- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-22
- Bylos Nr.
- 2S-802-613/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01481-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- A. A., A. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. – B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir A. A. – B. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nutraukti jų santuoką, sudarytą 2017 m. balandžio 26 d. Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės ir Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; pareiškėjai A. A.-B. palikti ikisantuokinę pavardę – „A.“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų A. B. ir A. A. – B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
2.1. Iš prašyme nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų, nustatė, kad pareiškėjai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir yra kitos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2S-497-657/2023).
2.2. Remdamasis CPK 137 straipsnio 3 dalimi, išaiškino, kad pareiškėjai siekdami nutraukti santuoką bendru sutikimu, nesant bendrų nepilnamečių vaikų, dėl santuokos nutraukimo, turi teisę kreiptis į savo nuožiūra pasirinktą notarą. Kreipimosi dėl santuokos nutraukimo į notarą tvarka reglamentuota CK 3.54¹ straipsnyje.
2.3. Teismas prašyme nurodytą aplinkybė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime ir neturi galimybės nuvykti pas notarą, vertino kaip nesudarančią priežasties kreiptis tiesiogiai į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kadangi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato, kad galima atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą. Tokiu atveju notaras iškviečiamas į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą.
2.4. Pažymėjo, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami nuotoliniu ar mišriuoju būdu, naudojant informacinių technologijų priemones (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnio 3 dalis, 28¹ straipsnis 28² straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Pažymi, kad CK 3.54¹ straipsnyje ir 3.54² straipsnyje yra nurodytas vienas iš variantų sutuoktiniams santuoką nutraukti kreipiantis dėl santuokos nutraukimo į notarą notarine tvarka. Tačiau pareiškėjai negali pasinaudoti minėtomis įstatymų normomis, kadangi sutuoktinis A. B. atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime. Pareiškėja konsultavosi su Kėdainių mieste esančiais notarais dėl galimybės nutraukti santuoką nuotoliniu būdu, tačiau nei vienas notaras nesutiko nutraukti santuokos tokiu būdu motyvuojant specialiosios įrangos neturėjimu.
3.2. Akcentuoja, kad pareiškėjos materialinė padėtis yra labai bloga. Ji neturi galimybės vykti į Marijampolę ir tartis su notaru dėl santuokos nutraukimo. Pati taip pat neturi elektroninių ryšio priemonių, kad santuoką būtų galima nutraukti nuotoliniu būdu.
3.3. Nurodo, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis atitinka CK 3.51 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
3.4. CK 3.51 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad santuoka turėtų būti nutraukiama notarine tvarka, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių, nesant galimybės nutraukti santuoką notarine tvarka, teismas, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų (CK 3.52 straipsnis) gali santuoką nutraukti abipusiu sutuoktinių sutikimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nurodant pareiškėjams dėl santuokos nutraukimo kreiptis į pasirinktą notarą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
7. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, nurodytas aplinkybes, laikė, kad jų nurodytos aplinkybės atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nurodytas santuokos nutraukimo sąlygas, todėl jų prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymas nagrinėtinas notarine tvarka (CK 3.54¹ straipsnis). Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, remdamasis iš esmės tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad apeliantės sutuoktinis atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, todėl neturi galimybių kreiptis į notarą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
8. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
9. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjų prašyme nurodomomis aplinkybėmis, nurodė, jog pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi, daugiau nei metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir yra kitos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Apeliantė teikdama atskirąjį skundą šių aplinkybių neginčijo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų prašymas, esant CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pritartina ir pagrįstam pirmosios instancijos teismo argumentui, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų santuoka sutuoktinių bendru sutikimu pagal įstatymą nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).
10. Kaip jau buvo minėta, apeliantė priimtos nutarties nepagrįstumą grindžia apribota galimybe dėl to, jog apeliantės sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl pasinaudoti įstatymo normomis dėl santuokos nutraukimo kreiptis į notarą, neturi galimybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog kai kuriomis galimybėmis šiuo konkrečiu atveju, tikėtina, nėra galimybės pasinaudoti (pvz. nuotolinis notarinio veiksmo atlikimas, nuvykimas į notaro biurą). Tačiau kartu pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog toks notarinis veiksmas negali būti atliekamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
11. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė sudaryti civilinius sandorius, išskyrus tuos, kurių pobūdis nesuderinamas su šio kodekso 50 straipsnyje nuteistiesiems nustatytais draudimais. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 28 straipsnyje numatyta galimybė atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose tais atvejais, kuomet suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą (28 straipsnio 2 dalis). Taigi, kaip matyti, teisinis reglamentavimas įtvirtina galimybę sudaryti civilinius sandorius, net ir tuos, kurie tvirtinami notarine tvarka. Tai, kad, apeliantės teigimu, ji konsultavosi su Kėdainių mieste dirbančiais notarais, kurie atsisakė atlikti tokį notarinį veiksmą, viena vertus, nesudaro pagrindo teigti, jog toks notarinis veiksmas negali būti atliekamas, o, kita vertus, byloje nėra pateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (nei kartu su prašymu, nei teikiant atskirąjį skundą). Dar daugiau, pažymėtina ir tai, kad notarinių veiksmų atlikimas ar atsisakymas atlikti notarinius veiksmus gali būti skundžiamas proceso įstatyme numatyta tvarka (CPK 511-512 straipsniai).
12. Pažymėtina, kad įstatyme nėra suteikta teisė pareiškėjams, siekiant nutraukti santuoką bendru sutarimu pasirinkti, kokiu būdu pageidauja nutraukti santuoką, esant išvardintų sąlygų visumai – notarine ar teismine. Įstatymas imperatyviai numato, kad, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju santuoka sutuoktinių bendru sutikimu pagal įstatymą gali būti nutraukiama notarine tvarka ir tai nėra alternatyvi bei priklausanti nuo pačių pareiškėjų pasirinkimo santuokos nutraukimo bendru sutikimu tvarka. Esant imperatyviai teisės normai, atskirojo skundo argumentas dėl pareiškėjos materialinės padėties bei patirtinų papildomų išlaidų kreipiantis į notarą, laikytinas nepagrįstu.
13. Nurodytų teisės normų galiojimas ir aiškumas bei faktinės bylos aplinkybės suteikia pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog pareiškėjos atskirasis skundas yra nepagrįstas.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog santuokos nutraukimo ribojimai numatyti tik siekiant nutraukti santuoką bendru sutikimu, tuo tarpu ginčo teisenai jokie ribojimai nėra keliami ir šalys turi teisę nutraukti santuoką bendra tvarka.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.