Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-192-387/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-03-14
Bylos Nr.: 1A-192-387/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-04-2-00094-2017-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas, Algimantas Valantinas
Nuteistasis: E. K.
Advokatai: Rimondas Kuzminas

Kategorijos

1.2.22.1.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A- 192-387/2018Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00094-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1.2.; 1.2.22.9.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,nuteistajam E. K.,gynėjui advokatui Rimondui Kuzminui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-22 nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 253 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – areštu 10 (dešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. K. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2 dalies 8 punktu, 71 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir paskiriant sumokėti 5 MGL (188,30 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-12-05 iki 2016-12-06.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

pneumatinį šautuvą „CZ 200 S“ Nr. A209865, saugomą Klaipėdos AVPK, nurodyta konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

polietileninius paketus Nr. 334436, Nr. 0027012, Nr. 227850, Nr. 334437 ir popierinę dėžę su plomba Nr. 009621, saugomus Klaipėdos AVPK, nurodyta sunaikinti;

voką su trimis skaitmeninėmis laikmenomis nurodyta palikti saugoti prie bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K. buvo nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo ir laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, t. y. jis 2016-12-05, apie 10.30 val., savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbiami), neturėdamas leidimo, iš G. S. įgijo penkis C kategorijos šaunamuosius ginklus – dvivamzdžius, lygiavamzdžius, 12-o kalibro medžioklinius šautuvus IZH 27M, Nr. 9210334, IZH 12, Nr. P13654, IZH 12, Nr. K09835, TOZ 34R, Nr. 14114, TOZ 34R, Nr. 8738637, kuriuos laikė minėtoje savo gyvenamojoje vietoje, kol tą pačią dieną, apie 12.35 val., kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Be to, E. K. buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, t. y. jis 2014 metais, tikslus laikas ir data tyrimo nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – fabrikinės gamybos 4,55 mm kalibro pneumatinį šautuvą „CZ 200 S“, Nr. A209865 - kurį atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbiami), ir joje neteisėtai laikė iki 2016-12-05, kol apie 12.35 val., kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-22 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, nustatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, požymių, ir baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymių. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nuteistasis prašo grąžinti jam pneumatinį šautuvą CZ 200 S Nr. A209865 ir su juo buvusius daiktus (plastikinį dėklą, optinį laikiklį su taikikliais).

4. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes apygardos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus bei padarė išvadas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistojo teigimu, skundžiamas nuosprendis taip pat neatitinka teismų praktikos, formuojamos nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis turėjo teisėtai teritorinės policijos įstaigos išduotus leidimus disponuoti ginklu, ir neįsigilino į tokio turėjimo sukeliamas teisines pasekmes.

4.1. E. K. teigimu, byloje surinktų duomenų visuma nepatvirtina nei jo veiksmų neteisėtumo, nei tyčios neteisėtai įgyti ir laikyti ginklus. Nuteistasis pažymi, kad jis yra pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklų įgijimo, tačiau tai reikštų, kad 2016-12-05 jis įgijo penkių šautuvų savininko statusą, o G. S. jį prarado. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tokią išvadą paneigia tiek byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tiek paties nuteistojo ir liudytojo G. S. parodymai. Byloje nustatyta, kad ginklai registruoti kaip G. S. įmonės nuosavybė ir jis, neatlikdamas jokių teisinių formalumų, privalomų parduodant ginklus, tiesiog jų negalėjo perleisti (atiduoti) kitam asmeniui. Be to, E. K. ir G. S. nuosekliai teigė, kad pastarasis atvežė šautuvus nuteistajam tam, kad šis restauruotų jų buožes. Pasak E. K., teismas šiuos parodymus vertino kritiškai niekaip nepagrįsdamas tokio savo sprendimo. Tuo pačiu nuteistasis pažymi, kad nagrinėjamoje baudžiamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad: 2016-12-05 buvo sudaryta vienkartinė paslaugų atlikimo sutartis, kurioje nurodyta, kad UAB „G“ direktorius G. S. perdavė 5 atitinkamų modelių šautuvus E. K. šautuvų medinių dalių restauravimui; šautuvai ir jų pažymėjimai, patvirtinantys, kad ginklai yra legalūs ir priklauso UAB „G“, policijos pareigūnų buvo rasti dirbtuvėse; 2017-03-20 specialisto išvadoje nurodoma, kad „vietomis buožės ir loveliai padengti laku, vietomis nuo jų paviršiaus lako sluoksnis pašalintas“; E. K. charakterizuojamas tik teigiamai; nuteistajam teisėtai išduoti du leidimai: leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus Nr. 0000065 ir neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus Nr. 0000140.

