Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senvagės rezidencija“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei D. D. įmonei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas iškelti bankroto bylą tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - LR ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai).

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti LR ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, pagal kurios nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmės turi pačios įmonės įsiskolinimų santykis su jos turimo turto verte, taip pat ar vykdoma veikla ir gaunamos pajamos, kokios įmonės veiklos perspektyvos ir kita.

Iš atsakovės nurodytų aplinkybių ir VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad įmonė Juridinių asmenų registre įregistruota 2014-05-15 (42-43 b.l.). Atsakovė nuosavybės teise registruotų transporto priemonių ir nekilnojamo turto neturi (39-40 b.l.). Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, atsakovė 2014 m. spalio 31 d. valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams skolų neturėjo, įmonė privalomų teikti deklaracijų neteikė, mokesčių nemokėjo (50 b.l.). Įmonės savininko D. D. nurodytais duomenimis, įmonė veiklos nebevykdo ir nebeplanuoja vykdyti. Įmonės savininkas sutinka su bankroto bylos D. D. įmonei iškėlimu (46-47 b.l.). Pareiškėjos UAB „Senvagės rezidencija“ pateiktais duomenimis, atsakovės skola kreditoriui sudaro 707,40 Lt. Atsakovės teigimu, kitų kreditorių įmonė neturi (46 b.l.).

Įvertinus bendrovės veiklos rezultatus bei byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad įmonės skola pareiškėjai sudaro 707,40 Lt, šie įsipareigojimai yra uždelsti. Registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įmonė neturi. Įmonė įkurtą 2014 metais, įmonės savininko pateiktais duomenimis įmonė nuo pat jo įregistravimo Juridinių asmenų registre jokios veiklos nevykdė ir toliau nebeplanuoja vykdyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, turto neturi, veiklos vykdyti nebeplanuoja. Prieštaravimų dėl bankroto kėlimo atsakovei įmonės vadovas ir savininkas nepateikė. Remiantis LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis yra pagrindo vertinti, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovei D. D. įmonei keltina bankroto byla. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (LR ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje pateiktų duomenų nenustatyta, kad atsakovė turėtų ilgalaikio materialaus turto. Paaiškėjus, kad atsakovė turto turi, remiantis LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, uždėtinas areštas įmonės nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

LR ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas įpareigoja teismą, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, paskirti įmonės administratorių. Įmonių bankroto įstatymo normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui, o vadovaujantis LR ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. Iš minėtuose straipsniuose įtvirtintų teisės normų seka, kad įstatymo leidėjas suteikia teismui, iškėlusiam įmonei bankroto bylą, prerogatyvą kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ką skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. LR CPK 3 straipsnio 7 dalis nustato, jog tuo atveju, kai įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, be kita ko, ar nėra LR ĮBĮ nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar siūlomi bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai, administravimo sąnaudos, administratoriaus darbo stažas, užimtumas, yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, siektina, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2818/2011, 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797/2013). Pažymėtina, kad teismo teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti. Spręsdamas šį klausimą teismas, visų pirma yra saistomas viešojo intereso ir turi siekti, kad bankroto procedūra vyktų sklandžiai, o teismo paskirtas bankroto administratorius užtikrintų bankrutuojančios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsaugą. Teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Be to, skirdamas administratorių, teismas neturi sukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras, ir ieškoti geriausio kompromiso (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37/2006). LR ĮBĮ nepateikia kriterijų, į kuriuos teismas, parinkdamas bankrutuojančios įmonės administratorių, turėtų atsižvelgti, tačiau jie yra suformuluoti teismų praktikoje ir teisės doktrinoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2643/2012). Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl konkrečiu atveju gali būti vertinamos ir kitos aplinkybės, kurios teismo vertinimu padės įvertinti administratorių atitiktį įstatymo reikalavimams. Be to, tarp kriterijų, kuriais remiantis vertinamos bankroto administratorių kandidatūros, nėra hierarchijos, todėl tai, kuriam iš jų konkrečiu atveju bus suteiktas prioritetas, priklauso nuo bylos aplinkybių sąlygoto teismo požiūrio. Todėl teismas, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skirti bankroto administratorių, neprivalo vertinti administratorių kandidatūrų pagal visus teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuotus kriterijus, o pasirenka tuos, kurie, jo vertinimu, leis tinkamai nuspręsti, kuri iš siūlomų kandidatūrų yra tinkamiausia (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1018/2013).

Sprendžiant dėl administratoriaus kandidatūros paskyrimo teismas vadovaujasi tiek pačių administruoti pretenduojančių asmenų pateikta teismui informacija apie save, tiek viešai skelbiama Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos informacija internetiniame tinklalapyje http://www.bankrotodep.lt.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teismui pateiktame pareiškime bankroto administratoriumi prašė skirti „Bankrotas LT“, UAB. Teismas nenustatė aplinkybių, nurodytų LR ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje, dėl kurių „Bankrotas LT“, UAB negalėtų būti D. D. įmonės administratoriumi. Teismui pateiktas bankroto administratoriaus sutikimas teikti administravimo paslaugas (26 b.l.), deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams (25 b.l.), bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (27 b.l.). Pateiktas Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos raštas dėl administratoriaus kandidatūros, kuriame nurodyta, kad D. D. įmonę pretenduojanti administruoti „Bankrotas LT“, UAB atitinka LR ĮBĮ reikalavimus keliamus bankroto administratoriui (44 b.l.). Bylos duomenimis, abejonių dėl bankroto administratoriaus šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi nėra. Įmonės administratoriumi skirtina „Bankrotas LT“, UAB, įmonės kodas 302481172, buveinė – Gataučių k. 7, Pakruojo r.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4, 7 ir 10 straipsniais, teismas

nutaria:

Iškelti bankroto bylą D. D. įmonei, įmonės kodas 303310270, buveinės adresas Pramonės g. 15, Šiauliai.

Bankrutuojančios D. D. įmonės administratoriumi paskirti „Bankrotas LT“, UAB, įmonės kodas 302481172, buveinė – Gataučių k. 7, Pakruojo r.

Areštuoti D. D. įmonės, įmonės kodas 303310270, nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti įmonės administratoriui pateikti nutarties kopiją dėl D. D. įmonės turto arešto vykdymo pasirinktam antstoliui.

Uždrausti D. D. įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti D. D. įmonės turtą.

Nustatyti terminą D. D. įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Pavesti administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 4 punkte, 7 dalies 8 punkte, 11 straipsnio 3 dalyje, bei per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pateikti teismui sąmatą bendrovės lėšų sumai, kurią ji turės teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.

Įpareigoti įmonės administratorių „Bankrotas LT“, UAB, sužinojus apie iškeltas bylas D. D. įmonei, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose atliekamus tyrimus, baudžiamąsias bylas, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš D. D. įmonės, nedelsiant apie tai raštu informuoti teismą.

Įpareigoti D. D. įmonės valdymo organus per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Pavesti bankroto administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos D. D. įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

Apie iškeltą D. D. įmonei bankroto bylą pranešti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdyti skubiai.

Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.