Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-105-312/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-09
Bylos Nr.
1A-105-312/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61199-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
Kaltinamasis
R. A.
Advokatai
Domantas Skebas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-105-312/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61199-2018-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.2.1; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,išteisintajam R. A.,jo gynėjui advokatui Domantui Skebui,vertėjai Boženai Seniut,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 260 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, tai yra tuo, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 28 d., 09.20 val., Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo 78 (septyniasdešimt aštuonis) folijos lankstinukus su dideliu kiekiu 0,002858 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kuriuos pats, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, atsigabeno į romų taborą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pats juos paslėpė jam žinomoje slaptavietėje, esančioje prie betoninės sienos, ties geležinkelio bėgiais, po to, turėdamas tikslą neteisėtai parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, 2018 m. gruodžio 28 d., apie 09.25 val., paėmė iš minėtos slaptavietės maišelį su jame esančiais minėtais 78 (septyniasdešimt aštuoniais) folijos lankstinukais, su juose esančiu dideliu kiekiu 0,002858 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, gabeno juos su savimi, tačiau pastebėjęs policijos pareigūnus, maišelį su jame esančiais folijos lankstinukais ir juose supakuotomis narkotinėmis medžiagomis išmetė ant žemės, ko pasėkoje, juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nuosprendį:

- pripažinti R. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

Šalies argumentai

- vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti R. A. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-12-28 iki 2019-01-24;

- R. A. ikiteisminio tyrimo metu taikytas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą - 10 000 eurų, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti;

Šalies argumentai

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, po objektų tyrimo (2019-02-08 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(71)-IS 1-729) likusias narkotines medžiagas (0,002770 g karfentanilio), saugojamas Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje - saugykloje, esančiame Liepyno g. 7, Vilnius, sunaikinti;

- vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, laikmenas - CD diską, 1 egz., su fotolentele prie kaltinamojo gynėjo D. Skebo 2019-04-26 prašymo, DVD diskus, 2 egz., su duomenimis iš paimtų mobilaus ryšio telefonų prie - 2019-05-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-153 (19), saugomus vokuose baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-61199-18, palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-61199-18 kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

Šalies argumentai

- vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagal kvitus: B, serija BBB Nr. 2PK003471, serija BBB Nr. 2PK003558, Vilniaus AVPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 19, Vilnius, saugomus objektus (daiktus) sunaikinti kaip menkavertį turtą;

- vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, mobilaus ryšio telefonus „iPhone Model Al524“, „iPhone Model A1457“, ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019-06-16 sprendimu (nutarimu) pagal 2019-06-16 kvitą, B serija BBB Nr. 2PK003684, saugojamus Vilniaus AVPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 19, Vilnius, grąžinti teisėtiems daiktų savininkams.

3. Skunde teigiama, jog teismas, išteisindamas R. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, kadangi byloje surinktus įrodymus nevertino visos bylos aplinkybių atžvilgiu, priėmė nepakankamai motyvuotą ir keliantį abejonių nuosprendį.

Šalies argumentai

4. Prokuroro įsitikinimu, R. A. pozicija pirmosios instancijos teisme yra gynybinė ir didžiąja dalimi paneigta byloje surinkta medžiaga. Vertinant byloje esančių duomenų visumą, galima padaryti kategorišką išvadą, kad R. A. 2018-12-28 įvykio metu prie betoninės perdangos paėmė (iškasė) ne medžiaginį, o polietileninį permatomą maišelį ir tai grindžiama ne tik Vilniaus AVPK VTV mobilios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulio T. Š. 2018-12-28 tarnybiniu pranešimu ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei 2019-11-28 teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kito liudytojo Š. Ž. parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei 2020-01-09 teisiamojo posėdžio metu. Šioje dalyje policijos pareigūnų parodymai yra sutampantys ir tikslūs, todėl jais abejoti nėra jokio teisinio pagrindo. 2018-12-28 įvykio vietos apžiūros metu fiksuotas (rastas) maišelis atitinka policijos pareigūnų detaliai apibūdintą R. A. įvykio metu prie betoninės sienos iškastą (paimtą) polietileninį maišelį ir tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip atsitiktinės, o yra R. A. kaltę vienareikšmiškai ir objektyviai patvirtinantys duomenys. Policijos pareigūnų T. Š., Š. Ž., V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat vienareikšmiškai nustatyta, kad R. A. įvykio metu prie betoninės sienos iškastą (paimtą) polietileninį maišelį išmetė (padėjo) ne R. A. nurodytoje vietoje.

5. Be to, policijos pareigūnų T. Š., V. K., V. P. parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu visuma ir sisteminė jų analizė leidžia padaryti kategoriškas išvadas, kad R. A. įvykio metu prie geležinkelio bėgių esančios sankasos paliktas (padėtas) polietileninis maišelis su narkotinėmis medžiagomis, operatyviai buvo surastas policijos pareigūno T. Š. ir objektas (polietileninis maišelis su narkotinėmis medžiagomis) priklausė R. A.. Byloje nenustatyta ir teismas nenustatė jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad liudytojai - policijos pareigūnai yra suinteresuoti šios bylos baigtimi ir gali R. A. apkalbėti, todėl pastarųjų parodymais šioje byloje galima vadovautis. Tam tikri neatitikimai policijos pareigūnų parodymuose negali būti laikomi esminiais, kadangi jie yra įtakoti laiko, t. y., proceso trukmės. Policijos pareigūnai teisme buvo apklausti praėjus pakankamai ilgam laikui po įvykio, tačiau esminėse aplinkybėse šių liudytojų parodymai sutapo. R. A. keliama versija ir liudytojo Š. Ž. parodymai šioje dalyje, t. y., kad narkotinės medžiagos buvo rastos tik atvykus policijos kinologui su šunimi, turi būti atmesta, kaip prieštaraujanti kitų liudytojų - policijos pareigūnų parodymams ir objektyviems byloje surinktiems rašytiniams duomenims, t. y. 2018-12-28 įvykio vietos apžiūros protokolui, kuriame vienareikšmiškai nurodyta, kad panaudojus tarnybinį šunį „Puma“, narkotinių medžiagų neaptikta, kuriame įrašą padarė būtent Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 3 kuopos patrulis T. K., 2018-12-28 įvykio metu dirbęs su tarnybiniu šunimi. Pažymėtina ir tai, kad net jei įvykio vietoje R. A. paliktą (padėtą) polietileninį maišelį su narkotinėmis medžiagomis ir būtų suradęs policijos kinologas su tarnybiniu šunimi, tai niekaip nepaneigia apeliaciniame skunde dėstomų motyvų, kad nurodytas objektas su narkotinėmis medžiagomis priklausė R. A., kadangi įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai vienareikšmiškai buvo įsidėmėję maišelio pobūdį ir vietą, kurioje R. A. paslėpė (padėjo) objektą su narkotinėmis medžiagomis.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada (prielaida), kad įvykio metu ant geležinkelio bėgių buvo ir kitų asmenų, kurie taip pat galėjo pamesti maišelį su narkotinėmis medžiagomis, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir teisiamųjų posėdžių metu net nebuvo detaliai tiriama (tikrinama), apklausiant R. A. ir įvykio liudytojus - policijos pareigūnus. Aplinkybę, kad R. A. einat link betoninės sienos paimti polietileninio maišelio su narkotinėmis medžiagomis, ant geležinkelio bėgių, prie sankasos, kurioje buvo rastas tyrimui reikšmingas objektas su narkotinėmis medžiagomis, pašalinių asmenų nebuvo, pagrindžia liudytojo V. K. 2020-01-14 teisiamojo posėdžio metu ir liudytojo T. Š. 2018-12-28 apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai, kur jie nurodė analogiškas aplinkybes. Ši išvada galėjo ir turėjo būti patikrinta (pašalinta) detaliau (papildomai) apklausus proceso dalyvius. Šioje vietoje svarbūs ir pareigūno V. P. parodymai, duoti 2020-01-09 teisiamojo posėdžio metu, kad „<...> per 2,5 metų darbo praktiką atsitiktinai rasti lankstinukų neteko <...> visada atsirasdavo tas, kuris galimai prekiavo narkotinėmis medžiagomis <...>“.

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė ir kitomis prielaidomis, pvz., piniginių lėšų - 1017,57 eurų grąžinimu E. A.. Tai, kad, ikiteisminio tyrimo metu negavus objektyvių duomenų, jog E. A. šias pinigines lėšas gavo iš nusikalstamos veikos, prokuroro sprendimu šios piniginės lėšos grąžintos E. A., negali būti siejama su ikiteisminio tyrimo sėkme ar R. A. kaltės vertinimu.

8. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, prioritetinę reikšmę skyrė Vilniaus AVPK VTV mobilios kuopos 3 - ojo būrio vyr. patrulio T. Š. 2018-12-28 tarnybinio pranešimo ir 2018-12-28 įvykio vietos apžiūros protokolo analizei, siekdamas šiuos ikiteisminio tyrimo duomenis „sukritikuoti“ ir tuo galimai pagrįsti R. A. atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras pažymi, jog 2018-12-28 vyr. patrulio T. Š. tarnybiniame pranešime fiksuota tik pirminė informacija apie tiriamą įvykį, tarnybinį pranešimą papildo šio liudytojo 2018-12-28 duoti parodymai, kurie išliko nuoseklūs viso proceso metu ir šiais duomenimis betarpiškai galima vadovautis. Ir, nors 2018-12-28 įvykio vietos apžiūros metu nebuvo užfiksuota pirminė įvykio vietos situacija, kai kurie pėdsakai galimai buvo sunaikinti, tačiau tuo pačiu iš įvykio vietos aprašymo, įvykio vietos apžiūros metu darytų fotonuotraukų galima daryti neabejotinas išvadas, kur ir kokioje vietoje konkretūs objektai buvo rasti (polietileninis maišelis su narkotinėmis medžiagomis). Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, 2018-12-28 įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelės 4 nuotraukoje įvardinta „vietovė šalia geležinkelio bėgių“, 5 (penktoje) nuotraukoje įvardinta „polietileninis maišelis guli sniege“, matoma skylėta plyta, kurios viduje fiksuotas polietileninis maišelis. Fotolentelės 6 nuotraukoje tas pats polietileninis maišelis su narkotinėmis medžiagomis fiksuotas ant žemės jau pastarąjį išėmus iš plytos, todėl narkotinių medžiagų radimo vieta yra neabejotinai aiški ir fiksuota vaizdine medžiaga, todėl neaišku, kodėl Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė priešingas išvadas

9. Apibendrindamas prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, visų apeliaciniame skunde nurodytų duomenų nevertino, kaltinamojo R. A., liudytojų policijos pareigūnų T. Š., V. K., V. P., Š. Ž. parodymuose esančių prieštaravimų nešalino, nepasisakė, kuriuos parodymus atmeta kaip nepatikimus, o kuriais betarpiškai vadovaujasi, neanalizavo pastarųjų parodymų atitikties faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas ieškojo bent menkiausių neatitikimų policijos pareigūnų T. Š., V. K., V. P. parodymuose, sureikšmino tam tikras aplinkybes (liudytojo S. Ž. parodymų dalį), tuo pačiu įvertino ne visus kaltinamąjį R. A. kaltinančius duomenis, todėl nepriėmė objektyvaus, motyvuoto, teisingo ir pagrįsto sprendimo. Prokuroro teigimu, įvertinus liudytojų - policijos pareigūnų T. Š., V. K., V. P., Š. Ž. parodymus, 2018-12-28 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotus duomenis, 2019-01-14 liudytojo T. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolą, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2019-02-08 specialisto išvadą, iš dalies R. A. parodymus ir kitus baudžiamojoje byloje fiksuotus (surinktus) duomenis, šiuos duomenis sujungus nuoseklia ir logiška įrodymų grandine, galima padaryti nešališkas išvadas dėl R. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo, jis nesutinka su R. A. išteisinimu dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir nurodo, jog byloje yra pakankamai įrodymų, jog išteisintasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

12. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, apeliacinio skundo motyvus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalimi baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus, turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018).

14. Byloje nėra ginčo, jog išteisintasis atvažiavo automobiliu į taborą, išsikasė iš sniego maišelį ir jį benešdamas, pamatęs policijos pareigūnus, puolė bėgti ir maišelį išmetė, todėl šių aplinkybių teismas dar kartą neanalizuoja ir policijos pareigūnų parodymų šioje dalyje dar kartą nevertina.

15. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareigūno T. Š. tarnybinį pranešimą ir įvykio vietos apžiūros protokolą. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, jog tiek tarnybinis pranešimas, tiek įvykio vietos apžiūros protokolas yra neinformatyvūs, juose nėra užfiksuoti visi būtini duomenys. Kaip matyti iš T. Š. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 5), jame iš tiesų nurodoma glausta informacija, kad T. Š., stebėdamas aplinką matė, kur R. A. bėgdamas numetė maišelį, ir nuvykęs į įvykio vietą jį surado, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš pranešimo nėra aišku, kokioje vietoje buvo atliekamas stebėjimas, iš kurios vietos tai buvo daroma, ar maišelis buvo rastas toje pačioje vietoje, kur jį numetė R. A.. Prokuroras nurodo, kad visi šie neaiškumai pašalinami vėlesniais T. Š. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, jog liudytojas T. Š. davė išsamius parodymus ir byloje nėra pagrindo teigti, jog jis siekia apkalbėti R. A. ar davė melagingus parodymus. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas pagrįstomis išvadomis, nekeliančiomis nei menkiausių abejonių dėl asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką, o šioje byloje kylančių abejonių daug.

16. Pirma, nors skunde teigiama, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad narkotinių medžiagų radimo vieta yra neabejotinai aiški ir fiksuota vaizdine medžiaga, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija su tuo sutinka tik iš dalies. Narkotinių medžiagų radimo vieta yra užfiksuota vaizdo medžiaga, tačiau nėra padarytos panoraminės nuotraukos, kurios leistų suprasti radimo vietą vietovės atžvilgiu, nėra užfiksuota ar nuo tos vietos matosi pastato langas iš kurio R. A. buvo stebimas. Taip pat nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad pareigūnai nepažymėjo (neužfiksavo) pėdsakų, buvusių iki paieškos (sniego kapstymo ir trypimo) pradžios. Esant sniegui, pareigūnai turėjo galimybę užfiksuoti išteisintojo bėgimo pėdsakus, jo pritūpimo slepiant nelegalias medžiagas pėdsakus, bet (pasak T. Š. - dėl patirties stokos) tuos pėdsakus sunaikino. Taigi yra neįmanoma patikrinti pareigūno T. Š. paaiškinimų apie tai, kad narkotinės medžiagos rastos būtent toje pačioje vietoje, kur savo turėtą daiktą pritūpęs slėpė R. A..

17. Antra, skunde nurodoma, kad aplinkybę, jog R. A. įvykio metu prie geležinkelio bėgių esančios sankasos paliktas (padėtas) polietileninis maišelis su narkotinėmis medžiagomis, operatyviai buvo surastas policijos pareigūno T. Š. ir polietileninis maišelis su narkotinėmis medžiagomis priklausė R. A., patvirtina policijos pareigūnų T. Š., V. K., V. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamųjų posėdžių metu visuma ir sisteminė jų analizė. Sutiktina, kad V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duoti parodymai iš esmės sutampa su T. Š. parodymais, tačiau kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, parodymų dalyje dėl narkotinių medžiagų radimo šių pareigūnų parodymai iš dalies skiriasi. Teisme apklaustas liudytojas V. P. patvirtino liudytojo T. Š. parodymus, kad šis jam per raciją pranešė apie galimai R. A. turėtas narkotines medžiagas, o atvykęs pasakė, kad matė, kur R. A. jas padėjo, visi kartu su R. A. nuėjo iki tos vietos, netoli geležinkelio bėgių. Parodė, kad T. Š. nuėjo pirmas, pasitvirtino, ką matė T. Š. – buvo rasti folijos lankstinukai, „jos“ buvo ant kažko padėtos, sniego nebuvo. Visgi, ikiteisminiame tyrime V. P. buvo nurodęs, kad su T. Š. nuėjo iki pastarojo nurodytos vietos ir pamatė maišelį. Pažymėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme šio liudytojo nurodytos aplinkybės iš dalies neatitinka toms, kurias nurodė liudytojas T. Š., teigdamas, kad vienas nuėjo iki tos vietos, o vieta, kur rado narkotines medžiagas, buvo užsnigta, ji išsiskyrė iš bendro fono. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors skunde cituojama maža dalis V. K. parodymų, kurie anot apelianto patvirtina operatyvų maišelio radimą, tačiau vertinant parodymus, turi būti analizuojama jų visuma, o ne vien kaltinimui palankios aplinkybės. Teisiamojo posėdžio metu V. K. nurodė, kad <...> R. A. nubėgo į šiukšlyną, pasižiūrėjo, pasilenkė, kažką paėmė ir bėgo atgal; T. Š. per raciją pranešė, kad kitas ekipažas greičiau važiuotų iš viršutinio taboro, nes asmuo kažką paėmęs bėga; toliau žiūrėjo kur jis bėga ir ką daro; greitai privažiavo kitas ekipažas, R. A. dar greičiau bėgo, moteris jam rėkė; jis, nusileisdamas nuo kalniuko, lyg slysdamas, pasilenkė, kažką padėjo ir nubėgo. Liudytojas nurodė, jog galėjo būti, kad slysdamas lietė žemę, kad išlaikytų pusiausvyrą. Visgi, perklaustas dar kartą, liudytojas paaiškino, jog jam atrodė, kad slysdamas jis kažką padėjo, o ne laikė pusiausvyrą; ekipažas jau buvo privažiavęs, pareigūnai bėgo; vaikinas buvo prie namų; matėsi, kad jis bėgdamas, pristabdydamas kažką dėjo; stebėjo vaikiną, kol kitas ekipažas jį sulaikė; šalia tos vietos, kur jis ieškojo, buvo padangos, šiukšlės, pagaliai; kai vaikiną sulaikė, jis (liudytojas) iškart nusileido į automobilį ir privažiavo iš kairės pusės link šiukšlyno, užvažiavo ant kalniuko prie bėgių; atvažiavę, jie su T. Š. nuėjo prie R. A.; T. Š. nuėjo į tą vietą, kur vaikinas slydo, pasižiūrėjo, pakvietė jį (liudytoją) ateiti, pastovėti; sakė, kad galimai ten buvo narkotinės medžiagos; nieko nerodė, nieko nelietė; ten buvo sniegas, ištrypta, akmuo ar plyta; vėliau ištrypė kinologų šuo; kiti pareigūnai kalbėjo su R. A.; T. Š. buvo šalia, kažko klausinėjo; nurodymo vaikščioti, kažko ieškoti nebuvo; jis (liudytojas) suprato, kad visi laukė, nes turėjo atvažiuoti NVRS pareigūnas, kinologas; kinologas atvažiavo pirmas, ieškojo su šunimi virš trisdešimties minučių, ieškoti pradėjo nuo šiukšlyno; kaip jis (liudytojas) suprato, šuo nesiorientavo, kurioje vietoje ieškoti; šuo atvedė prie tos vietos, kur galimai gulėjo narkotinės medžiagos, prie akmens, pavaikščiojo aplink, pauostė ir pradėjo kapstyti letenomis ir iš tos vietos prie akmens iškrapštė paketėlį; nuo tos vietos, kur jis stovėjo, iki akmens buvo trijų metrų atstumas.

18. Taigi, kaip matyti iš V. K. parodymų, R. A., slysdamas nuo kalno, pritūpė ir, anot šio liudytojo, jam atrodė, kad jis kažką padėjo. Taigi, jis nurodo, kad nematė, ką tiksliai padarė R. A., o tai patvirtina, jog stebėdami aplinką iš pastato trečiojo aukšto, pareigūnai negalėjo matyti viso vaizdo, nes jį užstojo sankasa. Taip pat jis nurodė, kad buvo likusios slydimo žymės ir T. Š. liepė saugoti šią vietą, nes joje gali būti narkotinių medžiagų. Tačiau remiantis šio liudytojo parodymais, akmuo buvo nutolęs nuo jo 3 metrų atstumu, o tai kelia abejonių prokuroro teiginiu, jog paketėlis buvo operatyviai surastas, o jo radimo vieta T. Š. buvo iš karto aiški. Priešingai, tai leidžia daryti prielaidą, jog T. Š. liepė saugoti tą vietą, kurioje slydo R. A., manydamas, kad kažkur šalia turėtų būti numestos galimai narkotinės medžiagos, tačiau paketo toje vietoje, remiantis V. K. parodymais, nebuvo, šuo paketėlį su narkotinėmis medžiagomis rado už trijų metrų, o paieška truko trisdešimt minučių. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas V. K. parodė, jog matė, kad išteisintasis pritūpė, tačiau, kaip matyti iš parodymų, tiksliai negalėjo pasakyti ar vaikinas pritūpė tam, kad slysdamas išlaikytų pusiausvyrą, ar kad kažką padėti (paslėpti). Atsižvelgiant į tai, neabejotinai teigti, kad už trijų metrų nuo vaikino slydimo vietos rastas plytos angoje įkištas maišelis su folijos lankstinukais priklauso kaltinamajam R. A., negalima. Taip pat šio liudytojo parodymai prieštarauja liudytojo T. Š. parodymams, kur T. Š. parodė, kad R. A., pamatęs pareigūnus, padarė žingsnį link pakilimo ir kažką padėjo, kai, tuo tarpu V. K. nurodė, kad išteisintasis slydo nuo kalniuko ir pasilenkęs kažką padėjo, o ne pabėgėjo į kalną. Tai, kad išteisintasis bėgo nuo kalno link namų, nurodė ir liudytojas Š. Ž., teigdamas, kad tai paskutinis vaizdas, kurį jis užfiksavo pro pastato langą. Taigi, V. K. parodymai paneigia apelianto teiginį, jog narkotinės medžiagos buvo rastos iš karto.

19. Trečia, prokuroro teigimu, R. A. keliama versija ir liudytojo Š. Ž. parodymai šioje dalyje, t. y., kad narkotinės medžiagos buvo rastos tik atvykus policijos kinologui su šunimi, turi būti atmesta, kaip prieštaraujanti kitų liudytojų - policijos pareigūnų parodymams, bei 2018-12-28, įvykio vietos apžiūros protokolui, kuriame vienareikšmiškai nurodyta, kad panaudojus tarnybinį šunį „Puma“, narkotinių medžiagų neaptikta, kuriame įrašą padarė būtent įvykio metu su tarnybiniu šunimi dirbęs pareigūnas T. K.. Su šiuo teiginiu teisėjų kolegija sutinka iš dalies. Pareigūnas J. N. teisme parodė, kad atvykęs T. Š., iš karto nuėjo už namo, žiūrėjo, grįžęs pasakė, kad kažką rado; jis žvalgėsi dviejų metrų spinduliu nuo namo; kai grįžo, paprašė R. A. parodyti savo batų pado raštą, atsistoti ant sniego ir, pasižiūrėjęs į pėdsaką, pasakė, kad toje vietoje yra tokios pačios, t. y. R. A. batų žymės; jis T. Š.) nežinojo, kur tiksliai ieškoti, jam teko apsižvalgyti. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas J. N. parodė, kad jiems sulaikius R. A., automobiliu privažiavo T. Š., V. K. ir Š. Ž.; T. Š. parodė vietą kur neprileisti kitų asmenų, kad galimai ten paslėptos narkotinės medžiagos; tada į minėtą vietą atvyko daugiau policijos pareigūnų, kinologas ir kriminalinės policijos pareigūnai. Taigi, remiantis šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, T. Š. nuėjo į vietą, kur manė, jog R. A. išmetė maišelį ir nurodė, kad ten galimai paslėptos narkotinės medžiagos. Taigi, galima suprasti, kad jis maišelio su folijos lankstinukais nematė ir jo nerado, o tik numanė, kad ten paslėptos narkotinės medžiagos. Nors teisme J. N. nurodė, kad grįžęs iš tos vietos T. Š. pasakė, kad kažką rado, tačiau lieka neaišku, ar jis kalbėjo apie aptiktus R. A. pėdsakus, ar apie tai, kad rado R. A. išmestą maišelį su narkotinėmis medžiagomis. Liudytojas V. K. teisme nurodė, kad T. Š. iš karto nuėjo 20 metrų, pradėjo žiūrėti ir pasakė: „ateik čia, stovėk, nes galimai gali kažkas būti“, tada iškvietė kinologus; ta vieta, kurią nurodė saugoti, buvo 1,50 metro atstumu nuo sankasos; stovėjo maždaug per vidurį; įvykio vietoje vaikščiojo kinologas su šunimi ir pareigūnas T. Š.; atrodo, kad T. Š. pasakė kinologui nuo kurios vietos reikia pradėti ieškoti. Taigi, remiantis liudytojo V. K. parodymais, T. Š. nuvedė jį saugoti vietą, kurioje galimai galėtų būti išmestos narkotinės medžiagos, tačiau nenurodė jam, jog narkotines medžiagas surado. Teisme apklaustas liudytojas T. K. nurodė, kad jeigu jis įvykio vietos apžiūros protokole nurodė, kad šuo medžiagų nerado, reiškia toje vietoje medžiagos rastos nebuvo, teigė, kad jis negalėjo supainioti protokolų. Kita vertus, apžiūros protokole užfiksuotas teiginys, jog šuo medžiagų nerado, patvirtina tik tą aplinkybę, kad maišelį rado ne šuo, tačiau nepašalina abejonės, jog narkotinės medžiagos buvo rastos ne iš karto, o galimai tuo metu, kai jų buvo ieškoma pasitelkus šunį, tačiau jas surado ne šuo, o pareigūnai. Kaip matyti iš liudytojo T. K. parodymų, jis nurodė, kad <....> buvo nurodyta apžiūrėti plotus, kur galimai asmuo buvo pritūpęs, stovėjo; pareigūnai minėjo, kad narkotinės medžiagos galimai galėjo būti išmestos ar padėtos toje vietovėje. Liudytojas V. K. nurodė, kad<...> atvažiavę nuėjo prie R. A.; T. Š. nuėjo į tą vietą, kur slydo; pasižiūrėjo, pakvietė jį ateiti, pastovėti; sakė, kad galimai ten buvo narkotinės medžiagos; nieko nerodė, nieko nelietė; ten buvo sniegas, ištrypta, akmuo ar plyta. Taigi, remiantis šių liudytojų parodymais, nepavyksta pašalinti abejonės ar kinologas buvo iškviestas tam, kad nuvestų prie jau rasto maišelio, kurį saugojo V. K. ar T. Š. tiesiog nustatė vietą, kur bėgo ir slydo R. A. ir įtarė, jog maišelis turėtų būti apytiksliai toje vietoje, tačiau rastas dar nebuvo, jo buvo intensyviai ieškoma ir tam buvo pasitelktas tarnybinis šuo. Taigi, be liudytojų V. P. ir T. Š., kitų pareigūnų parodymai nepatvirtina, jog medžiaga buvo rasta iš karto, dar neatvykus kinologui su šunimi.

20. Apelianto teigimu, neatitikimai pareigūnų parodymuose atsirado dėl to, kad praėjo ilgas laiko tarpas nuo įvykio. Visgi, VST pareigūnas Š. Ž. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad R. A. bėgdamas link šalia esančio pastato už geležinkelio bėgių, minėtą maišelį padėjo ant žemės; tuo metu, kai stebėjo R. A., buvo sniego; tada jie irgi nusileido į apačią ir nuvažiavo į vietą, kur buvo sulaikytas R. A., moteris ir pagyvenęs romų tautybės vyras. Tada atvyko kinologas su tarnybiniu šunimi ir toje vietoje kur A. padėjo maišelį, maišelis buvo rastas. Rastame maišelyje buvo folijos lankstinukai. Identiškas aplinkybes, tik duodamas dar išsamesnius parodymus, jis nurodė ir apklaustas teisiamajame posėdyje, kur teigė, kad <...> vaikščiojo palei bėgius, žiūrėjo gal išmetė narkotines medžiagas; buvo iškviestas kinologas; kol atvažiavo kinologas, narkotinių medžiagų ieškojimas truko iki 30 minučių; kinologas pradėjo ieškoti nuo geležinkelio bėgių, šuo ilgai stovėjo, uostė prie griovio iš taboro pusės; ėjo tuo taku, kur bėgo R. A.; kinologas vaikščiojo su šunimi ir įkalnėje šuo rado maišelį; šuo surado maišelį per 10-20 minučių; vėliau, kai rado, tikrino palei sieną. Sutiktina su prokuroro argumentu, jog kitų asmenų parodymai ir įvykio vietos apžiūros protokolas paneigia aplinkybę, jog maišelį surado būtent šuo. Tai paaiškintina ir tuo, jog šis liudytojas galėjo nematyti kas tiksliai surado narkotines medžiagas. Tačiau, šie parodymai patvirtina aplinkybę, jog jų buvo ieškota ilgai ir jos buvo surastos jau atvykus kinologui. Atsižvelgiant į tai, kad šis liudytojas davė parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu, nuo įvykio praėjus trumpam laikotarpiui, teisiamajame posėdyje davė identiškus parodymus ir juos dalyje dėl narkotinių medžiagų ilgo ieškojimo patvirtina liudytojų T. K., V. K. parodymai, jais nesivadovauti aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo.

21. Abejonę, jog maišelis buvo rastas iš karto, kelia ir apžiūros protokolo priede esančios įvykio vietos fotonuotraukos Nr. 4-5, kuriose aiškiai matyti, kad sniegas toje vietoje perraustas. Nors liudytojas T. Š. nurodė, kad tą vietą ištrypė šuo, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iki ištrypimo ji užfiksuota nebuvo. Be to, liudytojas V. K. teigė, kad ta vieta jiems atvykus jau buvo ištrypta, o liudytojas V. P. patvirtino, jog jiems nuėjus į minėtą vietą, sniego buvo, tačiau nenurodė ar ta vieta buvo ištrypta.

22. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto vertinimu, jog jeigu maišelį su narkotinėmis medžiagomis ir būtų suradęs policijos kinologas su tarnybiniu šunimi, tai niekaip nepaneigia, kad nurodytas objektas su narkotinėmis medžiagomis priklausė R. A., kadangi įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai vienareikšmiškai buvo įsidėmėję maišelio pobūdį ir vietą, kurioje R. A. paslėpė (padėjo) objektą su narkotinėmis medžiagomis. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, kad maišelis buvo rastas praėjus pakankamam laiko tarpui, kai jau buvo pasitelktas tarnybinis, narkotinių medžiagų ieškoti apmokytas šuo, yra itin svarbi (esminė), sprendžiant dėl to ar buvo rastas būtent išteisintojo numestas maišelis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytus argumentus daro išvadą, kad maišelio iš karto rasti nepavyko. Tokiu būdu, taip ne tik paneigiami liudytojų T. Š. ir V. P. parodymai, jog T. Š. iš karto nuėjo prie tos vietos, kur buvo R. A. bei numetė maišelį ir šį maišelį surado, bet ir pasitvirtina aplinkybė, jog pareigūnams T. Š., Š. Ž. ir V. K., stebėjusiems R. A. iš pastato, išteisintasis, tuo metu buvęs už sankasos, nebuvo matomas visu ūgiu, todėl pareigūnams ir nesimatė, kur konkrečiai jis numetė (paslėpė) maišelį, o tuo pačiu paneigiami liudytojų T. Š. ir V. P. teiginiai, jog T. Š. buvo tiksliai įsidėmėjęs vietą, kur buvo paslėptas maišelis. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme apklaustas parodymų patikrinimą vietoje atlikęs tyrėjas E. M., kuris nurodė, kad matomumas iš pastato buvo geras, tačiau tos vietos, kur ant žemės R. A. padėjo maišelį, iš pastato nesimato, ten nuokalnė.

23. Pritartina skundo teiginiui, jog pirmosios instancijos teismo išvada, esą rastas narkotines medžiagas galėjo pamesti netoliese tuo metu buvę kiti asmenys, yra nepagrįsta, nes nei vienas iš pastato stebėjęs pareigūnas (T. Š., V. K., Š. Ž.), nenurodė, kad minėti asmenys būtų kažką išmetę. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad aptariama vietovė laikoma viena iš narkotinių medžiagų platinimo vietų, lieka nepašalinta abejonė, jog rastos narkotinės medžiagos galėjo būti paslėptos ne išteisintojo R. A., o kitų asmenų, platinančių narkotines medžiagas, juolab, kad įvykio vietos apžiūros protokolo priedo nuotraukos bei gynybos į bylą pateiktos įvykio vietos nuotraukos patvirtina, kad toje vietoje primėtyta daugybė įvairiausių šiukšlių, tarp kurių kitiems asmenims, tiksliai nežinantiems slėpimo vietos, rasti paslėptą mažą į saują telpantį maišelį gan sudėtinga. Tai, kad toje vietoje platintojai slepia narkotines medžiagas, patvirtina ir ta aplinkybė, jog išteisintasis R. A. įvykio dieną ne atsivežė paketėlį, o jį išsikasė iš slėptuvės būtent toje vietovėje. Skunde akcentuojama, kad išteisintasis nurodė per sankasą nešęsis tamsios spalvos ryšulėlį su nelegaliomis medžiagomis, kai tuo tarpu, jį iš administracinio pastato laiptinės stebėję pareigūnai T. Š. ir Š. Ž. nurodo, kad jie iš savo stebėjimo vietos matė, kad kaltinamasis išsikasė ir nešėsi skaidrų celofaninį maišelį. Teisėjų kolegija pažymi, kad plastikinis maišelis, rastas įvykio vietoje nebuvo kažkuo išskirtinis. Taigi, tokių maišelių, atsižvelgus į įvykio vietą, tai jog ten visur primėtyta daugybė šiukšlių, galėjo būti ir daugiau. Juolab, kad V. P. teisme patvirtino, kad dažniausiai birūs milteliai folijos lankstinukuose būna sudėti į plastikinius daiktus.

24. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2019 m. vasario 8 d. išvadoje Nr. 140-(71)-IS1-729 nurodoma, kad „ant plastikinio maišelio, kuriame buvo supakuoti 78 vnt. folijos lankstinukų, 2018-12-28 R. A. paslėpto skylėtoje plytoje, vidinių paviršių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta.<...> R. A. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta.“ (T. 1, b. l. 35, 36–37). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2019 m. balandžio 8 d. išvadoje Nr. 140-(71)-Is1-1831 nurodyta, kad ant atsitiktine tvarka pasirinktų dešimties folijos lankstinukų, tiriant pažymėtų Nr. 1-10, iš pateiktų 78 folijos lankstinukų ir maišelio, paimtų 2018 m. gruodžio 28 d. įvykio vietoje, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (T. 1, b. l. 43–44). Taigi, remiantis specialistų išvada ant rasto maišelio bei jame buvusių folijos lankstinukų R. A. pėdsakų neaptikta, kaip ir neaptikta karfentanilio pėdsakų ant išteisintojo rankų. Atkreiptinas dėmesys, jog vien maišelio pobūdžio, nesant kitų jo priklausymą R. A. patvirtinančių įrodymų, neužtenka sunkaus nusikaltimo kaltei pagrįsti, o prokuroro nurodyta aplinkybė, jog liudytojas V. P. teigia, kad jo praktikoje per 2,5 metų pareigūnams nėra tekę atsitiktinai rasti paslėptų narkotinių medžiagų ir visada atsirasdavo savininkas, tėra prielaida, niekaip nepagrindžianti maišelio priklausymo išteisintajam R. A. fakto.

25. Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, kad be jau aptartų įvykio vietos apžiūros protokolo trūkumų, byloje yra ir daugiau procesinių trūkumų, neleidžiančių išsklaidyti kilusių abejonių, kurie vertintini išteisintojo R. A. naudai. Ikiteisminio tyrimo metu neapklausti VST pareigūnai V. K. ir V. F.. Teisme liudytojas V. F. davė parodymus ne apie šią bylą, liudytojas V. K. davė gan išsamius parodymus, tačiau teigė, kad buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, nors taip nebuvo. Kaltinamojo R. A. gynyba ikiteisminio tyrimo metu pateikė duomenis (nuotraukas), keliančius abejonių dėl galimybės matyti, ką asmuo nešasi rankoje bei paneigiančius, jog liudytojas T. Š. pro pastato trečio aukšto langą galėjo matyti kitoje bėgių sankasos pusėje atsidūrusį R. A., nes sankasa užstoja žmogaus apatinę dalį, tačiau tyrėjas E. M. nepriėmė sprendimo atlikti procesinį veiksmą – eksperimentą, siekiant išsiaiškinti, ar liudytojas T. Š. bei kiti kartu su juo buvę pareigūnai galėjo matyti, kur R. A. išmetė maišelį ir taip paneigti gynybos iškeltas pagrįstas abejones. Parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b. l. 55-58) pateikta tikrovės neatitinkanti nuotrauka Nr. 8 (t. 1, b. l. 58). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas tyrėjas E. M. pripažino, jog T. Š. parodymų patikrinimo protokole esanti nuotrauka Nr. 8 atlikta priartinus vaizdą fotoaparato optinėmis priemonėmis. Taigi, tai ne tas vaizdas, kurį pro langą matė aplinką stebėję pareigūnai. Nors liudytojai T. Š. ir V. P. teigė, kad T. Š. aplinką stebėjo su žiūronais, tačiau protokole pažymėta tik tai, kad matomumas pro langą labai geras, atstumas nuo tos vietos iki vietos, kur kaltinamasis R. A. numetė maišelį, yra apie 150 metrų, o apie įvykio metu naudotus žiūronus kažkodėl nutylima. Aplinkybė, jog įvykio metu stebint R. A., pareigūnas T. Š. naudojosi žiūronais, buvo nurodyta tik teisiamajame posėdyje, nei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų pareigūnų (liudytojų) apklausose, nei minėtame protokole, žiūronai nėra minimi.

26. Apžvelgus aukščiau esančius argumentus, darytina išvada, jog aplinkybę, kad liudytojas T. Š. tiksliai matė, kur išteisintasis numetė maišelį ir iš karto jį surado, patvirtino tik kuopos pareigūnai T. Š. ir V. P., gi, VST pareigūnų bei kinologo T. K. parodymai šių aplinkybių nepatvirtino. Byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas dėl procesinių trūkumų nei patvirtina, nei paneigia laiką, kada buvo surastas maišelis. To negalima spręsti ir iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo. Pažymėtina, kad remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika byloje Van Mechelen ir kiti prieš Nyderlandus, konstatuota, kad pareigūnų statusas yra kitoks nei tų liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Pats liudytojas T. Š. teisme nurodė, kad R. A. iš ankščiau jam žinomas kaip asmuo, galimai platinantis narkotines medžiagas. Ne kartą buvo bandoma jį sulaikyti, nes kelis kartus jis bėgo nuo policijos pareigūnų ir nuo jo, bėgdamas į šiukšlių krūvą išmesdavo kažką iš rankų, bet narkotinės medžiagos nebuvo rastos. Liudytojas V. P. taip pat nurodė, kad R. A. jam žinomas kaip asmuo, tabore vykdantis prekybą narkotinėmis medžiagomis. Aukštesniojo teismo vertinimu, remtis vien dviejų, nuolat galimai narkotines medžiagas platinančius asmenis gaudančių pareigūnų parodymais, nepašalinus visų abejonių ar pareigūnas T. Š. objektyviai galėjo tiksliai matyti, o ne numanyti jam jau žinomo asmens veiksmų seką, t. y. kur buvo numestas maišelis, taip pat, kad nuvykus į įvykio vietą, maišelis nedelsiant buvo rastas, negalima. Vilniaus apygardos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentu, jog aplinkybė, kad kaltinamasis R. A. ne kartą buvo gaudomas pareigūno T. Š. ir visada sėkmingai išmesdavo galimai narkotines medžiagas, tik dar labiau sustiprina abejonę, ar liudytojas T. Š. šiuo atveju atskyrė matytas aplinkybes, nuo to, ką jo teigimu, jis iš savo patirties žinojo. Liudytojas T. Š. galėjo sąžiningai suklysti ir rasti kito asmens galimai neteisėtai disponuotas ir pamestas ar paslėptas narkotines medžiagas.

27. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik visiškai įrodžius asmens kaltę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ištyrus visus byloje esančius įrodymus, neturi likti jokių abejonių dėl asmens kaltės, visos faktinės aplinkybės turi būti neginčijamai įrodytos. Šioje byloje, remiantis surinktais duomenimis, galima prielaida, o ne išvada, jog išteisintasis R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, o padaryti procesiniai pažeidimai yra pakankamai reikšmingi, neleidžiantys sudaryti vienos loginės įrodymų grandinės, leidžiančios priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino R. A., neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, kas atitinkamai leidžia daryti išvadą, jog prokuroro apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prokuroro Renaldo Budrio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Virginija Pakalnytė – TamošiūnaitėDarius PrankaPaulius Veršekys