Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-372-383/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-12-13Kauno apygardos teismas
  2. T-579-946/2020Nutartis · 2020-04-10Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-21
Bylos Nr.
1S-372-383/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18991-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-372-383/2020Proceso Nr. 1-01-1-18991-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios D. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2020 m. vasario 21 d. nutarimą taikyti nuteistajai D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. B. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, kuriuo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos 2019 m. lapkričio 14 d. dekretu dėl malonės suteikimo Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta 3 metais. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 11 d., pabaiga – 2021 m. sausio 9 d.

2. Komisija 2020 m. vasario 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajai D. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog D. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjusi į laisvę ji laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui nuteistoji D. B. iš esmės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 10 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą. Nuteistoji savo skunde nurodo, kad yra neįgali, judėti gali tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, reikalinga pastovi slauga. Pirmą ir paskutinį kartą nusikalto, bet tai nereiškia, jog yra potenciali nusikaltėlė ir vos tik išleidus, vėl skubės nusikalsti. Nori gyventi šalia mylimo žmogaus, kuris ja rūpinsis, nes turi gyvenamąją vietą ir viską, ko reikia.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistosios D. B. skundą, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Auksė Lipkevičienė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistosios D. B. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei, kad nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas tik esant šių pagrindų visumai.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistosios D. B. asmens byla, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistosios atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji D. B. atitinka BVK 157 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus lygtinio paleidimo taikymui, t. y. yra atlikusi įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo galimybę, yra pateikusi Komisijai prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis pagrindas – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, kaip minėta, ne mažiau svarbu įvertinti ir nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. B. rizika pakartotinai nusikalsti sudaro 25 balus, o tai priskiriama žemai rizikai. Vis dėlto, net ir šiuo atveju pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrįstą manymą, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nėra.

9. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistoji D. B. iki suėmimo (duomenys neskelbtini) įgijo kirpėjos specialybę, dirbo kvalifikuotą darbą pagal specialybę, vėliau jai buvo nustatytas 1 grupės neįgalumas ir nuteistoji nedirbo. Nuteistoji palaiko socialinius ryšius su savo vyru, drauge. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ji adaptavosi tinkamai, diskriminacinių nuostatų nepastebėta, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistoji D. B. už gerą elgesį buvo vieną kartą paskatinta, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina nuteistąją, rodo jos siekį pasikeisti teigiama linkme, savo elgesiu įrodyti, kad gali būti paleista lygtinai ir savo tikslų ateityje siekti tik teisėtais būdais, tačiau jos nėra pakankamos.

10. Kolegijos vertinimu, abejonių pakankama nuteistosios pažanga kelia Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistoji D. B. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, kadangi vieną kartą yra bausta drausmine tvarka už pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą – konflikto metu naudojo fizinį smurtą. Iš šių duomenų matyti, kad nuteistosios elgesys nebuvo nuoseklus išimtinai teigiama linkme. Įvertintina ir tai, kad D. B. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinį, tyčinį, labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekoje buvo atimta gyvybė savo artimam šeimos nariui, o tai parodo jos neigiamą požiūrį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos labiausiai saugomą vertybę – gyvybę, kas suponuoja didesnį nuteistosios pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistoji jau atlikinėja paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas, o tik negali būti vienu iš esminiu kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Nors nuteistoji D. B. savo įvykdytą nusikaltimą pateisina alkoholio ir raminamųjų vaistų sąveika, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, ir pataisos įstaigoje nuteistoji vartojo fizinį smurtą. Šios aplinkybės liudija, kad nuteistosios smurtinis elgesys nesikeičia, kilusius tarpusavio konfliktus su kitais asmenimis ji ir toliau linkusi spręsti vartojant smurtą, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismui kelia abejonių, ar nuteistoji, išėjusi į laisvę, paisys visuomenėje priimtų elgesio normų, vėl nevartos smurto kitų atžvilgiu bei alkoholinių gėrimų, kurie būtent ir pastūmėjo ją elgtis nusikalstamai.

11. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad išlieka eilė kriminogeninių veiksnių – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, piktnaudžiavimas alkoholiu bei emocinė gerovė. Svarbu įvertinti ir tai, kad, kaip minėta, nuteistosios D. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro 25 balai, iš kurių net 20 balų yra dinaminiai ir tik 5 statiniai. Pažymėtina, kad nuteistoji savo dinaminius balus ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistosios išimtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleista į laisvę ji laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 10 mėnesių 18 dienų, paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajai padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju, nuteistoji D. B. už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą – nužudymą kvalifikuojančiais pagrindais, nuosprendžiu buvo nuteista 6 metų laisvės atėmimo bausme, kai tuo tarpu už šią nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas yra numatęs išimtinai laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. B. Prezidento dekretu buvo sumažinta bausmė dar trimis metais, todėl nuteistosios teisinė padėtis ir taip yra pakankamai sušvelninta. Akcentuojama, kad šiuo atveju nėra vertinamas ar kvescionuojamas nuteistajai paskirtos bausmės dydis, kadangi jis jau buvo įvertintas ir parinktas įsiteisėjusiu nuosprendžiu, tačiau kartu pažymima, jog sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į pačios nuteistosios, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąją, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

13. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistoji D. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jos daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Apylinkės teismas teisingai vertino lygtinio paleidimo nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą bylos aplinkybių visumoje. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajai D. B. taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistosios D. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas