Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Toreris“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Toreris“ dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir patirtų nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. balandžio 18 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės V. V. ieškinys patenkintas iš dalies ir nuspręsta nutraukti 2022 m. rugpjūčio 24 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovės V. V. ir atsakovės UAB „Toreris“, sudarytą dėl automobilio Toyota Auris, identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės ieškovės naudai ieškovės sumokėtus 2 350,00 Eur už automobilį Toyota Auris, identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), bei grąžinti atsakovės nuosavybėn automobilį Toyota Auris, identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo pinigų grąžinimo į ieškovės Swedbank AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis pasiimti automobilį Toyota Auris, identifikavimo kodas (VIN) (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės ieškovės naudai ieškovės patirtus tiesioginius nuostolius 612,50, 66,88 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 962,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat minėtu sprendimu už akių nuspręsta iš atsakovės valstybės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas

5. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

6. Atsakovė, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teigia, kad dokumentai atsakovei buvo įteikti netinkamai, o teismo priimtas sprendimas už akių yra neteisingas ir nepagrįstas.

7. Teismas pažymi, kad vienintelis sprendimo už akių priėmimo pagrindas yra vienos iš šalių pasyvumas, t. y. nepagrįstas nepateikimas bylą nagrinėjančiam teismui atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo procesinio dokumento arba neatvykimas į teismo posėdį, todėl būtina tokį šalies elgesį įvertinti (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-137-302/2018).

8. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą - Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam, pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas.

9. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo procesinių dokumentų įteikimo tvarką detaliau reglamentuoja CPK 123 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. CPK 123 straipsnio 4 dalyje, nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Ši teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

10. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga - kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatą turi būti atsižvelgiama į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas, nesiėmęs papildomų priemonių, iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti juridinio asmens buveinėje, antrą kartą išsiųstus juridinio asmens buveinės adresu procesinius dokumentus laikys tinkamai įteiktais pagal įstatymą. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

11. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, taip pat nurodė, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, kt.).

12. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas ieškinį, teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo bei kitus procesinius dokumentus išsiuntė atsakovei 2023 m. sausio 13 d. atsakovės registruotu buveinės adresu – Vilniaus r. sav., Riešės sen., Jadvygiškių k., Jadvygiškių k. 3. Tačiau procesiniai dokumentai teismui grąžinti neįteikti su pašto darbuotojo žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų, teismas išreikalavo duomenis iš Juridinių asmenų registro apie atsakovės vadovo gyvenamąją vietą ir 2023 m. vasario 6 d. išsiuntė procesinius dokumentus atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini). Tačiau procesiniai dokumentai teismui buvo grąžinti neįteikti su pašto darbuotojo žymomis „neįrengta/netvarkinga pašto dėžutė“, „neįteikta 2 kartus“. 2023 m. vasario 22 d. atsakovei procesiniai dokumentai išsiųsti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi.

13. Taigi vadovaujantis tiek įstatymo nuostatomis, tiek suformuota teismų praktika, procesinių dokumentų įteikimas atsakovei nagrinėjamu atveju laikytinas tinkamu. Pažymėtina, kad atsakovės argumentai, jog atsakovės vadovas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. balandžio 5 d. buvo išvykęs į komandiruotę (duomenys neskelbtini), kad teismas dokumentų neišsiuntė atsakovei el. paštu ar neinformavo telefonu, vertinti kritiškai, kadangi procesinių dokumentų įteikimo būdų telefonu ar el. paštu nei CPK nei kiti įstatymai nenumato. Be to, teismas išnaudojo kitas galimybes įteikti teismo procesinius dokumentus atsakovei – siunčiant procesinius dokumentus atsakovės buveinės bei atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresais. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis teismų praktika, atsakovė kaip juridinis asmuo turėtų pasirūpinti, kad jos buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją, taigi atsakovės argumentas, kad atsakovės vadovas tuo metu buvo ne Lietuvoje, nelaikytinas pateisinama priežastimi, dėl ko atsakovė objektyviai neturėjo galimybės gauti procesinius dokumentus. Taigi atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad delsimas (pasyvumas) naudotis savo teisėmis buvo nulemtas priežasčių, susijusių su objektyviu nežinojimu apie iškeltą civilinę bylą, todėl darytina išvada, kad sprendimas už akių galėjo būti priimtas, nes tam buvo CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas – atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo.

14. Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti pateikti visi šalies turimi ir su byla susiję įrodymai (CPK 287 straipsnio 3 dalis). Kai minėta, CPK 288 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus, be kita ko nustato, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

15. Atsakovė, paduodama teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad kategoriškai nesutinka su tokiu teismo sprendimu, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisingas, pažymėjo, kad transporto priemonės įsigijimo metu automobilis tiesioginę funkciją atliko (važiavo) ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti (draudžiančių dalyvauti eisme ir pan.), nebuvo. Atsakovė nurodė, kad automobilio apžiūra UAB ,,Tokvila“ buvo atlikta tik 2022 m. spalio 12 d., taigi praėjus beveik dviem mėnesiams nuo įsigijimo, kai pati pirkėja automobiliu aktyviai naudojosi. Be to, dėl SDK kodo nebuvimo atsakovė pažymėjo, jog pati atsakovė įsigijo automobilį 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. automobilį pardavė ieškovei. Dėl SDK problema atsakovei iškilo po automobilio įsigijimo tuomet, kai pardavėja, pardavusi automobilį atsakovei, piktybiškai nepatvirtino automobilio pardavimo fakto VĮ ,,Regitra“ sistemoje. Dėl šio įvykio atsakovės atstovas skambino į VĮ ,,Regitra“ padalinį pasiteirauti, ką tokiu atveju daryti ir jam buvo nurodyta kreiptis į policiją. 2022 m. spalio 21 d. atsakovės atstovas raštu kreipėsi į policiją, dėl ko pardavėja, pardavusi atsakovei automobilį, buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Atsakovė pažymėjo, kad apie šią iškilusią problemą ieškovę informavo, tačiau ieškovė, teikdama ieškinį teismui, šią informaciją nuslėpė. Atsakovė prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėjo pranešimus dėl ieškovės padarytų administracinių nusižengimų, išrašus dėl SDK kodo, pirkimo–pardavimo sutartį, įsakymą dėl komondiruotės ir išrašą iš rekvizitų.vz.lt.

16. Teismas, vertindamas atsakovės nurodomas aplinkybes ir pateiktus įrodymus pažymi, kad atsakovė iš esmės nepateikė jokių naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad išrašas iš rekvizitai.vz.lt. yra viešai prieinamas, įmonės rekvizitai teismui žinomi; duomenys apie atsakovės padarytus administracinius nusižengimus laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. spalio 17 d., teismo vertinimu, pagrindžia, kad ginčo automobiliu buvo važiuota, tačiau tokio fakto, kad automobilis važiuoja, ieškovė ir neneigė. Ieškovė teigė, kad automobilio būklė ne tokia, kaip buvo skelbiama jo pardavimo skelbime, ne tokia, apie kurią buvo kalbėta automobilio apžiūros metu bei ne tokia, kaip nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismo vertinimu, pateikti duomenys apie atsakovės padarytus administracinius nusižengimus neturi įtakos teismo sprendime už akių atliktam teisiniam vertinimui. Kiti pateikti įrodymai – elektroniniai laiškai, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovės ir pardavėjos, pardavusios jai automobilį, įsakymas dėl atsakovės direktoriaus komandiruotės taip pat neturi jokios įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui.

17. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, t. y. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio skelbimo kopiją, 2022 m. spalio 12 d. transporto priemonės apžiūros aktą su priedais, 2022 m. spalio 12 d. UAB „Tokvila“ pasiūlymą dėl automobilio remonto kainos bei kitus įrodymus, kurie, vertinant formaliai, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes bei pagrindžia ieškinio reikalavimus.

18. Teismas, atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikinęs, kad yra pagrindas priimti būtent tokį sprendimą, priėmė sprendimą už akių – ieškovės ieškinį tenkino iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Vien tai, kad atsakovė nesutinka su teismo priimtu sprendimu už akių, nepateikiant naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos Vilniaus regiono apylinkės teismo balandžio 18 d. sprendimui už akių, nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu.

19. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

20. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, keliančių abejonę dėl sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo, neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių naikinimo pagrindai, darytina išvada, kad atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

21. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra pateikta jokių įrodymų, turinčių įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovės nurodyti argumentai nepaneigia Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 18 d. priimto sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo civilinėje byloje Nr. e2-1669-1115/2023, taip pat nenustatyta jokių pagrindų, dėl ko sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės pareiškimas netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

22. Ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis, ieškovė šioje byloje patyrė 847,00 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalbą. Tai pagrindžia byloje esanti PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas, ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290–292 straipsniais,

nutaria:

pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Priteisti ieškovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Toreris“, j. a. k. 305619600, 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.