Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-749-193-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-08
Bylos Nr.
1A-749-193-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Nijolė Sušinskienė
Nuteistasis
R. R.
Advokatai
Aušra Ručienė
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-749-193/2011

Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Rimantui Vagriui,nuteistajai R. R. ir jos gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-14 nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažinta kalta pagal BK 228 str. 2 d. ir ji nubausta teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu trejiems metams,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. R. nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d., Panevėžio mieste, būdama valstybės tarnautoja – valstybės politike – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nare (išrinkta į miesto tarybą 2007 m. kovo 4 d.), Panevėžio keleivinio transporto organizavimo komisijos pirmininke (paskirta Panevėžio miesto mero potvarkiais 2008 m. liepos 1 d. Nr. M-78 ir 2010 m. vasario 19 d. Nr. M-21), Vežėjų (operatorių) parinkimo keleiviams vežti Panevėžyje miesto vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais konkurso organizavimo komisijos nare (paskirta 2010 m. vasario 24 d. Panevėžio miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-23), Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotoja (paskirta 2010 m. sausio 29 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr.1-47-2), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei viršijo įgaliojimus, siekdama turtinės naudos sau, o taip pat R. S. individuliai įmonei (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ir UAB „D“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), ir dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes tokiais su atsakingų tarnybinių pareigų atlikimu susijusiais neteisėtais veiksmais pavaldinių ir Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų akyse kuriant savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, buvo parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkintas savivaldos prestižas ir akivaizdžiai diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, o būtent:

-2009 m. sausio 29 d., Panevėžio miesto savivaldybėje, esančioje Laisvės a. 20, Panevėžio m., būdama valstybės tarnautoja – valstybės politike – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nare ir Panevėžio keleivinio transporto organizavimo komisijos pirmininke, žinodama, kad 2009 m. sausio 21 d. 15 val. 30 min., Panevėžio mieste AB „E“ galinėje maršruto Nr. 10 stotelėje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti R. S. individualios įmonės transporto priemonės „Mercedes Benz 315“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keleivių vežimo reikalavimų pažeidimai dėl apipavidalinimo neatitikimų (nebuvo atpažinimo ženklo – plafono, maršruto numerio gale, šachmatų juostos ir ant priekinių durelių įmonės pavadinimo, adreso ir telefono), bei esant galiojančioms minėtos įmonės darbuotojų administracinėms nuobaudoms už keleivių vežimo keleiviniu kelių transportu taisyklių pažeidimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t.y. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui nesiūlė panaikinti leidimą R. S. individualiai įmonei vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutiniais taksi maršrutu Nr. 10, o komisijos nariams pasiūlė apsiriboti R. S. įmonės apsvarstymu ir tokiu būdu R. S. įmonei padėjo išsaugoti leidimą ir išvengti administracinės atsakomybės;

- laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 24 d. iki 2010 m. birželio 9 d., Panevėžio mieste, būdama atsakinga už vežėjų (operatorių) parinkimą vežti keleivius Panevėžyje reguliaraus susisiekimo miesto maršrutiniais taksi (maršrutais Nr. 3 ir Nr. 10), tyčia, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, priešingai tarnybos interesams, į maršrutinių taksi 3 – ojo ir 10 – ojo maršrutų konkursų sąlygas įtraukdama išskirtinai R. S. įmonei palankius ir tik su šia įmone iki konkursų rengimo pradžios suderintus, kitus Panevėžio regiono vežėjus diskriminuojančius kvalifikacinius reikalavimus: vežėjui (operatoriui) turėti ne senesnes kaip 10 metų transporto priemones, o sutartyje išplėtė šį reikalavimą – turėti ne senesnes kaip 10 metų transporto priemones per visą 4 metų sutarties galiojimo laiką (vežėjo kvalifikacinių reikalavimų 10 p.); kad vežėjo (operatoriaus) transporto priemonės (jų varikliai) atitiktų ekologinius standartus Euro – 3 arba Euro – 4 (vežėjo kvalifikacinių reikalavimų 11 p.), 3 – ojo maršruto vežėjui (operatoriui) turėti atsarginę transporto priemonę (vežėjo kvalifikacinių reikalavimų 10 p.) – ir tokiu būdu sudarė R. S. įmonei sąlygas 2010 m. birželio 7-9 d. neteisėtai laimėti 2 viešuosius konkursus dėl keleivių vežimo taksi maršrutais Nr. 3 ir Nr. 10 parinkimo Panevėžio mieste;

-2010 m. rugpjūčio 30 d. tarp 11.32 val. – 11.40 val., Panevėžio mieste, siekdama turtinės naudos UAB „D“, kad pastaroji įmonė per Panevėžio miesto savivaldybės negyvenamų patalpų nuomos viešąjį konkursą savo komercinei veiklai mažiausia kaina iš Panevėžio miesto savivaldybės išsinuomotų 47,60 m² negyvenamas patalpas su rūsiu, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., veikdama srityje, kuri 2010 m. vasario 24 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-48-4 nepripažinta jos, kaip savivaldybės mero pavaduotojos, veiklos sritimi, viršijo įgaliojimus - tyčia, priešingai tarnybos interesams pasinaudodama savo tarnybine padėtimi ir įtaka Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojui A. D., per pastarąjį kišosi į Panevėžio miesto negyvenamų patalpų nuomos komisijos darbą 2010 m. rugpjūčio 30 d. organizuoto viešojo konkurso metu dėl Panevėžio miesto savivaldybės 47,60 m² negyvenamų patalpų su rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, versdama Negyvenamų patalpų nuomos komisijos narius atskleisti jai konfidencialią informaciją apie šio konkurso dalyvių skaičių, ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. 11.39 val. telefonu iš A. D. sužinojusi konfidencialią informaciją apie minėtų negyvenamų patalpų nuomos konkurso dalyvių skaičių, ją telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 30 d. 11.40 val. atskleidė savo pažįstamam UAB „D“ direktoriui komercijai D. K., kas leido pastarajam 2010 m. rugpjūčio 30 d. 12 val. nuo UAB „D“ į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Negyvenamų patalpų nuomos komisijos organizuotą viešąjį konkursą pateikti paraišką nuomotis iš savivaldybės komercijai negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už minimalią kainą – 7,50 Lt + PVM (1 m² per mėnesį) ir laimėti šį viešąjį konkursą 2010 m. rugpjūčio 30 d., o 2010 m. rugsėjo 8 d. sudaryti minėtų negyvenamų patalpų nuomos sutartį trejiems metams su Panevėžio miesto savivaldybe už minėtą kainą;

-2010 m. lapkričio 18 d., siekdama turtinės naudos sau ir savo motinai J. R. , piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, netiesiogiai per UAB „Z“ iš UAB „A“ generalinio direktoriaus R. L. neatlygintinai priimdama 2208,50 Lt apmokėjimą UAB „Z“ už pastarosios 2010 m. lapkričio mėnesį vandentiekio įvado ir nuotekų išvado paklojimą ir pajungimą J. R. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), už ateityje R. L. ir UAB „A“ palankius sprendimus tikrinant UAB „A“ buhalterines finansines apskaitas ir pateikiant akcininkų susirinkimui pasiūlymus apie bendrovės metines finansines ataskaitas, analizuojant bendrovės veiklą, skiriant ir atleidžiant valdybos narius.

Šalies argumentai

Nuteistoji R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-14 nuosprendį ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prieš tai išsireikalavus duomenis apie laiduotoją. Teismui netaikant jos atžvilgiu BK 40 str., prašo iki minimalaus sutrumpinti teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo terminą. Apeliantė neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su jai skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Mano, kad yra visos sąlygos atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dėl jos visiškai prisipažino ir gailisi, turtinės žalos niekam nepadaryta, yra pagrindas manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodo, kad šiuo metu dirba, jos išlaikoma mama serga ir jai reikalingas materialinė parama. Pažymi, kad supratusi kaltę dar iki įtarimo jai pareiškimo stengėsi pašalinti savo neteisėto elgesio dėl padėjimo R. S. įmonei pasekmes – tarybos posėdyje balsavo už tai, kad gyventojai būtų vežami savivaldybės įmonės, o ne privačių vežėjų. Todėl mano, kad toks jos elgesys BK 59 str. 2 d. pagrindu gali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, laiduotoja prašė atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, sutikdama už ją laiduoti, prokuroras prašė nuteistosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantė neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jai skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, teigdama, kad yra visos sąlygos jos atžvilgiu taikyti BK 40 str. arba iki minimalaus sutrumpinti teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo terminą. Tačiau išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantei R. R. bausmę bei nustatė jos dydį, taip pat pagrįstai netaikė jos atžvilgiu BK 40 str. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar švelninti bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant materialiųjų teisės normų.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. R. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją (padaryta baigta tyčinė apysunkė tęstinė nusikalstama veika), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino R. R. asmenybę (nusikalstamą veiką padarė būdama valstybės tarnautoja, neteista, charakterizuojama teigiamai). Įvertinus visas šias aplinkybes, apylinkės teismas R. R. paskyrė švelnesnę BK 228 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą. Nustatydamas šios bausmės rūšies dydį – bausmės vidurkį, teismas tokį savo sprendimą motyvavo – atsižvelgė į R. R. asmenybę, veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad veika pasireiškė ne pavieniais veiksmais. Tokią teismo nuosprendžiu nuteistajai paskirtą bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių R. R. paskirtasis teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas turėtų būti trumpinamas, byloje nenustatyta. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.

Sutinkamai su BK 40 str. 1 d. asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jokio asmens prašymas perduoti R. R. jo atsakomybėn pagal laidavimą iki pirmos instancijos teismui išeinant į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio teismui pateiktas nebuvo, todėl apylinkės teismas pagrįstai R. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimo ir nesprendė.

Apeliantė apeliaciniame skunde prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, mano kad yra visos sąlygos atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra.

Pagal BK 40 str. 2 d. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jei ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tik visų aukščiau nurodytų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi tai yra jo teisė, o ne pareiga. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra kaltininko teisė ir esant visoms BK 40 str. 2 d. numatytoms sąlygoms.

Nors R. R.. nusikalto pirmą kartą, tačiau kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, ji per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d. atliko seką veiksmų, kurių visuma įvertinta kaip vieninga tęstinė veika. Įstatymas nedraudžia atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika buvo tęstinė ar ji buvo daroma ilgą laiką. BK 40 str. nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas. Šiuo atveju R. R. padaryta nusikalstama veika atitinka nurodytas aplinkybes, todėl galima būtų laikyti, kad yra viena iš būtinų sąlygų norint taikyti jo atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-82/2010, jeigu kvalifikavimo požiūriu padaryta tęstinė veika vertinama kaip vienas nusikaltimas ir tuo pagrindu laikoma, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tai tokia teisinė išvada neturėtų užgožti šios veikos ypatybių svarbos. Ypač šios sąlygos nederėtų suabsoliutinti sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Net ir vienas tyčinis apysunkis ar net lengvesnis nusikaltimas, jeigu jis buvo daromas ilgą ar labai ilgą laiką (keletą metų ir pan.) sistemingais, versliškais, intensyviai kartojamais veiksmais, naudojant tam tikrus pavojingus įrankius ar priemones ir pan., pagal savo teisinę reikšmę atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės neturėtų būti prilyginamas vienkartiniam nusikalstamam poelgiui, neturinčiam ypatingo užmojo, didelio įžūlumo bruožų, tačiau kvalifikuotam pritaikius tą patį baudžiamąjį įstatymą.

R. R. nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laiko tarpą – nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d., t. y. beveik du metus. Per šį laikotarpį R. R. atliko eilę veiksmų (piktnaudžiavo tarnyba ir viršijo įgaliojimus), siekdama turtinės naudos sau ir kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką R. R. pradėjo daryti būdama valstybės politike – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nare, ją tęsė ir po to, kai buvo paskirta Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotoja (2010-01-29). R. R. veikė pasikartojančiais veiksmais, žinodama, jog elgiasi neteisėtai, kas rodo jos didelį įžūlumą. Todėl, teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl R. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jos nusikalstami veiksmai negali būti prilyginami vienkartiniam, neturinčiam iš ankstinio ypatingo tikslo nusikalstamam poelgiui, kvalifikuotam pagal tą patį BK straipsnį.

Apeliantė kaip laiduotoją nurodo savo motiną, kuri sutinka laiduoti už savo dukrą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistosios motina nėra asmuo, galintis daryti nuteistajai teigiamą įtaką. Tokią išvadą leidžia daryti sekančios aplinkybės – tam tikri skundžiamu teismo nuosprendžiu konstatuoti R. R. nusikalstami veiksmai buvo atlikti būtent motinos naudai, be to, pati apeliantė skunde nurodo pati prižiūrinti ir materialiai išlaikanti savo motiną, kas patvirtina jos motinos negalėjimą daryti teigiamą įtaką savo dukrai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija neturi pagrindo konstatuoti esant absoliutų visų įstatymo numatytų sąlygų egzistavimą, norint taikyti R. R. atžvilgiu BK 40 str. nuostatas. Teismo nuomone, nei teigiamai charakterizuojama R. R. asmenybė, nei aukščiau išdėstytos aplinkybės nepaneigia jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio bei visuomeninės reikšmės. Todėl darytina išvada, kad R. R.. atžvilgiu taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtų ne tik nepasiekti bausmės tikslai, bet ir būtų neįgyvendinti teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principai.

Įvertinus visa tai, iš baudžiamojo įstatymo numatytų teisinės atsakomybės formų R. R. teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams yra teisingas, nes atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarinius ir užtikrina bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Apeliantė skunde teigia, kad ji dar iki įtarimo jai pareiškimo stengėsi pašalinti savo neteisėto elgesio dėl padėjimo R. S. įmonei pasekmes, kas jos manymu, BK 59 str. 2 d. pagrindu vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau šis nuteistosios teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Nuteistosios pateiktas savaip ir savo naudai interpretuojamas pačios elgesys nesudaro pagrindo pastarąjį pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų ir keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Nuteistosios R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Algirdas GaputisNijolė Sušinskienė