Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. I. ieškinį atsakovui N. I. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo G. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

- 2009 09 03 ieškovas (pirkėjas) ir trečiasis asmuo, nurodydamas, kad veikia pagal rašytinį įgaliojimą, kaip atsakovo (pardavėjo) atstovas, pasirašė Preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėjas ir pirkėjas įsipareigojo iki 2009 12 03 sudaryti Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas parduotų, o pirkėjas pirktų pardavėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.1.11-12).

Atsakovo buvo pasirašyta pavedimo sutartis, kuria įgaliotojas atsakovas pavedė įgaliotajam atlikti jo vardu visus reikiamus veiksmus susijusius su ginčo turto - buto pardavimu, pirkėjo paieška, dokumentų reikalingų pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti paruošimu, avansinių ir pagrindinių mokėjimų gavimu ir kt. Akivaizdu, kad tretysis asmuo tokios sutarties negalėjo pateikti bei nurodė, kad UAB „Mes ir partneriai" šiuo metu bankrutuoja, visi dokumentai yra pas bankroto administratorių, susirašinėjimai buvo daromi iš įmonės elektroninio pašto ir įmonės vardu, o teismas tokios sutarties ar kitų reikšmingų dokumentų nereikalavo, atsakovo į teismo posėdį nekvietė ir jis negalėjo nei patvirtinti nei paneigti šios aplinkybės. Tvirtinant, kad tokios sutarties nebuvo, teismas pažeidė įrodymų vertinimą, nes ieškovui ši sutartis ar jos sąlygos neprivalomos ir teisinių pasekmių nesukelia, nes matė sutartį, tačiau ji sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens, veikiančio įmonės vardu. Atsakovas, žinodamas, kad įmonė bankrutuoja, sąmoningai nuslepia reikšmingus rašytinius įrodymus, tačiau teismas tokio atsakovo elgesio nevertina kaip piktnaudžiavimu procesu, netenkino prašymo įpareigoti atsakovą patekti šiuos dokumentus. Atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, prieštarauja tokios sutarties egzistavimui, siekdamas išvengti atsakomybės. Juolab, kad teismui buvo pateikta 2009 03 13 preliminari minėto buto pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu trečiasis asmuo buvo suradęs kitą pirkėją, kuris panašiomis sąlygomis (skyrėsi tik turto kaina), pirkti atsakovui priklausantį turtą. Taigi teismas nepagrįstai netinkamai įvertino trečiojo asmens parodymus, kad atsakovas buvo sudaręs pavedimo sutartį jau 2009 m. kovą. kuria numatė visus nurodytus veiksmus susijusius su ginčo turto - buto pardavimu: pirkėjo paieška, dokumentų reikalingų pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti paruošimu, avansinių ir pagrindinių mokėjimų gavimu ir kt.

- Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo atstovavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Civilinio kodekso 2.133 straipsnio 1 dalyje yra pateikiama bendroji atstovavimo samprata ir padariniai, susiję su sandorio sudarymu per atstovą. Atstovavimas yra tarp atstovo ir atstovaujamojo atsirandantis civilinis teisinis santykis, kurio pagrindu atstovas, išreikšdamas atstovaujamojo valią, atskleisdamas atstovavimo faktą ir neviršydamas jam suteiktų teisių, sudaro sandorius, sukuriančius, pakeičiančius ir panaikinančius atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Atstovavimo atveju santykiai atsiranda tarp trijų subjektų-atstovaujamojo (N. I., t.y. asmens kuris suteikia teises kitam asmeniui veikti jo vardu ir interesais), atstovo (UAB „Mes ir partneriai", kuriam suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu ir interesais) ir trečiojo asmens - G. Š., tarp kurio ir atstovaujamojo N. I. atsiranda teisinis santykis dėl atstovo veiksmų. Šitaip susiklosto santykiai tarp atstovaujamojo ir atstovo bei santykiai tarp atstovaujamojo ir trečiojo asmens.

Bendroji taisyklė yra ta, kad atstovo sudarytas atstovaujamojo vardu sandoris sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas, t.y. tas kas veikia per kitą, veikia pats. Iš aukščiau minėtos įstatymo normos matyti, kad civilinės teisės ir pareigos pagal 2009-09-03 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį atsiranda ir gali atsirasti tik pačiam atstovaujamajam, t.y. N. I., jam mirus jo įpėdiniams.

Pavedimo sutartimi įgaliotinis įsipareigoja atlikti įgaliotojo vardu ir lėšomis ne bet kokius, o tik tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 str. 1 dalis). Ir jeigu yra sudaryta pavedimo sutartis, o šiuo atveju tokia pavedimo sutartis buvo sudaryta (trečiasis asmuo paaiškino, kad ši sutartis likusi pas jo darbdavį, kuris bankrutuoja), tai teisiniai įgaliotinio veiksmai su trečiaisiais asmenimis kvalifikuojami kaip pavedimo sutarties vykdymas ir sukuria teises ir pareigas įgaliotojui, tokia praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2008. Pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nukrypo nuo suformuotos praktikos, tačiau aplamai bylai išspręsti nesivadovavo nei viena pavedimą ar atstovavimą reglamentuojančia materialine teisės norma, todėl neteisingai išsprendė ginčą tarp šalių bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Kaip ir minėta tiek CK 2.133 str. 1 d. tiek ir minėtoje LAT nutartyje suformuota praktika aiškiai apibrėžią atstovavimo taisykles, t.y., kad atstovo sudarytas atstovaujamojo vardu sandoris sukuria, pakeičia ir panaikina šio civilinės tesies ir pareigas, t.y. N. I., tačiau jokių būdu ne pačio atstovo UAB „Mes ir partneriai" ar trečiojo asmens G. Š. teises ir pareigas.

Nei pasirašytos pavedimo sutartys, nei preliminarios sutarties sąlygos nenumatė pareigos trečiajam asmeniui grąžinti sumokėtą avansą ieškovui (pirkėjui) G. I.. Priešingai (kaip tai nurodo tretysis asmuo) pavedimo sutartimi įgaliotojas - N. I. paveda įgaliotiniui -UAB „Mes ir partneriai" gautus avansinius mokėjimus naudoti reikiamų darbų atlikimui, pervedant 75 procentus apmokėjimo įmonės brokeriui, o 25 procentus įmonei. Taigi vadovaujantis pavedimo sutarties, preliminarios sutarties nuostatomis N. I. pats prisiėmė visas prievoles tiek dėl avanso grąžinimo, tiek dėl sutarties kitų sąlygų. CK 6.1. str. 1 dalyje pateikiama prievolės samprata, t.y. prievolė -tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. G. Š. nebuvo ir nėra preliminariosios sutarties šalimi, todėl prievolės pagal šią sutartį jam neatsiranda ir negali atsirasti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, netaikė atstovavimą ir pavedimą reglamentuojančių teisės normų, netinkamai pritaikė prievolių teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nėra materialinio teisinio santykio dėl avansinės įmokos grąžinimo ir netesybų priteisimo dalyvis. Tretysis asmuo nebuvo įsipareigojęs pagal preliminarios sutarties jokį punktą, todėl teismo padaryta išvada, kad ne dėl atsakovo kaltės nebuvo sudarytą pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis, kad tretysis asmuo neturėjo teisės sudaryti tokią sutartį yra nepagrįsti nei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nei materialinės teisės normomis, kurios nustato, kad atsakomybę už tokį sutarties pažeidimą neša atsakovas, o ne su sutartimi nesusijęs asmuo, t.y. tas kuris nėra šios sutarties nei šalis, nei atstovas.

Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai vadovavosi preliminarią sutartį reglamentuojančiomis teisės normomis, taip pat ir suformuota praktika tokiose bylose, taip pat neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Taigi ieškovas visiškai įrodė, kad atsakovas ne tik, kad vengė sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ieškovą informavo apie iškeltas kitas civilines bylas, tikino palaukti ir tvirtino, kad gaus netgi sutuoktinės sutikimą šiam sandoriui įvykdyti, perdavė per giminaitę buto raktus, tad konkliudentiniais veiksmais tęsė sutarties vykdymą, dėl ko ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas bus sąžiningas. Tai, kad atsakovas kaltas dėl nesudarytos sutarties, ieškovas visiškai įrodė pažyma iš VĮ Registrų centro, paaiškinimais teisme, trečiojo asmens parodymais, Vilniaus 3-iajame teisme išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga bei kt. Taigi teismas netinkamai vertino įrodymus, sprendimą grindė vien atsakovo atstovės parodymais, atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ir nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Pavedimo sutartimi įgaliotinis įsipareigoja atlikti įgaliotojo vardu ir lėšomis ne bet kokius, o tik tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis).

Jeigu yra sudaryta pavedimo sutartis, tai teisiniai įgaliotinio veiksmai su trečiaisiais asmenimis kvalifikuojami kaip pavedimo sutarties vykdymas ir sukuria teises ir pareigas įgaliotojui. Jeigu įgaliotinis atlieka ne teisinio, o faktinio pobūdžio veiksmus (pvz., organizuoja pagrindinės sutarties sudarymą, informuoja šalis apie sutarties pasirašymo vietą ir laiką ir pan. ), tai jis veikia kaip įgaliotojo padėjėjas (t. y. kaip trečiasis asmuo, kurį įgaliotojas pasitelkė prievolei įvykdyti). Nedraudžiama pasitelkti tokius asmenis prievolei įvykdyti, įstatyme netgi reglamentuota, kad skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas (CK 6.257 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų buvo nustatyta, kad tam tikrus veiksmus trečiasis asmuo atliko atsakovo pavedimu. Šalių pozicijos išsiskyrė, siekiant nustatyti, ar įgaliotinis, pasirašydamas preliminariąją sutartį ir paimdamas ieškovo mokamą 2 000 Lt avansinį mokėjimą, veikė neviršydamas savo įgaliojimų. Nagrinėjamu atveju byloje pavedimo sutartis nebuvo pateikta, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų prašęs išreikalauti pavedimo sutartį iš atitinkamų archyvų, kuriuose saugoma bankrutavusių ir išregistruotų iš registro įmonių dokumentacija, kad pirmosios instancijos teismas būtų tokio prašymo netenkinęs, todėl pagrįstai buvo įvertinta, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad trečiasis asmuo, veikdamas kaip atsakovo įgaliotinis pavedimo sutarties pagrindu, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų ir dėl trečiojo asmens kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis preliminariosios sutarties pagrindu (CPK 178 str.). Ieškovas įrodinėjo, kad preliminarioji sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovo kaltės, tačiau atsakovo atsakomybė buvo grindžiama preliminariosios sutarties sąlygomis. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, neigė išdavęs kokį nors įgaliojimą jo vardu trečiajam asmeniui atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su jam priklausančio buto pirkimo-pardavimo sandorių sudarymu, o priešingos aplinkybės įrodytos nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad sudaryti preliminarią sutartį atsakovo vardu trečiasis asmuo neturėjo teisės. Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai (CK 2.133 str. 6 d., 2.136 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovas sandorio nepatvirtino. Ieškovas neįrodžius, kad 2009 09 03 ieškovo ir trečiojo asmens pasirašytoje preliminarioje nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje buvo išreikšta atsakovo valia dėl tokio sandorio sudarymo, sutartis pasirašyta ne atsakovo, bet trečiojo asmens, atsakovo įgaliojimo trečiajam asmeniui sudaryti sandorius jo vardu į bylą nepateikta, avansas sumokėtas ne atsakovui, bet trečiajam asmeniui, todėl atsakovui 2009 09 03 preliminari sutartis teisių ir pareigų nesukūrė.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.