Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36606-24, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis K. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. jis gavo socialinę pašalpą, sekančią dieną dar ėjo atidirbti už pašalpą, o sekmadienį, t. y. rugsėjo 15 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pradėjo vartoti alkoholį – gerti alų. Gėrė ir pirmadienį, rugsėjo 16 d., ir visas dienas iki 2024 m. rugsėjo 18 d., kol buvo išvežtas į areštinę. Minėtą rugsėjo 16 d. jis alkoholį vartojo namuose kartu su mama R. L.. Begeriant tarp jų kilo ginčas dėl mamos pinigų, kurių ji pasigedo ir apkaltino jį vagyste. Jis susierzino ir sudavė mamai per veidą kumščiu du kartus. Kuo baigėsi konfliktas, gerai neatsimena, bet tą dieną mama policijos nekvietė, galimai susitaikė, neatsimena. Kitą dieną jie su mama toliau vartojo alkoholį, gėrė alų, tą dieną nesipyko. Trečiadienį, rugsėjo 18 d., alkoholį su mama vartojo jau nuo ryto, paskui vėl pradėjo ginčytis dėl tų dingusių pinigų. Mama vėl sakė, kad jis juos paėmė, o jis buvo jai sakęs, kad grąžins, kai gaus pašalpą. Kadangi ji vėl prie jo kibo, jis susierzino, sugriebė jai už plaukų ir pradėjo kumščiu stuksenti jai į kaktą. Kodėl taip darė, nepamena, bet tikriausiai tam, kad atsimintų, kad žadėjo grąžinti tuos pinigus. Kas buvo paskui, nelabai atsimena, nežino, kas iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie nustatė jam 4,31 promilės neblaivumą ir išvežė į Vilniaus areštinę. Abu kartus konflikto metu namuose buvo tik jie su mama, nes jie abu nedirba, būna namuose. Jis labai gailisi, kad sukėlė fizinį skausmą mamai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. L. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji R. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su sūnumi K. L. ir vyru gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Sūnus ir ji nedirba, kartais abu vartoja alkoholį. Sūnus, būdamas išgėręs, yra konfliktiškas, kabinėjasi prie jos žodžiais dėl įvairių smulkmenų. Kadangi nedirba, dažnai su K. L. išgeria alkoholio, nors po to jis visiškai dėl nieko kabinėjasi, ne kartą anksčiau yra taip pat vartojęs prieš ją fizinį smurtą, tačiau ji niekur nesikreipė. 2024 m. rugsėjo 18 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 11 val. ji su sūnumi vartojo alkoholinius gėrimus. Bevartojant, apie 12.50 val., tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad ji įtarė, jog sūnus pavogė iš jos pinigus. Kai paklausė jo dėl pinigų dingimo, sūnus atsistojo ir kaire ranka stvėrė jai už plaukų, o dešine, sugniaužta į kumštį, ne mažiau nei 12 kartų trankė į kaktą. Tai vyko virtuvėje, jai sėdint prie stalo. Nuo plaukų tempimo skauda galvą, o nuo smūgių kumščiu skauda kaktą. Taip pat sūnus smurtavo prieš ją ir 2024 m. rugsėjo 16 d. Ji su sūnumi 16-ą dieną taip pat vartojo alkoholį. Kadangi ir 16-ą dieną pasigedo pinigų ir įtarė, kad juos pavogė sūnus, bevartojant alkoholį jam papriekaištavo. Tai vyko apie 15.00 val., svetainėje, jai sėdint ant lovos. Sūnus, priėjęs prie jos, ranka, sugniaužta į kumštį, viso du kartus trenkė jai į skruostą ir žandikaulį. Nuo smūgių atsirado mėlynės paaky ir ant skruosto. Skauda visą dešinę veido dalį. Dėl pinigų dingimo jam pretenzijų neturi. Kadangi dėl suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą ir sužalojimą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Medikų brigada 0818 apžiūrėjo ją ir nustatė dešinės pusės veido sumušimą.

Neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad K. L. 2024 m. rugsėjo 18 d. 13.25 val. nustatytas 4,31 promilių neblaivumas.

2024 m. spalio 17 d. Apžiūros protokole nustatyta, kad perklausytas bendrojo pagalbos centro telefoninio pranešimo garso įrašas. Skambučio pradžia 2024 m. rugsėjo 18 d. 12 val. 53 min. 55 sek. Įraše kalba R. L. su BPC operatore. Nustatytas toks pokalbio turinys: R. L. operatorei pasako, kad nori iškviesti policiją savo sūnui, nes jis smurtauja namie. Į operatorės klausimą ką jisai daro, agresyviai elgiasi? R. L. atsako: „Labai. Sumušęs mane yra“. Į operatorės klausimą kada sumušė, atsako, kad ir šiandien mušė, ir pirmadienį mušė. Sako, kad šiandien jau nori, kad jis dingtų iš čia. Sako, kad mušė kumščiais.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad R. L. apžiūros metu stebimas kairio skruostikaulio paraudimas, hematoma po akimi, pradėjusi keisti atspalvį. Moters teigimu pirmadienį ją sumušė sūnus, kelis kartus trenkė į veidą, šiandien mušimą pakartojo.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3165/2024(01) nurodyta, kad R. L. nustatomi sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies vokuose padaryta vienu trauminiu poveikiu, kuris būdingas kito asmens smūgio sudavimui, kietu buku daiktu, kuo alėjo būti kumštis. Nustatyta kraujosruva galėjo būti padaryta užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. rugsėjo 16 d.). Kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nukentėjusiosios parodymai, protokolas-pranešimas, kaltinamojo parodymai ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis K. L. 2024 m. rugsėjo 16 d. ir 2024 m. rugsėjo d. mušdamas nežymiai sužalojo bei kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai R. L. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo K. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad K. L. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas, trejų metų laikotarpiu nebaustas administracine tvarka. Bedarbis. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta K. L. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, yra pagrindo manyti, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis – artimas įstatymo nustatytam bausmės vidurkiui, yra tinkamas. Įvertinus K. L. asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, jos padarymo aplinkybes, manytina, jog nėra tikslinga skirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius požymius, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis K. L. savo kaltę pripažino visiškai, K. L. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į K. L. skirtiną bausmės laiką įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 18 d., 13 val. 25 min. iki 2024 m. rugsėjo 19 d., 13 val. 18 min., t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, bausmės vykdymo laikotarpiu K. L. skirtini įpareigojimai.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu K. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

K. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugsėjo 16 d. epizodas), ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

K. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugsėjo 18 d. epizodas), ir paskirti jam 1 (vienerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, K. L. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, K. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti K. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 18 d., 13 val. 25 min. iki 2024 m. rugsėjo 19 d., 13 val. 18 min. (viena diena), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginti 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, K. L. per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį įpareigoti:

1. neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

K. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.