Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., jos atstovei advokatei G. S., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, užsiimanti individualia veikla, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 24 d. apie 10.45 val., Kaune, Sukilėlių pr. ties namu Nr. 102, R. S., vairuodama transporto priemonę Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovinčią transporto priemonę Audi 100, v. n. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos į įvykio vietą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. kaltę dėl eismo įvykio nepripažino, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2015 m. vasario 24d. ryte norėjo išvažiuoti iš aikštelės, tačiau keletą kartų pabandžiusi, dėl netoli stovinčio automobilio, išvažiuoti nesugebėjo, todėl ji sustojo ir išlipo iš automobilio. Tuo metu praeinantis vyriškis pasisiūlė išvairuoti automobilį ir R. S. sutiko. Vyriškis įsėdo į automobilį ir važiuodamas atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Tada vyriškis išlipo iš automobilio, o ji visai pasimetusi ir nežinodama ką daryti, įsėdo, bet tuoj ir vėl išlipo bei apžiūrėjo kliudytą automobilį. Matė, kad yra įskilęs žibintas. Po to vėl įsėdo į savo automobilį. Tada tas pats vyriškis šiek tiek pastūmė jos automobilį ir R. S. iš kiemo išvažiavo. Vyriškis buvo tamsaus gymio. Ji buvo labai pasimetusi. Labai gailisi, kad taip pasielgė, nes galvoja, kad kaip automobilio savininkė turėjo pasilikti įvykio vietoje bei nepatraukti automobilio iš vietos. Po įvykio pati paskambino į draudimo bendrovę bei po darbo pati pranešė apie įvykį policijai. Skambino nukentėjusiajam bei norėjo jam atlyginti padarytą žalą, tačiau atvykusi jo nurodytu adresu, namuose nieko nerado.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2015 m. vasario 24d. ryte pamatė, jog prie jo automobilio mėtosi išdaužtas posūkio signalas, todėl nuėjo apžiūrėti savo automobilio Audi 100. Pamatė, kad jo automobilis yra apgadintas. Po to kaimynas iš kito namo pasakė, kad jis matė įvykį ir jį yra nufilmavęs. Jo automobiliui padaryta 300 Eur žala. Po įvykio jam skambino R. S., atsiprašė bei norėjo atlyginti žalą.

Liudytojas D. M. parodė, kad 2015 m. vasario 24d. pusryčiaudamas žiūrėjo pro langą ir pamatė vieną automobilį, kuris bandė išvažiuoti iš savo vietos. Matė kai automobilis pavažiuoja atbulas, sustoja, išlipo moteris, pažiūrėjo, vėl įsėdo ir vėl pavažiavo. D. M. sugalvojo tą manevravimą nufilmuoti. Nuėjo pasiimti mobilaus telefono ir po 1-2 min. pradėjo filmuoti. Matė kai automobiliai buvo susitrenkę ir iš automobilio išlipo moteris, kuri su ten stovinčiu vyriškiu kažką pakalbėjo. Po to vėl įsėdo, o tas vyriškis stumtelėjo automobilį, kad automobiliai nebūtų susilietę. Tada moteris vėl išlipo ir apžiūrėjo kliudytą automobilį ir vėl sėdusi į savo automobilį, iš kiemo išvažiavo. nematė, kad už automobilio vairo sėdėtų vyriškis. Kiek matė D. M. už vairo visą laiką sėdėjo moteris.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai: tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad išanalizavus R. S., D. M., R. Š. paaiškinimus, peržiūrėjus filmuotą medžiagą, specialistas A. M. nurodė, jog tikėtina, kad versiją apie tamsaus gymio vyriškį, kuris neva vairavo R. S. automobilį, R. S. sugalvojo norėdama išvengti atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad automobilio Audi 100, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinė dešinė lempa, dešinės pusės sparnas (b. l. 4), R. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog 2015 m. vasario 24 d. apie 10.00 val., Kaune, Sukilėlių prospekte, prie namo Nr. 102, automobilių stovėjimo aikštelėje, su automobiliu Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini), ruošėsi važiuoti į darbą. Įsėdus į automobilį ir pabandžius atbuline eiga išvažiuoti, jai tai padaryti nepavyko. Tada išlipo iš automobilio. Pro šalį ėjęs nepažįstamas vyras, pasiūlė padėti išvažiuoti. R. S. leido jam išvairuoti jos automobilį. Vyras vairuodamas staigiai pasuko vairą ir paspaudė greičio pedalą, ir nežymiai kliudė šalia stovinčią mašiną. Vyriškis išlipo iš automobilio ir pasakė, kad kitai mašinai nieko neatsitiko, todėl pasakė sėsti į mašiną ir važiuoti. Kadangi R. S. skubėjo į darbą, buvo sutrikusi, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Supranta, kad padarė pažeidimą, nepranešdama apie eismo įvykį policijai, dėl šio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 5), A. S. paaiškinimo, kuriame jis nurodė, jog 2015 m. vasario 24 d. atėjęs ryte prie automobilio, rado jį apgadintą (b. l. 6), R. Š. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog 2015 m. vasario 24d. apie 10 val. matė, kaip moteris išlipo iš automobilio Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini) , apėjo savo automobilį, kurio galinis dešinės pusės sparnas buvo sulenktas. po to apžiūrėjo automobilį Audi 100. Po to paprašė praeivio vyriškio, kad pastumtų į priekį jos automobilį, vėl išlipo iš jo, pastovėjo keletą minučių, vėl atsisėdo ir pasišalino. Vyriškis automobilio nevairavo. (b. l. 7), D. M. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog jis nufilmavo 2015 m. vasario 24d. eismo įvykį bei matė, kai vyriškis padėjo atstumti automobilį nuo kito automobilio (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: sugadintas užpakalinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės priekinės durys bei pateikta išvada, kad apgadinimų pobūdis atitinka apgadinimų pobūdį, esantį ant automobilio Audi 100, v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), foto lentelės (b. l. 10-15), diskas su vaizdo įrašu ( b. l. 20).

