Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad R. R. yra jo draugė. Tuo metu jis gyveno adresu – (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio mėn. jis susipyko su R. R., ir pastaroji išėjo gyventi pas tėvus. Jie, t. y. jis ir R. R. yra tokie žmonės, tai pykstasi, tai taikosi, įvykio metu jie kartu negyveno. Kartu gyveno apie metus laiko iki 2024 m. spalio. Gruodžio 8 d. jis važiavo į Kauną ir turėjo susitikti. Tądien R. atėjo į butą. Mėnesį ar du mėnesius jie nesimatė ir susitiko, susitiko tikslu pasiaiškinti santykius. Pas juos kaip ir viskas būna gerai, bet, kai ji išgeria tada prasideda problemos. Pas ją (R.) atsiranda priekaištai, ir pas ją tas pats būna. Tą vakarą jis (A. S.) buvo neblaivus, t. y. jis buvo išgėręs sidro, o ji (R.) atsinešė „Žalių devynerių“ butelį. Jam (A. S.) atrodo, kad ten buvo pusė butelio, tai paėmė ir jis viską išgėrė. R. taip pat buvo išgėrusi. Tą vakarą pagrindinis priekaištas buvo, kad jis išgėrė jos atsineštą alkoholį. A. S. paaiškinimu, jis nepanaudojo smurto R. atžvilgiu, nes kitame kambaryje buvo jo sūnus. Kai ji (R.) priekaištavo, jis nuėjo ir atsigulė. Ji (R.) liko virtuvėje, paskui prigulė, jie susibarė, pastarojo sūnus pradėjo juos raminti. Tada R. norėjo išeiti namo, o kadangi buvo naktis, tamsu, bei ji buvo gerokai išgėrusi, pastarosios neišleido. Jos tėvai gyvena už pusės kilometro. A. S. paaiškinimu, sūnus Š. S. (jo sūnus), kuriam balandžio 11 dieną bus 10 metų, sakė, kad eitume kartu miegoti, tai vienas atigulė iš vienos pusės, kitas iš kitos. Jie taip ir atsigulė, kaip prašė vaikas. A. S. paaiškino dėl nosies lūžio, kad virtuvė yra siaura, ten yra pufikas, net būdamas blaivas eini ten ir užsikabini. Jis perskaitė ekspertizę, ten iš viso parašyta, kad buvo suduoti keturi smūgiai buku daiktu. Jis nesupranta kas pasidarė su R. nosimi. Jis pabudo atvykus policijos pareigūnams, iki tol jis su sūnumi miegojo, R. jau nebuvo. Policija pasakė, kad buvo gautas iškvietimas. Ar nurodė policija dėl ko atvyko, neatsimena. Toje virtuvėje, jeigu žmogus yra girtas galima susižaloti. Ten yra praėjimas, kur yra pufikas, už jo galima užkliūti. A. S. mano, kad ji (R.) užsikabino ir nugriuvo, todėl jis ir neišleido pastarosios, nes ji akivaizdžiai buvo girta, ir norėjo gero, nes R. atėjo iš tėvų tik su šlepetėmis. R. tėvai gyvena apie pusę kilometro nuo jo namų.

2025 m. balandžio 8 d. teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji R. R. parodė, kad tądien ji susiskambino su A. S., ir ji nuėjo iki jo. Pastarasis atėjo su sūnumi. Alkoholio ji neatsinešė, kad kartu gerti, jį (alkoholį) turėjo tašėje. Alkoholio „Žalių devynerių“ buvo kažkur pusė butelio. Kai ji atėjo į virtuvę, abu pakalbėjo. R. R. parodymu jis (kaltinamasis) paėmė iš tašės butelį „Žalių devynerių“, butelį pastatė ant spintelės. Tada ji supyko, kad pastarasis (A. S.) prie Š., t. y. savo sūnaus išgėrė alkoholio. Ji pagalvojo, kad nieko gero nebus, kad pyksis. Tądien jie abu (R. ir A.) buvo išgėrę alkoholio. Ji buvo išgėrusi pusė butelio alkoholio 0,3 litrų taplos. Iš pradžių ji tikrai nesijautė girta, po to šiek tiek taip. Santykių nesiaiškino, nes buvo Š. (kaltinamojo sūnus). Biškį pasiginčijo dėl to butelio. Jis (kaltinamasis) nuėjo į kambarį, o ji liko virtuvėje. Ji norėjo eiti namo, jis (kaltinamasis) pasakė, kad „niekur neisi“. Paskui gal kam ji skambino, paskui labai sunkiai jai visi veiksmai susidėlioja. Jis (kaltinamasis) neišleido jos, po to ji nugriuvo, bet nepasakys ar jis (A. S.) jai trenkė, ar ji pati nugriuvo. Gali būti, kad ji užkliuvo už to fotelio ir trenkėsi į kampą sienos. Jis (kaltinamasis) nenorėjo jos išleisti, o kai pastarasis užmigo, ji iškvietė pareigūnus. Kai ji atsikėlė nuo žemės, nesuprato kas galėjo atsitikti, pagalvojo ant jo (kaltinamojo). Tikrai ji buvo neblaivaus proto. Sėdėjo prie stalo virtuvėje, žiūrėjo į telefoną, gal kažkam rašė, paskui nutrūksta atmintis. Galvoja, gal stojosi, nukrito. Ji atsimena duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Dabar jie kartu negyvena.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagarsinus R. R. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 47-50), teisėjai uždavus nukentėjusiajai klausimą – ikiteisminiame tyrime Jūs sakėte „kiek pamenu, stovėdama virtuvėje, galimai pajutau kažkokį smūgį“, nukentėjusioji R. R. atsakė - tiesiog mintys ne taip išdėstytos ir viskas. Tuo metu, kai ji kėlėsi nuo grindų, šalia nebuvo A. S..

Į prokurorės užduotus klausimus nukentėjusioji atsakė, kad tądien buvo žodinis konfliktas, jis (kaltinamasis) tą butelį nusinešė į kambarį ir išgėrė, tuščias butelis liko stovėti ant spintelės kambaryje. Būna visko, kai išgėręs būna. Ji vartoja alkoholį kartais, savaitgaliais su drauge. Rašė A. S. tokias žinutes „ką padarei?“, nes, galbūt norėjo prigauti jį, o ji tikrai nukrito. Supranta, kad meluoti teisme negalima. Sako tiesą. Jis (kaltinamasis) jai žalos neatlygino, atsiprašė vienas kito, kad įvyko tokia situacija. Jai buvo gaila vaiko, jis nematė, bet galbūt girdėjo ir jam buvo skaudu. Kai atvyko pareigūnai, ji nežino ką sakė. Atsimena, kad kažko klausė pareigūnai, bet ji buvo už nosies užsiėmusi, kraujas bėgo, sakė „susitrenkiau nosį“. Tuomet ji jautėsi išgėrusi, jeigu butų blaivi, tai tikrai atsimintų, jai nėra tikslo meluoti. Nukentėjusiosios parodymu, ji su vaiku gulėjo, kad jis neverktų ir nusiramintų, kad ji niekur neišeis. Kiek laiko ji buvo virtuvėje, nežino, žiūrėjo telefoną, gal verkė, kad neišleidžia, nežino. Tuo metu virtuvėje nebuvo A. S..

Į prokurorės klausimus nukentėjusioji atsakė, kai atvyko policijos pareigūnai, ji buvo koridoriuje prie durų, sėdėjo ant žemės. Ji spėja kad nukrito virtuvėje, prie išėjimo į koridorių. Kai nukrito, nežino, ar greitai atsikėlė. Tuo metu šalia jos nebuvo vaiko ir A.. Nežino, ar tai galėjo matyti A. ir vaikas, kai nukrito, gal galėjo. Kambaryje būnant negali matyti kas vyksta virtuvėje. Prie virtuvės yra koridoriukas, kuris veda į kambarį. Tik iš koridoriuko matosi, kas yra virtuvėje. Fotelis stovi virtuvėje, koridoriuje yra prie sienos atsisėsti padėtas pufikėlis, kurio paskirtis sėdėti, virtuvė nedidelė (2 t., b. l. 93-94).

2025 m. birželio 4 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas Rolandas Grabauskas (nuotoliniu būdu per kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“) (Kauno AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas) parodė, kad 2024 m. gruodžio 8 d. jis dirbo, tačiau nepasakys su kurio pareigūnu tuomet dirbo, nes pareigūnai yra keičiami. Pamena, kad buvo gautas pranešimas, kad moteris kviečia pagalbą į (duomenys neskelbtini) gatvę, tikslaus adreso nepasakys. Buvo gautas pranešimas, kad moteris kviečia pagalbą, šneka tyliai, draugas ar sugyventinis sužalojo. Moteris buvo prie durų tyliai kalbėjo telefonu. Į būtą jų (pareigūnų) neįleido, moteris sakė, kad neturi raktų. Paskui vyras atidarė duris, moteris rakto neturėjo. Detaliau ką jie kalbėjo nepasakys, moteris skundėsi, kad buvo sužalota, ten buvo dar vaikas. Moteris teigė, kad buvo sužalota, sakė, kad sužalojo vyras (buvęs sugyventinis). Liudytojo Rolando Grabausko parodymu, vyriškis buvo agresyvus, skeptiškai nusiteikęs ir moters atžvilgiu, ir jų (pareigūnų) atžvilgiu. Šis liudytojas parodė, kad moters nosis buvo ištinusi. Dabar nepamena, bet buvo testas neblaivumo nustatytas, ji bendravo, bet nebuvo kad neadekvačiai bendrautų. Rolandas Grabauskas neatsimena, ar buvo kraujo dėmių. Po įvykio geriau atsiminė, galima pagarsinti parodymus. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai. Nepasakys, ką medikai moteriai nustatė. Vyras toks banguotai buvo, vienu metu agresyvesnis, kitu ramesnis, jis pyko, kad buvo iškviestos vaiko teisės.

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019). Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų medicininius kriterijus apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK 141 straipsnis), jų 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus (atvejai, susiję su psichikos sutrikimo laipsnio ir masto nustatymu), nustato teismo medicinos ekspertai. Šių taisyklių 7 punkte nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ nustatytų padarinių, bet, be kita ko, sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (7.1 punktas).

Nagrinėjamu atveju kaltinimajam A. S. pareikštas kaltinimas dėl nesunkaus R. R. sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio nosies kaulų lūžiu.

Nors kaltinamasis A. S. proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, vis tik jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios R. R. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime, liudytojo Rolando Grabausko duotais parodymais, specialisto išvada išvada Nr. G2676/2024 (02), 2024 m. gruodžio 8 d. medicininiu dokumentų išrašu, tarnybiniu pranešimu, byloje esančiais vaizdo įrašu, daiktų apžiūros protokolu, bendrojo pagalbos centro garso įrašu, ikiteisminiame tyrime pateiktų pareigūnų kūno kamerų vaizdo išrašias, kuriuose užfiksuoti pokalbiai tarp policijos pareigūnų ir R. R., kurio metu pastaroji nurodo: „ai pradėjo, užėjo, kažkokie velniai, užpuolė, pradėjo daužyti, muštis“. Pareigūnui paklausus: „Kraujas bėgo? Į nosį pataikė? Kur pataikė? Kuo davė? Ranka, kumščiu?“ R. R. atsakė, kad mušė vieną kartą kumščiu. Šiuo atveju kaltinamojo A. S. kaltės neigimas, nurodant, jog sužalojimus nukentėjusioji pasidarė pati sau krisdama, yra laikytina tik gynybine kaltinamojo versija.

Kaltinamasis A. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2024 m. spalio mėn. jis susipyko su R. R. (buvusia sugyventine), po ko pastaroji išėjo gyventi pas tėvus. Kartu gyveno apie metus laiko iki 2024 m. spalio. Gruodžio 8 d. jis važiavo į Kauną ir turėjo susitikti. Tądien R. atėjo į butą. Pas juos kaip ir viskas būna gerai, bet, kai išgeria tada prasideda problemos. Pas ją (R.) atsiranda priekaištai, ir pas ją tas pats būna. Tą vakarą jis (A. S.) buvo neblaivus, t. y. jis buvo išgėręs sidro, o ji (R.) atsinešė „Žalių devynerių“ butelį. Jam (A. S.) atrodo, kad ten buvo pusė butelio, tai paėmė ir jis viską išgėrė. R. taip pat buvo išgėrusi. Tą vakarą pagrindinis priekaištas buvo, kad jis išgėrė jos atsineštą alkoholį. A. S. paaiškinimu, jis nepanaudojo smurto R. atžvilgiu, nes kitame kambaryje buvo jo sūnus. Kai ji (R.) priekaištavo, jis nuėjo ir atsigulė. R. liko virtuvėje, paskui prigulė, jie susibarė, pastarojo sūnus pradėjo juos raminti. Tada R. norėjo išeiti namo, o kadangi buvo naktis, tamsu, bei ji buvo gerokai išgėrusi, jis pastarosios neišleido (R. tėvai gyvena už pusės kilometro). Sūnus Š. S. (jo sūnus) pasakė, kad eitų kartu miegoti, tai vienas atigulė sūnui iš vienos pusės, kitas iš kitos. Dėl nukentėjusiajai R. R. nosies lūžio A. S. paaiškino tokias aplinkybes, kad virtuvė yra siaura, ten yra pufikas, net būdamas blaivas eini ten ir užsikabini. Jis perskaitė ekspertizę, ten iš viso parašyta, kad buvo suduoti keturi smūgiai buku daiktu. Jis nesupranta kas pasidarė su R. nosimi. Jis pabudo atvykus policijos pareigūnams, iki tol jis su sūnumi miegojo, R. jau nebuvo. Policija pasakė, kad buvo gautas iškvietimas. Ar nurodė policija dėl ko atvyko, neatsimena. Toje virtuvėje, jeigu žmogus yra girtas galima susižaloti. Ten yra praėjimas, kur yra pufikas, už jo galima užkliūti. A. S. mano, kad ji (R.) užsikabino ir nugriuvo, todėl jis ir neišleido pastarosios, nes ji akivaizdžiai buvo girta, ir norėjo gero. A. S. paaiškinimu, jie abu esa labai konfliktiški. Nelabai gerai atsimena įvykio. Negalėjo jai suduoti, nes jis gerbia savo vaikus, prie jų taip nepadarytų (2 t., b.l. 94).

