. 3 ( paslaugų suteikimo aktu), kurių III skyriuje aptarti sutarties šalių įsipareigojimai, įskaitant ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygos ir terminai. (3 t., b. l. 118-136) Nukentėjusioji K. Ž. teisme parodė, kad vedė 2 kursus ir su ja nebuvo atsiskaityta. Turi susirašinėjimus su S. G. elektroniniais laiškais. Įmonė ,,(duomenys neskelbtini)”, ,,(duomenys neskelbtini)” mokymo įstaiga, pirma sutartis gegužės 28 d., kita liepos 2 d. Vedė anglų kalbos kursus. Siuntė savo CV. Pokalbiuose dalyvavo generalinis direktorius S. G., su piliečiu, esančiu salėje, derino klausimus, po to, derino su administratore A. G.. Po pirmo kurso buvo neišmokėti atlyginimai, buvo sakyta, kad nukeltas atsiskaitymas. Jie kreipėsi rugpjūčio 3 d. ir 31 d, jis nebeatrašinėjo. Ieškinys pareikštas byloje, palaiko ieškinį. Jie kreipėsi, kai ji, K. Ž. baigė antrą kursą rugsėjo pradžioje. Iki rugsėjo 3 d. susirašinėjo. Ieškinys 1800 Lt. Jokių sąskaitų- faktūrų jie nepristatinėjo. Jie neišrašė sąskaitų -faktūrų ir nepateikė įmonei su aktu, kad įsipareigoja pristatyti sąskaitą-faktūrą. Buvo tik individualios veiklos sutartys ir lankomumo lapai. Jos, K. Ž. niekas nesupažindino, kad reikia sąskaitą pasirašyti, paslauga buvo suteikta. Bankroto byloje pateikė kreditorinį reikalavimą, teismas priteisė. Jie negavo dar tų sumų. K. Ž. 2012-08-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu byloje pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu 2012-05-28 su K. Ž. sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 5 su priedais Nr. 2 (užsakymu) ir Nr. 3 ( paslaugų suteikimo aktu) bei 2012-07-02 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 11 su priedais Nr. 2 (užsakymu) ir Nr. 3 (paslaugų suteikimo aktu), kurių III skyriuje aptarti sutarties šalių įsipareigojimai, įskaitant ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygos ir terminai. (1 t., b. l. 12-18) Nukentėjusioji O. A. teisme parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ susirado ją kaip dėstytoją dėstyti norvegų kalbą. Ji bendravo su A. G. ir I. T.. Po dviejų savaičių, gegužės pabaigoje, prasidėjo pirmos paskaitos. Ji turėjo 2 grupes, kurioms buvo vedamos 4 paskaitos per savaitę. Ji kartą buvo susitikusi su S. G., jis klausė, kaip jai sekasi. Buvo numatyta, kad pinigai jai bus sumokėti iki liepos 7 d.. Ji, pabaigusi senas grupes, paėmė kitas grupes. Pinigai jai nebuvo sumokėti. Ji bendravo su S. G. telefonu, jis prašė jos nenutraukti paskaitų. Ji suprato, kad pinigai nebus pervesti, bet nepaliko žmonių, nes jų pagailo ir baigė vesti paskaitas. Ji aiškinosi situaciją, bet S. G. nekėlė telefono, su juo nepavyko susisiekti. Administratorė I. jas skatino dirbti toliau. Jos pabaigė grupes, bet pinigų negavo. Ji žymėdavo lankomumą į paruoštą ir jai duotą lapą. Jai nebuvo sumokėti pinigai nei už vieną grupę, o jų ji turėjo 4. Viena sutartis buvo pasibaigusi, o mokėjimo data buvo iki liepos 7 d., nes jos grupė pasibaigė liepos 2 d. ir pagal sutartį ji tuo metu neturėjo pretenzijų, todėl paėmė kitas grupes ir laukė pinigų, bet jų nebuvo. Ją pats S. G. patikino, kad pinigai bus sumokėti. Žmonės sakė, kad jie jau yra sumokėję. Nebuvo konkrečiai nurodyta, kad reikia grąžinti lankomumo lapus. Lankomumo lapai tarsi buvo joms asmeniškai. Dar buvo vienas lapas, kad nėra priekaištų dėl pravestų kursų. Ten buvo pažymėti mokinių vardai ir pavardės. Ji pasirašė, kad atliko darbus ir matė, kad tai prisegta byloje. Ataskaitas atiduodavo I. Nepamena, ar ji buvo išrašiusi sąskaitas – faktūras, bet tikriausiai ne. Administratorė neprašė jų ir nebuvo jokios kalbos apie sąskaitas. O. S. 2012-10-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu byloje pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu 2012-05-21 su O. S. sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 1 su priedais: užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu , taip pat 2012-05-28 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 2 su priedais ( užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu), 2012-07-02 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 9 su priedais ( užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu), 2012-07-02 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 8 su priedais (užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu), kurių III skyriuje aptarti sutarties šalių įsipareigojimai, įskaitant ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygos ir terminai. (3 t., b .l. 142-164) Nukentėjusioji A. A. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012 m. vasarą, ji rado internete „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą ir išsiuntė savo CV. Likus savaitei iki liepos 2 dienos, ji telefonu buvo pakviesta pokalbiui. Pokalbis vyko biure, adresu Tilžės gatvė, kurio metu dalyvavo administratorė, direktoriaus nebuvo. Pokalbio metu jai pasakė, kad labai reikia anglų kalbos dėstytojo, nes jau yra surinkta grupė. Buvo aptartos darbo sąlygos ir apmokėjimas, kurie surašyti sutartyje. Sutartį ji pasirašė atėjusi į darbą pirmą dieną, būtent liepos 2 dieną. Ji iš pradžių turėjo 2 grupes, vėliau mėnesio viduryje prisijungė individualus mokymas. Visus mokymus pabaigė rugpjūčio 2 dieną, o individualus mokymas prasidėjo rugpjūčio 5 dieną, baigėsi rugpjūčio 21 dieną. Apmokėjimas už darbą turėjo būti rugpjūčio 31 dieną, tokia diena nurodyta ir sutartyje. Ji atlyginimo negavo. Ji pati asmeniškai direktoriui neskambino, nerašė, to jis irgi nedarė, nes jau žinojo, kad kolegėms atlyginimai taip pat nesumokėti ir į telefono skambučius direktorius neatsiliepia. Ji tik prisijungė prie kolegių, kada buvo rašomas pareiškimas Vilniaus apygardos teismui. Už mokymus jai iš viso nesumokėta 2550 Lt. Jos manymu direktorius