R. S. kaltės dėl eismo įvykio nepripažino ir iškėlė versiją, kad jai nepavykus su automobiliu išmanevruoti, tai padėti padaryti pasisiūlė pro šalį ėjęs tamsaus gymio vyriškis, kuris atbuline eiga išvažiuodamas iš jos stovėjimo vietos, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Jam išlipus iš automobilio, už vairo vėl sėdo R. S., o tas pats vyriškis jos automobilį pastūmė ir ji pavažiavo į priekį nuo atsitrenkusio automobilio. Jos iškelta versija paneigiama byloje surinktais įrodymais. Liudytojas D. M. patvirtino, kad iki kol jis nuėjo atsinešti mobilaus telefono, su kuriuo nufilmavo automobilio Ford Focus manevravimą, visą laiką vairavo moteris. Iš D. M. parodymų matyti, kad iki kol jis atsinešė telefoną ir pradėjo filmuoti, praėjo 1-2 min., t.y. itin trumpas laikas, per kurį vairuotojai turėtų galimybę pasikeisti vietomis. Iš D. M. parodymų bei vaizdo įrašo matyti, kad automobiliams susilietus, automobilį Ford Focus pastumia praplikęs vyriškis ir netrukus automobiliui sustojus, iš automobilio Ford Focus išlipa moteris. Iš byloje esančio R. Š. paaiškinimo (b. l. 7) matyti, kad jis patvirtino, jog įvykio metu praeivis vyriškis automobilio nevairavo, o tik jį pastūmė. Sprendžiant R. S. kaltės klausimą, įvertinama tai, kad R. S. tiek pirminiame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog jos automobilį išmanevruoti padėjo tamsaus gymio apie 40-45 metų amžiaus vyriškis. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, R. S. patvirtino, kad įraše matomas vyriškis yra tas pats, kuris išvairavo jos automobilį, tačiau iš įrašo matyti, kad R. S. automobilį pastumia praplikęs vyresnio amžiaus vyriškis ir jis nėra tamsaus gymio. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 9) matyti, kad ant automobilio Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai: sugadintas užpakalinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės priekinės durys. Konstatuota, kad apgadinimų pobūdis atitinka apgadinimų pobūdį, esantį ant automobilio Audi 100, v. n. (duomenys neskelbtini). Įvertinus visus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad R. S., vairuodama transporto priemonę Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovinčią transporto priemonę Audi 100, v. n. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino, o R. S. kaltės nepripažinimą vertina kaip pasirinkta jos gynybos taktika bei bandymu išvengti administracinės atsakomybės.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad R. S. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš pirminio R. S. paaiškinimo (b. l. 5) bei jos paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad R. S. suprato, jog jos automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau nepripažino, kad tuo metu ji vairavo savo automobilį, teigė, jog iš įvykio vietos išvažiavo, nes labai pasimetė. Iš fotolentelių matyti, kad ant automobilio Audi 11, v. n . (duomenys neskelbtini) esantys apgadinimai yra aiškiai matomi. Iš vaizdo įrašo matyti, kad R. S. išlipa iš automobilio ir pažiūri į kliudytą automobilį. Esant nustatytiems automobilių apgadinimams bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog R. S. pajuto automobilio kontaktą su kitu automobiliu ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. S. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pripažįstama tai, kad dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ) Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. į administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatos. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. S. iki pažeidimo padarymo buvo vieną kartą bausta už KET pažeidimą, tačiau jis nebuvo pavojingas ir nešiurkštus. Ji turi 33 m. vairavimo stažą, kas rodo, kad R. S. yra pakankamai pavyzdinga vairuotoja ir nelinkusi daryti KET pažeidimų. Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš R. S. paaiškinimo matyti, kad ji po įvykio pati paskambino į draudimo bendrovę bei po darbo pati pranešė apie įvykį policijai ir ten nuvyko. Taip pat skambino nukentėjusiajam bei norėjo atlyginti padarytą žalą, tačiau atvykusi jo nurodytu adresu, namuose nieko nerado. Liudytojas A. S. patvirtino R. S. nurodytą aplinkybę. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad abiems automobiliams padaryti apgadinimai nėra itin žymūs ir dideli. Įvykio metu žmonės nenukentėjo.

Įvertinus visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad yra pagrindas R. S. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir jai paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje, t. y. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1 m. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taikytinas atsižvelgiant į R. S. poziciją dėl paties eismo įvykio. Paskirtoji nuobauda (kartu su 868 Eur bauda) būtų tikrai ne per švelni ir pakankama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.