Ikiteisminiame tyrime A. S. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jis kaltu neprisipažino. Tuomet A. S. paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 7 d. jis kartu su sūnumi atvyko į jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 7 dienos metu, tiksliai nepamena, susirašinėjant mobiliuoju telefonu su R. R., jis pasakė, kad bus Kaune ir jie susitarė susitikti. Tos pačios dienos vėlų vakarą, tikslaus laiko nepamena, R. R. jam paskambino ir pasakė, kad atvažiuotų ją pasiimti. Pokalbio metu suprato, kad ji yra šiek tiek neblaivi. Po kurio laiko ji vėl paskambino jam ir pasakė, kad jis su sūnumi ateitų pas jos tėvus į namus. Šio pokalbio metu jam pasirodė, kad R. yra dar girtesnė nei prieš tai. Tačiau jis nevažiavo nei jos pasiimti, nei pas pastarosios tėvus, kadangi ji buvo neblaivi, o jis nesutaria su jos tėvais. Tada praėjus kuriam laikui, kuomet jis su sūnumi jau miegojo, R. paskambino į jo buto duris, pati atėjo pas jį. Atidarius buto duris akivaizdžiai matė, kad R. R. yra neblaivi, atėjo tik su šlepetėmis, be batų, tačiau ją įsileido į butą. Kuomet vakare R. atėjo pas jį, nepastebėjo, kad jai butų sužalotas jos veidas, būtų kokių nors mėlynių ar kraujo. Kiek tuo metu buvo valandų, negali pasakyti. Kadangi R. buvo neblaivi, jis jai liepė eiti miegoti. Ji pradėjo jam aiškinti, kad neva jo vaikai jam yra svarbesni už ją, ėmė dėl kažko priekaištauti. R. R. labai trumpai pagulėjusi lovoje atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. Jis iš karto iš paskos nėjo, liko gulėti kambaryje. Tada išgirdo, kad R. R. su kažkuo kalba, kad sako: „atvažiuok paimt, aš tuoj išeisiu“, ar panašiai. Po ko jis pats nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad virtuvėje ant spintelės buvo pradėtas R. R. rankinukas, kuris buvo atsegtas. Matėsi, kad jo viduje yra alkoholinio gėrimo „Žalios devynerios“ nugertas butelis. Nežino dėl kokios priežasties, tačiau jis paėmė iš rankinės minėtą butelį, nuėjo į kitą kambarį ir vienu kartu išgėrė visą butelyje buvusį alkoholį. Iki ateinant R. R. buvo išgėręs sidro, koks tai buvo sidras ir kokio stiprumo, nepamena, skardinė buvo 0,5 l talpos. Išgėręs alkoholį, jis tuščią butelį padėjo miegamajame ir pats atsigulė į lovą. Tada R. R. atėjo iki miegamojo ir ėmė jam priekaištauti, kad jis yra alkoholikas, kad išgėrė jos alkoholį, klausė kas jam leido. Kadangi ji bendravo agresyviai ir pakeltu tonu, jis bandė ją nuraminti, nuvesti atgal miegoti. Po ko ji išėjo atgal į virtuvę, o jis liko miegamajame kambaryje. Girdėjo, kad ji vėl su kažkuo garsiai kalbėjo, daužė spinteles ar kažką darė. Jis sakė jai, kad ramintųsi, nes kaimynai girdi, kad nedarytų nesąmonių. Ji rėkė, kad išeis. Jis pasakė jai, kad liktų pas jį bute išsimiegoti. Ji sakydama, kad ją išleistų, sakė, kad iškvies policiją, jeigu jis neišleis. Tačiau jis jos nelaikė, leido jai išeiti, tiesiog norėjo gero, kad ji, būdama stipriai neblaivi, išsimiegotų ir neprisidarytų gėdos. Tuo metu prabudo jo sūnus, kuris miegojo kitame kambaryje, ir viso žodinio konflikto negirdėjo, tik atėjęs jų paklausė kas vyksta ir kartu su vaiku abu nuėjo miegoti. Kažkuriuo momentu, po to kai nuėjo miegoti, išgirdo, kad skambina į duris ir žodį „policija“. Eidamas atidaryti duris, jis klausė pas R. R., ar ji kvietė policiją, tačiau ji kategoriškai atsakė, kad policijos nekvietė. Jam einant link buto lauko durų, R. R. nuėjo į virtuvę. Tada jis atidarė buto duris ir į vidų įėjo pareigūnai. R. R. iš bėgo iš virtuvės, puolė prie policininkų, ėmė verkti, tuo metu matė kraują prie R. R. nosies. Tada jį paėmė pyktis, policijos pareigūnui liepus jis nuėjo į kitą kambarį, ką R. R. nurodė policijos pareigūnams jis nežino. Labai supyko, kadangi R. R. pasakė, kad tai yra jos butas, taip pat dėl to, kad jam pasakė, jog atvažiuos vaikų teisės ir išveš jo vaiką. Tarp jo ir R. R. buvo kilęs tik žodinis konfliktas, jis prieš pastarąją nesmurtavo. Nuo 2024 m. rugsėjo mėn. jis su R. R. yra išsiskyrę, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Po šio įvykio R. R. buvo išvežta į ligoninę, tačiau po ligoninės ji vėl buvo atėjusi pas jį į butą, pasakė, kad jai nosis sulaužyta ir išėjo. Jis žinute parašė pastarajai kodėl ji tik atėjo ir išėjo, tačiau taip ir liko nesupratęs. 2024 m. gruodžio 8 d. ryte, tiksliai nepamena kada, klodamas lovą pamatė, kad patalynė buvo šiek tiek kruvina. Iš kur tas kraujas, jis tiksliai nežino, tačiau jis gali būti R. R., kadangi buvo matęs, jog prie jos nosies buvo kraujo. Jo nuomone, gali būti, kad ji nosį galėjo susižaloti kažkur pati dar prieš ateinant pas jį arba būnant pas jį bute, virtuvėje, arba koridoriuje, kadangi girdėjo garsą, panašų į kritimo. Po šio įvykio su R. R. bendravo mobiliuoju telefonu, šnekėjo telefonu ir susirašinėjo (1 t., b. l. 96-98, 99,100).

Vis tik, šiuos A. S. parodymus duotus ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje teismas vertina kaip melagingus ir tik kaip kaltinamojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Ikiteisminiame tyrime apklausta R. R. parodė, kad 2024 m. gruodžio 8 d. apie 23.00 val. jai paskambino jos buvęs sugyventinis A. S., kuris pasiūlė susitikti bute, kuriame anksčiau kartu gyveno. Butas yra adresu - (duomenys neskelbtini). Ji ir A. S. buvo sugyventiniai, kartu buvo apie 5 metus, tačiau maždaug prieš 2 mėnesius išsiskyrė ir nuo to laiko negyvena kartu, neveda jokio bendro ūkio. Jai atvykus į butą, jame buvo A. S. ir jo sūnus Š. S., kuriam apie 8-9 metai. Pas A. S. ji atvyko į butą būdama neblaivi, kadangi kiek anksčiau lauke buvo susitikusi su pažįstama drauge, su kuria vartojo alkoholį. Butelį su likusiu alkoholiu ji įsidėjo pas save į rankinę. Kuomet atvyko, jai atrodė, kad A. S. yra blaivus, jie dviese virtuvės kambaryje kalbėjosi, kartu alkoholinių gėrimų nevartojo. Virtuvėje buvo pasidėjusi savo rankinę, ji buvo galimai prasegta. A. S. pamatęs, kad jos rankinėje yra alkoholio – „Žalių devynerių“ likutis, jis pats iš rankinės pasiėmė alkoholio butelį. Tada ji pastarajam pasakė, kad prie jo vaiko tikrai negers dėl to, kad A. S. išgėręs tampa agresyvus. Po to tarp jos ir buvusio sugyventinio A. S. kilo žodinis konfliktas. Tuo metu vaiko (Š. S.) virtuvėje nebuvo, jis buvo savo kambaryje. Žodinio konflikto metu A. S., pasiėmęs butelį, nuėjo į kitą kambarį, galimai nuėjęs išgėrė alkoholį, o ji tuo metu liko virtuvėje viena. Kadangi tuomet ji buvo stipriai neblaivi, jautėsi stipriai apsvaigusi, šiuo metu tiksliai nepamena kaip viskas įvyko. Įvykių seką pamena epizodais. Kiek pamena, stovėdama virtuvėje galimai pajuto kažkokį smūgį. Tada pamena tik tai, kad kėlėsi nuo grindų, buvo nukritusi veidu žemyn. Negali tiksliai pasakyti tas smūgis buvo nuo jos kritimo veidu žemyn, kadangi virtuvėje yra fotelis, už kurio galėjo užsikabinti, ar dėl to, kad jai kažkas trenkė. Ji bandydama atsikelti, susiėmusi už nosies pamatė, kad iš nosies bėga kraujas. Nepamena kaip išsikvietė pagalbą. Ką aiškino paskambinus bendrajam pagalbos centrui ji šiuo metu visiškai nepamena. Kad pati kvietė pagalbą pastebėjo tik 2024 m. gruodžio 9 d. peržiūrėjusi savo telefone esančius skambučius. Tada pamena, kad buvo atvykę greitosios pagalbos medikai, ją apžiūrėjo ir po apžiūros pristatė į LSMUL Kauno klinikas. Ligoninėje jai nustatė nosikaulio lūžį. Ji neturi jokių pretenzijų A. S., kadangi įvykio metu ji galėjo susižaloti ir pati, jo dėl to nekaltina, nes nemano, kad jis galėjo taip pasielgti ir jai trenkti, kadangi yra išsiskyrę ir jų niekas nesieja (1 t., b. l. 47-48,49,50).

Iš byloje pateikto savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. R. pateikė medicininį dokumentų siuntimą/išrašą, kuriame nurodoma, kad R. R. diagnozuotas nosies kaulų lūžis (1 t., b. l. 18, 19).

Iš byloje pateikto medicinio dokumento išrašo matyti, kad 2024 m. gruodžio 8 d. 02.33 val. į Kauno klinikas pristatyta R. R., gimusi (duomenys neskelbtini), vyriškis keletą kartų trenkė į nosį, konstatuotas nosikaulio lūžis (1 t., b. l. 22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G2676/2024 (02) nurodyta, kad R. R. konstatuotos ekchimozes (poodinės kraujosruvos) veide, kairiame žaste, dešiniame dilbyje ir nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti praėjus daugiau nei 18 valandų iki apžiūros. Užduotyje nėra nurodytos sužalojimo padarymo aplinkybes. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 4 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis dėl konstatuoto nosies kaulų lūžio R. R. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos vertinant jas tiek atskirai, tiek bendrai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuoti sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi ir griuvimu nėra paaiškinami. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą individualiai ir tai subjektyvus pojūtis (1 t., b. l. 60-62).

Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas Rolandas Grabauskas parodė, kad 2024 m. gruodžio 8 d., apie 1:30 val., dirbant kartu su Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu Pauliumi Radzevičiumi iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėjo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pašnabždomis kalbėjusi pranešėja pasakė, kad prieš ją smurtauja, neišleidžia iš buto. Atvykus nurodytu adresu, priėjus prie buto durų, jų iš karto niekas neatidarė. Girdėjo tyliai šnabždančią moterį, kad ji neturi raktų, bijo vyro, kad vyras paėmęs raktus. Tada stipriai pabeldė į duris, jas atidarė vyras. Paklausus kas vyksta, vyras atsakė, kad miegojo. Paklausus pas vyrą kokie santykiai sieja jį ir bute buvusią moterį, jis atsakė, kad moteris yra jo sugyventinė. Įėjus į butą buvo akivaizdžiai matyti, kad moteris buvo stipriai susijaudinusi. Moteris paaiškino, kad prieš ją smurtavo jos sugyventinis, kad ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė į veidą, pataikė į nosį, kad jai tuo metu skaudėjo nosį. Moteris nurodė, kad konfliktas tarp jos ir sugyventinio vyko koridoriuje, kuris yra tiesiai įėjus pro buto duris. Kuomet klausė dėl ko moteriai trenkė, moteris atsakė, kad galbūt dėl to, jog nepatenkino vyro lytinės aistros. Jis paklausė ar moteriai reikalingi medikai, ji atsakė, kad medikai jai yra reikalingi, todėl jis per radijo ryšį informavo budėtoją, kad įvykio vietos adresu iškviestų greitosios pagalbos medikus. Bendraujant su moterimi matė, kad ties jos nosies apačia buvo tamsiai raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo. Ar ant moters kūno, kitose vietose nei veidas, buvo kokių nors sužalojimų, nežino, ir pasakyti negali, kadangi neatkreipė į tai dėmesio. Koridoriuje, kuriame galimai vyko konfliktas, ar kitose buto patalpose jokių galimai kraujo pėdsakų nepastebėjo. Vėliau nustatė, kad vyras yra A. S., o moteris R. R.. Tiek vyras, tiek moteris buvo akivaizdžiai neblaivūs, kolega P. Radzevičius patikrino asmenų neblaivumą. R. R. nors ir buvo neblaivi, tačiau kalbėjo adekvačiai, mintis dėstė aiškiai ir logiškai, jam neatrodė, kad moteris nusikalba. Aiškinantis įvykio aplinkybes vyras elgėsi gan agresyviai, nuolatos šaukė. Paprašius jo paaiškinti kas įvyko, vyras nurodė, kad jis moters nemušė. Iš pradžių nurodė, kad apskritai tarp jų jokio konflikto nebuvo, po to pasakė, kad tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas, tačiau dar kartą paklausus apie konfliktą vyras nurodė, kad neva jokio konflikto nebuvo. Jis nenuosekliai aiškino įvykio aplinkybes. Vyras pakeltu balso tonu aiškino, kad jis prieš R. R. tikrai nesmurtavo, vadino R. R. necenzūriniais žodžiais. Taip pat A. S. klausė kam ji kvietė policiją. Moteris atsakė, kad A. S. pasakoja nesąmones, jog smurto nebuvo, kad jis pasižiūrėtų į jos veidą ką padarė, kad nemeluotų ( b. l. 65-68).

Įvykio vieta - adresu (duomenys neskelbtini) ( įvykio vietos apržiūros protokolas; b.l. 23-38).

Ikiteisminiame tyrime buvo apžiūrėtas ir išklausytas bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai - pokalbis, užfiksuotas 2024 m. gruodžio 8 d. 01:25 val. tarp operatorės ir R. R.. Operatorei paklausus kas nutiko, moteris labai tyliai nurodo: „muša“. Po to operatorei pasitikslinus kas yra nutikę, R. R. nurodė, kad vyras neišleidžia iš buto (kitų objektų apžiūros protokolas) (b. l. 74-78)

Iš byloje pateikto kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminiame tyrime buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo išrašai, užfiksuojant pokalbį tarp policijos pareigūnų ir R. R., kurio metu pastaroji nurodo: „ai pradėjo, užėjo, kažkokie velniai, užpuolė, pradėjo daužyti, muštis“. Pareigūnui paklausus: „Kraujas bėgo? Į nosį pataikė? Kur pataikė? Kuo davė? Ranka, kumščiu?“ R. R. atsakė, kad mušė vieną kartą kumščiu. Iš kūno kameros įrašo matyti, kad ties moters nosies kaire šnerve yra tamsios spalvos dėmė, panaši į kraujo, ant kairės rankos dilbio ir žasto matomos neryškios poodinės kraujosruvos. Po to atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams R. R. nurodo: „nieko, tikiu, kad nosis yra sulaužyta, galimai, nes labai skauda“. Apžiūrint ją medikams ji pasako: „bet nosies jis neturi teisės laužyt“ (1 t., b. l. 79-87). Teisiamajame posėdyje minėti įrašai taip pat buvo peržiūrėti.