4.2. Anot nuteistojo, tai, kad ginklų gavimo metu jis neturėjo verslo liudijimo, leidžiančio užsiimti staliaus darbais, savaime nepaneigia aukščiau nurodytų byloje nustatytų aplinkybių. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad šiuo atveju galbūt neteisėti E. K. veiksmai – neteisėtai atliekami staliaus darbai – niekaip nėra susiję su jam inkriminuotomis veikomis, todėl neturi reikšmės sprendžiant jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą.

4.3. Cituodamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (toliau - Įstatymas), E. K. nurodo, kad jo nuostatų turėjo laikytis ginklų savininkas – G. S.. Nuteistojo teigimu, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn vien dėl to, kad pastarasis perdavė jam ginklus neturėdamas tam teisėto pagrindo. Kita vertus, E. K. taip pat niekaip negalėjo įtakoti situacijos, kai G. S. laikinai pasišalino iš ginklų remonto vietos dėl prastos savijautos.

4.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad jei nagrinėjamoje situacijoje ginklų perdavimas nuteistajam visgi nėra laikomas laikinu perdavimu, užtraukiančiu atsakomybę ginklų savininkui, kyla klausimas, ar E. K. veiksmai yra neteisėti. Anot nuteistojo, neteisėtumą apibrėžia vienintelis ir esminis nusikaltimo, nustatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, požymis – leidimo neturėjimas. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. K. turėjo leidimus, vadovaujantis kuriais įvairiais laikotarpiais buvo įsigijęs ir laikęs 7 B ir C kategorijų šaunamuosius ginklus medžioklei.

4.5. Vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362, kuriuo buvo patvirtintos taisyklės dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės (toliau - Taisyklės), nuteistasis nurodo, kad turėdamas leidimą ir norėdamas įsigyti naują ginklą, jis neprivalo apie tai iš anksto pranešti leidimą išdavusiai teritorinei policijos įstaigai. Įstatymas tokios prievolės nenumato. Šią informaciją, naudodamasis policijos elektroninių paslaugų sistema (toliau – PEPS), turi perduoti prekybininkas ginklais arba, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo ginklo dokumento gavimo dienos, pats asmuo, gavęs padovanotą, paveldėtą arba užsienyje įgytą B ar C kategorijos ginklą. Taigi, anot E. K., pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad ginklai jam nebuvo laikinai perleisti, o jis įgijo juos savo nuosavybėn, spręsdamas nuteistojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą, turėjo vadovautis minėto teisės akto nuostatomis. Pirkdamas ginklus, nuteistasis turėjo pateikti G. S. leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir asmens dokumentą (kuriuos jis turėjo), o pastarasis savo ruožtu turėjo informuoti teritorinę policijos įstaigą apie asmeniui parduotą ginklą ir išduoti E. K. ginklų pažymėjimus. Pasak nuteistojo, G. S. galėjo tinkamai neįvykdyti pastarųjų savo pareigų dėl kelių priežasčių: ginklai visgi buvo laikinai perleisti E. K.; G. S. pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl prastos sveikatos būklės. Tačiau, anot nuteistojo, abiem šiais atvejais jis negali būti traukiamas už tai atsakomybėn. Nuteistasis taip pat pažymi, kad tuo atveju, jei ginklai jam būtų perleisti neatlygintinai (padovanoti etc.), jis turėtų 10 kalendorinių dienų terminą tam, kad pranešti apie tai teritorinei policijos įstaigai, tačiau ginklai iš E. K. buvo paimti policijos pareigūnų praėjus 2 val. 5 min. nuo jų perdavimo momento.

4.6. Nuteistasis nurodo, kad jam yra inkriminuotas ir neteisėtas ginklo laikymas, tačiau, kaip jau buvo minėta, jis turėjo leidimą laikyti šios kategorijos ginklus, todėl yra nuteistas nepagrįstai.

5. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, E. K. teigia, kad jam inkriminuotas neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas kaltinime yra apibrėžtas itin nekonkrečiai. Šiuo atveju yra vadovaujamasi vien nešaunamojo ginklo suradimo pas jį faktu, visą įrodinėjimo naštą perkeliant nuteistajam. Proceso metu, E. K. geranoriškai paaiškino, kad nešaunamąjį ginklą pirko pagal skelbimą, rastą Internete. Buvo įsitikinęs, kad įsigyja 7,5 J pneumatinį šautuvą, tačiau nepatiko jo nepakankamas taiklumas. Pasiliko jį manydamas, kad ateityje gali prireikti atsarginių dalių analogiškam C kategorijos pneumatiniam šautuvui, kurį E. K. buvo įsigijęs su neterminuotu leidimu laikyti (nešiotis) ginklus. Nuteistasis pažymi, kad šiuos jo parodymus apygardos teismas vertino kritiškai, nors tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.

5.1. Anot E. K., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nenurodė kuo pasireiškė jo veiksmų neteisėtumas, todėl galima daryti prielaidą, kad tas kriterijus yra įgyto pneumatinio šautuvo iššautų kulkų kinetinės galios viršijimas 7,5 J, t. y. jo priskyrimas C kategorijos ginklams. Vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsnio 5 punktu ir 6 straipsnio 2 punktu, nuteistasis nurodo, kad vienintelis kriterijus nulemiantis pneumatinio ginklo priskyrimą D ar C kategorijai yra jo sviedinio kinetinė energija: iki 7,5 J – D kategorija, nuo7,5 J – C kategorija. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D kategorijos ginklų apyvarta yra neribojama. Juos be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 16 metų. Pasak E. K., skundžiamame nuosprendyje neatskleistas jo kaltės turinys. Apygardos teismas tik nurodė, kad jis dalyvavo šaudymo sporto varžybose, todėl jo parodymus, kad nuteistasis nesuprato įgyto nešaunamojo ginklo galingumo, laikė nenuosekliais ir nepagrįstais.

5.2. Nuteistasis pažymi, kad siekiant nustatyti aptariamo ginklo galingumą teismui prireikė specialisto išvados, išvadą teikusio specialisto apklausos teisme ir ekspertizės. Anot E. K., specialisto išvadoje nurodyta, kad sviedinio kinetinė energija siekė 9,3 J. 2017-11-13 ekspertizės akte nurodyta, kad sviedinio kinetinė energija yra nuo 7,8 J iki 9,0 J, o atlikus reguliavimus – 6,5 J ir net 2,6 J. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pateikiami rezultatai yra pakankamai įvairūs, tačiau tai leido specialistams formaliai priskirti pneumatinį ginklą C kategorijai, nors įstatymo riba buvo peržengta minimaliai.

Šalies argumentai

5.3. E. K. nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai jo parodymus, kur nuteistasis teigė, kad aptariamą naudotą pneumatinį šautuvą pirko pagal skelbimą kaip D kategorijos ginklą, nes pardavėjas buvo nurodęs, kad jo galingumas yra 7,5 J, o ir šaudant subjektyviai ginklas niekuo nesiskyrė nuo kitų nuteistojo turėtų pneumatinių šautuvų iki 7,5 J, vertino kaip gynybinę poziciją. Apeliaciniame skunde teigiama, kad minėtus E. K. paaiškinimus patvirtina objektyvūs bylos duomenys: šautuvas nebuvo slepiamas; 2017-11-13 ekspertizės akte nurodoma, kad „vamzdžio drūtgalio srityje yra užrašas „7,5“, užrašas savadarbis, jis reiškia, kad kulkos kinetinė energija neturi viršyti 7,5 J“; ekspertui atliekant bandymus su reguliavimo varžtais kulkos kinetinė energija tik mažėjo; specialistas apklausos metu nurodė, kad 2J galingumo padidėjimas yra neesminis, pavojingumas yra nedidelis; specialistas kulkos kinetinę energiją nustatė naudodamas kontrolės sistemą CED 2M, o ekspertas – kulkų greičio matavimo prietaisą OEHLER mod. 35P. Gauti rezultatai buvo skirtingi, o E. K., nors ir būdamas patyrusiu ginklų naudotoju, nedisponavo minėtais prietaisais. Anot nuteistojo, neturint šių prietaisų, tik šaudant, nustatyti pneumatinio šautuvo galios pokytį 0,3-1,8 J neįmanoma. E. K. teigimu, įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes, galima vienintelė išvada, kad jis pirko pneumatinį šautuvą kaip D kategorijos ginklą, kurio civilinė apyvarta nėra ribojama. Priešingu atveju jam nubuvo jokių teisinių kliūčių tokį pat šautuvą įsigyti kaip C kategorijos ginklą, pirkimo – pardavimo sandorį įforminant ginklų parduotuvėje, nes tam jis turėjo leidimą.

5.4. Nuteistasis pažymi, kad jo veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymių. Pasak E. K., nustačius, kad jis tyčia neregistravo pneumatinio šautuvo CZ 200S kaip C kategorijos ginklo, jis galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimo kodekso 229 straipsnio 2 dalį. Tačiau tam irgi nėra teisinio pagrindo, nes įgydamas aptariamą pneumatinį šautuvą E. K. sąžiningai klydo. Jo veiksmuose nebuvo tyčinės kaltės.

6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje nesant kitų patikimų duomenų, vadovaujantis kuriais galima būtų nustatyti kada buvo įgytas pneumatinis šautuvas, reikėtų vadovautis nuteistojo parodymais. E. K. teigia, kad tiksliai neprisimena minėto ginklo įgijimo laiko, 2010 m., 2013 m. ar 2014 m. Tačiau, anot jo, bet kuriuo atveju iki 2017-12-22 buvo suėjęs jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 258 straipsnio 2 dalį senaties terminas. Tuo pačiu apeliaciniame skunde pažymima, kad esminis kriterijus išteisinti nuteistąjį yra baudžiamojo nusižengimo požymių jo veiksmuose nebuvimas, o ne patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino pasibaigimas.