sukčiavo, kadangi pasisavino visus klausytojų pervestus pinigus ir, nors turėjo iš ko sumokėti dėstytojams, to nepadarė. Vykdant mokymus registratūroje buvo paliekami segtuvuose lapai, kuriuose dėstytojos turėjo žymėti lankomumą. Po mokymo kiekvieną dieną, tuos lapus palikdavo registratūroje. Rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimina, bet jau einant į pabaigą jos vedamam individualiam mokymui, tie lapai dingo. Paklausus, kur žymėti klausytojų lankomumą, direktorius administratorei buvo nurodęs žymėti ant A4 formato lapų. Jau prieš pat pabaigą, apie rugpjūčio trečią savaitę, ji, atėjusi į biurą, pamatė, kad segtuvai tušti, juose nebuvo jokių dokumentų, kompiuterio nebebuvo, net administratorė nebedirbo. Ji turėjo raktą, atėjusi atsirakindavo, pravesdavo kursus ir užrakindavo. Kada mokymus baigė, raktą atidavė administratorei S. Pas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo ir aparatai, ir vadovėliai, o kai pabaigė mokymus rugpjūčio mėn., inventoriaus jau nebuvo. Rugpjūčio mėnesį ji buvo vienintelė, kuri vedė kursus. Kadangi ji paskutinė turėjo užbaigti kursus, tai administratorė S. duodavo jai raktą atsirakinti patalpas, o po to tą raktą jai atiduodavo, kai ji ateidavo. Ji nebuvo pateikusi nei vienos sąskaitos faktūros. 2012-08-21 paruoštą priėmimo - perdavimo aktą, kurį paruošė ir davė užpildyti administratorė, ji perdavė. Tikriausiai administratorė turėjo jį persiųsti S. G., o šis su parašais turėjo atsiųsti jai. Tai įrodo, kad ji suteikė paslaugą. Ji eidavo į darbą, o tai matydavo administratorė. Taip pat tie žmonės, kuriems ji vedė kursus, gali tai patvirtinti. A. A. 2012-10-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu byloje pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu 2012-07-05 su A. A. sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 17 su priedais (užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu), taip pat 2012-07-02 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 13 su priedais(užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu) bei 2012-07-02 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 14 su priedais (užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu), kurių III skyriuje aptarti sutarties šalių įsipareigojimai, įskaitant ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygos ir terminai. (3 t., b. l. 170-180) Nukentėjusioji R. G. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012 metų pavasarį ji internete rado skelbimą, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ieško įvairių užsienio kalbų mokytojų. Ji nusiuntė savo gyvenimo aprašymą ir buvo pakviesta į pokalbį. Pokalbyje dalyvavo S. G. ir administratorė I. Ji yra vokiečių kalbos mokytoja. Po kurio laiko jai paskambino administratorė I. ir pasakė, kad yra surinktos dvi klausytojų grupės ir mokymai prasidės nuo liepos 2 dienos. Ji nuėjo į biurą Tilžės gatvėje ir pasirašė mokymo paslaugų teikimo sutartis abiem grupėm atskirai. Pagal vieną sutartį ji turėjo gauti 850 litų atlyginimo, o pagal kitą - 900 litų. Mokymai tęsėsi iki rugpjūčio 2 d., o atlyginimą turėjo gauti rugpjūčio 31 dieną, tačiau iki šios dienos atlyginimo ji negavo. Ji pati S. dėl atlyginimo nemokėjimo neskambino, nes jau žinojo iš kitų dėstytojų, kad ir jos atlyginimo negauna, pradirbusios visą vasarą ir turėjusios atlyginimą gauti anksčiau. Viena iš mokytojų, D. B., jų vardu kreipėsi į įmonę, kuri išieško skolas. Buvo toks lapas, kaip grafikas, kur ji žymėjo, kas ateina į paskaitą. Tie lapai būdavo dirbant administratorei I. Lapus ji palikdavo administratorei, o po to ji padarė kopiją ir davė jai. Nepamena, ar buvo pasirašyti paslaugų priėmimo aktai. Ji negavo atlyginimo, nors dirbo, bet pati asmeniškai pretenzijų raštu įmonei neteikė. Su kaltinamuoju S. G. nebendravo. Ji kalbėjo dėl atlyginimo ir kitais klausimais su administratore. Sutartys buvo paruoštos, bet faktūros tikrai nebuvo nuo b. l. 184 iki b. l. 197, 3 t. „(duomenys neskelbtini)“ administratorė davė jai projektus. Dokumentus gavo pirmą dieną, kai atėjo dirbti. Akto, kiek egzempliorių buvo išduota, neprisimena. R. G. 2012-10-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu byloje pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2012-07-02 su R. G. sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 15 su priedais (užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu), ir 2012-07-02 Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 16 su priedais (užsakymu ir paslaugų suteikimo aktu), kurių III skyriuje aptarti sutarties šalių įsipareigojimai, įskaitant ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygos ir terminai. (3 t., b. l. 189-194) Nukentėjusioji A. A. teisme parodė, kad nusiuntė CV, vyko pokalbis, dalyvavo pats S. G., dar buvo mokymų koordinatorė I. Po pokalbio buvo pakviesta „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Po to, atėjo vesti prancūzų kalbos kursų. Dirbo lietuvių kalbos mokytoja. Pamatė skelbimą, kad ieško prancūzų kalbos dėstytojo. Po pirmo mėnesio negavo pinigėlių. Turi susirašinėjimus el. paštu su S. G., atrašydavo, kad nekeliamas apmokėjimas dėl lėšų trūkumo. Nereikalavo jokių kvitų ar faktūrų. Ji, A. A. pasirašė autorinę sutartį. Gegužės mėn. buvo maža grupelė žmonių. Pas ją, A. A. trys sutartys, atskiros sumos. Įmonėje atsiskaitydavo, turėjo atskirus segtuvus ir paduodavo tabelius, užpildydavo lankomumus ir po paskaitos grąžindavo. Tai tabeliai su žmonių pavardėmis, lankomumas. Nepasirašinėjo jokių atliktų darbų perdavimo aktų. Kad yra nesklandumų, kilo įtarimas, kai po mėnesio negavo atlyginimo. Raštuose reikalavo atsiskaitymo. S. G. rašydavo, kad mokėjimas atidedamas dėl sunkios finansinės padėties. Ieškinys yra 1600 Lt. Palaiko ieškinį. Pateikia 3 sutartis. Pagrindas atsiranda mokėti pagal sutartis. 2012-05-28 sutartis byloje be jos, A. A. parašo, nesupranta kaip atsirado ji be jos parašo. Pasirašinėjo 2 egzempliorius sutarčių. 3 punktas sutarties, neturi nei vieno akto. Ji, A. A. apie aktus pirmą kartą išgirdo ir kai įsidarbino nežinojo visų subtilybių. Buvo visi tabeliai, patys studentai gali patvirtinti. Sutartis yra ir tabeliai, ir lankomumas studentų. A. A. 2012-10-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu byloje pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2012-05-28 su A. A. sudaryta Autorinė sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 1 su užsakymu ir 2012-07-10 Autorinė sutartis Serija SL/MOK/DEST/2012 Nr. 3 su aktu dėl paslaugų suteikimo. (4 t., b. l. 18-25) Nukentėjusioji J. P. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012 metų birželio mėnesį savo pašto dėžutėje ji rado skrajutę, kurioje buvo kvietimas mokytis užsienio kalbų. Ji susigundė pasimokyti norvegų kalbos, nes jos vyras dirba Norvegijoje. Pasiskambino nurodytu telefonu ir užsiregistravo. Telefonu atsiliepė moteris, kuri, kiek prisimena, neprisistatė. Ji pasirinko tinkamą laiką, nuo kada galėtų mokytis ir užsiregistravo. Sutartį dėl mokymų ji buvo gavusi el. paštu, tačiau nuėjo tiesiai į biurą Tilžės g. ir pasirašė sutartį. Tada buvo nurodyta pinigus už kursus pervesti į sąskaitą. Ji pervedė 400 litų, nes jai buvo pasakyta, kad kol nesumokės, kursai neprasidės. Kursai jai turėjo prasidėti nuo rugpjūčio 20 dienos. Bet kaip tik tos dienos ryte į telefoną gavo žinutę, kad kursai atidedami iki rugsėjo 3 d., nes nesusidarė norvegų kalbos grupė. Rugsėjo 3 dienos ryte ji nuėjo į biurą, tačiau jos niekas neįleido. Ji bandė skambinti telefonu, tai išgirsdavo užsklandą, kad paskambino į „(duomenys neskelbtini)", tačiau niekas daugiau neatsiliepė. Tada nuėjo vakare, 19.30 val., būtent tuo laiku, kada turėjo prasidėti kursai, tačiau net nepateko pro laiptinės duris, nes durys koduotos. Tada bandė skambinti visais turimais telefonais, tame tarpe ir direktoriui, bet niekas nekėlė ragelio. Savaitę ji bandė dar skambinti nurodytais telefonais, bet niekas neatsiliepė, o nuėjusi į biurą pamatė, kad ir iškaba nukabinta, tada kreipėsi su pareiškimu į policiją. Kada ji atėjo vakare į kursus, jai pasirodė keista, kad daugiau žmonių nebuvo, tai ji dar pagalvojo, kad nejaugi ji tokia viena žiopla pervedė pinigus. J. P. 2012-09-10 protokolo-pareiškimo pagrindu pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2012-07-13 sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SLKLFIZSUAAUR2012 Nr. 125 su priedu ir 2012-07-17 J. P. mokėjimo nurodymo AB SEB banke pervesti 400 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kopija. (1 t., b. l. 37-40). Nukentėjusioji V. E. teisme parodė, kad norėjo dukrai padovanoti norvegų kalbos kursus, todėl liepos mėnesį ji nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ ir paklausė, kada kursai. Ji sudarė sutartį ir pervedė per banką pinigus į sąskaitą, kurią jai nurodė. Rugpjūčio 6 d. jos dukra nuėjo į patalpas, kur turėjo būti kursai, bet ten buvo tamsu ir nieko nebuvo. Vieną dieną gavo žinutę su atsiprašymu, kad dėl nesusirinkusios grupės kursai atidedami iki rugsėjo 3 d., bet rugsėjo 3 d. niekas jų nepriėmė. Tą dieną, kai dukra nuėjo ir paklausė, ar bus kursai, moterys jai atsakė, kad nėra ir nebus. Tuomet kreipėsi į policiją. Jai padaryta 400 Lt žala. Jos raštu nesikreipė į įmonę dėl pinigų gražinimo. V. E. 2012-09-17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu ikiteisminiam tyrimui pateikta: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vardu 2012-07-12 su V. E. sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis Serija SLKLFIZSUAAUR2012 Nr. 109 su priedu ir V. E. mokėjimo nurodymo AB Šiaulių banko Šiaulių filialui pervesti 400 LT UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kopija. (1 t., b. l. 55-60) Nukentėjusioji R. G. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012 metų birželio mėnesį savo pašto dėžutėje, ji rado „(duomenys neskelbtini)" skrajutę su kvietimu mokytis užsienio kalbų. Kadangi jos vyras dirba Norvegijoje ir ateityje planavo išvykti su visa šeima, tai ji norėjo pasimokyti norvegų kalbos. Tuo tikslu paskambino skrajutėje nurodytu telefonu ir užsiregistravo į norvegų kalbos kursus. Po to, ji į telefoną gavo žinutę iš „(duomenys neskelbtini)", kad iki liepos 13 dienos turi susimokėti už kursus. Tada ji paskambino į ,,(duomenys neskelbtini)”, atsiliepusi koordinatorė S. jai pasakė banko sąskaitos numerį ir pakvietė ateiti pasirašyti sutartį, po to, kai susimokės. Ji tą pačią dieną nuvyko į banką, sumokėjo į nurodytą sąskaitą 400 litų ir atvykusi į biurą Tilžės gatvėje, pasirašė sutartį. Kursai jai turėjo prasidėti rugpjūčio 20 dieną. Tos dienos ryte ji gavo sms žinutę, kad kursai nukeliami į rugsėjo 3 dieną nurodyta, kad nesusidarė grupė. Po to, ji gavo el. laišką iš koordinatorės S., kuri jai parašė, kad girdėjo, jog neįvyko kursai ir ji gali pasiūlyti norvegų kalbos mokytoją, jeigu ji norėtų mokytis individualiai. Tad ji S. paklausė apie galimybę atsiimti pervestus pinigus. S. jai atrašė, kad nežino, kokiu būdu ji galėtų atsiimti pinigus, nes pati išėjo iš šio darbo, kadangi nemokėjo atlyginimo. Ji paprašė S. direktoriaus telefono numerio, S. jai numerį davė, bet parašė, kad tikrai neatsilieps, nes niekam neatsiliepia, bet, aišku, bandyti ji gali. Ji keletą kartų skambino direktoriui, tačiau jis nekėlė ragelio. Rugpjūčio pačioje pabaigoje ji pasiskambino į „(duomenys neskelbtini)" pasitikslinti, ar kursai tikrai vyks, tačiau ragelio jai niekas nekėlė. Tada skambino ir kitą, ir kitą dieną. O rugsėjo 3 dieną, kada jai vėl niekas neatsiliepė, ji nuvažiavo į biurą. Durys buvo užrakintos, telefono niekas nekėlė. Ji skambino telefonais, kurie buvo nurodyti skrajutėse. Rugsėjo 3 dienos vakare apie 19 val. ji nuvažiavo į biurą, rado duris atidarytas. Įėjusi pamatė, kad viename kambaryje vyko anglų kalbos mokymai, kuriuose dalyvavo dėstytoja ir dvi klausytojos. Ji paklausė, ar norvegų kalbos kursai neįvyks, jai dėstytoja pasakė, kad jokių kursų tikrai nebebus, kad bendrovei paskelbtas bankrotas. Taigi ištirti nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, jog visos nukentėjusiosios nurodytose situacijose jautėsi apgautomis ir joms buvo padaryta žala dėl nesumokėtų atlyginimų už atliktą darbą, kitos nukentėjusiosios buvo sudariusios mokymo paslaugų teikimo sutartis ir padariusios apmokėjimus į įmonės sąskaitą prieš kursus, tačiau mokymo paslaugos negavo ir pinigai joms grąžinti nebuvo. Pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir taip užvaldant svetimą turtą. Viena vertus, civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas. Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Tokia apgaulė turi būti esminė įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Ištirti įrodymai teismui leidžia daryti išvadą, kad S. G. žinojo kaltinime aktualaus laikotarpio finansinę būklę įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ ir tai jam leido jau iki sudarant sutartis su dėstytojomis, sudarant mokymo paslaugų sutartis suvokti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negalės atsiskaityti su dėstytojomis, negalės suteikti paslaugų pagal paslaugų teikimo sutartis, tačiau žinodamas tai jis apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad S. G. ruošėsi įmonės bankrotui ir prisidengęs būsimu bankroto pradėjimu įmonėje nusprendė apgaule savo naudai pasipelnyti, t.y. toliau sudarė įspūdį, kad įmonėje finansine padėtis gera, dalyvavo pokalbiuose su dėstytojomis, sudarydavo sutartis, pats priimdavo sprendimus visais įmonei svarbiais klausimais, t.y. valdė situaciją įmonėje, tame tarpe ir finansinę, reikalavo sutarčių, tempė laiką nurodydamas, kad mokėjimai atidėdami ir pan. Vėliau S. G. į skambučius niekam iš darbuotojų, kursų klausytojų neatsakė. Liudytoja S. E. teisme parodė, kad ji tvarkė buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartą per mėnesį. Visus iškilusius klausimus dėl buhalterinės apskaitos ji derino su bendrovės direktoriumi, toks buvo kategoriškas jo noras. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartis dirbo apie dešimt žmonių, kiti asmenys dirbo pagal autorines sutartis, jų skaičiaus nurodyti negali. Algos darbuotojams ir tuo tarpu atsiskaitymai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo daromi per banką pavedimais, būdavo ir mokėjimų grynais pinigais, tokiu atveju direktorius dažnai vėluodavo su dokumentų pristatymu, dažnai tekdavo tikslinti deklaracijas. Prieigas prie bendrovės banko turėjo ji ir bendrovės direktorius. Ji pati, bet tik suderinusi su direktoriumi, darė pavedimus per banką tiekėjams, pervesdavo atlyginimus ir mokesčius. Kiek atsimena, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla buvo nestabili. 2011 metų vasarą bendrovėje susiklostė tokia situacija, kad pradėjo vėluoti mokėjimai tiekėjams, bendrovė turėjo įsiskolinimų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už teikiamas paslaugas, bet atėjus rudeniui situacija vėlgi tapo stabilesnė ir bendrovė ne tik, kad atsiskaitė už savo skolas, bet ir atidarė naują filialą Kauno mieste. 2012 metų gegužės mėn. bendrovė atidarė dar vieną naują filialą Šiaulių mieste, bet jai toks poelgis pasirodė keistas, kadangi tuo metu bendrovė turėjo nemažai skolų, bet direktorius vis aiškino, kad tai yra laikina, kad bendrovės situacija artimiausiu laiku pagerės. Situacijai nepasikeitus, ji kelis kartus bendravo su direktoriumi, dėl to, kad būtų atsiskaityta su jos bendrove už suteiktas paslaugas. Tuo pat metu, tikslios datos neatsimena, bendrovės direktorius pranešė jai, kad žada parduoti bendrovės pavadinimą ,,(duomenys neskelbtini)“ ir tada pažadėjo atsiskaityti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. 2012-06-15 jai išvykus atostogauti į užsienį, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius kreipėsi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos dokumentų grąžinimo. Direktorius paaiškino, kad dokumentai yra jam reikalingi tam, kad jis galėtų pasiskaičiuoti bendrovės patirtas išlaidas per 2011-2012 metus. Jos sutikimu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja D. M. V. perdavė pagal dokumentų pardavimo aktą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. G. bendrovės 2011-2012 m. pirkimo dokumentus. Po dokumentų perdavimo, kadangi direktorius netesėjo savo pažado ir neatsiskaitė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu nusiuntė jam pranešimus dėl sutarties nutraukimo jeigu nebus atsiskaityta už skolas su bendrove. Paskutinis jos pranešimas buvo išsiųstas registruotu paštu rugpjūčio 10 d., kuriame buvo nurodyta, kad sutartis sudaryta tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-08-08 yra nutraukiama dėl užsakovo įsiskolinimo nemokėjimo, ir kad bendrovės dokumentai bus grąžinti tik tada, kai bendrovė sumokės skolą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. 2012-09-06 iš Vilniaus apygardos teismo ji gavo nutartį, kurioje buvo nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turi pateikti teismui UAB (duomenys neskelbtini),“ tam tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus. Tuo pat metu ji sulaukė skambučio iš teisininko R. N., kuris paaiškino, kad atstovauja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. G. ir primigtinai pareikalavo, kad visi bendrovės dokumentai būtų atiduoti jo atstovaujamam asmeniui. Po tokio skambučio, 2012-09-14 dokumentų perdavimo aktu, ji atidavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. G. visus likusius bendrovės dokumentus ir pranešė apie tai raštu Vilniaus apygardos teismui. Šiai dienai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas 11 205 Lt (4 t., b. l. 35-36). Ji, S. E. dokumentų negavo už birželį ir liepą, net 2012 m. gegužės mėnesį nebuvo gavusi visų dokumentų, apskaitos. Jis nemokėjo bendrovei. Žinojo, kad yra filialas. Už gegužę ar jie teikė deklaracijas neatsimena. Sutartį nutraukė kaip parašyta, tiksliai neatsimena. Kai vedama programa kiekvieno mėnesio pabaigoje turi būti registras. Jei buvo atspausdinti jie buvo perduoti direktoriui su visais dokumentais. Kol buvo sutartis jie teikė deklaracijas. Iš kitų filialų būdavo perdavimo aktai. Ji, S. E. turėjo prisijungimą prie banko, vadovas dar turėjo. Pagal 2012 m. birželio 25 d. 2011-2012 metų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo akto, surašyto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini),“ kopiją, S. G. iš įgalioto asmens-vyr.buhalterės D.M. V. perėmė dvi bylas buhalterinės apskaitos dokumentų: 2011 m. sausio-gruodžio mėnesių pirkimo dokumentai ir 2012 m. sausio – birželio mėn. pirkimo dokumentus. (2 t., b. l. 102) 2012-08-31 aktas dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo, patvirtina, kad visi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti bendrovės direktoriui S. G. ( su pastaba, kad perdavimas įvyko 2012-09-14. (2 t., b. l. 102, 104-105) Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojos A. G. parodymus teisme, kad ji įsidarbino pagal darbo sutartį. Internete buvo skelbimas, pagal kurį išsiuntė CV ir ją priėmė. Po kelių dienų, kai ją apmokė Indrė ir ją paliko. Po kiek laiko jai davė prisijungimus prie įmonės sąskaitų. Jai parašė įgaliojimą ir ji pati nuėjo į banką ir susitvarkė. Gavus prieigą prie įmonės sąskaitos, jai nepatiko joje atliekami veiksmai. Ji pastebėjo, kad jeigu prieš minutę įkrito į sąskaitą pinigai, tai tuoj pat jie išeina į kitą sąskaitą. Tai jai pasirodė keista ir ji parašė pareiškimą išeiti iš darbo. Jai pasirodė nerimta ta įmonė. Liudytoja I. T. teisme parodė, kad ji dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, Šiauliuose. Buvo atrankiniai pokalbiai, po to kituose etapuose dar dalyvavo direktorius, kuris priimdavo galutinį skelbimą. Paskutiniu metu buvo reikalaujama, kad būtų dirbama pagal individualią veiklą, todėl jie prašydavo išsiimti pažymėjimus. Ji pati nukentėjo ir negavo atlyginimo. Dėstytojos buvo nepatenkintos dėl pinigų nesumokėjimo, dėl to ji skambindavo direktoriui bei rašydavo jam elektroniniu paštu klausdama kada, o jis sakydavo, kad tuoj bus. Po to direktorius neatsiliepdavo net jai. Ji sudarydavo su klausytojais sutartis. Visi mokėdavo pavedimu. Negalėjo pasakyti, ar visi planuoti kursai įvyko. Jai dirbant filiale ji nepamena atvejų, kad būtų buvę klausytojų, su kuriais buvo sudaryta sutartis, bet jie negavo paslaugos. Nepamena, kaip konkrečiai buvo atsakoma dėl apmokėjimų, bet direktorius tempdavo laiką. Iš apklaustų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad S. G. vėliau po neatsiskaitymų po elektroninių susirašinėjimų pradėjo slapstytis. Dar 2012-08-20 K. Ž. S. G. rašo elektroninį laišką dėl vėlavimų atsiskaityti, tačiau jau 2012-08-22 Vilniaus apygardos teismui pateikia pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)", kuriame nurodo, kad nuo 2012 m. birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)" nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos dėl finansinių sunkumų. Bendrovė per 2011 m. patyrė 42490,00 Lt nuostolio. UAB „(duomenys neskelbtini)" šiai dienai, turimais duomenimis, kreditoriams (tame tarpe darbuotojams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai) yra skolinga 195 646,84 Lt. Ši skola yra pradelsta. Bendrovės turto balansinė vertė sudaro 163 963,00 Lt. Tokiu būdu bendrovės pradelstos skolos viršija balanse nurodyto turto vertę, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)" yra nemoki. Pareiškime taip pat nurodė, kad pagal ĮBĮ 8 str. 3 d. įmonės vadovas, teikdamas ieškinį teismui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" bankroto bylos iškėlimo, privalo pateikti ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo ir priedų kopijas įmonės, kuriai ketinama kelti bankroto bylą, savininkui. Šiuo atveju įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas yra tas pats asmuo - pareiškėjas, todėl papildomų įrodymų apie pareiškimo pateikimą neteikiame, nes ši aplinkybė pastarajam yra žinoma. Papildomai pažymėjo, kad neturi galimybės pateikti teismui kitų ĮBĮ 8 str. nustatytų dokumentų, kadangi pareiškėjas šių dokumentų neturi, nes pastarieji yra pas UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterines paslaugas teikiančią įmonę - UAB „(duomenys neskelbtini)". UAB „(duomenys neskelbtini)" šiai įmonei yra skolinga 7694,73 Lt, dėl to, pastaroji savivaldžiaudama atsisako grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)" perduotus apskaitos dokumentus. Tačiau kaip minėta pagal bylos įrodymus 2012 m. birželio 25 d. 2011-2012 metų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo akto, surašyto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini),“ kopiją, S. G. iš įgalioto asmens-vyr.buhalterės D.M. V. perėmė dvi bylas buhalterinės apskaitos dokumentų: 2011 m. sausio-gruodžio mėnesių pirkimo dokumentai ir 2012 m. sausio – birželio mėn. pirkimo dokumentus. (2 t., b. l. 102) 2012-08-31 aktu dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo, visi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti bendrovės direktoriui S. G. (su pastaba, kad perdavimas įvyko 2012-09-14). Tačiau atgavęs buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. G. iškarto 2012-09-17 teikė prašymą Vilniaus apygardos teismui (gautas 2012-09-17) dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiėmimo, nurodant, kad 2012-09-10 įmonės akcijos buvo perleistos naujajam akcininkui V. G., kuris nusprendė atstatyti įmonės mokumą ir artimiausiu metu atsiskaityti su kreditoriais. ( 5 t., b. l. 36) 2013-04-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu iš VĮ Registrų centro atstovės D. M. paimti: 2012-09-19 prašymas Nr.4238864 VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, pasirašytas S. G. vardu, kuriuo užsakyta paslauga įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitimus, su kuriuo buvo pateikti priedai, 2012-09-19 ,,Prašymas registruoti juridinių asmenų registre“ forma-JAR-1, JAR-AF („Akcininkas“), JAR-VO-V (originalas), 6 lapai; 2012-09-17 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko V. G. sprendimas, (originalas) atleisti S. G. iš direktoriaus pareigų nuo 2012-09-18, 1 lapas; 2012-09-19 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašas (originalas), 1 lapas. (6 t., b .l. 117-127) 2013-02-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu iš S. G. paimta: dar 2012-09-10 datuota ,,Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis“ (originalas), 2 lapai; 2012-09-19 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perduodamų dokumentų, antspaudų priėmimo perdavimo aktas (originalas), 1 lapas (6 t., b. l. 128-132) Lietuvos teismo ekspetrizės centro 2013-11-22 specialisto išvadoje Nr. 11-1664(13), kurios 2 punkte nurodyta, kad dokumente „Akcininkas „rankraštinius įrašus „(duomenys neskelbtini), „UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašė S. G.. (7 t., b. l. 179-183) Liudytojas V. G. teisme patvirtino, kad 2012 metais, apie rugsėjo mėnesį, tikslios dienos ir laiko neatsimena, jam svečiuojantis pas draugą vardu V., pas kuri retkarčiais pagyvendavo, adresu (duomenys neskelbtini), jam vakare išnešant šiukšles į šiukšlių konteinerį, prie jo privažiavo automobilis, kurio skiriamųjų ženklų neatsimena. Automobilyje sėdėjo du vyrai. Jame buvo iš matymo pažįstamas vyras vardu H., kuris gyveno tame pačiame name kaip ir V., gretimame kambaryje. Vyro, kuris sėdėjo už automobilio vairo, jis anksčiau nepažinojo. H. išlipo iš automobilio ir paklausė, ar jis nenorėtų užsidirbti pinigų, kad jam reikės tik pasirašyti kažkokius dokumentus. H. jam pasiūlė už dokumentų pasirašymą apie 50 Lt atlygį. Kadangi tuo metu neturėjo pinigų ir jų reikėjo, sutiko pasirašyti dokumentuose. H. jam paaiškino, kad jokių problemų nebus, kad čia yra tik formalumas. Tada H. paprašė jo pateikti kokį nors asmens dokumentą, kur būtų asmens kodas. Su savimi tuo metu jis turėjo pažymą iš įkalinimo įstaigos, kurioje buvo pavaizduota nuotrauka, vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, gyvenamoji vieta ir kiti duomenys. Kam buvo reikalingas jo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, H. nepasakė. H. paaiškino, kad reikia palaukti, kad jie turi trumpam išvažiuos ir po 20 min. grįš atgal. Praėjus 30 min. H. su savo draugu grįžo atgal. H. išlipo iš automobilio ir jis ten pat ant automobilio variklio dangčio pasirašė kažkokius dokumentus. H. pirštu parodė, kur reikia pasirašyti ir jis pasirašė. Ką pasirašė neskaitė ir nežiūrėjo, kur nurodė, parašė savo vardą ir pavardę bei pasirašė. Pasirašytus dokumentus H. padėjo į automobilį ir užmokėjo jam apie 50 Lt. Jokių bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nei iš H., nei iš kito asmens jis neperėmė. Jis suvokė, kad savo vardu ir pavarde bei parašu patvirtino eilę dokumentų, savo parašu patvirtino eilę juridinių faktų: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, dokumentą ,,Vienasmenis valdymo organas“, nors UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų nepirko, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neperėmė bei netapo bendrovės direktoriumi. Pasirašė nesuprasdamas, ką pasirašo. Spaudimo niekas nedarė byloje. Pastarojo liudytojo parodymus patvirtina ir liudytojo H. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau pastarasis liudytojas teisme parodymus pakeitė, aplinkybes dėstė nenuosekliai, stengėsi išvengti atsakymų į konkrečius klausimus, iki pastarojo apklausos buvo teismo ilgai ieškomas, tačiau net ir teisme minėtas liudytojas patvirtino, kad ką jo klausinėjo tyrėja tą jis ir atsakė. Kreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad liudytojas H. G. yra S. G. dėdė, todėl neatsmestina, kad H. G. dėl subjektyvaus faktoriaus stengdamasis padėti sūnėnui parodymus keitė jo naudai, be to kaip minėta parodymus davė labai padrikai, stengdamasis aiškiai į klausimus neatsakyti, nors buvo akivaizdu, kad jis teisme užduodamus klausimus aiškiai suvokė. Dėl išdėstytų aplinkybių teisme buvo apklausta ir šią bylą tyrusi tyrėja, kuri patvirtino, kad H. G. apklausoje atgamino situaciją, į klausimus atsakinėjo aiškiai ir suprantamai. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų V. G. parodymais ir H. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie tarpusavyje sutampa. Ir nors parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu nėra įrodymai byloje, tačiau jie svarbus veiksnys formuojant teismui vidinį įsitikinimą. Teismo posėdyje kaltinamojo gynybos kelta versija, kad V. G. davė parodymus tokius kaip pastarajam naudinga ginant save nuo pareikšto kaltinimo atmestina kaip nepagrįsta. Tiek iš apklausos, tiek iš kitų bylos duomenų matyti, kad V. G. nėra asmuo socialiai išprūsęs, be pastovios gyvenamosios vietos, todėl teismas atmeta versiją, kad pastarasis galėjo pirkti įmonę ,,(duomenys neskelbtini)” siekdamas atgaivinti jos veiklą. Juo labiau sprendžiant iš situacijos akivaizdu, kad G. pasirašė dokumentus nesigilindamas į jų turinį, siekdamas gauti tik finansinį atlygį. Kaip pats V. G. paaiškino, kad jo finansinė padėtis tuo metu buvo prasta, turėjo paleidimą iš įkalinimo įstaigos, buvo laikinai prisiglaudęs pas pažįstamą V. Taigi tiek liudytojas V. G., tiek H. G. patvirtino tą aplinkybę, kad jokie buhalterinės apskaitos dokumentai V. G. nebuvo perduoti. Teismas vertina, kad iš aptartų įrodymų akivaizdu, jog buhalterinės apskaitos dokumentai buvo reikalingi S. G., kadangi pastarasis turėjo tikslą nuslėpti tikrąją įmonės finansinę padėtį, taip pat pastarasis fiktyviai perleisdamas įmonę kitam asmeniui norėjo nusimesti ir bet kokius finansinius įsipareigojimus, be to kaip minėta nuslėpė ir įmonės buhalterinius dokumentus taip siekdamas, kad Vilniaus apygardos teismas negalėtų tinkamai, pagal teisės aktų nustatytą tvarką, nagrinėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ keltiną bankroto bylą bei, kad biudžetinė įstaiga Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neturėtų galimybės patikrinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tiriant bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Vertinant byloje surinktus įrodymus teismas kreipia dėmesį ir į tas aplinkybes, kad nukentėjusiosios dėstytojos pagal reikalavimą išsiemė individualios veiklos pažymėjimus, tačiau pateikti sąskaitų-faktūrų iš jų nebuvo reikalaujama, apie tokias aplinkybes reikalaujant joms pinigų nieks neužsiminė. Sutartys buvo šabloninės, ir sutartys, ir priedai buvo perduodami S. G.. Šiuo atveju dėstytojų sąskaitų-faktūrų nepateikimas visiškai pagal bylos aplinkybes nekeičia kaltinime nustatytų aplinkybių. Įprastinėse bankroto skelbimo situacijose su kreditoriais yra bendraujama ir pastariesiems yra apie tai pranešama, o šiuo atveju buvo ištisai domimasi situacija, vyko susirašinėjimai, tačiau dėstytojoms, paslaugos gavėjams jokia informacija apie kreipimąsi dėl bankroto nebuvo pranešama, o atvirkščiai buvo rašoma, kad mokėjimai vėluoja. Sutartis su buhalterine įmone nutraukta dar 2012-08-08. Teismas vadovaudamasis aukščiau aptartais įrodymais vertina, kad kaltinamasis S. G. turėjo susiformavusią išankstinę tiesioginę tyčią apgaule užvaldyti svetimą, nukentėjusiesiems priklausantį turtą bei išvengti savo naudai turtinės prievolės. Šioje baudžiamojoje byloje apgaulė sukčiavimo atveju pasireiškė nukentėjusiųjų suklaidinimu jiems pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, nukentėjusiesiems sudaryti jiems nenaudingą sandorį įtakojo jų atžvilgiu panaudota apgaulė, iš esmės įtakojusi nukentėjusiųjų valią veikti pagal H. G. sumanymą. Tai yra H. G. suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo. H. G. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kadangi apgaule įgyto turto vertė neviršijo 250 MGL, bet viršijo 5 MGL

Dėl išdėstytų ir aptartų įrodymų teismas vertina, jog S. G., būdamas juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vadovu bei akcininku, veikdamas įmonės vardu, siekdamas, kad Vilniaus apygardos teismas negalėtų tinkamai, pagal teisės aktų nustatytą tvarką, nagrinėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ keltiną bankroto bylą bei, kad biudžetinė įstaiga Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija negalėtų pasinaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, susitarė su V. G., kad pastarasis už 50 Lt (14,48 Eur) dydžio atlygį pasirašys žinomai netikruose dokumentuose, tariamai patvirtinančiuose, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymas bei buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti V. G., tačiau iš tikrųjų V. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymas bei buhalterinės apskaitos dokumentai nebus perduoti bei S. G. tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdymas bei buhalterinės apskaitos dokumentai V. G. nebus perduoti, 2012 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba pagamino netikrus dokumentus: 1) 2012 m. rugsėjo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis, kad V. G., nuo 2012-09-18 atleido S. G. iš užimamų direktoriaus pareigų ir nuo 2012-09-19 paskyrė save, V. G., eiti direktoriaus pareigas; 2) 2012 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad V. G., yra vienintelis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas; 3) 2012 m. rugsėjo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad V. G., priėmė iš S. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus ir kitus dokumentus, buvusius iki to momento; 4) 2012 m. rugsėjo 10 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad V. G., įsigijo iš S. G. 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 10 000 Lt; 5) 2012 m. rugsėjo 19 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registro formą JAR-VO-V Vienasmenis valdymo organas, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad V. G. nuo 2012-09-19 yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vienasmenis valdymo organas; 6) 2012 m. rugsėjo 19 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre formą JAR-1, JAR-AF, įtvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad V. G. yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius ir akcininkas ir kartu su V. G. savo parašu juos patvirtino, tai yra suklastojo dokumentus, bei 2012-09-19 panaudojo juos pateikdamas Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., kadangi suklastojo dokumentus ir juo panaudojo. S. G. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, jog suklastojęs dokumentus, kurie gali sukelti teisinius padarinius, juos panaudojo ir norėjo taip veikti. Nors S. G. dėl šios veikos parodymų nedavė, tačiau šios išvados padarytos įverinant aukščiau aptartus įrodymus, įrodytus kaltinamojo S. G. atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą ir kaltininko siekiamą rezultatą.

