Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-07-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1162-159/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-08
Bylos Nr.
2A-1162-159/2011
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00226-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
žemės ūkio kooperatyvo „Rešketėnai“

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1162-159/2011

Teisėjas Henrikas Albertas Markavičius (Proceso Nr. 2-38-3-00226-2010-9)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 11.10; 11.11; 14.1; 14.3.11; 44.2.4.2; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. liepos 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. ir atsakovo žemės ūkio kooperatyvo „Rešketėnai“ apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-6462/2011 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui Žemės ūkio kooperatyvui „Rešketėnai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti ir neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2010-05-28 kreipėsi į teismą dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti. 2010-07-07 patikslino ieškinį ir teismą prašė: 1) pripažinti 2010-04-19 įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo ŽŪK „Rešketėnai“ neteisėtu ir nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; 2) priteisti jam iš atsakovo 8 182,68 Lt išeitinę išmoką; 3) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 4) 5 000 Lt neturtinę žalą; 5) 6 859,52 Lt darbo užmokestį už 2009 m. spalio–gruodžio mėnesius bei 2010 m. sausio, vasario kovo mėnesius; 6) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-04-02 ŽŪK „Rešketėnai“ direktorei S. L. įteikė pareiškimą, kad jį atleistų iš darbo jo prašymu nuo 2010-04-01 ir visą laiką manė, kad yra atleistas iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. pagal jo pareiškimą nuo 2010-04-01, nes su įsakymu apie atleidimą iš darbo nebuvo supažindintas. Kad atleistas iš darbo pagal 2010-04-19 įsakymą nuo 2010-04-20 už pravaikštas sužinojo tik po to, kai kreipėsi į teismą 2010-05-28 dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo iš ŽŪK „Rešketėnai“, nes prie atsiliepimo į jo ieškinį buvo pridėtas 2010-04-19 įsakymo apie jo atleidimą nuorašas, iš jo paaiškėjo, kad atleistas iš darbo nuo 2010-04-20 už pravaikštas. Ieškovas nesutinka su įsakymu dėl jo atleidimo iš darbo už pravaikštą dėl to, kad jis pagal darbo sutartį pieną surinkdavo iš pieno statytojų, kurie su ŽŪK „Rešketėnai“ buvo sudarę sutartis dėl pieno pardavimo, šios sutartys baigėsi 2010-03-31 ir nuo 2010-04-01 atsakovas sutarčių dėl pieno supirkimo nesudarė. 2010-04-01 buvo poilsio diena, 2010-04-02 ŽŪK „Rešketėnai“ direktorei buvo įteiktas jo pareiškimas dėl atleidimo iš darbo, direktorė neprieštaravo, kito darbo nepasiūlė, todėl iš direktorės veiksmų suprato, kad jo pareiškimas patenkintas, tas pareiškimas atitiko tiek jo, tiek ir atsakovo interesus, nes atsakovas neturėjo galimybės jam suteikti darbą. Ieškovas prašė pripažinti 2010-04-19 įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo neteisėtu ir priteisti 8 182,68 Lt išeitinę išmoką. Taip pat ieškovas nurodė, jog už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010-04-01 jam buvo mokamas nevisas darbo užmokestis, todėl susidarė 5 800,52 Lt darbo užmokesčio skirtumas, už 2009 m. gruodžio mėnesį jam nebuvo išmokėtas 1 059 Lt darbo užmokestis, todėl iš viso atsakovas jam neišmokėjo 6 859,52 Lt darbo užmokesčio, kurį ieškovas prašė teismo priteisti. Ieškovas prašė priteisti 5 000 Lt neturtinę žalą, kadangi atsakovas, neteisėtai atleisdamas jį iš darbo, jį viešai pažemino, pažeidė jo orumą, sumenkino bendravimo galimybes, dėl to jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją (b. l. 1–3, 49–52).

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2011-03-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 2010 m. balandžio 19 d. įsakymą dėl V. B. atleidimo iš darbo už pravaikštą niekiniu ir negaliojančiu, taip pat pripažino šį atleidimą iš darbo už pravaikštą neteisėtu, laikė, kad darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2010 m. balandžio 2 d. V. B. pareiškimu pagal Darbo kodekso 127 str. 1 d. Priteisė ieškovui V. B. iš atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 6 859,52 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d.; 979,05 Lt neišmokėto apmokėjimo už kasmetines atostogas, suteiktas nuo 2010-02-01 iki 2010-03-01; 13 000 Lt kompensaciją už uždelsimą atsiskaityti; 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 266 Lt advokato pagalbos išlaidų. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas manė, kad įrodyta, jog V. B. padavė per V. B. ŽŪK „Rešketėnai“ direktorei S. L. pareiškimą apie atleidimą iš darbo savo noru nuo 2010-04-02, direktorė gavo tą pareiškimą, nes 2010 m. balandžio mėnesio pradžioje paėmė iš V. B. automobilį ir nebandė su juo kalbėtis apie išėjimo iš darbo priežastis, nes jos ir taip buvo jai aiškios, t. y. ji žinojo, kad V. B. nuo 2010-04-02 išėjo dirbti į bendrovę „Zanavykų pienas“. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, jog atsakovas 2010-04-12 per paštą įteikė V. B. prašymą parašyti paaiškinimą, kodėl šis neatvyko į darbą 2010-04-01, tačiau bylos medžiaga patvirtino, kad 2010-04-01 Aleksandrijos pieno punkto surinkimo darbuotojams buvo poilsio diena, todėl 2010-04-19 įsakymą dėl V. B. atleidimo iš darbo nuo 2010-04-20 už tai, kad jis 2010-04-01 neatvyko į darbą teismas pripažino niekiniu ir negaliojančiu, kadangi V. B. atleistas iš darbo už tai, jog poilsio dieną nedirbo, be to, jis turėjo būti atleistas nuo tos dienos, kurią padarė pravaikštą, o ne nuo balandžio 20 d. Teismas konstatavo, kad įsakymas pažeidžia DK 235 str. 2 d. 9 p. nuostatas, t. y. kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo neatvykus į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, todėl atsakovas formaliai turėjo teisę atleisti V. B. už pravaikštą nuo 2010-04-02, kadangi šis neįspėjo darbdavio apie darbo sutarties nutraukimą jo pareiškimu prieš keturiolika dienų, kaip tai numato DK 127 str. 1 d., tačiau to nepadarė. Iš visų surinktų byloje įrodymų teismas sprendime padarė išvadą, kad V. B. turėjo svarbią priežastį neišeiti į darbą ŽŪK „Rešketėnai“ 2010-04-02, nes perėjo dirbti į kitą bendrovę, ir todėl negalėjo laiku įspėti darbdavio apie išėjimą iš darbo pagal jo paduotą pareiškimą, nes būtų negavęs darbo kitoje darbovietėje, o toje pačioje darbovietėje – ŽŪK „Rešketėnai“ – darbo jau nebuvo, todėl 2010-04-02 padarė pravaikštą dėl svarbios priežasties. Teismas nurodė, kad atsakovas atleido V. B. už pravaikštą gerai žinodamas, jog V. B. jau dirba kitoje bendrovėje, kad darbo nuo 2010-04-02 V. B. ŽŪK „Rešketėnai“ nebuvo, be to, atleido V. B. pagal netinkamai suformuluotą įsakymą, todėl V. B. atleidimą iš darbo už pravaikštą laikė neteisėtu. Vadovaudamasis CPK 417 str. teismas viršijo V. B. pareikštą reikalavimą dėl pripažinimo jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir papildomai laikė, kad reikia pripažinti, jog jo atleidimas iš darbo laikytinas atleidimu iš darbo nuo 2010-04-02 pagal darbuotojo paduotą pareiškimą, t. y. pagal DK 127 str. 1 d., nes tokį pareiškimą V. B. atsakovui buvo pateikęs. Ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 8 182,68 Lt išeitinę išmoką teismas atmetė, nes, atleidus darbuotoją iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., išeitinė išmoka nepriklauso. Taip teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-04-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nes ieškovas nuo 2010-04-03 dirba KB „Zanavykų pienas“, jokios pravaikštos jis neturėjo, be to, pats norėjo būti atleistas nuo 2010-04-02.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti darbo užmokestį teismas nustatė, jog 2005-08-04 darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti V. B. už fizinio svorio 1 tonos pieno surinkimą po 18 Lt. Iš atsakovo atstovės S. L. paaiškinimų nustatė, kad ji, kaip ŽŪK „Rešketėnai“ direktorė, priėmė 2009-01-03 įsakymą Nr. 190 „Dėl darbo užmokesčio nustatymo“, kuriuo įsakė nuo 2009 m. sausio 1 d. vairuotojams, renkantiems pieną iš ūkininkų šaldytuvų, mokėti už kiekvieną surinktą toną po 8 Lt, šis įsakymas 2009-01-03 buvo nusiųstas pieno surinkėjams, be to, įsakymas buvo pateiktas susipažinti vairuotojams per D. Č.. Teismas konstatavo, jog DK 120 str. 3 d. nustato, kad keisti darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo negalima, o šiuo atveju atsakovas negavo V. B. raštiško sutikimo pakeisti darbo apmokėjimą, t. y. sumažinti įkainį už 1 t pieno surinkimą nuo 18 Lt iki 8 Lt, be to, nėra pakankamų įrodymų, kad V. B. buvo supažindintas su įsakymu dėl darbo užmokesčio sumažinimo, todėl teismas laikė, kad V. B. darbo užmokestis buvo sumažintas neteisėtai ir konstatavo, kad ieškovo reikalavimas sumokėti jam darbo užmokesčio skirtumą yra pagrįstas bei atsižvelgęs į ieškovo pateiktus apskaičiavimus priteisė ieškovui iš atsakovo 6 859,52 Lt darbo užmokesčio skirtumą už laikotarpį nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. kovo mėn.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti kompensaciją už kasmetines atostogas teismas nustatė, jog V. B. atsakovo įsakymu buvo išleistas kasmetinių 28 kalendorinių dienų apmokamų atostogų nuo 2010-02-01 iki 2010-03-01, atsakovas priskaičiavo V. B. už atostogas 1 566,60 Lt darbo užmokestį, atsakovo vidutinį darbo užmokestį apmokėjimui už atostogas apskaičiavo iš trijų mėnesių prieš atostogas, t. y. už 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, 2010 m. sausio mėnesį. Kadangi V. B. turėjo būti už tuos mėnesius priskaičiuotas didesnis darbo užmokestis, teismas padarė išvadą, kad padidėja jo darbo užmokestis už atostogas, todėl priteisė ieškovui 979,05 Lt papildomą kompensaciją už atostogų apmokėjimą.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo teismas nustatė, kad V. B. turėjo būti atleistas nuo 2010-04-02, todėl vidutinis darbo užmokestis V. B. turėjo būti apskaičiuotas taip: iš jo darbo užmokesčio 2009 m. gruodžio mėn. (2 381,53 Lt), 2010 m. sausio mėnesio (3 050,75 Lt), praleidžiamas 2009 m. vasario mėn. (nes V. B. tuo metu atostogavo), 2010 m. kovo mėn. (1 746,31 Lt) – iš viso 7 178,59 Lt, padalinus iš 3, gaunasi 2 392,86 Lt. Teismas nurodė, kad 2 392,86 Lt vidutinis darbo užmokestis turėtų būti V. B. išmokėtas už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – nuo 2010-04-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo, tačiau vien tik iki 2011-03-18 susidarytų neproporcingai didelė 27 710,88 Lt suma, todėl atsižvelgdamas į DK 2 str. ir 35 str. nuostatas, į tai, kad uždelsimas atsiskaityti užsitęsė ir dėl ginčo šioje byloje dėl darbo užmokesčio dydžio, bylos nagrinėjimas buvo atidedamas dėl įvairių priežasčių, iš jų ne kartą ir dėl paties ieškovo prašymo, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus, teismas priteistiną sumą nustatė kaip fiksuoto dydžio kompensaciją už uždelsimą atsiskaityti ir sumažino iki 13 000 Lt.

Ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 5 000 Lt neturtinę žalą teismas tenkino iš dalies, kadangi yra ir paties ieškovo kaltė dėl to, kad paduodamas 2010-04-01 pareiškimą dėl atleidimo iš darbo nuo 2010-04-02 jis žinojo, kad rizikuoja būti atleistas už pravaikštą, nes neįspėjo atsakovą prieš 14 dienų iki atleidimo dienos, tačiau atleidimą už pravaikštą pripažinus neteisėtu, teismas padarė išvadą, kad ieškovui buvo sukelta dvasinių išgyvenimų, pažeminimo, ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino 800 Lt suma (b. l. 174–180).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimo dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, neišmokėto apmokėjimo už kasmetines atostogas priteisimo, kompensacijos už uždelsimą atsiskaityti bei dėl neturtinės žalos priteisimo ir šiuos ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodo, kad pagal 2005-08-04 darbo sutartį ieškovui už fizinio svorio pieno 1 tonos surinkimą atsakovas įsipareigojo mokėti po 18 Lt, tačiau 2009-01-13 įsakymu mokėtina suma buvo sumažinta iki 8 Lt. Minėtas įsakymas buvo išsiųstas susipažinti, pats V. B. patvirtino faktą, jog žinojo apie sumažintą atlyginimą, todėl teismas, formaliai taikydamas DK 120 str. 3 d. nuostatas, kad nebuvo rašytinio darbuotojo sutikimo dėl sumažinto atlyginimo, nepagrįstai nesivadovavo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, jog ieškovas gavo sumažintą atlyginimą ir tam neprieštaravo. Ieškovo elgesys bei konkliudentiniai veiksmai visiškai įrodo jo sutikimą dėl sumažinto darbo užmokesčio, o ieškovo reikalavimai pareikšti piktnaudžiaujant susidariusia situacija, nes iki pat darbdavio įsakymo dėl atleidimo iš darbo už pravaikštas ieškovas jokių pretenzijų dėl neva neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo nereiškė. Teismas neatsižvelgė į tai, jog už 2009–2010 m. laikotarpį V. B. atostogos buvo suteiktos iš anksto, t. y. neišdirbus iki 2010-08-04, todėl darbdavys jam permokėjo 635,56 Lt. Dėl neturtinės žalos priteisimo apeliantas nurodė, kad neteisėto atleidimo faktas savaime nereiškia, kad darbuotojas patyrė neturtinės žalos, ši žala įrodinėtina visomis įstatymo leidžiamomis priemonėmis, tačiau ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio ir įrodančio ieškovo patirtus išgyvenimus. Ieškovas 2010-04-02 sudarė darbo sutartį su KB „Zanavykų krašto pienas“, tai įrodo, kad ieškovas nepatyrė nei reputacijos pablogėjimo, nei bendravimo galimybių sumažėjimo, nei kitų panašių išgyvenimų. Teismui nustačius, kad ieškovas atleistas jo paties prašymu, nebuvo pagrindo neturtinės žalos atlyginimui (b. l. 185–187).

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti laiką priteisimo ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti už visą uždelsimo laiką. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė DK 141 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą ir nepagrįstai sumažino priteistiną vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti. Darbdavys pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, dėl tokio uždelsimo darbuotojas nekaltas, todėl darbdaviui kyla įstatymo nustatytos pasekmės – atsiskaityti už visą uždelsimo laiką, sumokant vidutinį darbo užmokestį (b. l. 190–191).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimą pakeisti remiantis jo apeliaciniu skundu. Ieškovas nurodė, kad jis su įsakymu dėl sumažinto atlyginimo už surinktą pieną mokėjimu nebuvo supažindintas, raštiško sutikimo nedavė, atsakovas neįrodė, jog jis buvo supažindintas su įsakymu. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog darbo užmokestis buvo sumažintas neteisėtai. Dėl darbo užmokesčio už kasmetines atostogas ieškovas nurodo, kad atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas neįsigilinęs priteisė 979,05 Lt kompensaciją už atostogas, nes darbdavys permokėjo 635,56 Lt už suteiktas atostogas, yra nepagrįsti. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimus įmonei gali būti daromos administracijos nurodymu, darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas, administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip 1 mėn. nuo tos dienos, kuria baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, o šiuo atveju atsakovas iki ieškovo atleidimo iš darbo tokio nurodymo nepadarė, priešieškinio byloje nepareiškė, todėl teismui nebuvo pagrindo mažinti darbo užmokesčio už atostogų laiką. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovas nurodo, kad teismas nustatė, jog įsakymas dėl jo atleidimo iš darbo už pravaikštas yra niekinis ir negaliojantis, t. y. šis atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas privalo atsakyti už padarytą žalą, nes atsakovas neįrodė, kad ji atsirado ne dėl jo neteisėtų veiksmų. Ieškovas turi virš 32 m. darbo stažą, dirbdamas pas atsakovą stengėsi dirbti sąžiningai, neturėjo jokių nuobaudų, todėl sužinojęs apie atleidimą iš darbo už pravaikštas patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl nurodo, kad atsakovo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini (b. l. 197–200).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas neginčija Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimo dalies, kuria teismas pripažino atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 2010 m. balandžio 19 d. įsakymą dėl V. B. atleidimo iš darbo už pravaikštą niekiniu ir negaliojančiu, taip pat pripažino šį atleidimą iš darbo už pravaikštą neteisėtu, laikė, kad darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2010 m. balandžio 2 d. remiantis V. B. pareiškimu pagal Darbo kodekso 127 str. 1 d., teisėjų kolegija patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2005-08-04 darbo sutartį ieškovas V. B. nuo 2005-08-05 priimtas į darbą ŽŪK „Rešketėnai“ vairuotoju (b. l. 4). Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda, įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai. Darbo sutartis yra jos šalių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos (DK 93 str., 94 str. 1 d.). DK 95 straipsnio 1 dalyje išvardytos darbo sutarties sąlygos vadinamos būtinosiomis, nes, šalims dėl jų nesusitarus, laikoma, jog nesudaryta darbo sutarties. Šioje DK straipsnio normoje nurodytos bendrosios, kiekvienai darbo sutarčiai būtinos, sąlygos; pagal šio straipsnio 3 dalį šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti aiškiai nurodytos darbo sutartyje, t. y. jos turi būti aiškios abiem šalims ir atitikti jų suderintą valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-7-83/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių sudarytos darbo sutarties 3 p. buvo numatyta, jog darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį už fizinio svorio 1 tonos surinkto pieno po 18 Lt (b. l. 4). DK 120 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas – nustatyta, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Nagrinėjamoje byloje šios nuostatos neaktualios, nes šalių darbo sutartyje sulygto darbo apmokėjimo keitimas grindžiamas ne nurodytų teisės aktų pagrindu, o inicijuojamas darbdavio. Darbdavys vienašališkai negali pakeisti darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų, jas darbdavys gali keisti tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ŽŪK „Rešketėnai“ 2009-01-03 įsakymu Nr. 190 „Dėl darbo užmokesčio nustatymo“ nustatė, jog nuo 2009-01-01 vairuotojams, renkantiems pieną iš ūkininkų šaldytuvų, už kiekvieną surinktą toną mokėtina po 8 Lt (b. l. 32). Duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas raštiškai, kaip to reikalauja DK 120 straipsnio 3 dalies nuostatos, supažindintas su priimtu įsakymu, į bylą nepateikta, šalys taip pat patvirtino, kad raštiškai vairuotojai su priimtu įsakymu nebuvo supažindinti, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog ieškovui darbo užmokestis sumažintas neteisėtai (DK 120 str. 3 d., CPK 178 str., 185 str.). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog darbo užmokestis ieškovui sumažintas neteisėtai, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus duomenis apie surinktą pieno kiekį, atliko detalius skaičiavimus dėl susidariusio darbo užmokesčio skirtumo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog ginčo dėl surinkto pieno kiekio, realiai išmokėto darbo užmokesčio neiškilo, konstatuoja, jog teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 6 859,52Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo netinkamai apskaičiuotas darbo užmokestis, darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai prašė priteisti kompensaciją už kasmetines atostogas darbo užmokesčio įkainį skaičiuojant po 18 Lt už surinktą 1 toną pieno. Remiantis bylos duomenis nustatyta, jog V. B. nuo 2010-02-01 iki 2010-03-01 buvo suteiktos mokamos kasmetinės atostogos už laikotarpį nuo 2009-08-05 iki 2010-05-05 (b. l. 35). Kaip matyti iš šių duomenų, vidutinis darbo užmokestis apmokėjimui už atostogas apskaičiuoti atsakovo buvo paimtas iš trijų mėnesių prieš atostogas – už 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, 2010 m. sausio mėnesį, t. y. kai ieškovui turėjo būti priskaičiuotas didesnis darbo užmokestis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui 979,05 Lt skirtumą tarp išmokėtos kompensacijos už atostogų apmokėjimą. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog ieškovui atostogos buvo suteiktos iš anksto, todėl darbdavys permokėjo 635,56 Lt, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas prašė priteisti iš ieškovo permokėtą sumą, taip pat nėra duomenų, kad darbdavys davė nurodymą atlikti išskaitą ar kitaip išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas, todėl šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini (DK 224 str.).

Apeliaciniais skundais tiek ieškovas, tiek atsakovas nesutinka su teismo priteista kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Minimoje normoje – pirma yra nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtojo DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, išaiškindamas, kad teisės principai reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, taip pat pažymėdamas, jog neadekvačios sankcijos taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB „Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB „Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008). Šiose nutartyse išplėtotas DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimas, kartu modifikuojant pirminėje nutartyje (byloje Nr. 3K-3-523/2006) pateiktus išaiškinimus. Dėl teismų precedentų reikšmės ir santykio Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų sukurti precedentai tam tikros kategorijos bylose saisto ne tik žemesnės instancijos teismus, tačiau ir patį precedentą sukūrusį teismą. Kai egzistuoja objektyvi būtinybė, precedentai gali būti keičiami ar pildomi. Esant precedentų konkurencijai, t. y. keliems analogiškose bylose priimtiems teismų sprendimams, atsižvelgtina taip pat ir į jų priėmimo laiką, galimus reikšmingus ekonominius, socialinius pokyčius, įvykusius nuo precedento priėmimo, ir kt. Nagrinėjamos bylos aspektu nustatyta, jog darbdavys su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė, todėl konstatuotina, jog sankcija darbdaviui – atsakovui – taikyta pagrįstai, todėl atsakovo apeliacinio skundo motyvai šiuo klausimu atmestini, tačiau būtina įvertinti, ar taikyta sankcija proporcinga teisės pažeidimui. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas pas atsakovą dirbo tik 5 metus, neišmokėtas darbo užmokestis sudaro 6 859,52 Lt, ieškovas kitoje darbovietėje pradėjo dirbti nuo 2010-04-02 (b. l. 112), t. y. kitą dieną po išėjimo iš darbo pas atsakovą, todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į paminėtus faktus bei į tai, kad ieškovas visą laiką turėjo pragyvenimo šaltinį, daro išvadą, jog teismo priteista 13 000 Lt kompensacija už uždelsimą atsiskaityti pagal šios bylos duomenis nėra per maža, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Kartu pažymėtina, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad minėta kompensacija priteisiama už laikotarpį nuo 2010-04-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo šioje byloje, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, už kokį laikotarpį priteisiama kompensacija, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos sprendimo dalis šiuo klausimu tikslintina nurodant, jog 13 000 Lt kompensacija už uždelsimą atsiskaityti priteisiama už laikotarpį nuo 2010-04-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo.

Apeliaciniu skundu atsakovas skundžia sprendimo dalį dėl 800 Lt neturtinės žalos priteisimo ieškovui nurodydamas, kad ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio ir įrodančio jo patirtus išgyvenimus, taip pat nurodo, kad ieškovas sudarė naują darbo sutartį, todėl nepatyrė reputacijos pablogėjimo. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad darbuotojas dėl darbdavio veiksmų patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, nes darbdavys jį atleido iš darbo neteisėtai, ir priteisė ieškovui 800 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas teigia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtus išgyvenimus, tačiau, kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, ieškovas jautėsi pažemintas, kadangi buvo atleistas neteisėtai, t. y. už pravaikštas, todėl darytina išvada, jog tai galėjo turėti įtakos ieškovo orumui bei jo reputacijai, o ta aplinkybė, kad ieškovas iš karto susirado darbą, nepaneigia, kad ieškovas neišgyveno dėl susidariusios situacijos, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios teismo padarytomis faktinėmis ir teisinėmis išvadomis, taikant DK 250 straipsnį.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinių skundų motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tačiau atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes tikslinta sprendimo rezoliucinė dalis nurodant, kad 13 000 Lt kompensacija už uždelsimą atsiskaityti priteisiama ieškovui iš atsakovo už laikotarpį nuo 2010-04-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais,

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kuria priteista ieškovui V. B. iš atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ 13 000 Lt kompensacija už uždelsimą atsiskaityti ir nurodyti, kad ieškovui V. B. iš atsakovo ŽŪK „Rešketėnai“ priteista 13 000 Lt kompensacija už uždelsimą atsiskaityti už laikotarpį nuo 2010-04-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo.

.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas