Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 9 klases, nedirbantis, nevedęs, Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos nedeklaravęs, atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 3 dalį 5 MGL bauda, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi bauda pakeista į 2 parų arešto bausmę, bausmę atliko;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 3 MGL bauda, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi bauda pakeista į 1 paros arešto bausmę;

3) Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1-2 dalis subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metus įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos, per 6 mėnesius sumokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL įmoką. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

4) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1-2 dalis galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Šiaulių apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 2016 m. birželio 16 d. nutartimi subendrino bausmes, skirtas Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d., Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiais, ir nustatė galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

6) Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį subendrinta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi nustatyta bausme, ir skyrė galutinę subendrintą 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

yra kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., turėdamas tikslą įgyti ESAM 4500 „Delonghi“ kavos virimo aparatą, kurio vertė be PVM – 2 856,30 Lt (827,24 €), NWZ-S515B „Sony“ ausinuką, kurio vertė be PVM – 252,09 Lt (73,01 €), VAIO VGN-NR11S/S „Sony“ nešiojamąjį kompiuterį, kurio vertė be PVM – 2 268,06 Lt (656,87 €), QC „Philips“ plaukų kirpimo mašinėlę, kurios vertė be PVM – 84,03 Lt (24,33 €), iš viso turto už 5 460,48 Lt (1 581,46 €) be PVM arba 6 497,97 Lt (1 881,94 €) su PVM, 2009 m. vasario 25 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą – 2009 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ELE Nr. 67879, kai joje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis: G. A. vardą, pavardę ir pasirašė G. A. parašu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, kai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai J. N. ir jo pagrindu gavo „Delonghi“ kavos virimo aparatą, „Sony“ ausinuką, „Sony“ nešiojamąjį kompiuterį, „Philips“ plaukų kirpimo mašinėlę.

Be to, E. K. pasisavino jam patikėtą svetimą G. A. priklausantį turtą – 3 000 Lt (868,86 €), kuriuos gavo pardavęs „Delonghi“ kavos virimo aparatą, „Sony“ ausinuką, „Sony“ nešiojamąjį kompiuterį, „Philips“ plaukų kirpimo mašinėlę.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis E. K. prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad su nukentėjusiuoju G. (G. A.) susipažino (duomenys neskelbtini) globos namuose. Iki įvykio buvo pažįstami apie 2-3 metus. Jis iš vaikų globos namų išėjo anksčiau nei G.. Kartas nuo karto su juo susitikdavo. G. užsiminė apie vienkartinę įsikurdinimo pašalpą, kuri skiriama, sulaukus pilnametystės. Tuo metu įsikurdinimo pašalpa siekė 6 000 Lt (1 737,72 €). Jis (E. K.) pasakė G., kad gali padėti „išsigryninti“, nes grynais pinigais pašalpos neduodavo, reikėdavo pirkti daiktus. Pašalpos išgryninimo mechanizmas toks: reikia surasti žmonių, kuriems būtų reikalingi tam tikri daiktai, ir parduoti daiktus. Taip buvo daręs sau. Be G., daugiau niekam nebuvo padėjęs „išsigryninti“ pašalpos.

G. nenurodė, kokių prekių pirkti. Jis (E. K.) surado potencialų pirkėją ir šis nurodė, kokių daiktų jam reikia. Nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), ir prisistatė G. vardu. Iš pradžių išsirinko skalbimo mašiną, šaldytuvą. Potencialiam pirkėjui šaldytuvas, skalbimo mašina nebuvo reikalingi. Jam reikėjo plaukų kirpimo mašinėlės, kompiuterio ir lygtais kavos aparato, bet tokių prekių už įsikurdinimo pašalpą nelabai galima pirkti. Todėl (sąskaitoje faktūroje) reikėjo nurodyti vienas prekes, o pasiimti kitas, kurių reikia potencialiam pirkėjui, svarbu, kad būtų už tą pačią sumą.

G. jam padavė (apmokėtą) sąskaitą faktūrą. Jis su tuo lapeliu nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir pasikeitė prekių sudėtį. Ant (kitos) sąskaitos faktūros reikėjo pasirašyti G. vardu. Nepamena, ar planavo su G. važiuoti pasirašyti ant sąskaitos faktūros. Parduotuvėje gavo visus (kaltinamajame akte) išvardintus daiktus ir juos perdavė pirkėjui, o pirkėjas jam davė pinigus. Nepamena, kiek gavo pinigų iš pirkėjo, lyg ir pusę tų daiktų vertės, apie 3 000 Lt (868,86 €). Tokie veiksmai atitiko susitarimą su G.

Su G. neatsiskaitė, nes jam pasiūlė darbą J. K. ir reikėjo pinigų kelionei. Į užsienį išvyko po dviejų savaičių. Pripažino negražiai pasielgęs su G.. G. lygtai jo paskui ieškojo per brolį, bet jo jau nebebuvo. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka visa apimtimi.

Kadangi paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė išsamius paaiškinimus, nėra kaltinamas padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamų veikų aplinkybės nekėlė abejonių, ir nei prokuroras, nei kaltinamasis ir jo gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

BK 300 straipsnio prasme dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-290/2008, 2K-334/ 2010). Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kai kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu visiško materialaus klastojimo būdu. Žinomai suklastotas tikras dokumentas yra tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teise, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę į) turtą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu jie „priverčiami“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinai valdyti. Sukčiavimo atveju apgaulė naudojama kaip turto ar turtinės teisės įgijimo būdas. Sukčiavimo kaip nusikaltimo rezultatas – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-387/2008, 2K-481/2010, 2K-620/2010).

Norint pripažinti veiką sukčiavimu, svarbu išsiaiškinti veikos subjektyviuosius požymius. Tyčiai būdinga tai, kad noras apgaulingai neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, dar iki turto ar teisės į jį įgijimo. Reikia nustatyti, kad kaltininkas, sudarydamas konkrečius sandorius dėl turto, iš anksto turėjo siekį suklaidinti (apgauti) kitą asmenį ir neteisėtai įgyti svetimą jam turtą ar teisę į jį. Kaltininko išankstinę tyčią neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi patvirtinti sandorio sudarymo metu kaltininko naudojama apgaulė. Pagal teismų praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir panašiai. Visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problematišku pažeistos teisės atstatymą.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, daroma išvada, kad kaltinamasis suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą, tačiau nusikalstami kaltinamojo veiksmai, savavališkai pasiliekant nukentėjusiajam priklausančias lėšas, kurias jis gavo pardavęs buitinę techniką, labiau atitinka pasisavinimo negu sukčiavimo sudėtį. BK 183 straipsnio prasme patikėtas turtas - užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių kaltinamojo versiją, kad pasisavinti nukentėjusiojo pinigus jis sumąstė tuos pinigus gavęs, kai atsirado galimybė išvykti dirbti į užsienį. Vadinasi, trūksta esminio sukčiavimo subjektyviosios pusės požymio – išankstinės tyčios pasisavinti svetimus pinigus. Stokodamas pinigų kelionei, kaltinamasis nusprendė pasinaudoti buvusia situacija (pinigų iš pirkėjo turėjimu) ir, peržengdamas susitarimo su nukentėjusiuoju ribas, tuos pinigus išleido asmeninėms reikmėms.

Teismų praktikoje sukčiavimo ir turto pasisavinimo bylose, sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, kai nevykdomos turtinės prievolės, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/ 2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002 2K-851/2001.). Pasisavinęs nukentėjusiojo pinigus, kaltinamasis vengė kontaktuoti su juo ir pinigų gera valia (užsidirbęs užsienyje) negrąžino. Todėl pagal BK 182 straipsnio 1 dalį inkriminuotą nusikalstamą veiką teismas perkvalifikuoja į BK 183 straipsnio 1 dalį. Teismo iniciatyva atliktos korekcijos kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.

Už patikėto turto pasisavinimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 183 str. 1 d.).

Už tikro dokumento klastojimą ir panaudojimą gali būti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 300 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis padarytos dvi nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamų veikų sudėtys materialios, nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Turto pasisavinimo motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei, kuriuos reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti.

Kaltinamasis nusikalto būdamas gana jauno amžiaus (21 m.), nedirba (1 t., 138 b. l.), neturi sukūręs šeimos. VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos centre nesilankė, neįrašytas į psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitą; neįtrauktas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pacientų registrą (1 t., 143, 145 b. l.). 6 kartus baustas administracine tvarka už smulkius svetimo turto pagrobimus ir kartą už grubų KET pažeidimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (137 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Yra teistas taip pat 6 kartus, įskaitant už dokumentų klastojimą ir sukčiavimą (1 t., 115-122, 124-136 b. l.; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs (inkriminuotas) nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaip minėta, kaltinamasis teisiamas septintą kartą, nustatytas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas tris kartus. Įvertinęs nusikalstamų veikų pavojingumą (primityvūs), kaltinamojo asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad adekvati bausmė už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką galėtų būti griežčiausios sankcijose numatytos bausmės rūšys – laisvės atėmimas, jų dydžius parenkant ženkliai mažesnius už sankcijos vidurkį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos dalinio sudėjimo būdu ir skiriama subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.) reikalavimų, subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta subendrinta sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir skiriama galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaitoma laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią kaltinamasis atliko pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį.

Civilinis ieškovas G. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimais padarytos 6 500 Lt (1 882,53 €) turtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t., 27 b. l.). Kaltinamasis neginčijo padarytos turtinės žalos dydžio, todėl civilinis ieškinys dėl 6 500 Lt (1 882,53 €) turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas visiškai ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąjį gynė advokatė L. M., nagrinėjant baudžiamąją bylą - advokatas E. J. (1 t., 91, 180 b. l.). Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016 m. liepos 25 d. pateikė pažymą Nr. (2.19) NTP-7-8110 (1 t., 182-183 b. l.), patvirtinančią, kad šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 144,75 €. Kadangi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Dokumentas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas, - 2009 m. vasario 25 d. PVM sąskaita faktūra serija ELE Nr. 67879, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, E. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, E. K. skirtą subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 6 (šešių) mėnesių.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, E. K. šiuo nuosprendžiu skirtą subendrintą sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu skirta 3 (trijų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę subendrintą 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią E. K. atliko pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. spalio 20 d.

Civilinio ieškovo G. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš E. K. priteisti 1 882,53 € (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 53 euro centų) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2009 m. vasario 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ELE Nr. 67879 palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o nuteistajam E. K., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, – per 20 d. nuo nuosprendžio patvirtinto nuorašo įteikimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.