Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant (nuotoliniu būdu) ieškovės atstovui advokatui Arūnui Abraičiui

atsakovui J. K.

trečiųjų asmenų S. K., A. K. atstovui advokatui Pauliui Snukiškiui (nuotoliniu būdu)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. Š. ieškinį atsakovui J. K. dėl teisės gauti statinio rekonstrukciją leidžiančius įteisinti dokumentus, tretieji asmenys S. K., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė prašė pripažinti jai teisę gauti statybos leidimą rekonstruoti 5096/10000 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakoreguotą 2022 m. gegužės 5 d. užduotį UAB „Archplanas“ padarytą Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą projektą A-22-15-PP (projekto vadovas - A. G., rengėjas- architektė V. J.) be atsakovo J. K. sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė P. Š. ir atsakovas J. K. bei tretieji asmenys A. K., S. K. yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) , bendraturčiai. Ieškovė minėtą turtą įgijo (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 10224 pagrindu, atsakovas J. K. ir tretysis asmuo A. K. – 2006 m. gegužės 31 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), tretysis asmuo S. K. - 2005 m. lapkričio 21 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

7. Iš bylos duomenų matyti, kad 2005 m. lapkričio 29 d. Dovanojimo sutartimi J. K. perleido sūnui S. K. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo bei kitus pastatus. Dovanojimo sutartimi buvo nustatyta, kad S. K. naudosis gyvenamojo namo patalpomis R-1 (18,28 kv. m.), R-2 (8,06 kv. m.), R-3 (4,64 kv. m.), R-3 (4,64 kv. m.), R-4 (5,05 kv. m.), R-5 (7,28 kv. m.), 1-1 (9,84 kv. m.), 1-2 (1,06 kv. m.), 1-3 (4,24 kv. m.), 1-4 (7,57 kv. m.), 1-12 (14 kv. m.), 1-13 (20,07 kv. m.), 1-14 (37 kv. m.). 2006 m. gegužės 31 d. Dovanojimo sutartimi S. K. perleido A. K. ir J. K. atitinkamas dalis minėto žemės sklypo bei gyvenamojo namo, kitų pastatų.

8. Ieškovė atliko gyvenamojo namo rekonstrukciją neturėdama statybą leidžiančio dokumento. 2022 m. vasario 11 d. MB „Tyrimai ir projektai“ Savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės akte Nr. 22-19 S nurodyta, kad atliktų darbų statybos mastas – įrengti stulpiniai betoniniai pamatai, mūro stulpai, gelžbetoninis denginys (balkonas), pakeltos mansardos sienos - keramzitbetonio blokelių mūro sienos, virš statinio dalies sumontuota nauja medinė stogo konstrukcija, šiferio stogo danga. Pirmame aukšte padidintos angos langams ir durims – įstatyti plastikiniai varstomi ir nevarstomi langai, medinės durys. Statinio dalies fasadai apšiltinti polistirenu ir 1 sluoksniu nutinkuota.

9. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 18 d. per Vilniaus miesto 16-ąjį notarų biurą persiuntė atsakovui J. K. pareiškimą, kuriuo informavo apie gyvenamajame name atliktą rekonstrukciją ir prašė išreikšti poziciją dėl UAB „Archplanas“ 2022 m. parengto projekto Nr. A-22-15-PP ir leidimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, siūlė susitikti ir aptarti minėtą projektą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad iki bylos iškėlimo davė ieškovei sutikimą rekonstruoti namą pagal UAB „Archplanas“ 2022 m. parengto projektą Nr. A-22-15-PP.

10. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslinto reikalavimą bei prašė pripažinti ieškovės teisę gauti statybos leidimą rekonstruoti 5096/10000 dalis gyvenamojo namo pagal pakoreguotą 2022 m. gegužės 5 d. UAB „Archplanas“ Gyvenamosios paskirties (vieno buto) rekonstravimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą projektą Nr. A-22-15-PP be atsakovo sutikimo.

11. Į bylą pateiktame pakoreguotame projekte Nr. A-22-15-PP nurodoma, kad projektiniai pasiūlymai rengiami siekiant įteisinti savavališkos statybos darbus, rekonstruoti pastatą, pakeisti jo paskirtį iš gyvenamosios (vieno buto) pastato į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą. Rekonstruojant pastatą prie verandos (kad. byloje paž. 2A1/p), esančios statytojos P.Š. žemės sklypo dalyje (pagal naudojimosi tvarką) rytinio fasado pristatoma terasa su kolonomis. Papildomai apšiltinami (reikalui esant ir remontuojamos) P.Š. namo dalies esami pamatai bei lauko sienos (namo šiaurės, rytų bei pietų fasaduose) iš išorės. Rekonstruojant gyvenamojo namo dalį, pastato aukštis nekeičiamas. Pagrindiniai įėjimai į butus: į butą Nr. 1 pateikimas esamas /iš vakarų pusės, pateikimas į butą Nr. 2 – iš pastato rytinės dalies, panaikinus esamą įėjimą (laiptus, stogelį virš laiptų) šiauriniame fasade. Projekto 4 dalies 4.1 pastraipoje nurodyta, kad rekonstruojant pastatą virš verandos mansardoje įrengiamos gyvenamosios patalpos, tam tikslui pakeliamos verandos sienos, įrengiama stogo konstrukcija. Buto Nr. 1 išplanavimas nekeičiamas. Rekonstravimo darbai vykdomi tik bute Nr. 2, kurio rūsyje uždaroma laiptinė į pirmą aukštą, pirmame aukšte, šiauriniame fasade verandoje (kad. bylos plane paž. 1-8 /20,46 kv. m.) užmūrijamos esamos lauko durys ir langai, projektuojamas koridorius. Kambario (kadastro bylos plane paž. 1-7 /10,77 kv. m.) vietoje įrengiamas sanitarinis mazgas. Tarp valgomojo (kad. bylos plane paž. 1-5 /12,22 kv. m.) ir kambario (kadastro bylos plane paž. 1-11 /14,34 kv. m.) užmūrijama durų anga, ir projektuojami kambarys (12,22 kv. m) ir virtuvė (14,34 kv. m). Verandos (kad. bylos plane paž. 1-9 /20,04 kv. m.) vietoje planuojamas kambarys/ svetainė (16,83 kv. m) kurioje numatyti laiptai į mansardą. Tarp svetainės ir valgomojo (kad. bylos plane paž. 1-10 /22,30 kv. m.) sienoje projektuojama anga praėjimui. Mansardoje projektuojami kambariai ir du sanitariniai mazgai. Iš kambarių - išėjimas į balkoną. Projekto 5.2 pastraipos lauko inžinerinių tinklų aprašyme nurodyta, kad elektra į butą Nr.1 - esamas įvadas, į butą Nr.2 - naujas įvadas/pasijungimas sprendžiamas techninio projekto metu, pagal inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos išduotas technines sąlygas. Elektros tinklo tiesimui į butą Nr.2 bei jo apsaugos zonos nustatymui gretimo žemės sklypo kad. Nr. 4103/0200:1887 "A" ir “B“ dalyje privaloma gauti žemės sklypo dalių savininkų sutikimą arba nustatyti servitutą. Siūlomo servituto sklypo “A“ dalyje - plotas 69 kv. m; - "B" dalyje siūlomo servituto plotas 10 kv. m. Vandens tiekimas į butą Nr.1 - esamas įvadas nuo centralizuotų vandentiekio tinklų, į butą Nr.2-naujas įvadas/ pasijungimas sprendžiamas techninio projekto metu, pagal inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos išduotas technines sąlygas. Vandentiekio tinklo tiesimui į butą Nr.2 bei jo apsaugos zonos nustatymui gretimo žemės sklypo kad. Nr. 4103/0200:1887 "B" dalyje privaloma gauti žemės sklypo dalies savininkų sutikimą, arba nustatyti servitutą (siūlomo servituto plotas 135 kv. m).

12. LR CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Bendraturčiams nesutariant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ar disponavimo juo, vienas iš bendraturčių gali kreiptis į teismą dėl naudojimosi turtu nustatymo arba turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės (CK 4.75 str., 4.80 str.). Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus, specialiose statybą reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad bendraturčio sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo dėl atitinkamų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Imperatyvus reikalavimas gauti rašytinį bendraturčio sutikimą statinio rekonstrukcijai suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl rekonstrukcijos darbų ir sudaro sąlygas išvengti galimo jo teisių pažeidimo.

13. Kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinta, kad, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.). Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-227/2006, 3K-3-604/2004, Nr. 3K-3-1064/2003, 3K-3-1265/2002 ir kt., Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-350-280/2016). Apie numatomą rekonstrukciją bendraturtis gali daryti atitinkamas išvadas jam pateikus susipažinti statinio projektą, iš kurio būtų galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, plotį, aukštį)-(Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2010). Jeigu bendraturtis nenurodo protingo motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą gauti leidimą statinio rekonstrukcijai, teismas gali tokį atsisakymą pripažinti trukdymu įgyvendinti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064). Panašaus pobūdžio bylose teismas vertina tik atsakovo atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijos darbams pagrįstumą, tačiau nevertina rekonstrukcijos darbų atitikties viešosios teisės normų reikalavimams, tai atlieka kompetentingos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo nepateikė. 2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nes nėra racionalu vesti atskirą vandentiekį, elektros įvadą, nesutinka su naujų tinklų išdėstymu bendrame sklype. 2024 m. liepos 18 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies. Paaiškino, kad teismas yra klaidinamas, ieškovė nenori atlikti žemės sklypo atidalijimo, kol nėra atidalintas žemės sklypas negali būti nustatytas servitutas papildomiems įvadams bei jie vedami. Gali būti pastatomi papildomi skaitliukai siekiant atskirti apskaitą. Atlikus rekonstrukciją namas galimai sugadintas, nes jis senas, o pakeisti langai, nugriautos sienos, atsakovas nenori būti atsakingu už namo rekonstravimo darbus.

15. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įtikinamų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad namo rekonstrukcijos darbai pagal ieškovės pateiktą UAB „Archplanas“ koreguotą projektą iš esmės pažeistų jo teises (CPK 178, 185 straipsniai). Bylos duomenys patvirtina, kad rekonstruojant namą prie verandos pristatoma terasa su kolonomis, apšiltinami namo pamatai ir sienos, virš verandos mansardoje įrengiamos gyvenamosios patalpos, tam tikslui pakeliamos verandos sienos, įrengiama stogo konstrukcija. Darbai atliekami ieškovei priklausančioje namo dalyje. Šioje byloje nevertintina rekonstrukcijos darbų atitikties viešosios teisės normų reikalavimams, tai atlieka kompetentingos institucijos. Atsakovo argumentai, kad atlikus rekonstrukciją namas galėjo būti sugadintas niekai nepagrįsti. Teismo posėdyje atsakovas nurodė iš esmės neprieštaraujantis, kad ieškovė rekonstrukcijos būdu padidino jai priskirtas naudotis namo dalis.

16. Bylos duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas priklauso 4 bendraturčiams, todėl jo padalijimas į du turtinius vienetus mažintų bendraturčių skaičių bei konfliktų galimybes dėl turto naudojimo. Atsakovas nepaneigė ieškovės atstovės ir trečiųjų asmenų argumentų, kad esant bendram vandens ir elektros įvadams kyla konfliktui dėl atsiskaitymo už paslaugas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad rekonstravus gyvenamąjį namą iš vienbučio į du butus yra techniškai galimas bendrų įvadų su atskiromis apskaitomis palikimas, kad tokie sprendiniai atitiks teisės aktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Atidedant 2024 m. gegužės 20 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo argumentus dėl racionalesnių inžinerinių tinklų išdėstymo/įrengimo galimybių, tačiau tokių duomenų pateikta nebuvo. Tuo tarpu ieškovė pateikė UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio ir nuotekų vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukcijai į dvibutį gyvenamąjį namą prisijungimo sąlygas bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2023 m. rugpjūčio 18 d. išduotas prisijungimo sąlygas. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiama dėl sutikimų suteikimo ar servitutų nustatymo tiesiant inžinerinius tinklus, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas ir jis susijęs su sklypo, kurio kadastrinis Nr. 4103/0200:1887 nuosavybės teise priklausančiam P. Š., J. M., E. L., atsakovui, trečiajam asmeniui S. K. bei A. K., teisėmis. Tačiau į bylą pateiktas galimas žemės sklypo atidalijimo Nr. 4103/0200:1887 variantas, pagal kurį servituto nustatymas nebūtų susijęs su atsakovo teisėmis ir atsakovas nepagrindė, kad galimi ribojimai, susiję su papildomų elektros ir vandens įvadų įvedimu, iš esmės sąlygotų jo teisių suvaržymą (CPK 178 straipsnis). Atsakovas teigė, kad dėl įvadų vietos negali būti sprendžiama, nes žemės sklypas neatidalintas, tačiau tokia pozicija nepagrįsta. Atsakovas išreiškė nuogąstavimus dėl rekonstravimo išlaidų, tačiau jokių reikalavimų, susijusių tokių išlaidų atlyginimu ieškovė nepateikė, o teismo posėdyje ieškovės atstovas atkreipė dėmesį, kad pagal taikos sutarties, sudarytą su kitais namo bendrasavininkais S. K. ir A. K., 4 punktą, ieškovė atsisakė reikalauti tokių išlaidų atlyginimo.

17. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad suteikus ieškovei teisę rekonstruoti pastatą pagal pakoreguotą 2022 m. gegužės 5 d. UAB „Archplanas“ užduotį atsakovas turės galimybę naudotis jam priskirtomis naudotis namo patalpomis. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą nėra pagrindo išvadai, kad namo rekonstrukcija pagal ieškovės pateiktą projektinį pasiūlymą iš esmės neproporcingai pažeistų atsakovo teises. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą, teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus bei byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, kad yra pagrįsta apginti ieškovės teises pripažįstant jai teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus, būtinus įteisinti atliktus namo rekonstrukcijos darbus be atsakovo sutikimo, todėl ieškinys tenkintinas (CPK 178 str., CK 1.138 str., 4.77 str., 4.80 str., Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio (2022 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymas).

19. 2024 m. kovo 15 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką atsakovui S. K. atsiėmimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį už reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Remiantis CPK šis prašymas tenkintinas, ieškovei grąžintina 100 Eur žyminio mokesčio, likusi 100 Eur dalis žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo.

20. 2024 m. balandžio 15 d. prašymu ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, kuris neišreiškė procesinės pozicijos byloje dėl ko ieškovė nežinojo jo nuomonės dėl procesiniuose dokumentuose išdėstytų reikalavimų. Atsakovas nesutiko su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, paaiškino, kad augina mažamečius vaikus. Trečiųjų asmenų atstovas nurodė, kad S. K., A. K. taip pat patyrė atstovavimo išlaidas, tačiau jų neprašo priteisti.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 2 000 Eur už advokato teisinę pagalbą. Byla iškelta 2022 m. lapkričio 9 d. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2022 m. lapkričio 17 d. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Po mediacijos tretieji asmenys S. K., A. K. sudarė su ieškove taikos sutartį, tačiau byla buvo nebaigta nagrinėti dėl atsakovo nesutikimo su ieškiniu. Taigi, bylos nagrinėjimas iš esmės užtruko dėl atsakovo kaltės, ieškovė atsakovui nesutinkant su ieškiniu turėjo ginti savo procesinę poziciją dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Vien ta aplinkybė, kad atsakovas, kaip paaiškino teismo posėdyje, turi mažamečių vaikų nesudaro pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas ar jų nepriteisti. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Viso iš atsakovo ieškovei priteistina 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Šioje byloje patirta 58,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui. Todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 58,14 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti ieškovei P. Š. teisę gauti statybos leidimą rekonstruoti 5096/10000 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pagal pakoreguotą 2022 m. gegužės 5 d. užduotį UAB „Archplanas“ padarytą Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) , rekonstravimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą projektą A-22-15-PP (projekto vadovas- A. G., rengėjas - architektė V. J.) be atsakovo J. K. sutikimo.

Priteisti ieškovei P. Š., a. k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 100 Eur (du tūkstančius vienas šimtas Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 58,14 Eur (penkiasdešimt aštuoni Eur, 14 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovei P. Š., a. k (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.