Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4060-1144/2023, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai E. S. ir A. S. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. 101, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; A. S. palikti ikisantuokinę pavardę – K., E. S. palikti santuokinę pavardę – S. (b. l. 1-2).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (b. l. 32-33).

3. Teismas nurodė, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka, kai sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir yra kitos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

4. Pareiškėjai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir yra kitos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Pareiškėjai, siekdami nutraukti santuoką bendru sutikimu, nesant bendrų nepilnamečių vaikų, dėl santuokos nutraukimo turi teisę kreiptis į notarą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėja E. S. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 37).

6. Atskirajame skunde teigia, kad teismas skundžiama nutartimi grubiai pažeidė pareiškėjų teises. Teismui atsisakius nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėja patiria materialinius nuostolius, suvaržyta pareiškėjų teisė į nemokamą teisinę pagalbą. CK 3.52 ir 3.53 straipsniai pareiškėjams leidžia kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Jų prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymo reikalavimus.

7. Apeliantė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu, santuokos sudarymo įrašą, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl privalomos mediacijos ir sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centras pažymas, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą.

8. Pareiškėjas A. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju nenustatyta.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

12. Apeliantės su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateiktus prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu bei santuokos sudarymo įrašą, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl privalomos mediacijos ir sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centras pažymas, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą atsisakytina priimti, kadangi visi šie dokumentai yra byloje, teikti juos pakartotinai nėra pagrindo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, daugiau nei metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir yra kitos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, skundžiama nutartimi jų prašymą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bei nurodė, kad pareiškėjai turi teisę dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu kreiptis į notarą.

14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė, arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

15. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas jų – santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Pagal CK 3.51 straipsnio 3 dalies nuostatas, įsigaliojusias nuo 2023 m. sausio 1 d., kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat, kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.

16. Nustatyta, kad pareiškėjai E. S. ir A. S. bendrų nepilnamečių vaikų neturi, nėra ginčo, kad sutuoktiniai daugiau nei metus laiko netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjų pareiškimas, esant CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 538 str.1 d.). Šiuo atveju santuoka sutuoktinių bendru sutikimu, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, gali būti nutraukta notarine tvarka ir tai nėra alternatyvi, nuo pačių pareiškėjų pasirinkimo priklausanti santuokos nutraukimo bendru sutikimu tvarka (CK 3.51 str. 3 d.).

17. Sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi teisę kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą notarą, išskyrus Notariato įstatymo 20² straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, kai notarui draudžiama atlikti įstatymų nustatytas funkcijas dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis jau suteikė taikinamojo tarpininkavimo paslaugas, taip pat Notariato įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Kreipimosi dėl santuokos nutraukimo į notarą tvarka reglamentuota CK 3.54¹ straipsnyje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindu apeliantė turi teisę į nemokamą teisinę, rengiant notarui teiktinus dokumentus, todėl nepagrįstai teigia, jog buvo suvaržyta jos teisė į nemokamą teisinę pagalbą.

18. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.