Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Prašė spręsti bylą vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus ir nagrinėti bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Byloje pateikta medžiaga: mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Gyventojų registro pažyma liudija, kad E. V. mirė (duomenys neskelbtini) Taip pat matyti, jog palikėja vaikų ar sutuoktinio neturi (Failas 1 / p. 6-8). Gyventojų registro pažymos patvirtina, kad palikėja su pareiškėja yra seserys, o jų tėvai yra mirę (Failas 1 / p. 11-12).

7. Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po palikėjos E. V. mirties palikimo niekas nepriėmė (Failas 1 / p. 22). Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu palikėjai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (Failas 1 / p. 16).

8. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad veiksmai, susiję su palikimo priėmimu turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

9. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

10. Pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė (sesuo) paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis), o kitų įpėdinių (sutuoktinio, vaikų, tėvų, senelių, provaikaičių, brolių ar seserų) nėra. Kaip minėta, E. V. mirė (duomenys neskelbtini) todėl terminas pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikimui baigėsi (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog kas nors būtų priėmęs palikėjos palikimą, todėl kitų asmenų teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus.

12. Objektyvių, nuo pareiškėjos veiksmų nesusijusių aplinkybių egzistavimas yra laikomas svarbia priežastimi atnaujinti terminą. Pareiškėja po sesers mirties aktyviais veiksmais siekė priimti palikimą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, bet jai to nepavyko padaryti dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, t. y. dokumentų gavimo iš užsienio valstybės ir įforminimo teisės aktų nustatyta tvarka. Palikėja mirties įrašą gavo jau praėjus 3 mėnesių terminui nuo palikėjos mirties, todėl veikdama aktyviai, iškart kreipėsi į advokatą dėl dokumentų atnaujinti palikimo terminą pratęsimo. Terminas praleistas nežymiai apie tris mėnesius skaičiuojant nuo terminio pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos. Niekas nepareiškė pretenzijų į mirusiosios palikimą, pareiškėja yra vienintelė mirusiosios sesuo, kitų asmenų galinčių reikšti norą priimti palikimą nėra, todėl termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų.

13. Aukščiau minėtų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, todėl laikytina, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo sesers mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas, nustatant pareiškėjai 3 mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos sesers E. V. mirties, priimti, kurio eiga pradėtina skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, nustatant pareiškėjai trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Laikyti naujo termino eigos pradžia nutarties įsiteisėjimo dieną.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.