Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta bausmė:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 9 (devyni) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 10 (dešimti) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. D. paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai 20 (dvidešimt) dienų terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis pagrindu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme ir 753 Eur bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai 5 (penkios) dienos laisvės atėmimo ir 753 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmė iš dalies ar visiškai atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį ir jame nurodytus įskaitymus.

Bausmės pradžią, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės vykdymo pagal šį nuosprendį dienos.

Civilinio ieškovo UAB „A“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš kaltinamųjų V. D., E. J. ir M. M. civilinio ieškovo UAB „A“ naudai priteista solidariai 624,57 Eur (šeši šimtai dvidešimt keturi eurai 57 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB ,,B“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai iš kaltinamojo V. D. civilinio ieškovo UAB ,,B“ naudai priteista 156,57 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt šeši eurai 57 ct) turtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. J., M. M., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo V. D. apeliaciniame skunde klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės ar civilinio ieškinio išsprendimo nėra keliamas. Nuteistasis nesutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, prašo švelninti paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant V. D. bausmę.

7. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Skundžiamu nuosprendžiu V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymo. Baudžiamajame įstatyme už šias nusikalstamas veikas numatytos alternatyvios bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas. Nors pirmosios instancijos teismas V. D. paskyrė griežčiausios rūšies bausmes, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą, o pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to V. D. buvo nubaustas per griežtai.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), kita baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), atitinkamai įvertino jo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos). Skiriant bausmes nuteistajam taip pat atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad V. D. ankščiau teistas dešimt kartų, dominuoja analogiškų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams darymas, eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį (smulkios vagystės), Sodros duomenimis nedirbantis. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tiek ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės (terminuotas laisvės atėmimas, bauda), tiek jų atlikimas, V. D. teigiamai nepaveikė, kad jis daugiau nenusikalstų, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės, numatytos straipsnių sankcijose: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, o už baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje – areštas, kurio dydis parinktas maksimalus taikytinas už baudžiamuosius nusižengimus (45 paros) (BK 49 straipsnio 3 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju V. D. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, kadangi teismas įvertinęs nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes pastarajam paskyrė bausmes neperžengdamas sankcijose numatytų ribų, dėl ko jų keisti, mažinti jų trukmę, aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.

10. Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, apylinkės teismas paskirtas bausmes sudėjo iš dalies, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, kai viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai ir paskyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi V. D. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, apeliantui paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės laikyti neadekvačia ar neproporcinga nuteistojo asmenybei ir jo padarytų veikų pobūdžiui ir ją dar labiau švelninti, teisėjų kolegija nemato jokio teisinio pagrindo. Priešingai, bylos duomenys apie sistemingą apelianto nusikalstamą elgesį rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų ir neatsisako savo kriminalinių polinkių, analogiškus nusikaltimus daro pakartotinai.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai taikė BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių nuostatas ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme ir 753 Eur bauda ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius 5 (penkias) dienas laisvės atėmimo ir 753 Eur baudą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog subendrindamas visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas jokios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent nuteistojo neteisėtas veikimas, įstatymo normų nepaisymas ir lemia jo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, bei atitinkamai jais paskirtų bausmių bendrinimą.

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta galutine bausme ir jos dydžiu. Šiuo atveju nėra nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, jų nenurodė ir apeliantas, kurios galėtų leisti daryti bent jau prielaidą, jog V. D. bausmės tikslai gali būti pasiekti sumažinus jam skirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas V. D. nėra pirmasis. Nuteistasis jau nuo 2006 metų sistemingai daro nusikalstamas veikas, teisiamas jau 10 kartą, dominuoja nusikalstamų veikų pakartotinumas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. sausio 3 d. V. D. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą 13 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas 2024 m. balandžio mėnesį, t. y. praėjus vos 3 mėnesiams po išėjimo iš įkalinimo įstaigos. Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, būdamas jau eilę kartų teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, apeliantas pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja išimtinai neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės nei laisvės atėmimo ar arešto bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties, bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Bylos medžiaga rodo, kad nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Dar labiau, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, V. D. atžvilgiu yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. sausio 8 d. Taip pat jo atžvilgiu nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose jam pareikšti analogiški kaltinimai dėl veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje. Šios aplinkybės apygardos teismui leidžia spręsti, kad V. D. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei.

13. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiuo atveju nuteistasis jau ne pirmą kartą darydamas analogišką veiką ir žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikalstamas veikas, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas. V. D. atsainus požiūris į jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą, ne kritiškumas savo veiksmams bei elgesio nekeitimas, taip pat tai, jog anksčiau taikytos poveikio priemonės V. D. jokios teigiamos įtakos nepadarė leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 4 punkte numatytas tikslas – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apelianto atžvilgiu pasiektas nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu V. D. už abi veikas paskirta bausmė, nustatyti dydžiai, paskirtų bausmių bendrinimas iš dalies sudedant, be to, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirtos bausmės sumažinimas vienu trečdaliu, bei šios bausmės bendrinimas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir nustatytas galutinės 8 (aštuonių) mėnesių 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo ir 753 Eur baudos bausmės paskyrimas yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, nuteistojo asmenybei užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskirta galutinė subendrinta bausmė netenkina subjektyvių apelianto lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistojo teisinę padėtį, tuo labiau bausmės už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos individualizuotai, įvertinus aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.