7. E. K. taip pat akcentuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas konfiskavo ne tik nusikalstamos veikos dalyką – pneumatinį ginklą – bet ir kartu su juo buvusius, ženklią turtinę vertę turinčius daiktus - plastikinį dėklą ir optinį taikiklį su laikikliais, kurių civilinė apyvarta apskritai nėra ribojama. Anot nuteistojo, šie daiktai niekaip nėra susiję su jam inkriminuojama nusikalstama veika, todėl turi būti jam grąžinti net ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį.

8. Pasak nuteistojo, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, pneumatinis ginklas turi būti jam grąžintas, nes jis turi neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir galės nuspręsti dėl tolimesnio disponavimo šiuo šautuvu.

9. Teisiamojo posėdžio metu gynėjas advokatas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

10. Prokuroras prašė pakeisti nustatomojoje nuosprendžio dalyje išdėstytas aplinkybes, nurodant, kad E. K. neturėdamas leidimo laikė savo gyvenamojoje vietoje daugiau nei tris šaunamuosius ginklus; nutraukti baudžiamąjį procesą, pradėtą E. K. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui; panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš E. K. buvo konfiskuotas pneumatinis šautuvas CZ 200S, Nr. A209865 ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šį šautuvą perduoti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui; likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

11. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos

12. Prašydamas panaikinti jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad jis neįgijo kaltinime nurodytų šaunamųjų ginklų. Anot E. K., tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojo parodymai patvirtina, kad minėti šautuvai priklausė G. S., kuris atvežė juos nuteistajam tam, kad šis restauruotų jų medines dalis. Apeliaciniame skunde pažymima, kad E. K. negali būti traukiamas atsakomybėn už tai, kad ginklų savininkas – G. S. – dėl prastos savijautos išvažiavo iš jo namų, laikinai palikdamas šaunamuosius ginklus nuteistajam. Be to, E. K. akcentuoja, kad jam buvo išduoti net du leidimai laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, todėl G. S. jam paliktus ginklus jis laikė teisėtai. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

12.1. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų pradžios momento arba daugiau negu trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

12.2. Skundžiamu nuosprendžiu E. K. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo iš G. S. įgijo penkis C kategorijos šaunamuosius ginklus, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje, kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodoma, kad byloje surinkti įrodymai – liudytojo G. S. parodymai (T.1, b. l. 144-151), pažymos iš Licencijuojamos veiklos posistemio (T.1, b. l. 54-58), kvitas Nr. 28/10067 (T.1, b. l. 149), PVM sąskaita faktūra LGF 16225 (T.1, b. l. 150) – patvirtina, kad kaltinime nurodyti šaunamieji ginklai 2016-11-18 buvo įgyti iš LR Ginklų fondo prie LR Vidaus reikalų ministerijos ir nuosavybės teise priklausė G. S. vadovaujamai UAB „G“. BK 253 straipsnyje nustatytas ginklo įgijimo požymis yra siejamas su galimybe nevaržomai disponuoti šiuo ginklu, jo valdymu nuosavybės teise. Taigi aukščiau nurodyti duomenys, patvirtinantys, kad nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu medžiokliniai šautuvai nuosavybės teise priklausė ne E. K., bet kitam asmeniui, tuo pačiu paneigia apygardos teismo išvadą dėl nuteistojo kaltės neteisėtai įgijus minėtus ginklus. Teisiamojo posėdžio, vykusio apeliacinės instancijos teisme, metu kaltinimą palaikančiam prokurorui paprašius pakeisti nustatomojoje nuosprendžio dalyje išdėstytas aplinkybes, nurodant, kad E. K. neturėdamas leidimo laikė savo gyvenamojoje vietoje daugiau nei tris šaunamuosius ginklus ir tokiu būdu iš esmės pripažinus, kad neteisėto ginklo įgijimo požymis E. K. buvo inkriminuotas nepagrįstai, teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

12.3. Kaip jau buvo minėta, skundžiamame nuosprendyje taip pat konstatuota, kad E. K. neturėdamas leidimo laikė savo gyvenamojoje vietoje penkis C kategorijos šaunamuosius ginklus – dvivamzdžius, lygiavamzdžius 12 kalibro medžioklinius šautuvus. Neigdamas savo kaltę, nuteistasis akcentavo, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jis turėjo leidimą laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, todėl buvo pripažintas kaltu nepagrįstai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo teiginiais.

12.4. BK 253 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, kuriuo būtina vadovautis sprendžiant asmens kaltės klausimą dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-10-24 E. K. iš tikrųjų buvo išduotas neterminuotas leidimas Nr. 0000140 įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (T.1, b. l. 160). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui inkriminuotos aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 30, 31 punktuose leidimas laikyti (nešiotis) ginklus apibrėžiamas kaip dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti, nešiotis jame nurodytą ginklą. Ši Įstatyme pateikta leidimo laikyti (nešiotis) ginklus sąvoka leidžia daryti išvadą, kad fiziniam asmeniui leidimu suteikiama teisė laikyti (nešiotis) ginklus yra siejama su leidime nurodytu konkrečiu ginklu. Toks išaiškinimas yra logiškas ir suprantamas, nes priešingu atveju būtų paneigta Įstatymo paskirtis - nustatyti <…> ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Sisteminė Įstatymo ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų taisyklių dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės nuostatų (2016-08-19 įsakymo Nr. 5-V-664 redakcija, galiojusi nuo 2016-09-01 iki 2017-01-01) analizė taip pat leidžia teigti, kad šaunamųjų ginklų laikymas yra siejamas su jų įsigijimu, t. y. asmeniui paprastai yra leidžiama laikyti jo įsigytą, tačiau ne kitam asmeniui priklausantį, ginklą. Informacija apie asmens įsigytą ginklą įstatymo nustatyta tvarka turi būti savalaikiai perduodama leidimą išdavusiai teritorinei policijos įstaigai. Galiojantys teisės aktai taip pat griežtai reglamentuoja asmeniui priklausančio ginklo perleidimo nuolat ar laikinai naudoti kitam asmeniui tvarką (Taisyklių 114-117 punktai, Įstatymo 16 straipsnio 1, 2 dalys), kurios šiuo konkrečiu atveju nebuvo laikytasi. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, pats savaime neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus turėjimas jam nesuteikė teisės laikyti G. S. priklausančių kaltinime nurodytų penkių medžioklinių šautuvų. Formaliai vertinant E. K. veiksmus, galima teigti, kad laikotarpiu nuo 2016-12-05, 10.30 val. iki 2016-12-05 12.35 val., t. y. 2 val. 5 min., jis juos laikė neteisėtai.

13. Kita vertus, BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudarančio požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

13.1. Šiame procesiniame sprendime jau buvo minėta, kad BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui suvokiant, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, ir jam norint taip veikti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo išvadai, kad apeliantas itin trumpą laiko tarpą neturėdamas leidimo laikė G. S. priklausančius penkis šaunamuosius ginklus veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. norėdamas sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje šios apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – kaltės - iš esmės nenustatinėjo, nepateikė byloje esančių įrodymų visumos šiuo aspektu vertinimo ir išvadų.

13.2. E. K. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad 2016-12-05, apie 9 val., jam paskambino G. S., kuris paprašė jo restauruoti penkis šautuvus. Nuteistasis sutiko, nes G. S. pažįsta seniai, žino, kad jam priklauso ginklų parduotuvė Tauragėje. Anot E. K., tą pačią dieną, apie 10.30 val., G. S. atvežė jam ginklus. Prie kiekvieno ginklo buvo pažymėjimas, patvirtinantis, kad ginklai tikrai priklauso G. S.. Nuteistasis taip pat paaiškino, kad ginklai buvo tvarkingi, bet nenauji. Matėsi, kad reikia restauruoti jų medines dalis. Norėdamas tą padaryti, E. K. išardė ginklus, tačiau nieko daugiau padaryti nespėjo, nes atvyko policijos pareigūnai ir, atlikę kratą, surado ir paėmė G. S. priklausančius ginklus. Nuteistasis taip pat paaiškino, kad jau apie trejus metus restauruoja pažįstamiems medines ginklų dalis (T.1, b. l. 183, T.2, b. l. 40-41, 105).

13.3. Šie apelianto paaiškinimai skundžiamame nuosprendyje liko nepaneigti. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina didžiąją E. K. nurodytų aplinkybių dalį. Antai liudytojas G. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 2016-12-05 paskambino E. K. ir paprašė jo restauruoti penkių šautuvų medines dalis. Anot liudytojo, jis gerai pažinojo nuteistąjį ir pasitikėjo juo. Žinojo, kad E. K. yra geras meistras. Pasak G. S., ginklus jis atvežė kartu su pažymėjimais. Ginklai buvo pirkti 2016-11-18 iš LR Ginklų fondo prie LR Vidaus reikalų ministerijos. Liudytojo teigimu, paprastai jis ginklus restauruodavo savarankiškai, tačiau tomis dienomis dėl atliktos širdies operacijos pats to padaryti negalėjo, todėl ir kreipėsi pagalbos į E. K.. Ginklus atvežė neišardytus. Pasak G. S., būdamas pas nuteistąjį, jis pasijuto blogai. Tikriausiai taip atsitiko dėl dirbtuvėse tvyrojusio stipraus lakų kvapo. G. S. paaiškino, kad jis išvažiavo namo vaistų, o grįžęs pas E. K. jau nieko neberado (T.1, b. l. 144-145, T.2, b. l. 39-40). Pagrįsdamas savo nurodytas aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu liudytojas pateikė teismui VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų išduotą dokumentą – epikrizę - iš kurio matyti, kad G. S. buvo išrašytas iš ligoninės 2016-12-02 (T.2, b. l. 40). Nuteistojo ir liudytojo nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina kiti rašytiniai byloje surinkti įrodymai: 2016-12-05 kratos protokolas, kuriuo nustatyta, kad E. K. garaže buvo rastos išardytų ginklų dalys ir penki ginklų pažymėjimai (T.1, b. l. 39-52); duomenų apie asmenį Sodros išrašas, kuriuo nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2016-08-18 iki 2016-08-24, nuo 2017-01-12 iki 2017-02-09, nuo 2017-04-07 iki 2017-04-21, nuo 2017-04-25 iki 2017-05-25 R. K. buvo įsigijęs verslo liudijimą leidžiantį verstis statybinių dailidžių ir stalių dirbinių, medinės taros, kitų medienos gaminių remontu (T.1, b. l. 163, T.2, b. l. 3-6); 2017-03-20 specialisto išvada Nr. 30-(U-3472)-IS1-238, kurioje nurodyta, kad panaudojant penkis vamzdžius, penkias buožes, penkis lovelius, penkias ginklų atramas su lovelių fiksatoriais; užvediklių atramomis, varžtais, kilpomis ir tarpinėmis galima surinkti penkis dvivamzdžius, lygiavamzdžius 12 kalibro medžioklinius šautuvus (T.1, b. l. 94-104). Toje pačioje specialisto išvadoje pažymima, kad vietomis nuo buožių ir lovelių paviršių pašalintas lako sluoksnis, medžio paviršius nušlifuotas. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys dokumentai - pažymos iš Licencijuojamos veiklos posistemio (T.1, b. l. 54-58), kvitas Nr. 28/10067 (T.1, b. l. 149), PVM sąskaita faktūra LGF 16225 (T.1, b. l. 150) – taip pat patvirtina, kad kaltinime nurodyti šaunamieji ginklai 2016-11-18 buvo įgyti iš LR Ginklų fondo prie LR Vidaus reikalų ministerijos ir nuosavybės teise priklausė G. S. vadovaujamai UAB „G“.

13.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad neturėdamas leidimo kelias valandas savo gyvenamojoje vietoje penkis šaunamuosius ginklus laikęs E. K. siekė ne pažeisti BK 253 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektą – sukelti grėsmę visuomenės saugumui, panaudojant šiuos ginklus nusikalstamiems tikslams – bet atlikti jam G. S. paliktų ginklų medinių dalių restauravimo darbus. Šios išvados pagrįstumą netiesiogiai patvirtina tai, kad kratos, atliktos E. K. gyvenamojoje vietoje, metu daugiau jokių neteisėtai laikomų daiktų, tarp jų ginklų, nebuvo rasta (T.1, b. l. 38-52), laikotarpiu nuo 2016-11-30 iki 2017-02-28 klausantis E. K. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, jokių tyrimui reikšmingų duomenų taip pat nebuvo gauta (T.1, b. l. 131-132, 139). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad E. K. anksčiau nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą nuteistasis buvo baustas tik vieną kartą 2014-10-25 (bauda sumokėta 2014-10-29) (T.1, b. l. 190), 2011-10-24 ir 2016-12-09 E. K. buvo išduoti neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei leidimas laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (T.1, b. l. 160). Įvertinus šių E. K. baudžiamosios atsakomybės klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau nurodyti nuteistojo veiksmai nesudaro jam inkriminuoto sunkaus, itin pavojingo visuomenės saugumui nusikaltimo sudėties, nes E. K. veiksmuose nėra būtinojo BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios.

13.5. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad E. K. nepadarė veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo požymių (BK 253 straipsnio 2 dalis), panaikinama Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-22 nuosprendžio dalis, kuria jis yra nuteistas pagal šį jam pareikštą kaltinimą, priimant išteisinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos

14. Apeliaciniame skunde E. K. nurodo, kad pirkdamas pagal skelbimą Internete pneumatinį šautuvą „CZ 200 S“, buvo įsitikinęs, jog įsigyja 7,5 J pneumatinį šautuvą, kuris yra priskiriamas D kategorijos ginklams. Negalvojo, kad šis ginklas gali būti priskiriamas C kategorijos ginklams, nes pats pardavėjas buvo nurodęs, kad ginklo galingumas yra 7,5 J, o ir šaudant subjektyviai ginklas niekuo nesiskyrė nuo kitų E. K. turėtų D kategorijos pneumatinių šautuvų. Anot nuteistojo, jam nepatiko įsigyto ginklo taiklumas, todėl pasiliko jį dalims analogiškam C kategorijos pneumatiniam ginklui, kurį buvo įsigijęs su neterminuotu leidimu laikyti (nešiotis) ginklus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

14.1. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad pas E. K. rastas pneumatinis šautuvas „CZ 200S“ priskiriamas C kategorijos ginklams, kurių įsigijimui ir laikymui yra taikomi atitinkamuose teisės aktuose numatyti reikalavimai. 2017-03-20 specialisto išvadoje Nr. 30-(U-3472)-IS1-238 nurodyta, kad eksperimentinio šaudymo metu vieno metro nuotolyje nuo šautuvo vamzdžio laibgalio, pasinaudojus kontrolės sistema „CED 2M“, buvo išmatuotas iššautų kulkų greitis, kuris siekė 193 m/s, o iššauto sviedinio kinetinė energija – 9,3 J. Kadangi iššautų sviedinių kinetinė energija viršijo 7,5 J, vadovaudamasis Įstatymu, specialistas konstatavo, kad pas E. K. rastas ir kratos metu paimtas pneumatinis šautuvas „CZ 200S“ yra nešaunamasis C kategorijos ginklas (T.1, b. l. 95). Teisėjų kolegija pažymi, kad analogišką išvadą pateikė ir ekspertizę byloje atlikęs ekspertas, nurodęs, kad eksperimentinio šaudymo rezultatai patvirtino, jog tirti pateiktas 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas „CZ 200S“ Nr. A209865 yra C kategorijos nešaunamasis ginklas, nes jo iššautų kulkų kinetinė energija viršija 7,5 J. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad iš tirti pateikto pneumatinio šautuvo iššautų kulkų greitis kinta nuo 168 m/s iki 181 m/s, o tai atitinka kulkų kinetinės energijos kitimą nuo 7,8 J iki 9 J (T.2, b. l. 61-63). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, gautų tyrimų rezultatai nebuvo labai skirtingi. Abu specialistai vieningai konstatavo, kad iš pas nuteistąjį rasto pneumatinio šautuvo iššauto sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J. Anot eksperto, sumažinti iššaunamų ginklų greitį (nuo 6,5 J iki 2,6 J) galima tik atlikus papildomus reguliavimus. Eksperto išvadoje taip pat nurodoma, kad pateikto pneumatinio šautuvo vamzdžio drūtgalio apačioje ir uokse esančio paleidžiamojo – šaunamojo mechanizmo kiaurymės (kanalai), skirtos suspaustam orui paduoti į vamzdį, savadarbiu būdu yra praplatintos, o tai leidžia padidinti iššaunamų kulkų greitį (kinetinę energiją). Be to ekspertas nurodė, kad pateikto pneumatinio šautuvo uokso (vamzdžio dėžutės) viršuje, dešinėje pusėje, vamzdžio drūtgalio srityje yra savadarbiu būdu suformuotas užrašas „7,5“, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad toks fabrikinis užrašas, esantis ant fabrikinių ginklų, reiškia, kad iš ginklų iššautų sviedinių kinetinė energija neturi viršyti 7,5 J (T.2, b. l. 63). Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad E. K. dalyvaudavo šaudymo varžybose, užimdavo prizines vietas, pats aktyviai domėjosi įvairiais ginklais (kratos metu pas nuteistąjį buvo rasti ginklų brėžiniai, schemos, nuotraukos ir pan.) galima daryti išvadą, kad jis suprato įgijęs didesnio galingumo ginklą. Juo labiau, kad 2011-11-17 E. K. pirko analogiško modelio – CZ 200S – C kategorijai priskiriamą pneumatinį šautuvą (T.1, b. l. 162), kuriam, paties nuteistojo teigimu, tiko kratos metu pas jį rasto pneumatinio šautuvo „CZ 200S“ detalės (T.2, b. l. 49). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš pastarojo pneumatinio šautuvo iššauto sviedinio kinetinė energija nežymiai viršija Įstatyme nustatytą ribą (7,5 J), teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas patvirtino, kad tokio ginklo pavojingumas, nors ir nežymiai, bet padidėja. Pasak specialisto, iššovus sviedinį, kurio kinetinė energija siekia 9 J, žmogui galima padaryti rimtesnius sužalojimus nei iššovus sviedinį, kurio kinetinė energija yra 2J mažesnė (T.2, b. l. 49), o tai nulemia pneumatinių šautuvų priskyrimą C kategorijos ginklams, kurių civilinė apyvarta yra apribota.

14.2. Apeliaciniame skunde E. K. teigia teisėtai įgijęs pneumatinį šautuvą „CZ 200S“ Nr.A209865, nes turėjo neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Šis apelianto argumentas nėra pagrįstas. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> B, C, D kategorijų ginklais, išskyrus D kategorijos šaltuosius ginklus, jų šaudmenimis, jų dalimis, ginklų priedėliais turi teisę prekiauti Ginklų fondas, Europos fiziniai asmenys ir Europos juridiniai asmenys, turintys licenciją prekiauti civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatyme visuomet buvo nustatyti apribojimai C kategorijai priskiriamų ginklų prekybai, nurodant, kad jais gali prekiauti tik Ginklų fondas ir asmenys, gavę nustatytos formos leidimą (licenciją). Teisiamojo posėdžio, vykusio 2017-09-13, metu E. K. nurodė, kad pas jį kratos metu rastą pneumatinį šautuvą jis pirko pagal skelbimą iš fizinio asmens. Ginklas buvo jam parduotas be dokumentų už 800 Lt. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, E. K. nurodė, kad parduotuvėje tokio ginklo kaina buvo žymiai didesnė, apie 2 000 Lt (T.2, b. l. 49). Taigi, įvertinus šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pneumatinis šautuvas „CZ 200S“ Nr.A209865 buvo įgytas pažeidžiant Įstatyme nustatytą tvarką, t. y. neteisėtai.

14.3. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pneumatinis šautuvas buvo įgytas neteisėtai, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumento, kuriame nurodoma, kad E. K. veiksmai galėtų sudaryti ne baudžiamojo, o administracinio nusižengimo, nustatyto Administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Pažymėtina, kad pastarojoje įstatymo normoje įtvirtinta atsakomybė už teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą, tuo tarpu šioje byloje nustatyta priešingai – ginklas buvo įsigytas neteisėtai.

14.4. Apeliacinio skundo argumentas, kur yra teigiama, kad E. K., turėdamas neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei žinodamas, kad iš tikrųjų įsigyja ne D, o C kategorijos ginklą, galėjo tai nevaržomai padaryti laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos, nepaneigia aukščiau išdėstytų teisėjų kolegijos išvadų dėl E. K. pareikšto kaltinimo vertinimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra tiksliai nustatyta kada buvo įgytas pas E. K. kratos metu rastas nešaunamasis ginklas. Be to, net ir turėdamas leidimą, nuteistasis galėjo dėl įvairių priežasčių (mažesnės kainos, registracijos vengimo ir pan.) siekti įsigyti C kategorijos ginklą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką.

14.5. Įvertinusi aukščiau aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. K. pagrįstai buvo kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad toks konstatavimas nėra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes asmuo nėra pripažįstamas kaltu. Šis klausimas yra itin svarbus nagrinėjamoje byloje, nes įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriuose yra teigiama, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną jau buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio E. K. priėmimo senaties terminas, nes nagrinėjamoje byloje nėra tiksliai nustatytas pneumatinio šautuvo „CZ 200S“ Nr.A209865 įgijimo laikas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisiamojo posėdžio, vykusio apeliacinės instancijos teisme, metu sutiko ir prokuroras.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

15.1. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad E. K. pagrįstai buvo kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu ir nustačius, kad skundžiamo nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį priėmimo dieną buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, ši Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-22 nuosprendžio dalis naikinama. Baudžiamasis procesas, pradėtas E. K. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nutraukiamas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 327 straipsnio 2 punktas).

16. Nutraukus baudžiamąjį procesą, pradėtą E. K. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgus į tai, kad šiuo metu iš E. K. yra paimti jam išduoti leidimai įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000065 bei Nr. 0000140 (T.1, b. l. 161), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pneumatinis šautuvas „CZ 200S“ Nr.A209865, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, perduodamas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui sprendimo dėl tolimesnio minėto nešaunamojo ginklo realizavimo ir(ar) naudojimosi juo priėmimui.

17. Kartu su pneumatiniu šautuvu „CZ 200S“ Nr.A209865, kratos metu iš E. K. paimti optinis taikiklis su laikikliais ir plastikinis dėklas, saugomi kartu su minėtu pneumatiniu šautuvu, grąžinami E. K..

18. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, išsprendžiamas kitų daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, klausimas.

19. Teisėjų kolegijai išteisinus E. K. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, ir nutraukus jam pagal BK 258 straipsnio 2 dalį pradėtą procesą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, atmetamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl 133,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. K., tam nesant jokio teisinio pagrindo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 94 straipsniu, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalis, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-22 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

E. K. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį išteisinti, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nutraukti bylą E. K. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Panaikinti E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pneumatinį šautuvą „CZ 200S“ Nr.A209865, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, perduoti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui sprendimo dėl tolimesnio minėto nešaunamojo ginklo realizavimo ir(ar) naudojimosi juo priėmimui.

Kartu su pneumatiniu šautuvu „CZ 200S“ Nr.A209865, kratos metu iš E. K. paimtus optinį taikiklį su laikikliais ir plastikinį dėklą, saugomus kartu su pneumatiniu šautuvu „CZ 200S“ Nr.A209865 Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, grąžinti E. K..

Polietileninius paketus Nr. 334436, Nr. 0027012, Nr. 227850, Nr. 334437 ir popierinę dėžę su plomba Nr. 009621, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Voką su trimis skaitmeninėmis laikmenomis palikti saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo E. K. nepriteisti.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasViktoras KažysAlgimantas Valantinas