Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams R. K., A. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-10445-797/2016 priteista iš atsakovo R. K. ieškovui V. M. 41 126,04 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 711 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendime nurodyta, kad per penkis kartus – 2013 m. rugsėjo 27 d., 2013 m. gruodžio 2 d., 2014 m. vasario 12 d., 2014 m. kovo 21 d., 2014 m. balandžio 18 d. – ieškovas paskolino atsakovui R. K. 41 126,04 Eur, atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, skolos negrąžino. Iš antstolio R. K. pažymos Nr. S-1692-17, išduotos ieškovui V. M. 2017 m. liepos 5 d., matyti, kad vykdomasis raštas dėl 41 126,04 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo R. K. ieškovo naudai išduotas 2017 m. sausio 10 d., pateiktas vykdymui antstoliui, skola neišieškota, skolininkas R. K. savo vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, VSDFV duomenimis niekur nedirba, skolininkui priklausančios sąskaitos areštuotos, tačiau juose piniginių lėšų nėra.

Iš pažymėjimų apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, pateiktų prie miško įveisimo projektų, matyti, kad 1,1000 ha ir 1,4000 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo būdu įsigyti 2008 m. vasario 15 d., registruoti atsakovo R. K. sutuoktinės R. K. vardu. Iš miško įveisimo šiuose žemės sklypuose projekto, leidimų įveisti mišką ne miško žemės sklypuose matyti, kad R. K. buvo išduotas leidimas 1,1000 ha ir 1,4000 ha žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įveisti mišką. Iš atsakovo R. K. pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad parama vykdant miško įveisimo projektą žemės sklypuose 2011 m. liepos 25 d., 2011 m. gruodžio 2 d., 2012 m. rugpjūčio 27 d. išmokėta R. K..

Iš 2013 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12977-375/2013 m. matyti, kad nutraukus santuoką tarp atsakovo R. K. ir jo sutuoktinės R. K. 1,1000 ha ir 1,4000 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), atiteko R. K. asmeninėn nuosavybėn. 2016 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Šiaulių miesto 6-ojo notaro biuro notaro D. J., notarinio registro Nr. 2280, R. K. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), padovanojo A. P..

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditoriaus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčija atsakovų R. K. ir A. P. 2016 m. gegužės 25 d. sudarytą 1,1000 ha 1 570 Eur vidutinės rinkos vertės ir 1,4000 ha 2 000 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį. Ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik nustačius visas minėtas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas.

Ieškovo (kreditoriaus) neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę patvirtina byloje pateiktas 2016 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas už akių, iš kurio matyti, kad atsakovo R. K. skola ieškovui buvo susidariusi iki ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. visą pinigų sumą, kuri priteista teismo sprendimu, atsakovas iš ieškovo jau buvo pasiskolinęs, grąžinimo terminai ir momentas, dėl kurio ieškovas ir atsakovas R. K. buvo susitarę pinigų skolinimosi metu, buvo pasibaigę. Atsakovas R. K., nurodydamas, kad jis yra įvykdęs visus įsipareigojimus ieškovui, nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų, t. y. kad skola sumokėta arba teismo sprendimas nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta pirmoji actio Pauliana sąlyga – galiojančios ir neabejotinos kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovo (kreditoriaus) teisės, reikia įvertinti atsakovo R. K. (skolininko) iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo. Byloje nekilo ginčas, kad po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovas R. K. iš esmės nebeturi turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su ieškovu (kreditoriumi). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas R. K. kito turto, į kurį gali būti nukreiptas kreditoriaus reikalavimas, neturi, teisme atsakovas nurodė ir antstolis savo pažymoje patvirtino, kad jokio turto R. K. neturi, niekur nedirba, pajamų jokių negauna. Taigi, ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovo (kreditoriaus) teisės, nes po jo sudarymas atsakovas tapo nemokus, skolos išieškojimo nėra galimybės nukreipti į atsakovo turtą. Be to, ir pirmenybės kitam kreditoriui suteikimas laikytinas kreditoriaus teisių pažeidimu, todėl dovanojimo sandoris vieno kreditoriaus naudai jo sudarymo mementu esant keliems kreditoriams (vertinant atsakovų R. K. ir A. P. nurodytą įsipareigojimą perleisti žemės sklypus A. P.) laikytinas kito kreditoriaus teisių pažeidimu. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje nustatyta antroji actio Pauliana sąlyga.

Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisė pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš atsakovo R. K. ieškovo naudai išduotas 2017 m. sausio 10 d. Ieškovo teigimu, apie dovanojimo sandorį jis sužinojęs antstoliui pradėjus vykdyti skolos išieškojimą pagal jo pateiktą vykdomąjį raštą, atlikus skolininko turto paieškos veiksmus nekilnojamojo turto registre. Tokiu ieškovo teigimu teismas abejoti neturi pagrindo, atsakovai neginčijo šios aplinkybės, įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui anksčiau nei jis kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo, buvo žinoma apie dovanojimo sandorį, kurį jis ginčija šioje byloje, nepateikė. Actio Pauliana ieškinys teismui pateiktas 2017 m. liepos 18 d. Taigi, ieškovas nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties termino (trečioji sąlyga).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tačiau tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamo sandorio sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditoriaus interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju jokių sąlygų dėl ginčo sandorio – dovanojimo sutarties - privalomumo nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad dovanojimo sutartis yra ne tik neatlygintinė, vienašalė, bet ir realinė, nes įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 2 dalis), todėl nepagrįstas atsakovų tvirtinimas, kad dovanojimo sandoris faktiškai buvo sudarytas dar 2010 metais. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas R. K. turėjo neišvengiamą pareigą sudaryti dovanojimo sutartį, kurios pagrindu neteko vertingo turto – dviejų žemės sklypų, apsodintų mišku (ketvirtoji sąlygos). Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovas R. K. padovanojo žemės sklypus A. P. už tai, kad pastarasis atliko miško įveisimo darbus, prieštarauja ne tik sąžiningumo, bet ir teisingumo bei protingumo principams.

Sprendžiant, ar atsakovas R. K. buvo nesąžiningas, vertinama, ar jis žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčijamas sandoris pažeis kreditoriaus interesus. Kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo sprendimo už akių, atsakovo R. K. 14 126,04 Eur skola ieškovui susidarė iki ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo. Pagal 2013 m. rugsėjo 27 d., 2013 m. gruodžio 2 d. paskolos raštelius vienerių metų skolos grąžinimo terminas dovanojimo sutarties sudarymo momentu jau buvo pasibaigęs, 2014 m. vasario 12 d., 2014 m. kovo 21 d., 2014 m. balandžio 18 d. paskolos rašteliais atsakovas įsipareigojo ieškovui grąžinti skolą pareikalavus. Ieškovo tvirtinimu, jis reikalavęs grąžinti skolą, tačiau atsakovas iš pradžių žadėjęs atsiskaityti, vėliau ėmęs jo vengti. Šių aplinkybių atsakovas R. K. nepaneigė. Tokiu būdu atsakovas R. K. žinojo, kad yra ieškovui skolingas, kad ieškovas reikalauja skolos grąžinimo, todėl suprato, kad padovanodamas nekilnojamuosius daiktus, vienintelį turimą turtą, nebebus galimybės išieškoti skolos iš jo turto, kreditorius praras galimybę realiai patenkinti savo reikalavimus, kas suteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas R. K. buvo nesąžiningas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta penktoji actio Pauliana sąlyga.

Nagrinėjamu atveju nėra būtinybės nustatinėti atsakovo A. P. nesąžiningumo, nes pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinio sandorio atveju trečiojo asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas teisiškai nereikšmingas (šeštoji sąlyga).

Sprendžiant, ar šioje byloje yra septintoji actio Pauliana sąlyga, būtina nustatyti, kad kreditoriaus ginčijamo sandorio vertė atitinka jo reikalavimo dydį, t. y. nėra kreditoriaus reikalavimo ir prašomo panaikinti sandorio vertės disproporcijos. Ginčijamu sandoriu perleistas turtas – du žemės sklypai, kurių vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu, kaip matyti iš dovanojimo sutarties, buvo 1 570 Eur ir 2 000 Eur, įrodymų apie padidėjusią žemės sklypų vertę atsakovai nepateikė, ieškovo reikalavimą sudaro 41 126,04 Eur skola, procesinės palūkanos ir 1 711 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. skolos suma ženkliai didesnė nei žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, todėl teismo vertinimu, disproporcijos nėra. Esant kitoms actio Pauliana sąlygoms, pripažintinas negaliojančiu visas dovanojimo sandoris.

Jeigu yra prašymas ieškinyje sandorį pripažinti negaliojančiu, tai teismas, kuris patenkino šį reikalavimą, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145 straipsnis). Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Actio Pauliana paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nėra nustatyta, kad turtas ar piniginės lėšos, patenkinus Pauliana ieškinį ir pritaikius restituciją, būtų tiesiogiai priteisiami kreditoriui, nes galimi atvejai, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu ir patenkinus ieškovo (kreditoriaus) reikalavimus, likęs turtas ar piniginės lėšos turi būti grąžinami skolininkui. Todėl pagrįstas ieškovo reikalavimas pritaikius restituciją nekilnojamąjį turtą grąžinti atsakovui R. K., skolos, priteistos teismo sprendimu, išieškojimą nukreipiant į šį turtą.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. P., V. T., R. J. patvirtino atsakovų nurodytas aplinkybes. Liudytojas E. P., atsakovo A. P. tėvas, parodė, kad su R. K. susitarė, jog žemės sklypus, kuriuose R. K. įveis mišką, praėjus penkeriems metams po projekto įgyvendinimo perleis jo sūnui A. P., kuris atliko visu sklypo paruošimo, medžių sodinimo, priežiūros darbus. Liudytojas R. J. parodė, kad jis matė, kaip A. P. ruošė sklypą miško sodinimui, sodino medžių sodinukus, pjovė žolę. Liudytojas V. T., dirbęs privačių miškų inspektoriumi, parodė, kad prisimena, jog R. K. vykdė miško įveisimo projektą savo sklypuose, matė, kad tuose sklypuose įvairius darbus dirbo A. P.. Tačiau šių liudytojų parodymai nėra reikšmingi nustačius actio Pauliana sąlygas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjamu, nurodytos CPK 88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 1 dalies 10 punkte – kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

Ieškovas patyrė 84,38 Eur 41 Eur žyminio mokesčio išlaidų paduodant ieškinį, 1 000 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti ir 23,78 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų gavimu iš VĮ Registrų centro. Visos šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, pagrįstos pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, reiškiamų reikalavimų kiekį, į tai, kad buvo paruoštas ieškinys, ieškovo atstovė advokatė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, ieškovo turėtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio. Patenkinus ieškinį, ieškovo patirtos išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Abu atsakovai, kurių nenaudai priimtas sprendimas, turėtų atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnis), kurias šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau šios išlaidos iki bylos išnagrinėjimo yra nedidelės, nesiekia 6 Eur, kiekvienam iš atsakovų tektų mažiau nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Šiaulių miesto 6-ojo notaro biuro notaro D. J., notarinio registro Nr. 2280, pagal kurią R. K. padovanojo A. P. nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): 1,1000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 570 Eur ir 1,4000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur.

Taikyti restituciją: grąžinti R. K. asmeninėn nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): 1,1000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 1 570 Eur, ir 1,4000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-0617-6563, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur, nukreipiant į šį turtą išieškojimą pagal Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-10445-797/2016 V. M. naudai.

Priteisti iš R. K. V. M. 554,08 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. P. V. M. 554,08 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2017 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8682-797/2017, A. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), areštą sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.