Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-11-19 · Administracinė byla Nr. I-4014-426/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-11-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-19
Bylos Nr.
I-4014-426/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02077-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
UAB „Baltspeda International“
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus teritorinė muitinė
Kategorijos
  • 10.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4014-426/2012Proceso Nr. 3-61-3-02077-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija 10.6.1.1, 10.8.2, 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant atsakovės atstovei M. K., trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltspeda International“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo - Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Baltspeda International“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), kuriame prašė panaikinti: 1) Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2012-03-01 sprendimą Nr. 18KP-20-133; 2) Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2012-04-24 sprendimą Nr. 1A-138; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2012-07-17 sprendimą Nr. S-114(7-91/2012).

Skunde paaiškino, kad Bendrovė pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 09LTLUB000110D20F4 (2009-05-04) gabeno tranzitu ne bendrijos prekę automobilį INFINITI M35, (kėbulo Nr. JNKAY01F86M250912). 2009-05-05 šis automobilis buvo pateiktas muitiniam tikrinimui Panerių poste ir minėtam automobiliui buvo įforminta bendroji deklaracija laikinam prekių saugojimui Nr.090505VR50013002, kuri buvo užbaigta 2009-05-05, įforminus IM BAD rinkinį Nr. 9VR50500105 ekonominį poveikį turinčiai sąlyginio neapmokestinimo laikino įvežimo perdirbti procedūrai. Laikino įvežimo perdirbti muitinės procedūra užbaigta 2010-10-07, įforminus reeksporto muitinės sankcionuotą veiksmą pagal MRN 10LTVR4000EK00ADB4. Tą pačią dieną minėtam reeksportuojančiam automobiliui įforminta tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją Tl MRN 10LTVR400011BB3960. Tranzito terminas, nurodytas minėtos deklaracijos „D“ langelyje – 2010-10-15, paskirties muitinės įstaiga Kybartų kelio postas (LT). Tranzito procedūra pagal MRN 10LTVR400011BB3960 2010-10-14 užbaigta Kybartų kelio poste.

Pažymi, kad Muitinė savo sprendime nepagrįstai vadovaujasi Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pateikta informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-240-10 pagal Baudžiamojo kodekso 200 str. 1 d. dėl galimo automobilio INFINITI M35 fiktyvaus išvežimo iš Europos bendrijos muitų teritorijos. Nurodo, kad Bendrovė pagal 2010-10-07 pažymą-sąskaitą faktūrą minėtą automobilį pardavė Rusijos piliečiui M. P. (M. P.), kuris, įgijęs automobilio nuosavybės teises, įgijo ir pareigą išgabenti šį automobilį iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tai yra užbaigti tranzito procedūrą. Todėl Rusijos Federacijos federalinės muitinės tarnybos Šiaurės vakarų muitinės valdybos Kaliningrado operatyvinės muitinės pranešimas, kad tariamai šis automobilis į Rusijos Federacijos teritoriją įvežtas nebuvo, Bendrovei jokios atsakomybės negali užtraukti, nes ji neturi nei teisinių, nei faktinių galimybių stebėti ir kontroliuoti tolimesnio transporto priemonės judėjimo. Be to, teisėtų lūkesčių principas reikalauja, jog subjektui, kuris atliko visus teisės aktais nustatytus veiksmus teisėtai ir sąžiningai, negali atsirasti atsakomybė dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų.

Nurodo, kad Muitinės surinkta informacija yra prieštaringa, nes vieni įrodymai patvirtina tranzito procedūros pagal MRN 10LTVR400011BB3960 užbaigimą, kiti – automobilio neįvežimą į Rusijos federacijos respubliką. Tačiau Rusijos federacijos kompetentingų institucijų pateiktas atsakymas nepaneigia automobilio tranzito fakto, nes nėra jokių duomenų, kad automobilis faktiškai liko Lietuvos muitų teritorijoje ir buvo naudojamas vidaus rinkoje. Aplinkybes, susijusias su ginčo automobilio išgabenimu iš Lietuvos Respublikos teritorijos galėtų patvirtinti M. P. ir muitinės pareigūnai, kurie įformino tranzito procedūros užbaigimą, tačiau šio tyrimo metu jie nebuvo apklausti. Pažymi, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 200 str. turėtų atsakyti į klausimą, ar buvo įvykdyta nusikalstama veika ir kas konkrečiai ją įvykdė. Tik tuo atveju, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bus konstatuotas veikos neteisėtumas ir atsakomybėn patraukti kaltieji asmenys, bus galima tranzito deklaraciją pripažinti negaliojančia ir konstatuoti atsiradusią mokestinę prievolę muitinei.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 37–39) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2919/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 92 str. nustatyta, kad tranzito procedūra baigiama, kai, vadovaujantis atlikimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis, prekės ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 d. už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako: a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių indentifikavimo priemonės; b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad nepaisant 1 d. nustatytų tranzito procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą. Taigi įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad procedūros vykdytojas visais atvejais yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Be to, muitinės procedūros vykdytojas turi taip pat ir bendro pobūdžio pareigą nepažeisti su Bendrijos tranzito procedūra susijusių teisės aktų nuostatų, o tokias nuostatas pažeidus, atsakomybė kyla būtent jam. Atsakovo nuomone, faktas, jog lengvasis automobilis INFINITY M35, kuriam buvo įforminta tranzito procedūra, nebuvo realiai pateiktas paskirties įstaigai, negali būti laikomas suderinamu su Bendrijos muitų teisės aktų reikalavimais ir jų nepažeidžiančiu.

Pažymi, kad 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 366 str. numatyta, jog procedūros vykdytojas gali įrodyti, kad procedūra užbaigta iki deklaracijoje nurodyto termino, muitinei priimtinu būdu pateikdamas paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo identifikuojamos prekės ir kuriame nurodoma, kad jos buvo pateiktos paskirties įstaigai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Bendrijos tranzito procedūra taip pat laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų: a) trečiojoje šalyje išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas; b) trečiojoje šalyje išduotą ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečiojoje šalyje. Vietoj 2 d. minėtų dokumentų galima pateikti jų kopijas arba fotokopijas, kurių tikrumą turi patvirtinti dokumentų originalus patvirtinusi institucija, atitinkamų trečiųjų šalių institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos.

Šalies argumentai

Pareiškėja nepateikė muitinei minėtame straipsnyje nurodytų įrodymų, patvirtinančių, jog prekė yra išvežta iš Bendrijos muitų teritorijos, tuo tarpu iš Rusijos Federacijos muitinės tarnybos 2011-04-19 rašto Nr. 24-0/2199 bei Muitinės kriminalinės tarnybos pateiktos informacijos darytina išvada, kad tranzitu gabenta prekė per Kybartų pasienio postą į Rusijos Federaciją realiai išgabenta nebuvo. Pažymi, kad faktas, jog tranzitu gabentas lengvasis automobilis INFINITY M35 buvo parduotas Rusijos piliečiui, neeliminuoja pareiškėjos, kaip procedūros vykdytojos, atsakomybės už tinkamą tranzito procedūros užbaigimą. Tokios pat pozicijos laikosi ir E. T. Teismas (toliau – ir ETT), kuris 2008-04-03 sprendime byloje Nr. 230/06 konstatavo, kad muitinės teisės aktuose nenumatyta procedūros vykdytojo atsakomybės apribojimų (44 p.). Be to, ETT nurodė, kad procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo (48 p.). Tai, kad procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir kad Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, taip pat negali pažeisti proporcingumo principo. Jeigu taip būtų, procedūros vykdytojas nebūtų taip įtikinamai skatinamas užtikrinti gerą tranzito operacijų vykdymą (49 p.). Taigi, tranzito procedūros vykdytojas yra laikomas skolininku net ir tuo atveju, jei tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo. Šiuo atveju pati pareiškėja turėjo deramai įvertinti riziką, ar tapdama procedūros vykdytoja galės įvykdyti įsipareigojimus muitinei, susijusius su Bendrijos tranzito procedūra, ir nustatyta tvarka pateikti prekes ir atitinkamus dokumentus paskirties muitinės įstaigai.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 1 d., importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Šio straipsnio 3 d. yra pateiktas skolininkų ratas, į kurį kaip asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos Bendrijos tranzito procedūros taikymu, patenka ir pareiškėja (Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 dalies 4 įtrauka). ETT bylose Nr. C-66/99, C-371/99/, C-337/01, C-300/03, C-230/06 yra konstatavęs, kad importo skola muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 1 d. atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Taip yra tuomet, kai prekių siunta, kuriai buvo įforminta išorinio Bendrijos tranzito procedūra, nebuvo pristatyta paskirties įstaigai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama tranzito procedūrą, faktiškai nepristatė prekės į paskirties muitinės įstaigą, dėl ko automobilis liko Bendrijos muitų teritorijoje. Minėta situacija atitinka ETT suformuluotą prekių paėmimo iš muitinės priežiūros sąvoką, todėl remdamasi minėtu teisiniu reguliavimu pareiškėja pagrįstai pripažinta skolininke muitinei.

Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje metu bus nustatoma ar padaryta nusikalstama veika ir kas ją įvykdė. Teismų praktikoje, sprendžiant analogiškus ginčus, ne kartą pažymėta, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Todėl, nustačius prekių paėmimo iš muitinės priežiūros faktą, nepriklausomai nuo to, baigtas ar ne ikiteisminis tyrimas, privaloma apskaičiuoti ir įregistruoti už tas prekes importo mokesčių skolą muitinei.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 34–36) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovo pateiktame atsiliepime.

Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Muitinė 2012-03-01 sprendimu Nr. 18KP-20-133 pripažino, jog Bendrovė muitinės tranzito procedūros pagal MRN 10LTVR400011BB3960 neįvykdė, todėl pareiškėjai 2010-10-14 atsirado prievolė sumokėti 4 470 Lt muito, 10 326 Lt PVM, 1 564 Lt delspinigių ir 1480 Lt dydžio paskirtą baudą (b. l. 7–12). Minėtame sprendime mokesčių administratorius pažymėjo, kad atlikto tyrimo metu surinkti įrodymai (Muitinės kriminalinės tarnybos ir Rusijos muitinės pateikta informacija) patvirtina, kad automobilis INFINITI M35 (kėbulo Nr. JNKAY01F86M250912) pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011BB3960 nebuvo pristatytas paskirties muitinės įstaigai, iš Bendrijos muitų teritorijos neišgabentas, todėl pareiškėjai, kaip tranzito procedūros vykdytojai, yra įregistruota importo skola muitinei.

Departamento 2012-04-24 sprendimu Nr. 1A-138 buvo patvirtintas Muitinės 2012-03-01 sprendimas (b. l. 13–15).

Komisijos 2012-07-17 sprendimu Nr. S-114(7-91/2012) patvirtintas Departamento 2012-04-24 sprendimas (b. l. 16–19).

Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų panaikinti Muitinės 2012-03-01 sprendimą, Departamento 2012-04-24 sprendimą ir Komisijos 2012-07-17 sprendimą, pagrįstumo bei teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Muitinės 2012-03-01 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Bendrovė neginčija mokesčių administratoriaus apskaičiavimų, kuriais pareiškėjai nustatyta prievolė sumokėti 4 470 Lt muito, 10 326 Lt PVM, 1 564 Lt delspinigių ir 1 480 Lt dydžio baudą, matematinio teisingumo, o skundo reikalavimus grindė tuo, kad automobilis INFINITI M35 (kėbulo Nr. JNKAY01F86M250912) buvo parduotas M. P., kuris privalėjo užbaigti šio automobilio tranzito procedūrą, todėl pareiškėjai mokesčiai apskaičiuoti nepagrįstai.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 92 str., išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atitinkamos procedūros nuostatomis.

Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 d. numato, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės (96 str. 1 d. a punktas); už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi (96 str. 1 d. b punktas).

Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 str. 1 d. yra pateikta bendra taisyklė, pagal kurią tinkamu dokumentu (įrodymu), patvirtinančiu Bendrijos tranzito procedūros užbaigimą, yra muitinės paskirties įstaigos patvirtintas dokumentas apie šios procedūros užbaigimą. Minėto straipsnio 2 d. yra išvardinti dokumentai (įrodymai), kurie prilyginami 1 d. nurodytiems dokumentams, patvirtinantiems tranzito procedūros užbaigimą: a) trečiojoje šalyje išduotą dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad prekėms įforminamas muitinės sankcionuotas veiksmas; b) trečiojoje šalyje išduotas ir šios šalies muitinės antspaudu patvirtintas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą atitinkamoje trečiojoje šalyje. Aptariamo straipsnio 3 d. nurodyta, kad vietoje šio straipsnio 2 d. išvardintų dokumentų muitinei gali būti pateikiamos jų kopijas arba fotokopijas, kurių tikrumą turi patvirtinti dokumentų originalus patvirtinusi institucija, atitinkamų trečiųjų šalių institucijos arba vienos iš valstybių narių institucijos.

Iš Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 str. įtvirtintų normų analizės darytina išvada, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais ta prasme, kad jais (ir tik jais) būtų galima remtis, pripažįstant, jog Bendrijos tranzito procedūra buvo užbaigta.

Taigi, remiantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 str., Bendrovė, būdama tranzito procedūros vykdytoja ir siekdama patvirtinti, kad ši procedūra buvo užbaigta, muitinei turėjo pateikti vieną iš šiame straipsnyje nurodytų dokumentų.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad iki tranzito procedūros užbaigimo termino pabaigos (2010-10-15) Bendrovė muitinei nepateikė jokio dokumento, nurodyto Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 str. ir patvirtinančio, kad automobilis INFINITI M35 (kėbulo Nr. JNKAY01F86M250912) pagal tranzito deklaraciją MRN 10LTVR400011BB3960 buvo pateiktas trečiosios šalies muitinės įstaigai. Be to, Rusijos muitinės 2011-04-19 rašte Nr. 911-09/2199 nurodyta informacija patvirtina, kad šis automobilis į Rusijos muitinės teritoriją nebuvo įvežtas (mok. b. l. 19). Minėtu dokumentu nėra pagrindo abejoti, kadangi jis gautas nustatyta tvarka. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai rėmėsi Rusijos muitinės 2011-04-19 rašte nurodyta informacija, nes ji nėra paneigta jokiais byloje esančiais įrodymais.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad automobilio INFINITI M35 tranzito procedūra pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 str. nėra užbaigta.

Tai, jog nepateikus Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 str. nurodytų dokumentų tranzito procedūra laikytina neužbaigta, ne kartą pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2012-04-02 nutartis adm. b. Nr. A261-1279/2012, 2011-10-26 nutartis adm. b. Nr. A143-2812/2011, 2012-01-21 nutartis adm. b. Nr. A143-1226/2012 ir kt.). E. T. Teismas savo praktikoje, nuosekliai laikosi pozicijos, kad tuo atveju, jeigu muitinės įstaigai nėra pateikiami prekių išvežimo dokumentai pasibaigus išvykimo įstaigos skirtam terminui, preziumuojama, kad atsiranda skola muitinei, o muitinės procedūros vykdytojas laikomas skolininku (2005-04-14 sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C‑460/02, sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C‑104/02 ir t.t.). Be to, E. T. Teismas 2008-04-03 sprendime (byla Nr. C-230/06, Militzer & Münch GmbH prieš Ministero delle Finanze) pažymėjo, kad tranzito procedūros vykdytojas yra laikomas skolininku net ir tuo atveju, jei tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo.

Atsižvelgus į minėtuose teismų sprendimuose pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad Bendrovės skunde teismui nurodyti motyvai, jog automobilis INFINITI M35 buvo perleistas M. P. ir šis asmuo, o ne pareiškėja, turėtų atsakyti pagal Muitinės apskaičiuotas mokestines prievoles, nagrinėjamo ginčo atveju nėra reikšmingi. Be to, byloje esančiais įrodymais nustatytos visos esminės aplinkybės, lemiančios Bendrovės skolos Muitinei atsiradimą, todėl, darytina išvada, kad šios administracinės bylos sustabdymas iki bus baigtas Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje Nr. 04-1-240-10 dėl fiktyvaus tranzito procedūrų užbaigimo, priešingai, negu teigia pareiškėja, nėra tikslingas.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad Muitinė 2012-03-01 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimai jį panaikinti, o taip pat panaikinti Departamento 2012-04-24 ir Komisijos 2012-07-17 sprendimus, atmestini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Baltspeda International“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė