Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistajam M. F. Y. S. ir jo gynėjui advokatui Antonui Kviatkovskiui (Anton Kviatkovski),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. F. Y. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. F. Y. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, M. F. Y. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda, kurią teismas įpareigojo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš M. F. Y. S. jai priteista 313,92 Eur žalai už nukentėjusiosios gydymą atlyginti.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir iš M. F. Y. S. jai priteista 3 532,16 Eur žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. N. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. F. Y. S. jai priteista 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. F. Y. S. nuteistas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2022 m. lapkričio 29 d., apie 16.50 val., važiuodamas paspirtuku Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nedavė kelio ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją R. N., padarydamas jai abiejų rankų riešų lūžius, dešinio kelio girnelės lūžimą ir daugybinius sužalojimus, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė R. N. sveikatą dėl neatsargumo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. F. Y. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį pakeisti: 1) jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi įvertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir šiuo pagrindu sumažinti paskirtą 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą; 2) Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš jo priteistas turtinės žalos atlyginimo sumas (atitinkamai 313,92 Eur ir 3 532,16 Eur) ir R. N. iš jo priteistą neturtinės žalos dydį (7 500 Eur), sumažinti; 3) suteikti galimybę priteistos baudos ir turtinės bei neturtinės žalos dydžius atlyginti per pakankamai ilgą laikotarpį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis neneigė savo kaltės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, detaliai ir nuosekliai papasakojo apie įvykio aplinkybes, iš esmės sutiko atlyginti padarytą žalą, gailėjosi dėl įvykusios nelaimės, užjautė nukentėjusiąją ir jos atsiprašė. Nuteistojo vertinimu, šios aplinkybės vertintinos kaip jo atsakomybę lengvinančios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sudaro pagrindą sumažinti jam paskirtą bausmę.

2.2. Apeliantas pažymi, kad Lietuvoje gyvena siekiant gauti aukštąjį išsilavinimą ir profesiją. Nurodo, kad pats turi užsidirbti, siekiant patenkinti savo kasdienius poreikius, taip pat turi mokėti už mokslą, todėl jo materialinė padėtis nėra lengva. Dėl šios priežasties nuteistasis mano, kad šioje byloje esančiuose civiliniuose ieškiniuose iš jo priteistas turtinės ir neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas, todėl apelianto manymu, teismas turi nustatyti pakankamai ilgą laikotarpį tiek baudos, tiek ir turtinės bei neturtinės žalos dydžių atlyginimui.

3. 2023 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo M. F. Y. S. gynėjo advokato Antono Kviatkovskio prašymas dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, kuriame buvo dėstomos iš esmės kitokios faktinės aplinkybės, nei apeliaciniame skunde, kurios gali turėti esminės įtakos skundžiamo nuosprendžio pagrįstumui. Prašyme nurodoma, kad nuteistasis nepadarė nusikalstamos veikos, t. y. byloje nurodytu laiku ir vietoje buvo ne jis, o kitas asmuo, jo pažįstamas vaikinas, Pakistano Islamo Respublikos pilietis I. M. (I. M.). Prašyme teigiama, kad I. M. paprašė . F. Y. S. leisti laikinai pasinaudoti jo „Bolt“ paskyra ir tokiu būdu užsidirbti pinigų, nes I. M. „Bolt“ paskyra dar buvo tvarkoma. Gynėjas atkreipė dėmesį, kad šios aplinkybės nebuvo nustatytos ir tirtos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė Ingrida Gureckienė prašo nuteistojo M. F. Y. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.

4.1. Prokurorės vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė bausmė už nusikalstamą veiką yra per griežta ir neteisinga. Teismas nuteistajam paskyrė vieną švelniausių bausmės rūšių – baudą, kurios dydį numatė artimą minimaliam. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, teismas paskirtą baudą sumažino vienu trečdaliu. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, amžių, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kitas aplinkybes. Prokurorė nurodė, kad byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą M. F. Y. S. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

4.2. Atsižvelgiant į tai, kad viso proceso metu nuteistasis savo kaltę pripažino ir gailėjosi, nevengė duoti parodymų, daroma išvada, jog teismas nepagrįstai nepripažino M. F. Y. S. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas. Prokurorės vertinimu, atsakomybę lengvinančios atsakomybės nustatymo faktas šiuo atveju neturi jokios įtakos bausmės skyrimui, kadangi nuteistajam paskirta bauda yra artima minimumui bei sumažinta vienu trečdaliu.

4.3. Turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimai išspręsti tinkamai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios R. N. civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jas išanalizavo ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

4.4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnis numato, kad kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja civilinio proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Prokurorės vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo finansinę padėtį, tenkintas apelianto prašymas dėl paskirtos baudos sumokėjimo ir priteistų civilinių ieškinių atlyginimo termino, nustatant kuo ilgesnį laikotarpį.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, nukentėjusioji R. N. prašo nuteistojo M. F. Y. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nukentėjusioji nurodo, kad nuteistasis nei karto nuo įvykio dienos į ją nesikreipė, jos neatsiprašė, vienintelis žodinis atsiprašymas, kurį girdėjo iš nuteistojo buvo 2023 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, tačiau šis atsiprašymas nebuvo nuoširdus. Anot nukentėjusiosios, po priimto teismo nuosprendžio, nuteistasis jos neieškojo, nebandė su ja susisiekti, nerodė iniciatyvos atlyginti padarytą žalą.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, o prokurorė – skundžiamą nuosprendį palikti galioti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. BPK 320 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos apeliacinės instancijos teismo ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas neturi pareigos nagrinėti visus naujus apelianto pateiktus prašymus dėl bylos baigties ir tokius prašymus pagrindžiančius argumentus, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-422/2014, 2K-176-511/2021), tačiau toks naujų prašymų ir argumentų vertinimas negali būti visiškai formalus ir sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas laikantis rungimosi principo reiškia, jog kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu taip pat turi teisę pateikti teismui įvairių prašymų, įskaitant ir susijusius su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422/2014, 2K-162-303/2017). Pagal BPK 293 straipsnyje ir BPK 324 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas nuostatas baigiamųjų kalbų metu bylos nagrinėjimo teisme dalyviai paprastai pateikia savo išvadas dėl įrodymų tyrimo rezultatų, išdėsto teismui savo samprotavimus ir vertinimus apie kaltinimo teisingumą ir pagrįstumą, skirtiną bausmę ir kt. Baigiamųjų kalbų metu išdėstyti argumentai turi reikšmės formuojantis teisėjo vidiniam įsitikinimui, teisingo sprendimo priėmimui, tačiau šių klausimų išsprendimas yra teismo prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-511/2018).

8. Atsižvelgus į minėtą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas vertina gynėjo papildomame prašyme dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo ir baigiamųjų kalbų metu išsakytus argumentus ir suformuotą galutinį procesinį prašymą dėl procesinio sprendimo priėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. apkaltinamasis nuosprendis, priimtas M. F. Y. S. atžvilgiu, naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

9. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliaciniu skundu, nuteistojo gynėjo prašymu, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, byloje apklaususi nuteistąjį M. F. Y. S., liudytojus – J. Ž. ir I. M., surinkusi kitą bylai reikšmingą rašytinę medžiagą, sprendžia, kad byloje duomenų, jog M. F. Y. S. padarė jam inkriminuojamą veiką, nepakanka, o kilusių abejonių, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, pašalinti nėra galimybės.

11. Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atliko dalinį įrodymų tyrimą. Buvo atlikti žemiau aprašyti proceso veiksmai:

11.1. 2023 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas nuteistasis M. F. Y. S., kuris nurodė naujas aplinkybes. Nuteistasis parodė, kad jo draugas I. M. kreipėsi į jį ir pasakė, kad pastarojo „Bolt“ paskyra yra užblokuota ir paprašė leidimo naudotis jo paskyra. Savo „Bolt“ paskyrą perleido 2022 m. lapkritį ir leido naudotis 2 mėn. Kai I. M. buvo perleista „Bolt“ paskyra, tuo metu ir atsitiko aptariamas įvykis. Iki įvykio I. M. jo paskyra naudojosi apie 1 mėn. Kadangi jis dirbo „KFC“, „Bolt“ paskyra buvo laisva, todėl I. M. leido ja naudotis. Siekiant prisijungti prie paskyros yra reikalingas mobiliojo telefono numeris, nereikia vartotojo vardo ar slaptažodžio. Įvedus telefono numerį yra gaunamas kodas, tas kodas naudojamas prisijungimui. Tokį kodą jis davė I. M.. Šiuo metu ta paskyra nesinaudoja, nes ji yra užblokuota. „Bolt“ paskyroje buvo nurodytas jo telefono numeris, bet klientai retai skambindavo, o jeigu skambindavo, tai jis telefono ragelio nekeldavo, o perspėdavo I. M. apie skambinantį klientą ir tuomet pastarasis pats iš savo telefono numerio perskambindavo klientui. Įvykio dieną (2022 m. lapkričio 29 d.) buvo namuose (duomenys neskelbtini), vienas, tik ryte nuvežė savo dėdę į oro uostą. Apie 17.00 val. buvo namuose ir miegojo iki 18.00-19.00 val. Maždaug po 1-2 mėn. atsiėmė savo paskyrą, nes I. M. naudojosi jau savo paskyra. Kai jis atėjo į policijos nuovadą, jam pasakė, kad turi patvirtinti pareiškimą. Jis buvo informuotas, kad tai nėra didelė problema, tik reikės sumokėti tam tikrą sumą nukentėjusiajai. Kalbėjo su savo draugu I. M. ir pastarasis pasakė, kad tai nėra problema ir baudą sumokės. Taip pat I. M. jam papasakojo, kad vežiojo maistą, kirto gatvę, buvo moteris, kurią užkliudė, abu nukrito, atėjo kita moteris, kuri padėjo atsikelti ir pasakė, kad čia nieko baisaus ir taip išsiskirstė. Išrašas iš „Revolut“ sąskaitos rodo, kad I. M. naudojosi jo paskyra, pastarasis darė jam pavedimus už naudojimąsi „Bolt“ paskyra. Policijos nuovadoje jam buvo pasakyta, kad turės sumokėti 15 000 Eur baudą, tačiau tokia suma jam buvo per didelė. Po to sekė teisiamasis posėdis ir bauda jam buvo paskirta. I. M. pradėjo neigti savo kaltę, atsisakė mokėti baudą ir pasakė, kad išvažiuos į savo gimtąją šalį. Klausė I. M., ar pastarasis galės sumokėti baudą, šis atsakė, kad sumokės, bet nei jis, nei I. M. nežinojo, kad bauda bus tokia didelė. Dėl to, nusprendė paduoti apeliacinį skundą.

11.2. 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja J. Ž., kuri parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodytos nuotraukos galimo paspirtuko vairuotojo, kitos valstybės piliečio. Nepamena, ar atpažino tą asmenį. Tiksliai negali pasakyti, ar pamena kaip atpažino labiausiai panašų asmenį ikiteisminio tyrimo metu, kurio numeris buvo „2“. Pamena, kad bandė atpažinti pagal tam tikrus bruožus, kuriuos atsiminė, bet ar buvo tikra dėl atpažinimo, negali pasakyti. Mano, kad šiuo metu negalėtų atpažinti to žmogaus. Liudytojai parodžius nuteistąjį, paaiškino, kad negali pasakyti, kad tai yra būtent tas asmuo. Nepamena, ar nuteistasis galėjo būti su akiniais įvykio metu, ar ne. Liudytojai parodžius I. M. nuotraukas, nurodė, kad nepamena, ar tai galėjo būti šis asmuo.

11.3. 2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas I. M. parodė, kad M. F. Y. S. pažįsta, pastarasis yra jo draugas, kurtu mokosi. Pažįstami yra beveik metus laiko, 2022 m. lapkritį jau buvo pažįstami. Nurodė, kad tai jis partrenkė tą moterį (past. R. N.). Jis, kaip maisto kurjeris, naudojosi „Bolt“ identifikaciniu dokumentu, kurį pasiėmė iš „Bolt“. Naudojosi „Bolt“ paskyra, kuri priklauso M. F. Y. S., todėl ir alga būdavo pervedama į pastarojo sąskaitą, o ne į jo. Paskyra naudojosi, nes norėjo darbo ir tą identifikacinį dokumentą buvo kaip ir išsinuomojęs. Tuo metu neturėjo savo identifikacinio dokumento, nes tada tik neseniai buvo atvažiavęs į Vilnių. Prie „Bolt“ paskyros prisijungdavo per telefono numerį – tiesiog suvesdavo telefono numerį, kurį jam pasakė M. F. Y. S.. Jeigu klientas, kuriam yra vežamas maistas, būtų skambinęs, tai paskambintų ne jam, o M. F. Y. S.. M. F. Y. S. jam pranešdavo, jeigu skambindavo klientas ir tada jis susisiekdavo su klientu. Įvykio metu jis buvo paėmęs maistą ir buvo pakeliui pas klientą. Važiavo kelio pakraščiu su paspirtuku, matė, kad moteris ėjo šaligatviu, pėstiesiems skirta vieta ir pasuko į kelio kraštą. Paspirtuko greitis galėjo būti 10-15 km/h. Moteris kažkaip išėjo priešais paspirtuką ir parkrito ant žemės. Jis moteriai padėjo atsikelti, jai kažką pasakė, bet pastaroji nesuprato jo kalbos. Paklausė, ar viskas gerai, bet moteris nesuprato. Tuomet priėjo jauna moteris, paklausė jo, ar viskas gerai ir jis pasakė, kad gerai. Tada jauna moteris tai perdavė partrenktai moteriai lietuvių kalba. Jauna moteris jam pasakė, kad gali eiti, nes viskas yra tvarkoje. Kada atsitiko aptariamas įvykis, tiksliai nepamena, galbūt 2022 m. lapkričio 19 d. ar 29 d. Įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Moters, kurią partrenkė vardo ar kitų duomenų, nežino. Įvykio metu atrodė viskas gerai, neturėjo priežasties M. F. Y. S. pasakyti apie įvykį, nes jam moteris pasakė, kad viskas yra gerai, jis gali eiti. Galbūt šių metų pradžioje M. F. Y. S. jam pasakė, kad turi nemalonumų ir yra kviečiamas į policijos nuovadą. Nežinojo, kad M. F. Y. S. atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas. Susisiekus su M. F. Y. S., pastarasis jam pasakė, kad yra nuteistas. Jis nevertė M. F. Y. S. prisipažinti, iš jo pusės prievartos nebuvo. M. F. Y. S. jam pranešė, kad teismas priteisė dideles sumas pinigų ir jam reikės surasti daug pinigų.

12. Be to, baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo surinkta ir rašytinė nagrinėjamai bylai reikšminga medžiaga: M. F. Y. S. susirašinėjimai su I. M. (2 t., b. l. 80-86), M. F. Y. S. banko sąskaitos išrašas (2 t., b. l. 87-90), I. M. charakterizuojanti medžiaga (2 t., b. l. 109-112, 116, 117, 119, 120, 121, 122-124, 129, 130, 140, 146, 149, 150), kiti duomenys.

13. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, buvo nustatytos tokios faktinės bylos aplinkybės: 2022 m. lapkričio 29 d., apie 16.50 val., M. F. Y. S. važiuodamas paspirtuku (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir neatsargus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nedavė kelio ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją R. N., padarydamas jai abiejų rankų riešų lūžius, dešinio kelio girnelės lūžimą ir daugybinius sužalojimus, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė R. N. sveikatą dėl neatsargumo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai kilo pagrįstų abejonių dėl nuteistojo M. F. Y. S. dalyvavimo padarant minėtą nusikalstamą veiką.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barberà, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kt.).

15. Remiantis bylos medžiaga, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, objektyviai teismui nebuvo žinomos aplinkybės, nurodytos kartu su apeliacinio skundu, t. y. kad nusikalstamą veiką galimai padarė kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimo veiksmus patikrinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijai kilo pagrįstų abejonių dėl to, ar nuteistasis M.F. Y. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

15.1. Visų pirma, pažymima, kad nuteistojo M. F. Y. S. versija, kad ne jis buvo įvykio vietoje bei ne jis vairavo nukentėjusiąją partrenkusį paspirtuką, nebuvo paneigta. Be paties nuteistojo pirminių parodymų, byloje nėra kitų įrodymų, kurie tokią jo versiją paneigtų. Priešingai, apeliacinės instancijos posėdžių metu buvo surinkti įrodymai, ją patvirtinantys.

15.2. M. F. Y. S.pakeitus savo parodymus dėl jo dalyvavimo įvykyje, buvo tikrinamas kitų byloje esančių įrodymų, turėjusių patvirtinti M. F. Y. S. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, patikimumas. Vienas iš esminių įrodymų buvo nuteistojo atpažinimas ikiteisminio tyrimo metu. Reikia pabrėžti, kad liudytoja J. Ž. dar ikiteisminio tyrimo metu neužtikrintai atpažino M. F. Y. S., kaip asmenį sužalojusį nukentėjusiąją: ji teigė, kad nuotraukoje Nr. 2 (M. F. Y. S.) pažymėtas asmuo yra labiausiai panašus ir galimai jis galėtų būti asmuo, kuris sužalojo paspirtuku moterį. Be to, jai kilo abejonių dėl barzdos ir ūsų, kurių įvykio vietoje buvęs asmuo neturėjo. Taigi liudytoja nebuvo tikra dėl to, kad būtent M. F. Y. S. sužalojo moterį. Tikrinant šias aplinkybes ir papildomai ją apklausiant apeliacinės instancijos posėdyje, J. Ž. apskritai negalėjo nieko konkretaus pasakyti apie ikiteisminio tyrimo metu atliktą atpažinimą ir jo užtikrintumą, juo labiau negalėjo šiuo metu atpažinti įvykyje buvusį asmenį.

15.3. Svarbu pabrėžti, kad pats I. M. apklausos metu pripažino, jog 2022 m. lapkričio mėn. naudojosi nuteistojo Bolt paskyra ir būtent nagrinėjamo įvykio metu patrenkė moterį – taigi iš esmės jis patvirtinto M. F. Y. S. versiją. Dar daugiau, M. F. Y. S. pateikė jo susirašinėjimą su I. M., kuris taip pat pagrindžia aplinkybę, kad įvykio vietoje su paspirtuku nukentėjusiąją patrenkė ne M. F. Y. S.. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad I. M. buvo nusiųstas skundžiamas nuosprendis ir tariamasi dėl paskirtos baudos sumokėjimo ir civilinio ieškinio atlyginimo (t. 2, 80-85).

15.4. Iš esmės tas pačias aplinkybes patvirtina ir M. F. Y. S. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2022 m. lapkričio 14 d. M. F. Y. S. iš Bolt gavo 38,55 Eur, kuriuos tą pačią dieną pervedė I. M.. Panaši finansinė operacija buvo užfiksuota ir 2022 m. lapkričio 21 d. su 134,06 Eur suma, 2022 m. gruodžio 27 d. su 7,01 Eur suma (t. 1, b. l. 88-90). Tokiu būdu galima daryti pagrįstą išvadą, kad iki įvykio, įvykio metu ir dar kurį laiką po jo, M. F. Y. S. Bolt paskyra galėjo naudotis kitas asmuo.

15.5. Galiausiai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors I. M. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gavo tik 2022 m. gruodžio 14 d. (past. todėl iki tol jis negalėjo atsidaryti savo Bolt paskyros), tačiau akivaizdu, kad į Lietuvą jis atvyko anksčiau, nes jo studijos Vilniaus Gedimino technikos universitete prasidėjo 2022 m. rugsėjo 1 d. (t. 2, b. l. 149), o pagal Vilniaus Gedimino technikos universiteto pateiktą informaciją, jis paskaitas lankė (t. 2, b. l. 140).

16. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl M. F. Y. S. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo priimtas skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Atlikus dalinį įrodymų tyrimą ir šių abejonių nepavykus pašalinti, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika R. N. atžvilgiu buvo padaryta, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad M. F. Y. S. dalyvavo ją padarant. Taigi abejonės aiškinamos nuteistojo naudai ir jo atžvilgiu yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, o skundžiamas nuosprendis naikinamas. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nuteistojo apeliaciniame skunde pateikti argumentai nenagrinėjami ir nevertinami.

17. Atsižvelgiant į tai, kad M. F. Y. S. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nuteistajam pareikšti civiliniai ieškiniai atmetami. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikinama.

18. Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 303 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu išteisinamasis nuosprendis priimtas remiantis šio straipsnio 5 dalies 2 punktu, o nusikalstamą veiką padaręs asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoda prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti. Apeliacinės instancijos teisme atliekant dalinį įrodymų tyrimą buvo kvestionuojama aplinkybė dėl kito galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens tapatybės, t. y. I. M.. Tai reiškia, kad įsiteisėjus šioje byloje priimtam išteisinamajam nuosprendžiui M. F. Y. S. atžvilgiu, byla perduotina prokurorui asmens, padariusio BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nustatymui.

19. Be kita ko, Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 6 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 322 straipsnio 1 dalis), išlaidų. Pažymoje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 126,67 Eur už M. F. Y. S. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad priimant išteisinamąjį nuosprendį M. F. Y. S. atžvilgiu, nėra teisinio pagrindo šią pinigų sumą iš jo priteisti, todėl toks prašymas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo M. F. Y. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

M. F. Y. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad M. F. Y. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 313,92 Eur turtinės žalos atmesti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl 3 532,16 Eur turtinės žalos atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. N. civilinį ieškinį dėl 7 500 Eur neturtinės žalos atmesti.

M. F. Y. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš M. F. Y. S. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.