Dėl išdėstytų ir aukščiau aptartų įrodymų teismas daro išvada, jog S. G., būdamas nuo 2006-07-13 iki 2012-09-25 juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vadovu bei akcininku, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatomis - už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, iki metinės atskaitomybės sudarymo buhalterinėje apskaitoje privalėdamas nurodyti visas ataskaitinio laikotarpio ūkines operacijas, privalėdamas apskaitos dokumentus patvirtinus metų finansinę atskaitomybę saugoti laikantis Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, realiai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėdamas šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdamas, kad Vilniaus apygardos teismas negalėtų tinkamai, pagal teisės aktų nustatytą tvarką, nagrinėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ keltiną bankroto bylą bei, kad biudžetinė įstaiga Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neturėtų galimybės patikrinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tiriant bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-01-01 iki 2012-11-29 laikotarpį, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. Byloje aukščiau aptartais, išanalizuotais įrodymais nustatyta, kad įmonės buhalterinius dokumentus paslėpė būtent S. G.. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Byloje esančia 2012-12-28 Vilniaus apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-448-2784 su priedais nustatyta, kad kadangi UAB (duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2011-01-01- iki 2012-10-10 ir suvestinių registrų už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 bei 2012-06-01-2012-10-10, daroma išvada, kad dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir deklaruojamų mokesčių apskaičiavimo bei įvertinti ūkinės-finansinės veiklos rezultatų. (1 t., b. l. 67-74) 2015-05-12 FNTT prie LR VRM VAV Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/55, nustatyta, kad tyrimui buvo nepateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai bei apskaitos registrai. Todėl negalima nustatyti ar buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkoma buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra galimybės nustatyti ūkio subjekto veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir todėl buvo pažeista 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 2 d. nuostata – „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (8 t., b. l. 6-106) Specialistė D. V. teisme parodė, kad tvirtiną savo duotą išvadą, kuri duota pagal dokumentus, tai yra pagal banko išrašus, pagal segtuvą iš VMI su operatyvaus patikrinimo medžiaga, pagal informaciją iš Registrų centro. Per buhalterinės apskaitos programą gali vesti įmonė, bet ji nematė, kad įmonė turi buhalterinę programą. Pagal pirminius dokumentus suvesti duomenys turi būti atspausdinti ir pasirašyti. Pirkimai kas mėnesį deklaruojami, registrai atspausdinami, o jie laikomi vadovo nustatyta tvarka. Ji nesiaiškino, koks asmuo teikė deklaracijas. Jiems pateikė užduotį ir jie daro išvadą iš to kas yra pateikta. Jie pasitikslina, tačiau jeigu pasako, kad daugiau nebus, tai vadovaujasi tuo, ką turi. Pagal teismų praktiką bylose dėl nusikalstamų veikų, aprašytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu negalima ir atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai, kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. S. G. nusikalstama veika šiame epizode padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Teismas kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skirdamas bausmę S. G., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad trys jo padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, viena prie apysunkių nusikaltimų, veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais. Taip pat tiriant S. G. asmenybę nustatyta, kad neteistas, baustas administracine tvarka, nevedęs, dirba. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus už padarytas nusikalstamas veikas baudas.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad kaltinamojo S. G. atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.), S. G. anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, dirba, į VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (9 t., b. l. 130), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (9 t., b. l. 131)., atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, ir mano, kad S. G. skirtinos baudos mažesnės už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d., nukentėjusiųjų: K. Ž. civilinis ieškinys dėl 1800 Lt (521,32 Eur) turtinės žalos atlyginimo; D. B. civilinis ieškinys dėl 1700 Lt (492,35 Eur) turtinės žalos atlyginimo; O. S. (A.) civilinis ieškinys dėl 4000 Lt (1158,48 Eur) turtinės žalos atlyginimo; A. A. civilinis ieškinys dėl 2550 Lt (738,53 Eur) turtinės žalos atlyginimo ; R. G. civilinis ieškinys dėl 1750 Lt (507,00 Eur) turtinės žalos atlyginimo; A. A. civilinis ieškinys dėl 1600 Lt (463,39 eurų), R. G. civilinis ieškinys dėl 400 Lt (115,84 Eur) turtinės žalos atlyginimo; J. P. civilinis ieškinys dėl 400 Lt (115,84 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir V. E. civilinis ieškinys dėl 400 Lt (115,85 Eur) turtinės žalos atlyginimo tenkintini pilnai.

Iš ,,Liteko" informacinės teismų sistemos, bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-01-23 sprendimu patvirtintas patikslintas bankrutavusios UAB ,,(duomenys neskelbtini)" kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kurio tarp trečios eilės kreditorių yra ir visos šioje byloje nukentėjusiosios dėstytojos, kurios vedė kursus: A. A., O. S., D. B., K. Ž., R. G., A. A., kurių finansinių reikalavimų dydis yra tapatus šioje byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams. Šioje byloje turtinė žala nukentėjusiosioms buvo padaryta neteisėtais S. G. veiksmais, todėl civilinis ieškinys buvo pareikštas kaltinamajam šiame baudžiamajame procese. Bankroto byloje reikalavimai kilę iš civilinių santykių, o baudžiamojoje iš nusikalstamų veiksmų. Vien tai, kad nukentėjusiosios pareiškė finansinius reikalavimus UAB ,,(duomenys neskelbtini)" bankroto byloje, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nukentėjusiųjų dėstytojų turtinės teisės buvo apgintos civilinės teisės priemonėmis, nes bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto neturi, realiai finansiniai reikalavimai atlyginti nebuvo. Dėl paminėtų aplinkybių, įsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, nukentėjusiosios dėstytojos turėtų spręsti klausimą dėl savo pareikštų finansinių reikalavimų bankrutavusios UAB ,,(duomenys neskelbtini)" bankroto byloje patikslinimo.

Kaltinamajam S. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, teismas S. G. padarytas nusikalstamas veikas – BK 300 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. vertina kaip padarytas esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, nes ji gali būti nustatoma ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, realizuojant vieningą sumanymą. Atsižvelgiant į tai S. G. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 313 str.,

nusprendžia:

S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

padarius BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (nukentėjusiosios D. B., K. Ž., O. S., A. A., R. G. ir A. A.) ir paskirti 20 MGL (753,2 eurų) baudą;

padarius BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (nukentėjusiosios J. P., V. E. ir R. G.) ir paskirti 20 MGL (753,2 eurų) baudą;

padarius BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 25 MGL (941,5 eurų) baudą;

padarius BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 30 MGL (1129,8 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 40 MGL (1506,4 eurų) baudą.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti iš S. G. nukentėjusiosios K. Ž. naudai 1800 Lt (521,32 Eur) turtinės žalos atlyginimą; nukentėjusiosios D. B. naudai 1700 Lt (492,35 Eur) turtinės žalos atlyginimą; nukentėjusiosios O. S. (A.) naudai 4000 Lt (1158,48 Eur) turtinės žalos atlyginimą; nukentėjusiosios A. A. naudai 2550 Lt (738,53 Eur) turtinės žalos atlyginimą; nukentėjusiosios R. G. naudai 1750 Lt (507,00 Eur) turtinės žalos atlyginimą; nukentėjusiosios R. G. naudai 400 Lt (115,84 Eur) turtinės žalos atlyginimą; nukentėjusiosios J. P. naudai 400 Lt (115,84 Eur) turtinės žalos atlyginimą; nukentėjusiosios V. E. naudai 400 Lt (115,85 Eur) turtinės žalos atlyginimą; nukentėjusiosios A. A. naudai 1600 Lt (463,39 Eur) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė