Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-629-544/2020

teisėjas Gintautas Būga Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00528-2020-6

2020 m. rugsėjo 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. L. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3646-758/2020 pagal ieškovo M. L. (M. L.) ieškinį atsakovei J. L., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, santuokinio turto padalijimo bei atsakovės J. L. priešieškinį ieškovui M. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Pripažįsta, jog pastaruoju metu santykiai su sutuoktiniu pablogėjo, šeimą ištiko krizė ir būtent dėl to buvo atvejų, kai ji sunkiu laikotarpiu nusiraminimo ieškojo alkoholyje. Tačiau alkoholio vartojimas nebuvo nuolatinis, vaikai niekada nebuvo palikti nepamaitinti ar neprižiūrėti, niekada prieš vaikus ar sutuoktinį nesmurtavo. Po 2020 m. balandžio 3 d. konflikto su sutuoktiniu ji nuo 2020 m. gegužės 8 d. persikėlė gyventi pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. birželio 20 d. žodinės panaudos sutarties pagrindu gyvena (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių bute. Čia sudarytos tinkamos ir net geresnės gyvenimo sąlygos vaikams, nei buvusiame šeimos būste. Šis butas yra prie pat vaikų darželio, kurį lanko abu vaikai. Pas ieškovą grįžti gyventi neketina, todėl įpareigojimas gyventi skyrium nuo jo nebėra aktualus. Šiuo metu vaikai faktiškai daug laiko gyvena su ja. Pažymi, jog 2020 m. birželio 24 d. ji Latvijoje „užsikodavo“ nuo alkoholio vartojimo. 2020 m. liepos 2 d. pagal darbo sutartį pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pardavėja. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinų apsaugos priemonių, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

13. Atsakovė (apeliantė) J. L. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui: medicininę pažymą apie priklausomybės nuo alkoholio gydymą, pažymėjimą apie dalyvavimą mokymų programoje ir 2020 m. liepos 1 d. darbo sutartį. Ieškovas M. L. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naują įrodymą – 2020 m. birželio 15 d. charakteristiką.

14. CPK 314 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

15. Atsižvelgdamas į tai, kad pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

16. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nuspręsta iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, o atsakovė įpareigota gyventi skyrium nuo ieškovo ir nepilnamečių vaikų. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo klausimą išsprendė jai nepranešęs, nesudaręs sąlygų pateikti savo argumentus ir įrodymus, patvirtinančius, kad šiuo metu ji alkoholio nebevartoja, įsidarbino, o vaikams su ja gyventi sudarytos netgi geresnės sąlygos, nei buvusiame šeimos name. Ieškovas atsilepime nurodo, kad šalims su vaikais gyvenant kartu dėl ieškovo su atsakove itin konfliktiškų santykių vaikams kyla grėsmė jų gerovei. Pažymi, kad ieškovas netrukdo apeliantei bendrauti su vaikais. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus, daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas vertindamas rašytinius įrodymus ir jų pagrindu darydamas išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo nepadarė procesinės teisės normų taikymo pažeidimų.

17. Pažymėtina, kad apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą atsakovui pranešama tuo atveju, kai teismas mano, jog tai būtina (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovą, suinteresuotą asmenį apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi įvertinti pateiktų duomenų pagrįstumą ir pakankamumą. Teismui nusprendus, kad pateiktų duomenų jam nepakanka klausimui išspręsti arba mano, kad būtina apie gautą prašymą informuoti asmenį, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar kitą suinteresuotą asmenį, kurių teisėms ir interesams gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas, praneša jiems apie klausimo nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs atsakovei apie gautą prašymą. Prašymo išsprendimas nepranešus atsakovei nereiškia, kad pažeista jos teisė būti išklausytai, kadangi atsakovė turi teisę (o nagrinėjamu atveju ir tokia teise pasinaudojo) dėl teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, pateikti atskirąjį skundą ir nurodyti argumentus, dėl kurių nesutinka su priimta teismo nutartimi. Taigi, apeliantės argumentas, jog prieš sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ji nebuvo informuota apie ieškovo prašymą, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinės teisės normų pažeidimo, dėl kurio nagrinėtas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

18. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu; ji gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.

19. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą ieškovo prašymą tenkinti ir nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Konstatuotina, jog apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos argumentų dėl kilusios grėsmės nepilnamečiams vaikams (CPK 178, 185 straipsniai). Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, dar neturėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, tačiau nagrinėjant atskirąjį skundą išvada byloje pateikta ir iš jos turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kilusios grėsmės nepilnamečiams aplinkybę (CPK 178 straipsnis; teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Akcentuotina tai, kad, nors apeliantė įrodinėja, jog šiuo metu alkoholio nebevartoja, dirba (duomenys neskelbtini) pardavėja, žodinės panaudos sutarties pagrindu persikėlė gyventi į dviejų kambarių butą, priima socialinių darbuotojų siūlomą pagalbą, tokia situacija tęsiasi sąlyginai trumpą laiką. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje taip pat padaryta išvada, kad dar sunku prognozuoti, ar alkoholio vartojimo problema nesikartos. Todėl vertintina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog įrodytas grėsmę esminiams vaiko interesams keliantis jų motinos elgesys.

20. Pažymėtina, jog šeimos bylose vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų ir dalyvaujančių byloje asmenų interesams. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones. Vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės šeimoje vyksta nuolatiniai konfliktai, atsakovė ieškovo atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, ką patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, 2020 m. balandžio 3 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13185-20 pagal ieškovo pranešimą dėl tarp sutuoktinių kilusio konflikto. Atsižvelgiant į tai, nesutinkama su apeliantės argumentais, kad skundžiama nutartis priimta skubotai ir kad byloje nebuvo pakankamai rašytinių įrodymų apie grėsmę šalių nepilnamečiams vaikams.

21. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą ir į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog apeliantės elgesys gali sukelti šalių nepilnamečiams vaikams psichologinę įtampą, pakenkti psichologinei būsenai, socialinei raidai, apeliantės konfliktiškas bendravimas gali pažeisti nepilnamečių vaikų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje, kuriai šalių ištuokos procesas neturėtų daryti įtakos, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, apeliantės teisių suvaržymo kontekste pažymi, jog apeliantė atskirajame skunde nenurodė ir neįrodė patikimų ir objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, kad taikytos laikinosios apsaugos teisės suvaržo jos teises taip, kad ji dėl jų taikymo neturi galimybės bendrauti su vaikais. Priešingai, apeliantė skunde nurodo, kad grįžti gyventi pas atsakovą neketina ir pripažįsta, kad pastaruoju metu vaikai daug laiko praleidžia su ja, kad, priklausomai nuo darbo grafikų, ji su atsakovu susitaria dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Iš atsiliepimo turinio matyti, jog ir ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė bendrautų su vaikais ir bendravimo laiko neriboja.

23. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad, nors laikinosios apsaugos priemonės pagrindu vaikai gyvena kartu su ieškovu, tačiau vaikų ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaikų tapatybės jausmui, jų visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl šalių turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikai galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.