Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis I. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 306¹ straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis I. M. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius, būtent : ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 18 d., Lietuvos Respublikoje, tikslesni duomenys nenustatyti, neteisėtai pakeitė automobilio „Audi A6“, identifikavimo numerius (VIN), pervirindamas dalį pertvaros su visu numeracijos lauku, tokiu būdu tikruosius identifikavimo numerius (duomenys neskelbtini) pakeitė į identifikavimo numerius (duomenys neskelbtini) ir šia transporto priemone su pakeistais identifikavimo numeriais I. M. naudojosi iki 2019 m. liepos 18 d., 15 val. 40 min., kol jį, vairuojantį šį automobilį ir išvykstantį iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, Kybartų kelio pasienio kontrolės punkte, adresu J. Basanavičiaus. g. 3, Kybartai, Vilkaviškio r., patikrino ir sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos pareigūnai, t. y. šiais veiksmais jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

kaltinamasis I. M. buvo kaltinamas tuo, kad pagal kaltinime nurodytas aplinkybes neteisėtai pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius. I. M. neigė padaręs šį nusikaltimą. Iš esmės jis nurodė, jog jis neteisėtai nepakeitė automobilio Audi A6 identifikavimo numerius.

anksčiau minėtais liudytojų T. V., V. M. paaiškinimais;

2019-07-18 įvykio vietos apžiūros protokolu (jame aprašytomis aplinkybėmis), t. y. jog įvykio vieta yra Kybartų KPKP, adresu J. Basanavičiaus g. 3, Kybartai, Vilkaviškio r., kur stovi lengvasis automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos Federacijos registracija), VIN (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13, 14);

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019-11-11 specialisto išvada Nr. 140-(3243)-IS 1-5760, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN yra suklastotas pervirinus dalį pertvaro (duomenys neskelbtini). Automobilyje sumontuoto variklio tipas ir numeris yra (duomenys neskelbtini) (kur? - dėl korozijos neįskaitomas simbolis), Variklio pakeitimo pėdsakų neaptikta. Išlikę variklio identifikavimo numerio fragmentai sutampa su gamykloje, automobilyje VIN (duomenys neskelbtini), sumontuoto variklio numeriu (duomenys neskelbtini). (Automobilio kėbulas nudažytas violetiniai-pilkos spalvos dažais. Originali bazinės automobilio kėbulo dalies spalva yra nepakeista. Dauguma automobilio detalių yra pažymėtos žymomis, rodančiomis 1996 pagaminimo metus, todėl galima daryti tikėtiną išvadą, kad pateiktas tirti automobilis galėjo būti pagamintas 1996 metais. Automobilio VIN yra iškaltas standartinėje šio automobilio modelio ženklinimo vietoje (duomenys neskelbtini). Dažų danga ant pertvaros su numeracijos lauku nesutampa su dažų danga ant kitų automobilio kėbulo vietų. Aplink numeracijos lauką stebima ištisinė negamyklinio virinimo siūlė (1 t., b. l. 37, 38);

duomenimis, kad automobilis, kurio VIN (duomenys neskelbtini), nėra ieškomas (1 t., b. l. 39);

duomenimis, kad automobilis, kurio VIN (duomenys neskelbtini), nėra (nebuvo) registruotas Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 40);

Muitinio tikrinimo aktu Nr. l0209060/110419/F000075, kad 2019-04-11 Pskovo muitinėje patikrintas I. M., automobiliu „Mercedes-Benz 308C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba (duomenys neskelbtini), registracijos numeris (duomenys neskelbtini), gabenantis prekes - automobilio „Audi“ kėbulą, VIN (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos (1 t., b. l. 64-66);

Keleivio muitinės deklaracijos kopija, kad I. M. 2019-04-11 Rusijos FMT Pskovo muitinėje deklaravo gabenantis automobilio „Audi 100“, pilkos spalvos, pagaminto 1993 metais, kėbulą VIN (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67-69);

I. M. Rusijos Federacijos paso lapo su sienos kirtimų spaudais, - kad I. M. 2019-04-11 per Luhamos postą (Estija) atvyko iš Rusijos Federacijos į Estijos Respubliką, o išvyko į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį per Panemunės kelio postą (Lietuva). Išvykimo data neįskaitoma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kito atvykimo į Lietuvos Respubliką per Kybartų kelio postą spaudas yra 2019-04-18, galima daryti išvadą, kad I. M. iš Lietuvos Respublikos per Panemunės kelio postą išvyko nuo 2019-04-11 iki 2019-04-18 (1 t., b. l. 98);

Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos išrašu, kad I. M. 2019-04-18 atvyko į Lietuvos Respubliką per Kybartų pasienio kontrolės punktą, 2019-05-04 atvyko į Lietuvos Respubliką per Lavoriškių pasienio kontrolės punktą, 2019-07-14 atvyko į Lietuvos Respubliką per Medininkų pasienio kontrolės punktą (1 t., b. l. 99-101).

Pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius.

Įvertinęs anksčiau nurodytus kaltinimą grindžiančius duomenis, kaltinamojo I. M. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta patikimų duomenų patvirtinančių tai, kad I. M., veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai pakeitė, t. y. pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, vietoj kaltinime nurodyto autentiško transporto priemonės identifikavimo numerio žymių patalpino kitokias, - kaltinime nurodytas žymes, kurios klaidinančiai panašios į autentiškas transporto priemonės indentifikavimo žymes. Pagal tai kaltinamasis I. M. išteisintinas jam nedalyvavus padarant veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 306¹ straipsnio 1 dalį straipsnyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis I. M. kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą, kaltinime aprašytą dokumentą, šį pagal kaltinime aprašytas aplinkybes laikė, gabeno ir panaudojo.

I. M., kad tai padarė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė. Iš esmės jis nurodė, jog nežinojo, jog šis dokumentas suklastotas, o šį tokį jis pasiėmė iš sūnėno D. M.. Be to, I. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neneigė, jog minėtą dokumentą jis laikė, gabeno ir pateikė VSAT Kybartų pasienio užkardos pasieniečiui. Tačiau, kad tai daro su suklastotu minėtu dokumentu jis nežinojo. Be to, jis nepastebėjo, jog šiame dokumente yra kaltinime nurodyto įrašo pašalinimas ir vietoj jo padarytas kaltinime nurodytas naujas įrašas.

anksčiau minėtais liudytojų T. V., V. M. paaiškinimais;

anksčiau minėtu įvykio vietos apžiūros protokolu;

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2019-08-08 specialisto išvada Nr. 109(KTS)-94, kad pateiktas tirti Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimo blankas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas transporto priemonei „Audi 100 2.6E“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagamintas pagal Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimo blankų gamybos reikalavimus ir jis yra tikras. Minėtame dokumente, averso pusėje, grafoje „????“ esančio įrašo „?e??? cep??“ pirmasis žodis „?e???“ nėra pirminis. Pakeitimas yra atliktas trynimo-skutimo būdu pašalinant pirminį įrašą „?????“ bei jo vietoje prirašant naują „?e???“ (1 t., b. l. 28, 29);

Rusijos Federacijos registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kad transporto priemonės registracijos liudijimas išduotas 2018-02-21 I. M. (I. M.). Registruotas tamsiai pilkos spalvos automobilis „Audi 100 2.6E“, VIN (duomenys neskelbtini), pagamintas 1993 metais (1 t., b. l. 30-32);

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktais duomenimis, kad gauta informacija iš Interpolo Rusijos nacionalinio biuro, kuriuo konstatuota, kad valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo išduoti automobiliui „Audi 100“, VIN (duomenys neskelbtini) . 2018-02-18 šiam automobiliui buvo išduotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas - M. I. (1 t., b. l. 47);

2019-07-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole aprašytomis aplinkybėmis, kad Kybartų pasienio užkardos vyr. pasienietis T. V. pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 53, 54);

2019-12-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole aprašytomis aplinkybėmis, jog I. M. pateikė muitinio tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio muitinės deklaraciją, transporto priemonės pasą (duomenys neskelbtini) (1 t. , b. l. 62, 63);

Transporto priemonės paso (duomenys neskelbtini) kopija, - kad pasas yra dublikatas, 2019-11-30 išduotas dublikatas, kuris išduotas vietoje prarasto 2015-10-31 transporto priemonės paso Nr. (duomenys neskelbtini). Pase nurodyta, kad automobilio „Audi 100 2.6E“, VIN (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, pagaminto 1993 metais, savininkas yra I. M. (1 t., b. l. 70-75).

Įvertinęs anksčiau nurodytus kaltinimą grindžiančius duomenis, kaltinamojo I. M. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta patikimų duomenų patvirtinančių tai, kad I. M., veikdamas tiesiogine tyčia, suklastojo tikrą, kaltinime aprašytą dokumentą.

Tačiau anksčiau aprašyti liudytojų paaiškinimai, automobilio registracijos liudijimas, minėti rašytiniai duomenys bei I. M. paaiškinimai, jog jis iki kaltinime nurodytu laiku minėto automobilio registracijos liudijimo pateikimo VSAT pareigūnui, šį laikė, gabeno, patvirtina, tai, kad I. M. žinomai suklastotą tikrą dokumentą (automobilio registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini)) laikė, gabeno ir panaudojo.

Nenustatyta, kad pasitvirtinusio kaltinimo ribose liudytojai T. V. teisiamojo posėdžio metu, V. M. ikiteisminio tyrimo metu dėl kokių tai priežasčių galėjo sakyti I. M. atžvilgiu netiesą. Šių liudytojų anksčiau aprašyti paaiškinimai pakankamai išsamūs, aiškūs. Šių paaiškinimai, kurie papildyti anksčiau aprašyta rašytine medžiaga, patvirtina teismo anksčiau aprašytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl teismas anksčiau aprašytais liudytojų paaiškinimais dėl I. M. žinomai suklastoto tikro dokumento (automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) laikymo, gabenimo ir panaudojimo tiki ir juos vertina kaltinamojo I. M. kaltės įrodymais.

Anksčiau išvardintoje rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, šie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Nenustatyta, kad šie rašytiniai duomenys, dokumentas gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismas minėtą rašytinę medžiagą taip pat vertina kaltinamojo I. M. kaltės įrodymais.

Teismas, ištyręs anksčiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais (šių visuma) įrodyta I. M. kaltė, jog žinomai suklastotą, kaltinime aprašytą dokumentą, laikė, gabeno ir panaudojo.

Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys I. M. veiksmai aiškiai rodo, kad jis, šiuos darydamas, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, būtent laikyti, gabenti ir VSAT pareigūnui patekti minėtą dokumentą. I. M. kaltei įrodyti pakanka byloje surinktų įrodymų. Jo anksčiau aprašyta nusikalstama veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalies požymius.

I. M. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog jis nežinojo, jog laiko, gabena ir VSAT pareigūnui pateikia žinomai suklastotą tikrą dokumentą (automobilio registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini)) neįtikinantys. Juo labiau, jog jis šį pateikė, nustačius, jog per Kybartų kelio pasienio kontrolės puntą jis važiavo su automobiliu „Audi A6“, kurio pakeistas identifikavimo numeris (VIN), ir kurio spalva tamsiai pilka. Be to, jis Pskovo muitinėje deklaravo gabenantis automobilio „Audi 100“, pilkos spalvos, pagaminto 1993 metais, kėbulą, kurio VIN ... (duomenys neskelbtini), kurį kaip jis nurodė įvežė į Lietuvą.

I. M. atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Skirdamas I. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė : tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Kaltinamasis I. M. padarė nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltininkui gali būti paskirta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. I. M. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas. Byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Pagal tai jam skiriama švelniausia BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – bauda.

Pagal BK 47 straipsnio 1 dalį bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagal šio straipsnio 2 dalį, 3 dalies 2 punktą bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais; nustatoma bauda už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio.

Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, bei įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko dėl pateisinamų priežasčių, o I. M. nevengė atvykti į teismo posėdį, jam (I. M.) už nusikaltimą skirtina švelnesnė bausmė, nei numatyta BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

Pagal anksčiau nustatytas aplinkybes bei BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalis konfiskuotinas automobilis „Audi A6“, kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini) pakeistas į identifikavimo numerius (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. M. pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nedalyvavus padarant veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 306¹ straipsnio 1 dalį straipsnyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Pripažinti I. M. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir už tai jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 21 MGL dydžio, t. y. 1050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į I. M. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2019-07-18 15.40 val. iki 2019-07-19 14.19 val., t. y. du MGL dydžius baudos, ir laikyti, kad du MGL dydžius baudos I. M. atliko.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prokuroro 2019-07-19 nutarimu paskirtą I. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) kardomąją priemonę – 950 eurų užstatą, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, I. M. kaip užstatą įneštus 945,00 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) į LR Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) įskaityti į šiuo nuosprendžiu I. M. paskirtą 21 MGL dydžio baudą ir laikyti, jog I. M. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikęs visiškai.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuoti automobilį „Audi A6“, kurio tikrasis VIN: (duomenys neskelbtini) pakeistas į identifikavimo numerius (duomenys neskelbtini), su dviem užvedimo rakteliais, kurie su šiuo automobiliu saugomi VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriuje.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini); muitinio tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); keleivio muitinės deklaraciją; transporto priemonės pasą (duomenys neskelbtini), kurie pridėti prie bylos, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.